Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-399-374/2017 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centrui dėl darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės dėl sumažinto darbo krūvio 2013 - 2014 mokslo metais sumažėjusį darbo užmokestį po 173,77 Eur (600 Lt), kas per 2013 - 2014 mokslo metus sudaro 2085,24 Eur (7200 Lt), 5000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą. Ieškovas nurodė, kad jis 2001 m. rugsėjo 5 d. darbo sutarties pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centre chemijos mokytoju. 2012 - 2013 mokslo metais jis turėjo 21,4 kontaktines valandas bei 4,38 nekontaktines valandas, iš viso 25,78 valandas, o vidutinis gaunamas darbo užmokestis sudarė apie 1700 Lt (492,35 Eur). 2013 - 2014 mokslo metais jam darbo krūvis buvo nepagrįstai sumažintas ir suteiktos tik 13 kontaktinių valandų ir 3,52 nekontaktinės valandos, o gaunamas vidutinis darbo užmokestis buvo apie 1100 Lt (318,58 Eur). 2014 - 2015 mokslo metais paskirtos valandos dar daugiau buvo sumažintos ir paliktos tik 6 valandos, vidutinis darbo užmokestis sudarė apie 546,29 Lt (158,22 Eur). Per visą laiką, kai ieškovui buvo mažinamas darbo krūvis, mokinių klasių komplektai nesumažėjo, o jo turėtas darbo krūvis buvo atiduotas kitam pedagogui - mokyklos direktoriaus pavaduotojai, kuri neturi reikalingo išsilavinimo. Sumažėjus darbo krūviui, sumažėjo ir ieškovo gaunamos pajamos. Gaunamos pajamos turėjo didelės įtakos jo pensijos apskaičiavimui, nes apskaičiuojant pensiją buvo skaičiuojama iš paskutiniųjų metų prieš pensiją gaunamų pajamų. Ieškovo gaunamos pajamos - senatvės pensija, kuri sudaro tik 276,26 Eur. Tokia situacija, ieškovo nuomone, neatitinka DK 120 straipsnio 3 dalies, pagal kurią be raštiško darbuotojo sutikimo negalima keisti darbo apmokėjimo sąlygų, kurias šiuo atveju lemia skirtos dirbti valandos, jas didinant ar mažinant faktiškai keičiasi darbo užmokestis. Taip darbdavys pažeidė ieškovo teisėtus interesus ir jo pagristus lūkesčius gauti didesnį darbo užmokestį bei pensiją. Drausminių nuobaudų nei žodžiu, nei raštu iš mokyklos vadovės ieškovas neturėjo, todėl toks staigus darbo krūvio sumažinimas jam buvo netikėtas. Palaipsniui mažindamas darbo krūvį vadovas siekė, kad ieškovas išeitų iš darbo, nors chemijos specializacijos mokytojo pareigybės buvo reikalingos ir būtinos. Dėl tokių įstaigos vadovo veiksmų ieškovas nuolatos dirbo įtampoje, strese, tai įtakojo jo sveikatos būklę, emocinį nestabilumą ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.Atsakovas (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centras su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad mokytojų pedagoginis darbo krūvis nustatomas kiekvienų metų pradžioje rugsėjo 1 dieną bei gali būti koreguojamas sausio 1 dieną, atsižvelgiant į mokinių skaičių, klasių komplektų skaičių, turimas mokinio krepšelio lėšas, bei mokymo Centro direktoriaus patvirtintą ugdymo planą ir mokinių individualius ugdymo planus. Vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės mokytojų tarybos posėdžio protokolu, direktorė J. L. supažindino pedagogus su 2013 - 2014 mokslo metų pedagoginių darbuotojų darbo krūvių projektu. Ieškovas dėl akivaizdžiai sumažėjusio darbo krūvio pretenzijų nepareiškė. Vadovaujantis 2014 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės mokytojų tarybos posėdžio protokolu, direktorė supažindino pedagogus su 2014 - 2015 mokslo metų pedagoginių darbuotojų darbo krūvių projektu pasirašytinai. Darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas, kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais. Tokioms sąlygoms, kurių pagrindu įmanoma keisti darbo sutarties sąlygas, galima priskirti dėl objektyvių priežasčių sumažėjusią mokytojų darbo krūvių situaciją, kuri tiesiogiai priklauso nuo tais mokslo metais mokykloje esamų mokinių ir klasių skaičiaus, mokinių, pasirinkusių vieną ar kitą dėstomą dalyką skaičiaus. Direktorės pavaduotoja E. K. Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų fakultete baigė universitetinę edukologijos studijų krypties antrosios pakopos pedagogikos studijų programą ir įgijo mokytojo profesinę kvalifikaciją, 2003 m. gegužės 30 d. jai suteikta chemijos vyresniosios mokytojos kvalifikacinė kategorija. Ieškovas nesidomėjo savo profesiniu tobulėjimu, nesilankė kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo seminaruose, todėl akivaizdu, jog jis nebuvo suinteresuotas savo kaip pedagogo kompetencijų tobulinimu, kas tiesiogiai yra susiję su ugdymo proceso kokybe. Pamokų skyrimas kitam specialistui, bet ne ieškovui yra tiesiogiai susijęs su ieškovo profesiniu nekompetentingumu. Ieškovas, teigdamas, jog dėl nuolatinio jam taikyto spaudimo, suformuotos neigiamos darbo aplinkos ir įtampos situacijos ir psichologinio smurto pablogėjo sveikata, tačiau įrodymų, kad tai tiesiogiai siejama su darbo santykiais nepateikė. Vadovaujantis darbo ginčų komisijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimu, ieškovo prašymas dėl jį netenkinusio paskirto darbo krūvio buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo keliamus reikalavimus. 2014 m. vasario 27 d. sudaryta ir darbo ginčų komisijos patvirtinta taikos sutartis, kurios pagrindu buvo padidintas ieškovo darbo krūvis, įrodo, jog atsakovė buvo geranoriškai nusiteikusi ieškovo atžvilgiu ir sąmoningai siekė išvengti neigiamos įtakos ieškovui, todėl reikalavimas priteisti jam neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad remiantis 2013 m. rugsėjo 23 d. atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. V-68 „Dėl mėnesinio tarifinio atlygio koeficiento mokėjimo mokytojams“, nuo 2013 m. rugsėjo l d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Centro mokytojams buvo nutarta mokėti mėnesinį tarifinio atlygio koeficientą. Su šiuo įsakymu mokytojai supažindinti pasirašytinai. Tokiu pačiu būdu (pasirašytinai) buvo supažindintas ir ieškovas. Todėl ieškovo teiginys, kad darbdavys vienašališkai, nesuderinęs su darbuotoju, sumažino paskirtas valandas, yra nepagrįstas ir neargumentuotas. Vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-280, ieškovo prašymas dėl jį netenkinusio paskirto darbo krūvio buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo keliamus reikalavimus. Ieškovas ieškinyje teigia, jog dėl nuolatinio jam taikyto spaudimo, suformuotos neigiamos darbo aplinkos ir įtampos situacijos ir psichologinio smurto pablogėjo sveikata, tačiau konkrečių bei argumentuotų įrodymų, kad tai tiesiogiai siejama su darbo santykiais, nepateikė. Be to, 2014 m. vasario 27 d. sudaryta ir LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos patvirtinta taikos sutartis, kurios pagrindu buvo padidintas ieškovo darbo krūvis, įrodo, jog atsakovas buvo geranoriškai nusiteikęs ieškovo atžvilgiu ir sąmoningai siekė išvengti neigiamos įtakos ieškovui. Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjęs, ieškovas jo neskundė. Teismas sprendė, kad iš esmės buvo išspręstas analogiškas ginčas, vadinasi, ieškovas sutiko su taikos sutarties sąlygomis, sutiko su jam skirtu darbo krūviu, tai yra sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Be to, 2014 m. ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su pareiškimu dėl neteisėtai sumažinto darbo krūvio 2014 - 2015 mokslo metais. Komisijos posėdžio metu ieškovas suformulavo konkretų reikalavimą, prašydamas įpareigoti atsakovą suteikti ieškovui darbo krūvį ne mažesnį nei 2013 -2014 mokslo metais. