- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-1265-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00921-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tempestas“
- Kategorijos
- 12.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tempestas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. (toliau – ir ieškovas) 2023 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tempestas“ (toliau – ir atsakovė) 5 290 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys priimtas teismo 2023 m. kovo 31 d. rezoliucija.
2. Ieškovas ieškinyje prašė ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. prašė sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0013-23/00306, nes galimas teigiamas šio ieškinio išsprendimas duos pagrindą tarpusavio (ieškovo ir atsakovės) skolų įskaitymui. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad turi būti areštuotos atsakovės piniginės lėšos ar turtinės teisės (šiuo atveju – teisė į lėšų gavimą iš ieškovo pagal vykdomą teismo sprendimą), priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, įskaitant antstolį V. Milevičių. Ieškovas nurodė, kad areštuojamą lėšų sumą turi sudaryti ieškinio pagrindinio reikalavimo suma, t. y. 5 290 Eur, žyminio mokesčio bei išlaidų advokatui sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepaneigė teismų praktikoje įtvirtintos atsakovo sąžiningumo prezumpcijos.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš ieškovo didesnę sumą, nei buvo priteista, savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Ieškovo teiginys, kad jis yra įsitikinęs, jog atsakovės direktorius, gavęs iš ieškovo priteistą sumą, bet kokiais būdais, net ir neteisėtais, „išlaiduos“ šiuos pinigus savo sutuoktinės valdomos bendrovės naudai, kad tik jų neliktų šios bylos galimam teigiamam sprendimui vykdyti, yra deklaratyvus, kaip ir argumentas, jog atsakovė sąmoningai nevykdo ūkinės veiklos, kad nevykdyti prievolių kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovės direktoriaus atžvilgiu 2015 metais inicijuoto baudžiamo proceso ir kt., savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumo.
7. Dėl ieškovo prašymo stabdyti vykdymo veiksmus vykdant Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1027-661/2022, teismas nurodė, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų esmė
8. Ieškovas A. P. (UAB „Tempestas“ akcininkas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 31 d. nutartį, ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Apeliantas teigia, kad ieškinyje pateiktų aplinkybių visetas, ypač kelių metų finansinės atskaitos, bei ieškovo kaip šios bendrovės akcininko teiginiai apie nevykdomą veiklą ir turto nebuvimą, finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas, duoda pagrindą labiau tikėtinai išvadai apie atsakovės negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą.
10. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje minimos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys siejamos su fizinio asmens naudojamo turto areštu, tuo tarpu šioje byloje prašoma areštuoti įmonės lėšas ir tik tokio dydžio, koks yra atsakovės įsiskolinimas ieškovui. Be to, įrodyti atsakovės vadovo nesąžiningą elgesį su pinigais, kuriuos sumokės ieškovas pagal vykdomą teismo sprendimą, bus galima tik atsakovės vadovui išleidus šiuos pinigus bet kokioms reikmėms, net ir apsimestinėms.
11. Apelianto nuomone, teismo nurodymas, kad negalima vertinti L. P. elgesio kaip nesąžiningo šioje byloje, yra klaidingas nes L. P., gavęs ieškovo reikalavimą dėl šioje byloje nurodomos skolos grąžinimo, nepateikė ieškovui jokio atsiliepimo į reikalavimą, kaip tą būtų padaręs rūpestingas ir sąžiningas įmonės vadovas. L. P., atsisakydamas bendrauti su jo vadovaujamos įmonės kreditoriumi, būtent ir demonstruoja savo išankstinį neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu ir nenorą grąžinti skolą.
