Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. (toliau – J. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti J. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo, kuriuo D. G. (toliau – D. G.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 181³ str. 1 d. ir nubaustas 50 (penkiasdešimties) litų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis J. P. pateikto skundo kontekste, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti J. P. apeliacinį skundą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis naikintina ir su J. P. apeliaciniu skundu grąžintina apylinkės teismui spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad D. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 17.45 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aplankyti savo mažamečio sūnaus Ą. G., gim. (duomenys neskelbtini), elgėsi agresyviai, sukėlė konfliktą, taip išgąsdindamas vaiką ir pažeisdamas jo teises į saugią aplinką ir normalias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos vaiko protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, konstatuojant kad tokiais savo veiksmais D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181³ str. 1 d.

Asmenims, nesutinkantiems su priimtu procesiniu sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje yra suteikiama teisė tokį sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui. LR ATPK 291 str. nurodytas išsamus baigtinis tokių asmenų sąrašas, pagal kurį nutarimą gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą taip pat nukentėjusysis.

Nenustačius nukentėjusio asmens, yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Svarbu pažymėti ir tai, kad LR ATPK 273 str. 2 d. išvardintų nukentėjusio asmens teisių realizavimas turi būti ne deklaratyvus, o realus. Nukentėjusiajam turi būti suteiktos galimybės ir pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, naudotis kvalifikuota teisininko pagalba ir kt. Ši teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu teisės pažeidimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad D. G. namo laiptinėje sukėlė konfliktą, jis konfliktavo su J. P.. Konflikto metu jų nepilnametis sūnus Ą. G. išsigando, pradėjo verkti, prašė savo mamos – J. P., neįleisti D. G. į butą, konstatuojant, kad tokiais D. G. veiksmais buvo pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai. Šių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad D. G. veiksmai buvo tiesiogiai nukreipti į savo nepilnamečio vaiko teises ir interesus, būtent tokios aplinkybės buvo inkriminuotos D. G., už tokių veiksmų atlikimą jis ir buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 181³ str. 1 d.

Analizuojant LR ATPK 181³ str. 1 d. turinį matyti, kad pagal šio straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal LR ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Vertinant šias aplinkybes nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste matyti, kad D. G. nepilnamečio vaiko akivaizdoje sukeltas konfliktas pažeidė vaiko interesus, kas buvo konstatuota tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarime. Dėl neteisėtų savo tėvo veiksmų Ą. G. labai išsigando, pradėjo verkti, t.y. patyrė psichologinius sunkumus, kas teismui leidžia pagrįstai manyti, jog nepilnametis Ą. G. nagrinėjamu atveju atitinka LR ATPK 273 str. įtvirtintus nukentėjusiojo asmens požymius, o atsižvelgiant į tai, kad šis asmuo yra nepilnametis, jo, kaip nukentėjusiojo, teises ir interesus gali atstovauti jo įstatyminė atstovė, t.y. mama - J. P..

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, J. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja. Prašymo pripažinti jos nepilnametį sūnų nukentėjusiuoju, o ją atitinkamai jo atstove pagal įstatymą, J. P. nepateikė. Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, asmeniui, kuris pagal konkrečios bylos aplinkybes faktiškai yra nukentėjusysis, t. y. jam pažeidimu yra padaryta žala (šiuo atveju žala padaryta nepilnamečiam asmeniui, kurį jį byloje atstovauja mama) negali būti užkertama galimybė nesutinkant su teismo sprendimu, jį skųsti. Kitokiu atveju būtų pažeistos tokio asmens, t. y. nukentėjusiojo asmens teisės, numatytos LR ATPK 273 str. 2 d.

Tokiu būdu, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad neteisėtais D. G. veiksmais buvo pažeistos nepilnamečio asmens teisės į saugią aplinką ir normalias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos vaiko protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, vien dėl nukentėjusiojo įstatyminės atstovės statuso administracinio teisės pažeidimo byloje nesuteikimo, atimti iš J. P. galimybę apskųsti jos netenkinantį teismo procesinį sprendimą, betarpiškai susijusį su jos nepilnamečio vaiko interesais, negalima. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis naikintina, administracinio teisės pažeidimo byla su J. P. apeliaciniu skundu grąžintina apylinkės teismui spręsti skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.