Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2017-03-17 · Civilinė byla Nr. e2-399-374/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-17Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-17
Bylos Nr.
e2-399-374/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-06267-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro, Marijampolės suaugusiųjų
Civilinė byla Nr. e2-399-374/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-06267-2016-5
Sprendimo kategorija 1.3.5.1.; 3.2.6.1.MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 17 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė,sekretoriaujant S. B.,dalyvaujant ieškovui R. S.,ieškovo atstovui advokato padėjėjai V. K.,atsakovo Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro atstovui A. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Marijampolės suaugusiųjų mokymo centrui dėl darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas R. S. teismo prašo: priteisti iš atsakovo Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro dėl sumažinto darbo krūvio 2013-2014 m. m. sumažėjusį darbo užmokestį po 173,77 Eur (600 Lt), kas per 2013-2014 mokslo metus sudaro 2085,24 Eur (7200 Lt). Priteisti iš Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro ieškovui R. S. neturtinės žalos 5000 Eur. Priteisti iš atsakovo Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro valstybei už ieškovui R. S. suteiktą teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pateiktą pažymą.

Atsakovas Marijampolės suaugusiųjų mokymo centras su ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas R. S. 2001 m. rugsėjo 5 d. darbo sutarties Nr. 243 pagrindu dirbo Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre chemijos mokytoju. Darbo sutartis buvo neterminuota (b.l. 16-19).

Ieškovas nurodo, kad 2012-2013 mokslo metais turėjo 21,4 kontaktines valandas bei 4,38 nekontaktines valandas, iš viso 25,78 valandas, o vidutinis gaunamas darbo užmokestis sudarė apie 1700,- Lt (492,35 Eur). Ieškovas teigia, jog 2013-2014 metais jam darbo krūvis buvo nepagrįstai sumažintas ir suteiktos tik 13 kontaktinių valandų ir 3,52 nekontaktines valandos, t.y. 16,52 valandos, o gaunamas vidutinis darbo užmokestis buvo apie 1100,- Lt (318,58 Eur). Lyginant 2012-2013 m.m. gautą vidutinį darbo užmokestį ir 2013-2014 metais gautą vidutinį darbo užmokestį skirtumas susidaro apie 600,- Lt (173,77 Eur) negautų pajamų per mėnesį. O 2014-2015 mokslo metais paskirtos valandos dar daugiau buvo sumažintos ir paliktos tik 6 valandos, vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 546,29 Lt (158,22 Eur). Ieškovas nurodo, kad per visą tą laiką, kai jam buvo mažinamas darbo krūvis, mokinių klasių komplektai nesumažėjo, o jo turėtas darbo krūvis buvo atiduotas kitam pedagogui, t.y. mokyklos pavaduotojai. Ieškovo teigimu, pavaduotoja neturi reikalingo išsilavinimo, t.y. nėra chemijos dalyko specialistė, todėl ieškovui nesuprantamos priežastys, kurių pagrindu buvo sumažintos jam darbo valandos ir atiduotos kitam asmeniui, kuris nėra mokomo dalyko specialistas.

Sumažėjus darbo krūviui, sumažėjo ir ieškovo gaunamos pajamos. 2013-2014 mokslo metais turėtas darbo krūvis buvo 9,26 valandomis mažesnis, o 2014-2015 mokslo metais dar sumažintos 10,52 valandomis. Ieškovo įsitikinimu, gaunamos pajamos turėjo didelės įtakos jo pensijos apskaičiavimui, nes apskaičiuojant pensiją buvo skaičiuojama iš paskutiniųjų metų prieš pensiją gaunamų pajamų. Ieškovo gaunamos pajamos - senatvės pensija, kuri sudaro tik 276,26 Eur.

Ieškovas teigia, kad atsakovas, sumažindamas ieškovo darbo krūvį dar 2013-2014 mokslo metais, neaišku, kokiu teisės aktu rėmėsi. Tokia situacija, ieškovo nuomone, neatitinka DK 120 straipsnio 3 dalies, pagal kurią be raštiško darbuotojo sutikimo negalima keisti darbo apmokėjimo sąlygų, kurias šiuo atveju lemia skirtos dirbti valandos, jas didinant ar mažinant, faktiškai keičiasi darbo užmokestis.

Ieškovas įsitikinęs, kad darbdavys neteisingai sumažino ieškovui darbo krūvį 2013-2014 mokslo metais, jam neišmokėdamas papildomai kiekvieną mėnesį vidutiniškai po 600,- Lt (173,77 Eur), kas per vienerius metus sudaro 7200 Lt (2085,24 Eur), o kartu turėjo įtakos senatvės pensijos dydžiui.