12. Apeliantas nesutikdamas su teismo išvadomis, netenkinta prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, nurodo, kad su ieškiniu pateiktas antstolio nurodymas ir antstolio atliktas ieškovo turto areštas, kurį siekiama parduoti per varžytines, taigi atsakovės teisės į teismo sprendimo įvykdymą yra garantuotos areštuotu turtu, todėl turto realizavimo atidėjimas nepažeis neproporcingai išieškotojos teisių, nes ji pati yra skolinga savo skolininkui.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gegužės 8 d. ir 2023 m. gegužės 16 d., apeliantas pateikė papildomus rašytinius įrodymus (atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus), kuriuos prašo prijungti prie bylos, bei vertinti sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo išvadų susijusių su įmonės turtine padėtimi.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
17. Nagrinėjamu atveju, po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo parengtais atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais apeliantas grindžia įmonės turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonės turtinė padėtis pati savaime nėra aplinkybė grindžianti pagrindą (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones, papildomai pateikti rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teismo nepriimami ir nevertinami.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
19. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys preliminariai pagrįstas, tuo pripažindamas, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Teismo atliktas ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas ieškovų atskirajame skunde nekvestionuojamas.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo nevertinami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ar ieškinys yra pagrįstas, bus atsakyta galutiniame teismo procesiniame sprendime, kai teismas visapusiškai įvertins byloje esančius įrodymus ir nustatys jais patvirtinamas aplinkybes. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįstų reikalavimų ieškinyje iškėlimas nesukuria būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nenustatomos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo aplinkybės.
21. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovas nepagrindė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, teigdamas, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovės vadovo nesąžiningumu.
22. Galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl vadovaujantis rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Vertinant apelianto teiginius, kad teismas netinkamai vertino nurodytas aplinkybes ir/ar pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas grindė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, pagrįstumą, pastebėtina, jog CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinio sąrašo kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
24. Kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis prašoma sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus, taikymo, pažymėtina, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019, 17 punktas ir jame išdėstyta praktika).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013), tačiau tokių priemonių taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, t. y. tik tada, kai jo taikymo prašanti šalis pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie kitos šalies nesąžiningumą, jos elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1221-464/2022).
26. Nagrinėjamu atveju, poreikį sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus apeliantas sieja su kitoje civilinėje byloje priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei aplinkybe, jog šioje byloje patenkinus ieškinio reikalavimus viena vertus atsakovės vadovas gali iššvaistyti gautas lėšas, kita vertus sieja su tikėtinu galimu įskaitymu pagal priešpriešinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvus pagrindas vykdymo veiksmų sustabdymui. Pirma, aplinkybė, kad iškelta civilinė byla ir preliminariai spręsta dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nesuponuoja išvados, kad ieškinys bus patenkintas. Antra, šioje byloje pareikšti reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su priverstinio vykdymo procesu. Trečia, preliminariai galimas reikalavimų patenkinimas šioje byloje, teisinių pasekmių prasme, nagrinėjamu atveju, pernelyg nutolęs nuo priverstinai vykdomo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo iš ieškovo, kaip buvusio įmonės vadovo, atsakovės naudai priteistas žalos atlyginimas.
27. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
28. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019 ir kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su ieškovo argumentais, kad sunki atsakovės turtinė padėtis, atsiliepimo nepateikimas (pažymėtina, jog Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovės atsiliepimas byloje yra pateiktas), nesutikimas su reikalavimais, turi tiesioginį priežastinį ryšį su atsakovės ketinimu atlikti kokius nors veiksmus, kurie turėtų tiesioginės įtakos atsakovės turtinei padėčiai ir/ar leistų spręsti apie konkrečių nesąžiningų veiksmų atlikimą. Pažymėtina ir tai, kad šalies nesąžiningumui, turinčio įtakos teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui, konstatuoti, neturi teisinės reikšmės ieškovo bendras vertinimas apie atsakovės ir/ar jos vadovo sąžiningumą. Apeliacinės instancijos vertinimu, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nepagrindžia ir ieškovo nurodomos aplinkybės apie atsakovės vadovo atžvilgiu vykdytus/vykdomus baudžiamojo persekiojimo veiksmus, jau vien dėl to, kad jais nepagrindžiami konkretūs veiksmai, kuriais būtų daroma įtaka atsakovės turto masės pokyčiams.
30. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
ieškovo A. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.