Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-148-834/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-12
Bylos Nr.
1-148-834/2026
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-148-834/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37119-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.1.10.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Viktorijai Petrušaitytei, Justinai Kazakevičienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,kaltinamajam A. A. (A. A.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. taip pat būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu;

2) 2021 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 16 (šešiolika) parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams. 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Bausmę atliko 2022 m. gegužės 19 d.;

Žemesnės instancijos teismas

3) 2021 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems, pradedant mokėjimą ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo galutinės bausmės vykdymo pradžios arba tokią žalą pašalinti savo darbu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, be bausmę vykdančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos;

4) 2022 m. gruodžio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 30 parų arešto bausme. 2023 m. rugsėjo 4 d. atliko bausmę;

5) 2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 50 (penkiasdešimt) parų areštas. 2024 m. gegužės 2 d. paleistas iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kauno Kalėjimo;

6) 2025 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. A. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, jis 2025 m. spalio 19 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, A. A. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, jis, žinodamas, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 24 d., kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, ir būdamas Lietuvos Probacijos tarnybos 2023 m. gruodžio 17 d., informuotas dėl atsakomybės už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, 2025 m. spalio 19 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,51 promilės girtumas) vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad tiksliai neatsimena, kada įvykis įvyko, nes tai buvo seniai, tačiau patvirtino, jog tuomet vairavo, nes tiesiog užsinorėjo važiuoti ir išvažiavo. Jis paaiškino, kad tą dieną vartojo alkoholį, tačiau kiek ir kada gėrė pasakyti negali, nes nepamena, gėrė vienas, nes draugai buvo užimti. Kaltinamasis nurodė, kad priklausomybės neturi, tačiau kartais išgeria, o kartais nevartoja, ir pripažino, kad alkoholis jį paveikė, nors konkretaus paaiškinimo, kodėl taip pasielgė, nepateikė. Jis paaiškino, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, nes probacija jį tikrina, atvyksta ir naktį, ir buvo perspėta, jog pažeidimo atveju tektų atlikti bausmę, todėl jis yra nusiteikęs nebegerti artimiausius dvejus metus. Kaltinamasis nurodė, kad automobilį įsigijo tam, jog galėtų važinėti į darbą, žinojo, kad teisė vairuoti yra atimta, ir tvirtino, kad dabar nebevairuoja, nes tai jam tapo pamoka, taip pat išreiškė gailestį dėl padaryto. Kaltinamasis paaiškino, kad šiuo metu nedirba, nes planuoja įsidarbinti pas draugą, grįžtantį iš Anglijos, vidaus apdailos darbuose, tačiau įmonės pavadinimo nurodyti negalėjo, ir nurodė, kad įsidarbinti planuoja vasarį. Jis taip pat nurodė, kad probacija jam buvo pasakiusi, jog jis privalo dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir paaiškino, kad dėl to buvo susisiekęs su probacija, kuri informavo, jog jei iki nustatyto laiko jis neįsidarbins ar neužsiregistruos, tai bus fiksuojama. Kaltinamasis nurodė, kad probacija jį tikrino du kartus, abiem atvejais buvo nustatyta nulis promilių, o pirmasis patikrinimas, jo teigimu, įvyko sausio 10 d. Jis paaiškino, kad alkoholio prevencijos ar kitos programos vykdyti dar nepradėjo, nes buvo pasakyta, kad dėl mokymų su juo susisieks, o pagalbos dėl alkoholio jam esą nereikia. Kaltinamasis nurodė, kad laikinai gyvena su seneliu, močiute ir dėde, dažnai keičia gyvenamąją vietą, nes jam sunku ilgai būti vienoje vietoje, ir paaiškino, kad šiuo metu daugiausia būna namuose bei gyvena iš santaupų. Jis nurodė, kad įvykio metu važiavo vienas ir kitų asmenų neprisimena, po ankstesnio teismo sprendimo daugiau pažeidimų neturėjo. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad anksčiau dirbo „prie paminklų“, tai buvo sezoninis vasaros darbas, o žiemą darbų nebūdavo. Jis nurodė, kad apie baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra draudimą vairuoti, žinojo ir buvo su ja supažindintas probacijoje, tačiau paaiškinti, kodėl šią priemonę pažeidė, negalėjo. Kaltinamasis pripažino, kad kartais išgėrus jam užeidavo noras vairuoti, tačiau po šio įvykio jis teigė nebevartojantis alkoholio. Jis dar kartą patvirtino, kad visiškai pripažįsta kaltę dėl abiejų epizodų, sutinka, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ir nurodė, kad prireikus lankys alkoholio prevencijos programos mokymus, kai probacija su juo dėl to susisieks.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2025 m. spalio 20 d. A. A. apklaustas įtariamuoju nurodė, kad visiškai pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Jis paaiškino, kad pranešime apie įtarimą nurodytas automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, automobilį įsigijo maždaug prieš savaitę Vilniaus mieste pagal skelbimą iš nepažįstamo asmens, pirkimo–pardavimo sutartį turi namuose ir ją pateiks vėliau, o automobilio savo vardu registruoti nespėjo. Jis taip pat nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada nėra turėjęs. Įtarime nurodytą dieną ir laiką jis važiavo pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), o atstumas tarp šių vietų yra apie 3 kilometrus. Prieš tai namuose jis vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė daug alaus, tačiau tikslaus kiekio nurodyti negalėjo. Kodėl pas motiną važiavo būdamas neblaivus, paaiškinti negalėjo, nors žinojo, kad vairuoti esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti yra draudžiama. Automobilį jis įsigijo būdamas blaivus, nes jam reikėjo transporto nuvykti į darbą, už jį sumokėjo 450 eurų ir nurodė, kad dirba užsienyje registruotoje įmonėje, kuri vykdo veiklą Lietuvoje, todėl duomenų Sodros bazėje nėra. Išvažiuojant iš motinos namų jam kelią užkirto pilkos spalvos automobilis „Vokswagen Touareg“, kurį vairavo iš matymo pažįstami tėvas ir sūnus, o vyresnysis, vardu Romas, atėmė iš jo automobilio raktelius ir sulaikė iki atvykstant policijos pareigūnams. Atvykę pareigūnai jam du kartus liepė pūsti į alkotesterį, po to jis buvo sulaikytas, o automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Dėl padaryto jis nuoširdžiai gailisi (1 b. t., b. l. 85 – 88).