Drausminių nuobaudų nei žodžiu iš mokyklos vadovės, nei raštu dėl atliekamų darbo, ieškovo teigimu, neturėjo, todėl toks staigus darbo krūvio sumažinimas jam buvo netikėtas. Ieškovas nurodo, kad tokie staigūs pokyčiai neigiamai įtakojo jo sveikatos būklę, kadangi nuolatos pergyveno dėl tolimesnio savo darbo krūvio, ateities. Taip pat nuolatos darbe jautė įtampą ir vadovo nusistatymą, kad yra nebepageidaujamas. Dėl šių priežasčių ieškovas sprendžia, kad palaipsniui mažindamas darbo krūvį vadovas siekė, kad ieškovas išeitų iš darbo, nors chemijos specializacijos mokytojo pareigybės buvo reikalingos ir būtinos. Dėl tokių įstaigos vadovo veiksmų, ieškovas teigimu, ieškovas nuolatos dirbo įtampoje, strese ir tai neigiamai atsiliepė jo sveikatai, atsakovas nuolatos darė jam spaudimą ir kėlė įtampą, kad ieškovas pats savo noru nutrauktų darbo santykius. Tokie veiksmai, kaip teigia ieškovas, įtakojo jo sveikatos būklę, emocinį nestabilumą ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Atsižvelgiant į ieškovo patirtą nuolatinį stresą, pažeminimo jausmą, neigiamus išgyvenimus dėl darbdavio vykdyto psichologinio smurto, sveikatos suprastėjimą, ieškovas reiškia reikalavimą priteisti už patirtą neturtinę žalą 5000 Eur.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad mokytojų pedagoginis darbo krūvis nustatomas kiekvienų metų pradžioje rugsėjo 1 dieną, bei gali būti koreguojamas sausio 1 dieną, atsižvelgiant į mokinių skaičių, klasių komplektų skaičių, turimas mokinio krepšelio lėšas, bei mokymo Centro direktoriaus patvirtintą ugdymo planą ir mokinių individualius ugdymo planus. Atsakovas pažymėjo, kad III ir IV gimnazijos klasių mokiniai renkasi kokius dalykus mokytis, ugdymo planai parengti vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro patvirtintais pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais. Mokytojo darbo krūvį ir apmokėjimo sąlygas taip pat reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1254 patvirtintas „Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas“. Be to, kaip nurodo atsakovas, vadovaujantis 2013-08-30 Nr. 6 Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro mokytojų tarybos posėdžio protokolu, direktorė J. L. supažindino pedagogus su 2013-2014 m. m. pedagoginių darbuotojų darbo krūvių projektu. Posėdyje pastebėta, jog naujaisiais mokslo metais sukomplektuota mažiau klasių, dėl ko mažėja kai kurių mokytojų darbo krūviai. Direktorė paprašė iki 2013 m. rugsėjo 2 d. pareikšti savo pretenzijas. Jeigu pretenzijų nebus, tuomet 2013-2014 mokslo metams parengta pedagoginių darbuotojų tarifikacija bus laikoma už pagrindą ir bus teikiama tvirtinti Švietimo, kultūros ir sporto departamentui. Atsakovas pastebėjo, jog ieškovas R. S. dėl akivaizdžiai sumažėjusio darbo krūvio 2013-2014 m. m. pretenzijų nepareiškė. Vadovaujantis 2014-08-30 Nr. 6 Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro mokytojų tarybos posėdžio protokolu, direktorė J. L. supažindino pedagogus su 2014-2015 m. m. pedagoginių darbuotojų darbo krūvių projektu. Posėdyje pastebėta, jog naujaisiais mokslo metais sukomplektuota mažiau klasių, dėl ko mažėjo kai kurių mokytojų darbo krūviai. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog su galimybe, susijusia su krūvio mažėjimu buvo supažindinti visi pedagogai pasirašytinai. Ieškovas R. S., susipažindamas dėl krūvio mažėjimo galimybės, pasirašė. Atsakovo nuomone, svarbu atsižvelgti į faktą, jog darbo kodekso 120 straipsnis „Darbo sutarties sąlygų pakeitimas“ numato, kad darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais. Tokioms sąlygoms, kurių pagrindu įmanoma keisti darbo sutarties sąlygas, galima priskirti dėl objektyvių priežasčių sumažėjusią mokytojų darbo krūvių situaciją, kuri tiesiogiai priklauso nuo tais mokslo metais mokykloje esamų mokinių ir klasių skaičiaus, mokinių, pasirinkusių vieną ar kitą dėstomą dalyką skaičiaus.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai mano, jog valandos, kurias tikėjosi dirbti 2013-2014 mokslo metais, buvo atiduotos pavaduotojai, kuri, remiantis ieškovo teigimu, nėra chemijos dalyko specialistė. Tačiau direktorės pavaduotoja E. K., 2004 m. birželio 3 d. Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų fakultete baigė universitetinę edukologijos studijų krypties antrosios pakopos pedagogikos studijų programą (kodas 62207S120) ir įgijo mokytojo profesinę kvalifikaciją. Be to, remiantis LR švietimo ir mokslo ministerijos pažymėjimu A Nr. 072404, 2003 m. gegužės 30 d. jai suteikta chemijos vyresniosios mokytojos kvalifikacinė kategorija.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-899 pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija numato šiuolaikinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sampratą bei teisinius ir administracinius mechanizmus, kurie leidžia įtvirtinti pedagoginių darbuotojų nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo asmeninę ir institucinę motyvaciją, užtikrinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybę. Remiantis šia koncepcija, mokytojas įpareigojamas, nuolat kelti kvalifikaciją dalyvaujant įvairiuose seminaruose, mokymuose, projektinėje veikloje. Atsakovas nurodė, jog ieškovas nesidomėjo savo profesiniu tobulėjimu, nesilankė kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo seminaruose. Todėl, atsakovo nuomone, akivaizdu, jog per pastaruosius metus ieškovas nedalyvavo jokiame su jo dėstomu dalyku susijusiame seminare ar kitame kvalifikacijos tobulinimo renginyje. Šis faktas, atsakovo įsitikinimu, akivaizdžiai rodo, jog ieškovas nebuvo suinteresuotas savo kaip pedagogo kompetencijų tobulinimu - kas tiesiogiai yra susiję su ugdymo proceso kokybe, todėl ir pamokų skyrimas kitam specialistui, bet ne ieškovui yra tiesiogiai susijęs su ieškovo profesiniu nekompetentingumu.

