- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- 1-4077-1078/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- R. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D., vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2025 m. spalio 8 d., apie 02.52 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Porsche Cayenne S Hybrid“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2.03 promilių neblaivumą.
Šiais savo veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. D. nurodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, labai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nesitikėjo, kad tiek daug pripūs, nes buvo išgėręs tik du bokalus alaus ir taurę šampano. Visą dieną buvo nevalgęs, galbūt ir tai nulėmė nustatytą neblaivumo laipsnį. Jis elgėsi adekvačiai, prašomas pareigūnų palietė užmerkęs akis nosį, tikrai nesijautė esantis neblaivus. Nurodė, jog nuo alkoholinių gėrimų vartojimo iki tol, kol sėdo už automobilio vairo, praėjo maždaug valanda. Automobilis, kurį vairavo, priklauso (duomenys neskelbtini), jis yra vienintelis šios mažosios bendrijos narys. Šioje mažojoje bendrijoje nėra vadovo, tik vadybininkas. Nežino, kodėl viešajame registre nurodyta, kad jis yra vadovas, nes jis nėra pasirašęs darbo sutarties su (duomenys neskelbtini), tačiau jis priima sprendimas šioje mažojoje bendrijoje. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vardu yra registruota ir daugiau automobilių, jis pats savo automobilio neturi, nes jam ir nereikia, kadangi jam buvo atimta teisė vairuoti ir jis šios teisės dar nesusigrąžino. Kaltinamasis nurodė, kad jo ir jo sutuoktinės pajamos nėra didelės, turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl baudos bausmė būtų šeimai per didelė finansinė našta ir jos negalėtų įvykdyti, nes jau dabar sąskaita areštuota antstolių. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog nemano, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau su žmona kalbėjo, kad vis tiek reikia daryti sprendimus kažkokius dėl alkoholio vartojimo, galbūt koduotis, kad iš viso atsisakytų alkoholio.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. D. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad automobilis „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini). Jis yra šios mažosios bendrijos įkūrėjas bei akcininkas, tik retkarčiais užsuka į darbovietę pažiūrėti, kaip sekasi darbuotojams. Automobilis „Porsche“ buvo pirktas iš įmonės lėšų ir jis yra skirtas naudoti apskaitininkei, buhalterei, vadybininkams. 2025 m. spalio 7 d., dienos metu buvo nuvykęs į servisą ir, pasiėmęs raktelius, išvažiavo šiuo automobiliu. Jis neturi vairuotojo teisių, kadangi prieš 3,5 metų taip pat vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 3,5 metams. Šis terminas neseniai pasibaigė, jau buvo AB „Regitroje“ išsilaikęs teorijos egzaminą, vairavimo egzamino išsilaikęs dar nebuvo. 2025 m. spalio 8 d., apie 00:00 val., nakties metu, būdamas kavinėje Vilniaus centre, pradėjo vartoti alkoholį. Išgėrė du bokalus alaus bei taurę šampano. Kadangi jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, tad nusprendė automobiliu grįžti namo. Važiuojant be jokio baimės jausmo, Geležinio Vilko gatvėje pakliuvo į policijos vykdomą reidą. Iš pradžių pūtė į nuotolinį alkotesterį ir, kadangi jis parodė, kad jo išpučiamame ore yra alkoholio, tad pareigūnas atnešė alkotesterį ir patikrino jo blaivumą. Pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutiko, tačiau buvo labai nustebęs, kadangi jautėsi tikrai labai gerai ir tuo labiau nuo dviejų alaus bokalų nesitikėjo tokių rodmenų. Po 15-20 minučių pūtė į alkotesterį antrą kartą, po ko buvo nustatytas dar didesnis apsvaigimas - 2,13 promilių. Su alkotesterio parodymais sutiko. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 110).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas J. Č. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 8 d. nuo 1.30 val. su kitais pareigūnais vykdė reidą adresu Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, ties M. Čiurlionio tiltu, tikrinant vairuotojų blaivumą. Apie 02.45 val. reido metu, bekontakčiu alkotesterio matuokliu buvo patikrintas automobilio „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo blaivumas, po ko alkotesterio ekrane užsidegė raudonos spalvos indikatorius. Pasiteiravus vairuotojo, kaip vėliau buvo nustatyta tai R. D., ar pastarasis vartojo alkoholį, šis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas. Bendraujant su pranešėju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, po ko jam buvo atliktas neblaivumo nustatymo testas. Po neblaivumo nustatymo testo pasiūlius vairuotojui pasitikrinti blaivumą alkoholio prietaiso matuokliu, pastarasis iš pradžių to daryti nenorėjo, tačiau kiek vėliau sutiko ir 02.54 val. pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,03 prom. girtumas, 03.11 val. antru pūtimu R. D. nustatytas 2.13 prom. girtumas. R. D. su pūtimų parodymais sutiko. Automobilis ,,Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo uždarytas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 65-68).
Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, jog 2025 m. spalio 8 d., 3.12 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, jog vykdant policijos priemones sustabdytas automobilis „Porsche“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 16)
Iš Neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio šaknelių nustatyta, kad 2025 m. spalio 8 d., iš automobilio vairuotojo R. D. burnos sklido alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, eiti tiesa linija pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 ARKB-0191 (patikros sertifikatas Nr. 2359774, galioja iki 2025 m. lapkričio 21 d.) 2.54 val. asmeniui nustatytas 2.03 prom. neblaivumas, antru pūtimu 3.11 val. – 2.13 prom. neblaivumas (b. l. 32-35 ).