2025 m. lapkričio 11 d., įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, A. A. nurodė, kad visiškai pripažįsta kaltę. Jis nurodė, kad apie sulaikymą vairuojant neblaiviam jau buvo davęs parodymus ankstesnėje įtariamojo apklausoje, kaltę pripažįsta visiškai, savo anksčiau duotus parodymus prisimena, juos patvirtina, keisti neketina ir prašo jais vadovautis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Dėl antrojo epizodo jis taip pat visiškai pripažino kaltę ir nurodė, kad jam yra žinoma apie teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri yra uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketverius metus, tačiau paaiškinti, kodėl šios priemonės nesilaikė ir ją pažeidė, negalėjo, nurodė tik, kad taip susiklostė, ir daugiau paaiškinti neturi ką. Dėl padaryto jis nuoširdžiai gailisi ir daugiau nieko paaiškinti negali. (1 b. t., b. l. 102–105)

2025 m. spalio 19 d. liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad tą pačią dieną apie 15.40 val. jis Santakų kaime, Kalvelių seniūnijoje, Vilniaus rajone, važiavo savo automobiliu kartu su tėvu R. J. ir pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris sukdamas iš posūkio vos į juos neatsitrenkė. Nors vairuotojo asmeniškai nepažįsta, tačiau pagal šį automobilį jam buvo žinoma, kad juo dažniausiai važiuojantis asmuo tikėtina vyksta pas savo motiną Žvėryno gatvės kryptimi Santakų kaime, todėl, praradę automobilį iš akių, nusprendė nuvažiuoti į vietą, kur jis galėjo pasirodyti, ir jį pasivyti. Atvykę į Žvėryno gatvę, jie pamatė minėtą „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį išvažiuojant iš posūkio, tuomet sustojo priešais jį taip, kad automobilis negalėtų išvažiuoti, ir abu iškart išlipo iš savo automobilio bei pribėgo prie „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Liudytojo teigimu, jo tėvas užgesino „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklį ir ištraukė raktelius, o jis pats stovėjo šalia ir neleido vairuotojui pasišalinti. Tėvas iškvietė policiją, o visiems esant prie automobilio, vairuotojas pasakė norintis parūkyti, paėjo į šoną ir staiga pradėjo bėgti, tačiau liudytojas jį pavijo ir sulaikė, laikydamas už drabužių, kad šis nepabėgtų. Po bandymo pasišalinti vairuotojas buvo pastatytas prie automobilio, jį laikė liudytojo tėvas, o liudytojas papildomai paskambino policijai ir pranešė, kad asmuo mėgino bėgti. Liudytojas nurodė, kad bėgti mėginęs asmuo yra tas pats vairuotojas, kurį vėliau atvykę policijos pareigūnai sulaikė, ir daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neturi. (1 b. t., b. l. 29–31)

2025 m. spalio 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2025 m. spalio 19 d. skambučių į BPC įrašai. Pirmasis įrašas yra „BPC skambučio įrašas (ID 92428200601, skambučio pradžia 2025 m. spalio 19 d. 15.43.25)“, kurio trukmė 1 min. 24 s., o sujungimo metu girdimas ginčas. Operatoriui atsiliepus, paskambinęs vyras pranešė, kad sulaikė girtą vairuotoją, kuris neatsargiai važinėjo ir bandė pasprukti, nurodė adresą (duomenys neskelbtini), bei informavo, kad girtas vairuotojas vairuoja automobilį „Ford“, tačiau valstybinio numerio nenurodė, po ko įrašas baigėsi. Antrasis įrašas yra „BPC skambučio įrašas (ID 92428200601, skambučio pradžia 2025 m. spalio 19 d. 15.48.24)“, kurio trukmė 1 min. 52 s., o sujungimo metu taip pat girdimas ginčas. Operatorei atsiliepus, paskambinęs vyras pasakė, kad reikalinga policija dėl girto vairuotojo, ir perdavė ragelį tėvui, kuris nurodė adresą (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad yra girtas vairuotojas, kuris apgadino jo automobilį, bandė pabėgti, tačiau jie jį sulaikė, ir nurodė, kad girtas vairuotojas vairuoja automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Skambinusysis informavo, kad kol kas niekas nenukentėjo, tačiau sulaikytą asmenį suvaldyti sunku, nes jis nori pabėgti, o operatorė pranešė, kad policija informuojama, po ko pokalbis buvo baigtas. (1 b. t., b. l. 19–20)