LR DK 120 str. 3 d. įtvirtina darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas. Pagal šias nuostatas darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą. Todėl remiantis 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-68 „Dėl mėnesinio tarifinio atlygio koeficiento mokėjimo mokytojams“, nuo 2013 m. rugsėjo l d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Centro mokytojams mokėti mėnesinį tarifinio atlygio koeficientą. Su šiuo įsakymu mokytojai supažindinti pasirašytinai. Tokiu pačiu būdu (pasirašytinai) buvo supažindintas ir ieškovas. Todėl ieškovo teiginys, kad darbdavys vienašališkai, nesuderinęs su darbuotoju, sumažino paskirtas valandas, yra nepagrįstas ir neargumentuotas.

Pastebėtina, jog, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-280, ieškovo prašymas dėl jį netenkinusio paskirto darbo krūvio buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo keliamus reikalavimus.

Ieškovas ieškinyje teigia, jog dėl nuolatinio jam taikyto spaudimo, suformuotos neigiamos darbo aplinkos ir įtampos situacijos ir psichologinio smurto pablogėjo sveikata, tačiau konkrečių bei argumentuotų įrodymų kad tai tiesiogiai siejama su darbo santykiais nepateikia. Be to, 2014 m. vasario 27 d. sudaryta ir LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos patvirtinta taikos sutartis, kurios pagrindu buvo padidintas ieškovo darbo krūvis, įrodo, jog atsakovas buvo geranoriškai nusiteikęs ieškovo atžvilgiu ir sąmoningai siekė išvengti neigiamos įtakos ieškovui.

Atsakovas taip pat pastebi, kad ieškinyje pateikiama klaidinga informacija dėl ieškovo senatvės amžiaus. Kadangi ieškovas yra gimęs 1951-01-11, todėl senatvės amžius yra 2013-11-11, bet ne 2014-11-11, kaip nurodoma ieškinyje.