Iš 2025 m. spalio 8 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 17-31).
Iš VšĮ „EMPREKIS“ duomenų nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Porsche Cayenne S Hybrid Tiptronic S“ 2011 m. gamybos kaina 2025 m. spalio mėn. – 19470 Eur (su PVM) (b. l. 51).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilis „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 39).
Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vienintelis narys ir vadovas yra R. D. (b. l. 41-50).
Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-424/2022, nustatyta, kad minėtu nuosprendžiu R. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atlestas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos atsakomybei, nustatant 3 metų laidavimo terminą. Minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad R. D. 2022 m. vasario 7 d., apie 2.37 val., vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.31 prom. neblaivumas (b. l. 135-137).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pats kaltinamasis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį, būdamas neblaivus, prieš vairuodamas automobilį buvo vartojęs alkoholinius gėrimus – alų bei šampaną. Kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto tiesiogiai vairavimo faktą mačiusio liudytojo policijos pareigūno J. Č. parodymai, Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog 2025 m. spalio 8 d., 2.54 val. R. D. užfiksuotas 2.03 prom. neblaivumas, o 3.11 val. – 2.13 prom. neblaivumas. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai įrodyta, jog R. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo ir su tuo susijusių klausimų
Teismas, skirdamas bausmę R. D., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, ne sykį baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos nesumokėtos, kas leidžia spręsti, jog asmuo nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo neteisėtą elgesį (b. l. 74-97), dirbantis ir turintis legalų pragyvenimo šaltinį. Taip pat skiriant bausmę įvertintina ir tai, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką R. D. jau buvo įvykdęs praeityje, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą, tačiau išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, jog pats kaltinamasis R. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad baudos bausmės jis įvykdyti neturės galimybės, teismas sprendžia, kad R. D. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės, skirtinos už nusikaltimus, vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis yra dirbantis, turtintis šeimą, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. D. skirtinos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Teismo vertinimu, būtent arešto bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė R. D., tokia bausmė užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų R. D. polinkį elgtis priešingai teisės reikalavimams, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, suteiktų realias galimybes keisti gyvenimo būdą, dirbti ir įrodyti, kad teisiamojo posėdžio metu išsakyti ketinimai nėra tik tuščios deklaracijos, o kaltinamasis iš tikrųjų yra pakankamai apsvarstęs nusikalstamą savo elgesį ir padaręs aiškias išvadas dėl savo tolesnio gyvenimo būdo, laikantis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų taisyklių. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. D. įpareigotinas tęsti darbą, nevartoti alkoholio ir pirmus du bausmės atidėjimo vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, R. D. nėra pagrindo kartu su bausmės vykdymo atidėjimu
skirti intensyvią priežiūrą, kadangi jo padaryta nusikalstama veika ir paties kaltinamojo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų nenutrūkstamai stebėti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamajam R. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi tokią teisę ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti bei susigrąžinti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog R. D. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Be to, praeityje jis jau buvo teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad R. D., kuriam jau buvo atimta teisė vairuoti, žinodamas, kad tokios teisės jis neturi, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, tokiu savo elgesiu keldamas itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių, tiek savo gyvybei, sveikatai ir turtui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Termino pradžia skaičiuotina nuo nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2025 m. spalio 9 d. ( b. l. 118).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini). Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad (duomenys neskelbtini) vienintelis narys ir vadovas yra būtent kaltinamasis R. D. Kartu tai reiškia, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo (ir žino), kad jis turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus priimti sprendimus jo vadovaujamo ir jam priklausančio minėto juridinio asmens vardu, naudai bei interesais ir kad aptariama transporto priemonė „Porsche“ yra ne jo asmeninis turtas, bet svetimas ir priklausantis juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini). Tačiau R. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. D. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Porsche Cayenne S Hybrid“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Tokios pozicijos dėl juridiniam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo analogiškose bylose laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).
BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis R. D. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip jau nurodyta ir šiame nuosprendyje, R. D. už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jau antrą kartą. Akivaizdu, kad būtent alkoholio vartojimas yra viena iš esminių kaltinamojo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčių priežasčių, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. D. skirtina ir BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant ją įvykdyti per 12 mėnesių laikotarpį.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam R. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. spalio 8 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto (automobilio) konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2025 m. spalio 8 d. iki 2026 m. kovo 8 d., apribotos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į automobilį „Porsche Cayenne “, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis, turto saugotoju paskirtas R. D. (b. l. 52-54). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu yra nuspręsta konfiskuoti minėtą transporto priemonę, prokurorės paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. spalio 15 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo R. D. priteistinos 154,17 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės E. Ž. darbo užmokestis. Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Kaltinamajam R. D. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kadangi kaltinamajam gynėjas paskirtas ne jo paties, o teismo iniciatyva, taip pat atsižvelgiant į duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D. paskirti galutinę bausmę – 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 26 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant R. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nevartoti alkoholio ir pirmus du bausmės atidėjimo vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. R. D. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, konfiskuoti (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį „Porsche Cayenne “, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).
P. R. D. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje, ir įpareigoti jį dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant programą baigti per 12 mėnesių.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. spalio 8 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) turtui paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Porsche Cayenne“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti AB „Regitra“, siekiant informuoti apie R. D. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.
Nuosprendžio nuorašą vykdymui išsiųsti ir Turto arešto aktų registrui.
Nuteistajam išsiųsti bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarkos atmintinę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.