Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Vaidui Jurgelioniui, atsakovui A. B., atsakovo V. T. atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams A. B., V. T., tretieji asmenys UAB „Vardona“, R. B., V. B., P. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2008-08-21 tarp AB DNB banko ir kredito gavėjo UAB „Vardona" buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2008-331, pagal kurią kredito gavėjui suteiktas 579 240 EUR kreditas su kintama palūkanų norma terminui iki 2009-07-31 (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 5 p.), UAB „Vardona" praleidus kreditavimo sutartyje nustatytus kredito grąžinimo terminus įsipareigojo mokėti Bankui papildomas palūkanas (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 16 p.), o už laiku nesumokėtas Bankui palūkanas, papildomas palūkanas - 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 34 p.) (b. l. 7-14). Kreditavimo sutarties sąlygos iš dalies buvo keičiamos 2009-08-31 Susitarimu Nr. K-2500-2008-331/1 (b. l. 15-18), 2010-09-09 Susitarimu Nr. K-2500-2008-331/2 (b. l. 19-23) ir 2011-10-14 Susitarimu Nr. K-2500-2008-331/3 (b. l. 24-28), kuriuo galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2012-07-31, tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas numatant kredito grąžinimo grafike (susitarimo 1.1 p., 1.2 p.), atidėtas iki susitarimo įsigaliojimo dienos priskaičiuotų, pradelstų ir nesumokėtų palūkanų (10 812,09 EUR) bei delspinigių (809,29 EUR) mokėjimas ne vėliau kaip iki 2011-12-31 (susitarimo 1.3 p.). Prievolių pagal 2008-08-21 Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2008-331 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymo užtikrinimui sudaryta 2009-08-31 Laidavimo sutartis Nr. 2501 tarp Banko ir laiduotojo A. B. (b. l. 29-30) bei 2009-08-31 Laidavimo sutartis Nr. 2502 tarp Banko ir laiduotojo V. T. (b. l. 31-32), kuriomis laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai ta pačia apimtimi kaip UAB „Vardona" visu savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles Bankui (laidavimo sutarčių 1.1, 2.1.1 p.), laidavimai galioja iki visiško UAB „Vardona" prievolių įvykdymo (laidavimo sutarčių 4.2 p.). Bankas 2011-05-09 raštu Nr. 30.58.37/665, 2012-06-11 raštu Nr. 30.58.37/869 ir 2012-08-01 raštu Nr. 30.58.37/1073 įspėjo kredito gavėją ir laiduotojus apie netinkamai vykdomus ir neįvykdytus skolinius įsipareigojimus (b. l. 33-35). Bankas 2012-09-26 kreipėsi į Vilniaus miesto 31-ąjį notarų biurą su prašymais atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos (kreditoriaus) naudai iš skolininko UAB „Vardona“ ir įkaito davėjų V. B. ir P. B. (b. l. 39-41), 2012-12-17 Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaras S. S. atliko kreditoriaus prašomus vykdomuosius įrašus (b. l. 122-124). Pagal Liteko duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2012-09-20 gautas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Vardona“, 2012-12-21 teismo nutartimi iškelta UAB „Vardona“ restruktūrizavimo byla.

Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad trečiasis asmuo (skolininkas) UAB „Vardona“ yra skolinga ieškovei 517 195 EUR skolos, 32 036,25 EUR palūkanų bei 1 918,96 EUR delspinigių, viso 551 150,21 EUR. Tai patvirtina kreditoriaus ir pagrindinio skolininko, dalyvaujant laiduotojams, sudarytas susitarimas (b. l. 24-28), kuriame užfiksuota suteikto ir negrąžinto kredito, priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių suma, kreipimasis dėl vykdomojo įrašo atlikimo, pateiktos skolos skaičiuotės, kuriuose nurodytų skolos padengimo ir priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių sumų dydžio atsakovai, apsiriboję bendro pobūdžio teiginiais, kad sumos galimai neteisingos, teismo vertinimu, nenuginčijo (CPK 178 straipsnis), todėl teismas sprendžia, kad reikalaujamos priteisti 551 150,21 EUR skolos dydis yra įrodytas ir pagrįstas.

Taip pat nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar atsakovai A. B. ir V. T. 2009-08-31 Laidavimo sutarties Nr. 2501 bei 2009-08-31 Laidavimo sutarties Nr. 2502 pagrindu yra atsakinga pagal skolininkės UAB „Vardona“ prievoles.

Laidavimas, nors jo paties galiojimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pasibaigimo momentu arba jos nuginčijimu (pripažinimu negaliojančia), bet kuriuo atveju yra savarankiška prievolė kito asmens kreditoriui. Laidavimo paskirtis - užtikrinti arba jau esamos arba tik būsimos prievolės įvykdymą. Tokią susitarimo dėl laidavimo sampratą pateikia CK 6.70 straipsnis. Taigi tokia prievolė asmeniui atsiranda arba įstatymo, arba teismo sprendimo pagrindu, arba sudarius rašytinę laidavimo sutartį.