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad ieškovą tenkino 2013 - 2014 mokslo metais turėtas darbo krūvis. Teismas sprendė, kad sutinkamai su CPK 294 straipsnio 2 dalimi, ginčas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko negalimas. Ieškovas teigia, kad dėl darbo krūvio sumažėjimo, sumažėjo ir jo darbo užmokestis, tačiau ir šis klausimas buvo išspręstas tuo pačiu darbo ginčų komisijos sprendimu. Senatvės pensijos dalis pagal Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę apskaičiuojama, jeigu asmuo to prašo ir jam tai naudinga. Tokiu būdu, 2013 - 2014 mokslo metais sumažėjus darbo krūviui, sumažėjęs darbo užmokestis neturėjo jokios įtakos ieškovo pensijos dydžiui. Teismas konstatavo, kad ieškovas ginčą dėl 2013 - 2014 mokslo metų darbo krūvio sumažinimo ir darbo užmokesčio sumažėjimo išsprendė su atsakove pasirašydamas taikos sutartį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl patirto spaudimo ir įtampos, kuriuos kėlė darbdavys, todėl ieškovas neįrodė, jog jam padaryta neturtinė žala.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas visiškai neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, tačiau labiausiai akcentavo sudarytą taikos sutartį 2014 m. Kauno skyriaus darbo ginčų komisijoje. Nors Darbo ginčų komisijoje ir buvo susitarta, jog apeliantui bus suteikta 13 kontaktinių valandų ir 3,52 nekontaktinės valandos, tai yra 16,52 valandos, tačiau jam nebuvo grąžintas visas turėtas darbo krūvis, kuris buvo 2012 - 2013 mokslo metais, kas sudarė 21,4 kontaktines valandas bei 4,38 nekontaktines valandas, iš viso 25,78 valandas. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2014 - 2015 mokslo metais apeliantui darbo krūvis buvo dar daugiau sumažintas ir paliktos tik 6 valandos.Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad apelianto darbo krūviui tendencingai mažėjant, didėjo direktoriaus pavaduotojos ugdymui E. K. krūvis, tokiu būdu apeliantui darant turtinę žalą.Teismas neteisingai įvertino visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į apelianto teismo posėdžio metu pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog vadovaujantys mokytojai negali dirbti pilnu krūviu, kadangi turi kitas pareigas, kurioms taip pat privalo skirti savo laiko, tačiau apeliantui darbo krūvis buvo mažinamas, o E. K. - didinamas.Teismas nesiaiškino, ar pavaduotoja E. K. turi galimybę dirbti su cheminiais reagentais, kadangi apeliantui dirbant cheminiai reagentai buvo užsakomi ir realizuojami jo vardu ir atsakomybe. Atsakovė jokių rašytinių dokumentų, kad E. K. tokius leidimus turi ir gali dirbti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, nepateikė. Neturint leidimų, ji negali dirbti ir realizuoti cheminių reagentų. Atsakovas (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Šalys darbo ginčą išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kurią Darbo ginčų komisija patvirtino 2014 m. vasario 27 d. sprendimu, ieškovas šio sprendimo neskundė. Esant įsiteisėjusiam Darbo ginčų komisijos sprendimui, ginčas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko negalimas.Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo dėl sumažinto darbo krūvio 2013 - 2014 mokslo metais sumažėjusį darbo užmokestį. Tai reiškia, kad darbo krūvio sumažinimas 2014 - 2015 mokslo metais neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Be to, 2014 - 2015 mokslo metais darbo krūvis mokytojams, įskaitant ir apeliantą, buvo paskirstytas laikantis naujų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774.Nesutikdamas su teismo išvadomis, apeliantas kitaip vertina aplinkybes, pateikia savo nuomonę dėl jų reikšmės, tačiau kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų aplinkybių ar įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo aplinkybių vertinimo yra atmestini.Ginčo dalykas yra 2013 - 2014 mokslo metais apeliantui išmokėtas darbo užmokestis. Ieškovas neginčija direktoriaus sprendimų, kuriais buvo nustatytas darbo krūvis kitiems ugdymo įstaigos darbuotojams, įskaitant