- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- e2YT-4190-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00540-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija
2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13
2022 m. kovo 23 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai bei argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 21,48 kv. m bendro ploto kitos paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.
2. Pareiškime nurodė, jog pareiškėja gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos pranešimą apie galimai valstybei nuosavybės teise priklausančias 21,48 kv. m patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija informavo, kad pastatas - katilinė (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 154,54 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini), buvo apskaitomas Kauno miesto savivaldybės apskaitoje. Po pastato - katilinės išformavimo, negyvenamosios patalpos - katilinė (registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 132,95 kv. m), adresas (duomenys neskelbtini), 2001 m. spalio 18 d. perdavimo - priėmimo aktu buvo perduota Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, o kitos šio pastato patalpos 21,48 kv. m bendro ploto patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), liko neperduotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn ir yra valstybės suformuotas turtas. Pareiškėja pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenis yra akivaizdu, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtos patalpos yra suformuotos atskirais nekilnojamojo turto objektais, t. y. 132,95 kv. m bendro ploto katilinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)ir 21,48 kv. m bendro ploto kitos paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į kurias nuosavybės teisė nėra įregistruota. Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų bei Nekilnojamojo turto registro išrašų yra akivaizdu, kad minėtos patalpos buvo pastatytos 1976 metais kaip valstybės nuosavybė. Šis turtas nuo pat jo sukūrimo iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą, kadangi buvo sukurtas, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Šiuo atveju ginčo turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Paaiškino, jog pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
II. Suinteresuoto asmens prašymai ir argumentai
3. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą su pareiškimu sutiko ir nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pati kreipėsi į pareiškėją dėl pareiškėjo pareiškime minimų statinių perėmimo ir įregistravimo Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, suinteresuotas asmuo mano, kad visas pastatas, pastatytas 1976 m., negalėjo būti privačios nuosavybės objektu ir buvo valstybės nuosavybė. Taigi, nurodytos patalpos, esančios pastate, buvo sukurtos kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teises aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas kitų asmenų nuosavybėn, todėl pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
5. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408- 421/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40S-421/2015).
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 21,48 kv. m bendro ploto kitos paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė VĮ „Registrų centras“ nėra įregistruota. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis registre yra įregistruotas pastatas – katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė paskirtis – negyvenamoji, bendras plotas 154,54 kv. m., esanti (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas yra pastatytas 1976 m., o patalpos jame yra suformuotos atskirais kadastro objektais: 1) 132,95 kv. m. bendrojo ploto katilinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios yra perduotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn 2001 m. spalio 18 d. Perdavimo-priėmimo aktu; 2) 21,48 kv. m. bendrojo ploto kitos paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į kurias nuosavybės teisė nėra įregistruota. Iš 2012 m. vasario 14 d. nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad likviduojama Kauno savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“ 2012 m. vasario 14 d. nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 5-1-3/60-9-14 perdavė, o Kauno miesto savivaldybė perėmė Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ užbalansinėje sąskaitoje apskaitytas Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomas 21,59 kv. m patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Metrum LT“ atliko neįregistruotų patalpų (patalpos pažymėtos šifrais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5) kadastrinius matavimus ir parengė patalpų, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. A-463 pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpoms suteikti numeriai: patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.
8. Įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Pastarųjų įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.
9. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką nurodyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
10. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad valstybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perdavusi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), savivaldybės arba privačių asmenų nuosavybėn. Be to, duomenų, kad dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo pradėtos privatizavimo procedūros nėra pateikta. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, tame tarpe ir tuo, kad minėtas objektas nepriklauso savivaldybei, sutiko (CPK 178, 182, 187 straipsniai).
11. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
12. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad patalpos buvo sukurtos kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų tvarka nebuvo perduota nei privačių asmenų nuosavybėn, nei Kauno miesto savivaldybei, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 21,48 kv. m bendro ploto kitos paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 21,48 kv. m bendro ploto kitos paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.