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, jog šalys nevienodai aiškina Kredito bei Laidavimo sutarties nuostatas bei CK normas, reglamentuojančias laidavimą, kaip akcesorinio pobūdžio prievolę (papildoma, šalutinė ir priklausanti nuo pagrindinės prievolės), jos pasibaigimo pagrindus, sąlygas, laiduotojo prievolės apimtį, skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, o šios prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad: pasibaigus pagrindinei prievolei arba ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis); skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis); laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas (CK 6.82 straipsnio 2 dalis); pasibaigus ieškinio senaties terminui reikalavimui dėl pagrindinės prievolės pareikšti, taip pat pasibaigia šis terminas reikalavimui laiduotojui pareikšti (CK 1.135 straipsnis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; etc.). Taigi pagal kasacinio teismo išaiškinimus, laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą. Tai suponuoja išvadą, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), o esant pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų daugetui (pvz., vienos prievolės įvykdymą užtikrinus įkeitimu ir laidavimu), – pasinaudotų ne laidavimu, bet turto įkeitimu. Taigi kreditoriui pirmiausia nusprendus pasinaudoti laidavimu, bet ne įkeitimu, tai nereiškia, kad laiduotojo prievolė pasibaigė CK 6.86 straipsnio pagrindu, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip.

Vertinant šalių argumentus dėl laidavimo sutarties galiojimo, jos atitikimo ar neatitikimo imperatyvioms teisės normoms, spręstina, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad sudarant laidavimo sandorį buvo reikalingas sandorio šalies sutuoktinio sutikimas.

CK 3.92 straipsnio 4 dalyje išvardyti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Tai sandoriai, susiję su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu, taip pat bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją varžymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos varžymo sandoriai. Taigi šioje teisės normoje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-366/2008). Nagrinėjamu atveju sudaryta laidavimo sutartis, kuria nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį neperleidžiamos, o įsipareigojama atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės arba jos dalies. Laidavimo sutartis gali būti sudaryta laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tačiau galima situacija, kai laidavimo sutartį sudaro vienas iš sutuoktinių. Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), ir į laidavimo asmeninį pobūdį, konstatuotina, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę. Prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Dėl to vykdant laidavimo sutartį, jeigu laiduoja vienas iš sutuoktinių savo turtu, išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir, tik jeigu tokio turto nepakaks kreditoriaus reikalavimams patenkinti, skola išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies. Spręstina, kad laidavimas nėra sandoris dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo, todėl nėra būtinas sutuoktinio sutikimas laidavimo sutarčiai sudaryti.

Bylos duomenimis, atsakovas A. B. laidavo savo turtu už kredito gavėjo UAB „Vardona“ skolą (sutarties 1.1 punktas). Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas sutartį, kurį grindžiamas reikalavimas, sudarė be A. B. sutuoktinės sutikimo juridinio asmens interesais. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad A. B. ir ieškovės 2009 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. 2501 kvalifikuotina kaip asmeninė A. B. prievolė, todėl jos sutuoktinės sutikimas laidavimo sandoriui sudaryti nebuvo reikalingas.

Ieškovė teismo taip pat prašo priteisti iš atsakovų 7,01 procentų dydžio sutartines palūkanas, dėl kurių šalys susitarė kreditavimo sutarties 16 punkte (b. l. 9a-14), už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė laiduotojų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismą, todėl laiduotojui negali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos pagal kredito linijos sutartį. Todėl šios palūkanos nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo yra priteistinos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.261 straipsnio nuostatas, tai yra 5 procentų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord banko (dabar – akcinė bendrovė DNB bankas) v .A. J., D. J., R. E. ir L. S. (E.), trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Medvėgalis“ (bylos Nr. 2A-50/2012).

Nors ieškovės prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis mažintinas iki įstatyme nustatyto dydžio, tačiau tenkinus visus materialinius teisinius reikalavimus, spręstina, kad iš atsakovų priteistinos ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė sumokėjo 23 030 Lt žyminio mokesčio (b. l. 49) bei turėjo 3 872 Lt išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 48), kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovų. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2., 8.16., 8.18. punktus, ieškovės prašoma priteisti 3 872 Lt suma mažintina iki 3 035 Lt (2 550+102+383) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš atsakovų priteistina 51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB DNB bankui (kodas 112029270) 517 195,00 EUR negrąžinto kredito, 32 036,25 EUR palūkanų, 1 918,96 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 551 150,21 EUR, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2012-10-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: po 11 515 Lt žyminio mokesčio ir po 1 517,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei AB DNB bankui (kodas 112029270) bei po 25,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant jas valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu per Kauno apygardos teismą.