2025 m. spalio 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Įraše pavadinimu „export-i9nns“, kurio trukmė 15 min. 10 s., matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur jų laukia trys vyrai, du jaunesnio ir vienas vyresnio amžiaus, stovintys tarp dviejų automobilių – „Vokswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pareigūnui paklausus, kas įvyko, vaikinas, vilkintis sportinį megztinį su užrašu „Adidas“ ir baltus šortus, prisipažįsta vairavęs neblaivus, pakartotinai patvirtina, kad vairavo būdamas girtas, nurodo neturintis vairuotojo pažymėjimo ir tą dieną alkoholį vartojęs beveik pusę dienos. Jis pateikia asmens dokumentus, su pareigūnu nueina prie tarnybinio automobilio, kur jam nustatomas 2,51 promilės neblaivumas, po to jis pasodinamas į savo automobilį laukti pakartotinio patikrinimo, o kita įraše užfiksuota informacija tyrimui nereikšminga. Įraše „export-4h6vg“, kurio trukmė 1 min. 38 s., užfiksuota ta pati situacija iš kito pareigūno kameros, matoma įvykio vieta, automobilis FORD, kuriuo važiavo neblaivus vairuotojas, pareigūno bendravimas su juo ir dokumentų pildymas. Įraše „export-opj8g“, kurio trukmė 15 min. 10 s., matyti, kaip pareigūnai bendrauja su dviem pranešėjais, jaunesnio ir vyresnio amžiaus vyrais, jaunesniajam duodamas surašyti pareiškimas ir padedama jį užpildyti, o įrašo pabaigoje vaikinui su baltais šortais ir sportiniu megztiniu su užrašu „Adidas“ duodama pūsti į alkotesterį, tačiau įrašas nutrūksta rezultatui dar nepasirodžius. Įraše „export-usg6l“, kurio trukmė 15 min. 10 s., kuris yra ankstesnio įrašo tęsinys, iš karto įgarsinamas alkotesterio rezultatas, kuriuo nustatytas 2,54 promilės neblaivumas, po to matyti pareigūno bendravimas su neblaiviu vairuotoju ir procesinių dokumentų pildymas. Įraše „xport-4dvp6“, kurio trukmė 1 min. 38 s., užfiksuota, kaip pareigūnė bendrauja su jaunesnio amžiaus pranešėju, kuris paaiškina, kaip pastebėjo neblaivų vairuotoją ir jį sustabdė. (1 b. t., b. l. 17–18)

2025 m. spalio 19 d. Vilniaus apskr. VPK RV tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko ekipažas V1774, kuris jiems perdavė neblaivų vairuotoją A. A., gimusį (duomenys neskelbtini). Pranešime pažymėta, kad pagal liudytojo A. J. pateiktą informaciją A. A., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kėlė pavojingas situacijas kitiems eismo dalyviams. Dėl šios priežasties A. J. kartu su savo tėvu sustabdė A. A., paėmė automobilio raktelius ir laikė jį, kad nepasišalintų, iki atvyks policija. Kadangi nustatyta, jog asmuo neblaivus vairuoja ne pirmą kartą, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus areštinę, o automobilis pristatytas į saugojimo aikštelę Minsko plente. Taip pat nurodyta, kad A. A., būdamas ekipažo V1770 laikino sulaikymo patalpoje, prisipažino, jog prieš tai visą dieną važinėjo būdamas neblaivus kitu automobiliu, tačiau koks tai automobilis buvo, neįvardijo. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37119-25. (1 b. t., b. l. 50)

2025 m. spalio 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad priešais yra du keliuko išsišakojimai, iš kurių vienas veda į teritoriją su gyvenamuoju namu Nr. 66, o kitas – į miško keliuką. Tarp šių keliukų, vejos viduryje, stovėjo automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo apibraižytas iš visų pusių, priekinėse keleivio ir vairuotojo pusėse matėsi išlindusios rūdys, automobilio salone daiktų nebuvo. Automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paimtas ir nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta, kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta. (1 b. t., b. l. 11–16)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas D. K. vardu. (b. l. 35) Iš 2025 m. balandžio 18 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, kurią D. K. pateikė elektroniniu paštu, matyti, kad A. A. iš D. K. įsigijo automobilį „Ford Mondeo“, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 450 Eur. (b. l. 131) Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis nustatyta, kad 2003 m. automobilio „Ford Mondeo“ vertė Lietuvoje su PVM yra 930 Eur. (1 b. t., b. l. 36)

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus gauto rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2023 m. lapkričio 27 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-1361-1150/2023, kuriuo A. A., pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį ir jam paskirta 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmė. Rašte taip pat nurodyta, kad vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra draudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus. Pažymėta, kad A. A. su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe už jos nevykdymą nebuvo supažindintas nei telefonu, nei raštu. Nurodyta, kad pirmasis šaukimas susisiekti su LPT VRS paprastu paštu buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 28 d., antrasis registruotu paštu 2023 m. gruodžio 6 d., tačiau A. A. į šiuos šaukimus nereagavo ir nepaskambino. Taip pat nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 17 d. jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, kurį jis turėjo pasirašyti ir grąžinti į LPT VRS, tačiau šio rašto jis negrąžino, todėl raštiškai su nustatyta tvarka taip pat nesusipažino. (1 b. t., b. l. 54)