Ieškovas nurodo, kad 2012-2013 mokslo metais turėjo 21,4 kontaktines valandas bei 4,38 nekontaktines valandas, iš viso 25,78 valandas, o 2013-2014 metais jam darbo krūvis buvo nepagrįstai sumažintas ir suteiktos tik 13 kontaktinių valandų ir 3,52 nekontaktines valandos, t.y. 16,52 valandos. Ieškovas tai laiko darbo sąlygų pakeitimu, kuris buvo įvykdytas pažeidžiant darbuotojo teises. Vienas iš pažeidimų tai, kad darbo sąlygų pakeitimas buvo įvykdytas be darbuotojo sutikimo. Kitas pažeidimas – neteisėtai sumažinus darbo krūvį, neteisėtai sumažintas darbo užmokestis, kas turėjo įtakos ieškovo pensijos dydžiui.

Analogiškas ginčas pagal ieškovo pareiškimą buvo sprendžiamas 2014 m. Kauno skyriaus darbo ginčų komisijoje. Komisija 2014-02-27 priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino taikos sutartį tarp ieškovo ir atsakovo, ir kuria ieškovui buvo suteikta 13 kontaktinių valandų ir 3,52 nekontaktines valandos, t.y. 16,52 valandos. Taikos sutartį pasirašė asmeniškai ieškovas (b.l. 33). Darbo ginčų komsijos sprendimas įsiteisėjęs, ieškovas jo neskundė (b.l. 31-32). Iš esmės buvo išspręstas analogiškas ginčas, vadinasi, ieškovas sutiko su taikos sutarties sąlygomis, sutiko su jam skirtu darbio krūviu, t.y. sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Be to, 2014 m. ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su pareiškimu dėl neteisėtai sumažinto darbo krūvio 2014-2015 m.m. Komisijos posėdžio metu ieškovas suformulavo konkretų reikalavimą, prašydamas įpareigoti atsakovą suteikti ieškovui darbo krūvį ne mažesnį nei 2013-2014 m.m. (b.l. 28-29). Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad ieškovą tenkino 2013-2014 m.m. turėtas darbo krūvis. Tokiu būdu, sutinkamai su LR CPK 294 str. 2 d., ginčas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko negalimas.

Ieškovas teigia, kad dėl darbo krūvio sumažėjimo, sumažėjo ir jo darbo užmokestis. Tačiau ir šis klausimas buvo išspręstas tuo pačiu darbo ginčų komsijos sprendimu. Ieškovas, kaip minėta, sprendimo ir šiuo klausimu neskundė, vadinasi, sutiko su visomis jame aptartomis sąlygomis. Ieškovas įsitikinęs, kad sumažėjęs darbo užmokestis turėjo įtakos pensijos dydžiui.

Vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo reikalavimais, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją atsižvelgiama į asmenų, draustų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo laikotarpį. Pagal Įstatymo 56 straipsnio 2 dalį nuo 1995-01-01 asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iš laikotarpio nuo 1984-01-01 iki 1994-01-01 ir atskirai pagal visus metus įskaitytus į stažą nuo 1994-01-01. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalis numato, jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1-9 punktai) asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS respublik?se, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį.

Asmenims, kuriems senatvės pensija skiriama nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, senatvės pensijos pildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (Pensijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalis), arba iš dviejų atskirų dalių, kurios pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje - asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Senatvės pensijos dalis pagal Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę apskaičiuojama, jeigu asmuo to prašo ir jam tai naudinga. Tokiu būdu, 2013-2014 m.m. sumažėjus darbo krūviui, sumažėjęs darbo užmokestis neturėjo jokios įtakos ieškovo pensijos dydžiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas įstatymo nuostatų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (LR DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos dydis nustatomas LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Teismų praktikoje suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Konkrečiu atveju ieškovo pareiga įrodyti, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą bei pagrįsti jos dydį. Kaip minėta ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Be to vertintina ir tai, kad teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Įvertinus tai, kad neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5000 Eur nėra pagrįstas. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, byloje nustatytas aplinkybes: ieškovas ginčą dėl 2013-2014 m.m. darbo krūvio sumažinimo ir darbo užmokesčio sumažėjimo išsprendė su atsakovu pasirašydamas taikos sutartį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl patirto spaudimo ir įtampos, kuriuos kėlė darbdavys, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jam padaryta neturtinės žalos.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo turi būti priteistos teismo pašto išlaidos valstybei. Ieškovui suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, iš dalies – 50 proc. atleidžiant ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l.5-6). Todėl, atsižvelgiant į susidariusią mažą teismo pašto išlaidų sumą - 4,53 Eur, iš ieškovo šios išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 42, 178, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja (pasirašyta elektroniniu parašu) Rūta Gustienė