ir pavaduotoją ugdymui E. K.. Direktoriaus pavaduotojos ugdymui E. K. darbo laikas ir darbo užmokestis yra už ieškovo iškelto ginčo ribų. Atsakovas neturėjo pareigos teikti įrodymų apie kitų asmenų, nedalyvaujančių ginče, kvalifikaciją, įskaitant jų teisę dirbti su cheminiais reagentais.Atsakovui skiriamos lėšos negali būti naudojamos apmokėti už darbą, kuris faktiškai nebuvo dirbamas, priešingu atveju, toks lėšų panaudojimas bus traktuotinas kaip neracionalus ir neteisėtas. Ieškovas nebuvo priverstinėje pravaikštoje, nebuvo neteisėtai nušalintas nuo darbo, jam nebuvo nustatyta prastova dėl darbdavio kaltės. Todėl ieškovas neturi jokio pagrindo reikalauti apmokėjimo už nedirbtą laiką, ir šiuo aspektu ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo R. S. (toliau – ieškovas arba apeliantas) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centrui (toliau – atsakovas) dėl darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad 2001-09-05 ieškovas su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 243, pagal kurią ieškovas R. S. priimtas į Suaugusiųjų mokymo centrą dirbti chemijos mokytoju, jam nustatytas darbo laikas - 26,4 savaitinės valandos pagal darbo grafiką (Darbo sutarties 3 p.), darbdavys įsipareigoja mokėti 1 064,28 Lt darbo užmokestį (Darbo sutarties 4 p.). Šį darbo sutartis buvo keičiama ir pildoma. Ginčui aktualiu laikotarpiu Darbo sutartis buvo pakeista, nurodant 2013-09-23 direktoriaus įsakymu Nr. V-68 mokėti koeficientą 12,20 ir 10,09, 5 procentų priedą už darbą su nuteistaisiais, 10 procentų priedą už darbą gimnazijos klasėse; nuo 2013-09-01 mokėti už 13 kontaktinių valandų. Kitame pakeitime nurodyta - 2013-12-30 direktoriaus įsakymu Nr. V-85 mokėti koeficientą 12,20 , 10,09 ir 5 procentų atlyginimo priedą už darbą su nuteistaisiais, 10 procentų priedą už darbą gimnazijos klasėse; nuo 2014-01-01 mokėti už 13 kontaktinių valandų skaičių. Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – darbo ginčų komisija), nurodydamas, kad dirba (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centre chemijos mokytoju ir 2013-2014 metais jam neteisėtai sumažintas darbo krūvis ir neprimokėtas darbo užmokestis. Darbo ginčų komisija 2014-02-27 sprendimu Nr. DGKS-1059 darbo bylą Nr. APS-8-2430 nutraukė patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys sulygo, kad 2013-2014 m. m. ieškovas R. S. (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centre turi 13 kontaktinių val., 3,52 nekontaktinių val., viso – 16,52 val.; ieškovui nuo 2014-02-03 yra papildomai skiriama 1,25 kontaktinės valandos ir 0,28 nekontaktinės valandos., viso – 18,05 val.; už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-02-03 jam bus išmokama kompensacija už 1,25 kontaktinės ir 0,28 nekontaktinės val., viso – 1,53 val. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus 2014-01-15 (tikėtina, nurodant metus padarytas rašymo apsirikimas) sprendimas Nr. DGKS-208 rodo, kad ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir dėl 2014-2015 m. m. sumažinto darbo krūvio, prašydamas įpareigoti atsakovą suteikti jam ne mažesnį nei 18,05 val. per savaitę darbo krūvį, tokį, koks buvo 2013-2014 m. m., tačiau posėdžio metu atsisakė savo reikalavimų. 2016-12-30 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centro dėl sumažinto darbo krūvio 2013-2014 m. m. sumažėjusį darbo užmokestį po 173,77 Eur (600 Lt), kas per 2013-2014 mokslo metus sudaro 2085,24 Eur (7200 Lt), 5 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu 2017-03-17 sprendimu Marijampolės rajomo apylinkės teismas ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tomis aplinkybėmis, kad su atsakovo 2013-09-23 įsakymu Nr. V-68 „Dėl mėnesinio tarifinio atlygio koeficiento mokėjimo mokytojams“ ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, kad ieškovas ginčą dėl 2013-2014 mokslo metų darbo krūvio sumažinimo ir darbo užmokesčio sumažėjimo išsprendė su atsakovu pasirašydamas taikos sutartį. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, tačiau labiausiai akcentavo 2014 m. taikos sutartį, o taip pat nepagrįstais pripažintini jo motyvai, kad nors Darbo ginčų komisijoje ir buvo susitarta, jog apeliantui bus suteikta 13 kontaktinių valandų ir 3,52 nekontaktinės valandos, tai yra 16,52 valandos, tačiau jam nebuvo grąžintas visas turėtas darbo krūvis, kuris buvo 2012 - 2013 mokslo metais, kas sudarė 21,4 kontaktines valandas bei 4,38 nekontaktines valandas, iš viso 25,78 valandas.Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas suprantamas kaip ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, suformulavo ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 085,24 Eur darbo užmokesčio dėl sumažinto darbo krūvio 2013-2014 m. m. ir 5 000 Eur neturtinę žalą. Nors pagal CPK 414 straipsnį teismas turi teisę rinkti įrodymus, jeigu tai būtina teisingai išspręsti bylą, viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti alternatyvų darbuotojų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 414 straipsnio 1 ir 3 dalys), tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos spręsti dėl ieškovui sumažinto darbo krūvio teisėtumo 2013 – 2014 m. m. ieškovui nereiškiant tokio reikalavimo, nes priešingu atveju ieškinio institutas prarastų savo prasmę. Pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo apelianto pareikšto ieškinio ribose, teisingai konstatavęs, kad ieškovas ginčą dėl 2013-2014 mokslo metų krūvio sumažinimo ir atitinkamai darbo užmokesčio sumažėjimo išsprendė su atsakovu sudarydamas 2014-02-27 taikos sutartį, kurią sprendimu patvirtino Darbo ginčų komisija, t. y. dar ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje. Patvirtintoje Taikos sutartyje nėra sąlygos, kad ieškovui grąžinamas darbo krūvis, kuris buvo 2012-2013 mokslo metais, kas sudarė 21,4 kontaktines valandas bei 4,38 nekontaktines valandas, iš viso 25,78 valandas. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad ieškovas neginčijo teisme Darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t. y. sumažintu darbo krūviu lyginant su 2012-2013 m. m. (iki 2017-07-01 galiojusio Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją dėl neteisėtai sumažinto darbo krūvio 2014-2015 m. m. ir prašydamas įpareigoti atsakovą suteikti jam darbo krūvį ne mažesnį nei 2013-2014 m. m., ieškovas tik dar kartą patvirtino, kad jį tenkino 2013-2014 m. m. turėtas darbo krūvis.Darbo kodekso (toliau – DK) 186 straipsnyje (ginčui aktuali iki 2017-07-01 galiojusio DK redakcija) nurodyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl apeliantui 2013-2014 m. m. suteiktų 13 kontaktinių ir 3,52 nekontaktinių valandų, t. y. 16,52 valandų priskaičiuoto bei sumokėto atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam darbo užmokestį už valandas, kurių jis nedirbo pagal darbo sutartį dėl sumažinto darbo krūvio, yra teisiškai nepagrįstas (DK 186 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino nepalankiai apeliantui ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai netyrė ir nevertino aplinkybių dėl apelianto sumažėjusio darbo krūvio 2014-2015 m. m., dėl pavaduotojos E. K. galimybės dirbti su cheminiais reagentais, jos darbo krūvio, nes nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra 2013-2013 m. m. apeliantui neišmokėtas darbo užmokestis (šios nutarties 14 punktas) ir prieš tai paminėtos apelianto nurodytos aplinkybės nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui jo turėtos bylinėjimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat nepriteistinos, nes advokato padėjėjas negali atstovauti apeliacinės instancijos teisme (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.