2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, jam paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė, į kurios laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas. Taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės įvykdymo dienos, bei turto konfiskavimas, nustatant išieškoti transporto priemonės „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 5 000 Eur pinigų sumą. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 24 d. (1 b. t., b. l. 55–59)

Iš 2021 m. rugpjūčio 6 d. individualaus probuojamojo A. A. priežiūros plano matyti, kad jam buvo vykdoma priežiūra dėl baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones, kuri galiojo nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2024 m. liepos 25 d. Nurodyta, kad apie šios priemonės vykdymo tvarką ir atsakomybę už vengimą ją vykdyti A. A. buvo supažindintas pasirašytinai 2021 m. rugpjūčio 6 d. Taip pat nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo pabaiga nustatyta 2028 m. gegužės 1 d. Be to, pažymėta, kad 2023 m. gruodžio mėnesį A. A. gyvenamosios vietos adresu buvo siųstas raštas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarkos ir atsakomybės už jos nevykdymą. (1 b. t., b. l. 60–74)

2025 m. spalio 19 d. tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2025 m. spalio 19 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemonę, A. A., vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodyta, kad alkotesteriu nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės girtumo būsena, o jo iškvėptame ore buvo fiksuota 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija. (1 b. t., b. l. 7–10)

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. A. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje visiškai įrodyta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Įvertinus ir išanalizavus proceso dalyvių parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. A. pažeidė KET 14 punktą, numatantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis A. A. 2025 m. spalio 19 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę, tai yra automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, t. y. jo iškvėptame ore fiksuota 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad tą dieną vartojo alkoholį ir, nors tikslaus suvartoto kiekio neįvardijo, patvirtino, jog sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti bylos duomenys. 2025 m. spalio 19 d. tarnybinio pranešimo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagoje fiksuota, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai patikrinimo metu alkotesteriu kaltinamajam nustatė 2,51 promilės neblaivumą. Pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose matyti, jog atvykus į įvykio vietą kaltinamasis prisipažino vairavęs būdamas neblaivus, nurodė tą dieną vartojęs alkoholį beveik pusę dienos, po ko jam buvo atliktas patikrinimas ir įgarsintas nustatytas neblaivumo rezultatas. Liudytojo A. J. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo pavojingai manevruodamas, kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir buvo sulaikytas įvykio vietoje iki atvykstant policijos pareigūnams, o bandant pasišalinti buvo sulaikytas. Šias aplinkybes papildomai patvirtina ir 2025 m. spalio 19 d. skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą įrašai, kuriuose pranešėjai nurodė, kad sulaikė girtą vairuotoją ir pateikė įvykio vietos adresą, o antrajame skambutyje įvardijo ir automobilio „Ford Mondeo“ valstybinį numerį (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir vairavo motorinę transporto priemonę, kai jo organizme buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Byloje esanti įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad kaltinamasis A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, t. y. piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamasis A. A. 2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 24 d., buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus. Iš 2021 m. rugpjūčio 6 d. individualaus probuojamojo priežiūros plano matyti, kad A. A. 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo supažindintas pasirašytinai su specialiosios teisės atėmimo vykdymo tvarka ir atsakomybe už vengimą ją vykdyti, o teisiamajame posėdyje jis pats nurodė, kad apie jam paskirtą draudimą vairuoti žinojo ir su juo buvo supažindintas probacijoje.

Nepaisydamas to ir žinodamas, kad teismo sprendimu jam uždrausta vairuoti, kaltinamasis 2025 m. spalio 19 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), vis tiek vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip tyčia nevykdydamas teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo vertinimu, tai, kad kaltinamasis, žinodamas apie galiojantį teismo sprendimą ir jam taikomą draudimą vairuoti, vis tiek sąmoningai vairavo transporto priemonę, rodo tyčinį teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą ir atitinka BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Todėl jo veika teisingai kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas, akcentuotina, jog ne kartą teistas už nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą. Paskutinį kartą, prieš nusikalstamų veikų, nagrinėjamų šiuo nuosprendžiu padarymą, kaltinamasis teistas 2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika laikytina nesunkiu nusikaltimu. A. A. nusikalto praėjus mažiau nei trejiems metams po šio teismo sprendimo. Vadinasi, A. A. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei nedaryti išvadų dėl jo daromų veikų nusikalstamumo, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis pripažintinas recidyvistu. Papildomai pažymėtina, kad kaltinamasis, po nusikalstamų veikų, nagrinėjamų šiuo nuosprendžiu, padarymo, 2025 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu, buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, be kita ko, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei BK 243 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). A. A. nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonių neturint teisės to daryti bei apsvaigus nuo alkoholio, taigi itin šiurkščiai pažeidė KET. Šios aplinkybės patvirtinta, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai neįvertino, išvadų nepadarė, o nagrinėjamuoju atveju ne tik nepaisė įstatyme įtvirtintų draudimų vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, bet ir teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis praeityje teistas, pažymėtina, šešis kartus, iš kurių tris kartus už vairavimą esant neblaiviam. A. A. administracine tvarka baustas, nedirbantis, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumą, nustatytą sunkų – 2,51 promilių – neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo gyvenvietėje, pavojingai manevruodamas, taip pat į tai, kad kaltinamasis tokio pobūdžio nusikalstamas veikas daro ne pirmą kartą ir jau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis kaltę pripažino ir dėl padaryto gailėjosi, tačiau šios aplinkybės nepanaikina pakartotinio įstatymo nepaisymo ir akivaizdaus neatsakingumo kelių eismo saugumo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnės, švelnesnės bausmės jo elgesio nepakeitė, teismas daro išvadą, jog tik griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas – gali užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Spręsdamas dėl bausmės termino, teismas vertina, kad minimalus bausmės terminas šiuo atveju neatitiktų nei veikos pavojingumo, nei kaltinamojo asmenybės, kadangi jis, būdamas ankščiau teistas už analogiškas veikas, vis tiek sąmoningai sėdo prie vairo būdamas neblaivus ir keldamas realią grėsmę eismo saugumui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už šią veiką skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri pagal savo rūšį ir trukmę yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei.

Skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, teismas įvertina, kad kaltinamasis, žinodamas apie galiojantį draudimą vairuoti, sąmoningai jo nepaisė ir taip demonstravo nepagarbą teismo sprendimui. Vis dėlto ši veika iš esmės yra susijusi su tuo pačiu faktiniu elgesiu – neteisėtu vairavimu – ir neapima papildomų savarankiškų veiksmų, todėl, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą ir gailėjimąsi, taip pat siekiant individualizuoti bausmę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pakankama ir teisinga yra 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą (ankstesnius teistumus bei bausmės veiksmingumą), nusikalstamos veikos pobūdį, konstatuoja, kad kaltinamajam už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, skirtina 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi, kaltinamajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant kaltinamajam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltę pripažino pilnai bei išreiškė nuoširdų gailestį, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. A. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pažymėtina, kad A. A. 2025 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. A. šiuo nuosprendžiu nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė iki 2025 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio priėmimo ir jam tuo nuosprendžiu paskirtos bausmės įsiteisėjimo. Spręsdamas dėl bendrinimo būdo, teismas vertina, kad visiško sudėjimo būdas būtų neproporcingai griežtas, nes reikštų absoliutų bausmių sudėjimą, kuris neatitiktų bausmės tikslų bei proporcingumo ir teisingumo principų. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, yra tikslinga šiuo nuosprendžiu bei 2025 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, kuris leistų tiksliausiai individualizuoti galutinę bausmę. Dalinis sudėjimas šiuo atveju užtikrina proporcingą ir individualizuotą galutinės bausmės nustatymą, kartu tinkamai įvertinant padarytų nusikalstamų veikų visumą ir neperžengiant bausmės būtinumo bei pakankamumo ribų bausmės tikslams pasiekti, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytini laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. spalio 19 d. 16.40 val. iki 2025 m. spalio 20 d. 13.25 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, bei kiti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendyje numatyti laikotarpiai.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Teismas, spręsdamas dėl A. A. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, vertina kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir proceso metu. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, teismo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailestį, nurodė padaręs išvadas dėl savo elgesio ir supratęs savo veiksmų pavojingumą. Jis taip pat paaiškino planuojantis pradėti dirbti ir imtis teisėto užimtumo. Byloje nėra duomenų, kad po 2025 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio paskelbimo kaltinamasis būtų vartojęs alkoholį ar pažeidęs jam tuo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus. Kaip pats kaltinamasis nurodė, jog probacija po nuosprendžio ankstesnėje byloje priėmimo buvo atvažiavusi tikrinti jo neblaivumo, nustatydavo 0 promilių. Suvokia, jog jei nesilaikys įpareigojimų, bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas, todėl paskirtų įpareigojimų laikosi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neįizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, tačiau kartu, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, kaltinamajam būtina ilgesnė elgesio kontrolė ir aiškiai apibrėžti įpareigojimai, nes nusikalstama veika padaryta esant sunkiam neblaivumo laipsniui, o ankstesnės bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės jo elgesio nepakankamai koregavo. Dėl šių priežasčių bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam 3 (trejų) metų laikotarpiui, sudarant realią galimybę vertinti kaltinamojo elgesį, jo pastangas keisti gyvenimo būdą ir laikytis teisės aktų reikalavimų, kartu paliekant galimybę taikyti įstatyme numatytas pasekmes, jei nustatytos sąlygos būtų pažeistos.

Spręsdamas dėl intensyvios priežiūros skyrimo, teismas atkreipia dėmesį, jog nors kaltinamojo padarytos veikos pavojingos, byloje nėra duomenų, kad jis sistemingai vengtų probacijos institucijų kontrolės ar būtų linkęs slapstytis, taip pat nėra nustatyta, kad jo elgesio kontrolei būtinos griežčiausios priežiūros priemonės. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad intensyvios priežiūros taikymas turi būti proporcingas, o šiuo atveju pakankamą kontrolę galima užtikrinti bausmės vykdymo atidėjimu ir konkrečiais įpareigojimais, orientuotais į pagrindinių rizikos veiksnių mažinimą, pirmiausia susijusių su alkoholio vartojimu ir socialinės integracijos stoka.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismas skiria įpareigojimus, kurie yra tiesiogiai susiję su padarytų nusikalstamų veikų priežastimis ir kaltinamojo gyvenimo būdo rizikomis. Įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, yra skirtas riboti situacijas, kurios dažniausiai susijusios su alkoholio vartojimu ir impulsyviu elgesiu vėlyvu paros metu, taip pat sumažinti pakartotinio teisės pažeidimo tikimybę. Įpareigojimas tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje skirtas užtikrinti kaltinamojo užimtumą ir socialinę integraciją, nes pats kaltinamasis nurodė šiuo metu nedirbantis ir planuojantis įsidarbinti, o stabilus užimtumas yra viena iš priemonių, mažinančių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų skirtas pašalinti pagrindinį veiksnį, lėmusį nusikalstamos veikos padarymą, nes būtent apsvaigimas nuo alkoholio buvo esminė sąlyga, dėl kurios kaltinamasis sėdo prie vairo ir kėlė grėsmę eismo saugumui, todėl šis įpareigojimas yra būtinas siekiant užtikrinti prevenciją ir apsaugoti visuomenę nuo naujų analogiškų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam bausmės vykdymą atidėjus maksimaliam 3 (trejų) metų terminui be intensyvios priežiūros laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad A. A. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. A. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į nustatytą neblaivumo laipsnį – 2,51 promiles, kuris daugiau nei šešis kartus viršija leistiną normą, bei į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. į tai, neturėdamas teisės vairuoti, kai šia teise jam ankščiau buvo uždrausta naudotis, sėdo prie automobilio vairo, sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, taip pat atsižvelgtina į tai, jog ne pirmą kartą padaro analogišką veiką, todėl nustatytinas maksimalus teisės vairuoti atėmimo terminas – 7 (septyneri) metai. Atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d . nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos – 2025 m. spalio 20 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo tiesiogiai panaudota nusikalstamai veikai padaryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, jei toks turtas buvo nusikalstamos veikos priemonė ar gautas iš nusikalstamos veikos. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės, nustatyta, kad transporto priemonė „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruota D. K. vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis, iš 2025 m. balandžio 18 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, kurią D. K. pateikė elektroniniu paštu, matyti, kad A. A. iš D. K. automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo. Atsižvelgiant, į visa tai, bei įvertinus kaltinamojo duotus paaiškinimus, kad automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos priemone bei pripažintina kaltinamojo A. A. turtu, todėl ji konfiskuojama ir perduodama valstybės nuosavybėn.

Pagal BK 72? straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, jog dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose nėra prilyginamas priverstiniam gydymui nuo priklausomybės ligų, o yra laikytinas edukacine priemone, skirta supažindinti asmenis su alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų daroma žala, skatinti juos kritiškai įvertinti savo elgesį bei sudaryti prielaidas apsvarstyti savanoriško gydymosi galimybę. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama ilgalaikėje perspektyvoje mažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo, skaičių, darant prevencinį poveikį asmens elgesiui (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-575-988/2025).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad A. A. padaryta nusikalstama veika – motorinės transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam, kai nustatytas 2,51 promilės girtumas – yra tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu. Nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, paties kaltinamojo paaiškinimai, kad tą dieną vartojo alkoholį ir, būdamas apsvaigęs, vis tiek sėdo prie vairo, bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, įskaitant pavojingą manevravimą gyvenvietėje, bandymą pasišalinti ir būtinybę jį sulaikyti iki atvykstant policijos pareigūnams, leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamajam tikslinga suteikti struktūruotą informaciją apie alkoholio vartojimo žalą ir jo poveikį sprendimų priėmimui. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę ir jo elgesį proceso metu, kai jis pripažino kaltę, išreiškė gailestį ir nurodė padaręs išvadas, todėl darytina išvada, kad edukacinio pobūdžio priemonė gali turėti teigiamą poveikį jo elgesiui, didinti atsakomybę ir prisidėti prie prevencijos tikslų įgyvendinimo, padedant užkirsti kelią analogiškų veikų pasikartojimui ateityje. Tokia priemonė laikytina proporcinga ir adekvačia, nes ji yra tiesiogiai susijusi su nusikalstamos veikos priežastimis ir suderina visuomenės interesą užtikrinti eismo saugumą su kaltinamojo interesu gauti prevencinę pagalbą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant ją įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesiniai klausimai

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas A. A. į „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios pradėjus vykdyti nuosprendį , panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti – skaitmeninė laikmena su joje esančiais pareigūnų „body“ kamerų įrašais bei BPC skambučio garso įrašu – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 308 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. A. (A. A.) pripažinti kaltus padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, A. A. (A. A.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu bei paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę mažinti vienu trečdaliu ir A. A. (A. A.) paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4, 9, dalimis, A. A. (A. A.) paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 19 d. 16.40 val. iki 2025 m. spalio 20 d. 13.25 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendyje nurodytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi 6 dalies 5, 7 ir 10 punktais, A. A. (A. A.) paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti A. A. (A. A.) recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1, 2 bei 4 dalimis, A. A. (A. A.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, A. A. (A. A.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, A. A. (A. A.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą A. A. (A. A.) į automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su joje esančiais pareigūnų „body“ kamerų įrašais bei BPC skambučio garso įrašu – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė