Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2018-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-126-332/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-04
Bylos Nr.
AN2-126-332/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00324-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Pažeidėjas
J. N.
Pareiškėjas
J. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-126-332/2018Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00324-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-05-18 nutarties, kuria pareiškėjo J. N. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2018-03-05 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. N. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau - Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS) vyresniojo specialisto G. G. 2018-03-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2018-01-19 21.35 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų ir motyvų, dėl chuliganiškų paskatų stovėjimo aikštelėje manevravo, nuolat keisdamas važiavimo kryptį, ir automobilis slysdamas kėlė grėsmę eismo ir žmonių saugumui. Tokiais savo veiksmais J. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimus.

2018-03-21 J. N., nesutikdamas su Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS vyresniojo specialisto G. G. 2018-03-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-05-18 nutartimi J. N. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS vyresniojo specialisto G. G. 2018-03-05 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, paliktas nepakeistas, teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo naikinti Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS vyresniojo specialisto G. G. 2018-03-05 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes J. N. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-05-18 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktu pagrindu, arba jo padarytą administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatytą administracinę nuobaudą.

Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai pripažino, jog jo (J. N.) veikoje yra Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-05-18 nutartis turėtų būti panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta, kadangi padaryta veika, neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 p.), arba jo padarytas administracinis nusižengimas iš Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalies turėtų būti perkvalifikuotas į Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatytą administracine nuobaudą. Apeliantas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog jo (J. N.) veiksmuose yra visi būtinieji chuliganiško vairavimo požymiai ir jam inkriminuotas nusižengimas yra visiškai įrodytas, tačiau, jo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra neginčytinų įrodymų, kad buvo padarytas jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Apeliantas pažymi, kad kaltinimas jam dėl Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo suformuluotas remiantis policijos pareigūno S. P. pirminiu tarnybiniu pranešimu, surašytu 2018-01-19. Po įvykio praėjus daugiau kaip mėnesiui buvo surašytas pakartotinis S. P. tarnybinis pranešimas (registruotas 2018-02-22), kuriame policijos pareigūnas, be kita ko, papildomai nurodė, kad leidžiantis nuo kalno jam aiškiai matėsi, jog vairuotojas tyčia iš chuliganiškų paskatų vairavo automobilį ir slydo šonu ne vieną kartą, kiek kartų jis taip darė, pasakyti negali, bet tai buvo ne vieną kartą. Pakartotinis policijos pareigūno E. K. tarnybinis pranešimas irgi surašytas tuo pačiu metu, kaip ir pakartotinis S. P. tarnybinis pranešimas, registruotas 2018-02-22. Policijos pareigūnų pakartotiniai tarnybiniai pranešimai savo turiniu iš esmės sutampa, ir tai šiuo atveju kelia abejonių dėl šių rašytinių dokumentų įrodomosios vertės, nes mažai tikėtina, kad po įvykio praėjus daugiau nei vienam mėnesiui abu policijos pareigūnai vienodai prisimins įvykio, kurį jie užfiksavo ir stebėjo, aplinkybes.

Apelianto teigimu, apklaustas liudytoju teisme S. P. nurodė, jog važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, leidžiantis nuo kalno, pamatė, kad vairuotojas piešė „saulę“, buvo išpiešta viena „saulė“, buvo vienas apsisukimas ne iki galo. Tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jo (J. N.) vairuojamas automobilis, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, staiga pradėjo slysti šonu ir apsisuko apie 180 laipsnių kampu, po to automobilis „išsitiesino“ ir ėmė judėti išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės pusėn ir lėtai važiavo, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nuolatinio važiavimo krypties keitimo, automobiliui slystant šonu, t.y. tokių veiksmų, kurie nurodyti jo (J. N.) atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, vaizdo įraše neužfiksuota. Teismo posėdyje jo bei kartu su juo įvykio metu automobilyje buvusių ir liudytojais apklaustų L. D. ir D. Š. nurodytos aplinkybės apie automobilio atliktą manevrą (nevertinant jo, L. D. ir D. Š. parodymų toje dalyje, kurioje šie asmenys nurodo, jog automobilis ėmė slysti šonu dėl slidžios kelio dangos) iš esmės sutampa su vaizdo įraše užfiksuotu automobilio manevravimu. Lyginant liudytojo S. P. teisme duotus parodymus apie jo (J. N.) atliktą manevrą su vaizdo įraše užfiksuotais jo veiksmais bei aplinkybėmis, nurodytomis S. P. tarnybiniuose pranešimuose, matyti, kad S. P. teisme duoti parodymai neatitinka jo tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, nes teisme šis liudytojas kalba apie pusę „saulės“, kuri nebuvo baigta t. y. apie vieną apsisukimą ne iki galo, kas iš esmės atitinka vaizdo įraše užfiksuotus jo (J. N.) veiksmus. Taigi iš liudytojo S. P. parodymų galima daryti išvadą, jog buvo atliktas vienkartinis manevras, t. y. vienas apsisukimas ne iki galo, važiuojant taip, kad automobilis slystu šonu. Liudytojas E. K. teisme parodė, kad leidžiantis nuo kalno pamatė automobilį, kuris piešė „saulę“, automobilis keitė važiavimo kryptį, slydo šonu. Nors liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai dalyje dėl automobilio važiavimo krypties keitimo nesutampa, tačiau, atsižvelgus į vaizdo įraše užfiksuotus jo (J. N.) veiksmus, į tai, kad liudytojo S. P. parodymai dalyje dėl jo (J. N.) manevravimo iš esmės atitinka vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes ir nesant kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atlikto manevro pobūdį (įvykio vieta neapžiūrėta ir automobilio slydimo pėdsakai neužfiksuoti, neapklausti įvykio vietoje buvę ir jį stebėję pašaliniai asmenys), apelianto nuomone, pripažintina, jog jis atliko būtent tokį manevrą, koks užfiksuotas vaizdo įraše (vienkartinis manevras, važiuojant taip, kad automobilis slystu šonu) ir apie kurį parodymus davė liudytojas S. P.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantas daro išvadą, kad Institucijos nutarime nurodyti objektyvieji jam inkriminuoto chuliganiško vairavimo požymiai neatitinka byloje surinktų duomenų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ištirtus įrodymus, privalėjo patikslinti Institucijos nutarimo nustatomojoje dalyje nurodytus jo (J. N.) veiksmus, apibūdinančius jo atliktą manevrą, tačiau to nepadarė.

J. N. įsitikinimu, duomenų, kad jis vairavo dėl chuliganiškų paskatų, byloje nėra. Byloje nenustatyta, kaip būtent pasireiškė jo norėjimas pademonstruoti ir parodyti savo išskirtinumą. Vien tai, kad jis vairavo taip, kad automobilis slystu šonu, niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Byloje nėra įrodymų, kad jis tokiu savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, t. y. yra kad jis savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad Institucijos nutarime, kurį, kaip teisėtą ir pagrįstą, išnagrinėjęs jo skundą, paliko galioti pirmosios instancijos teismas, nurodoma, kad dėl jo (J. N.) manevravimo, nuolat keičiant važiavimo kryptį, slysdamas automobilis kėlė grėsmę eismo ir žmonių saugumui. Tačiau už Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą chuliganišką vairavimą asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik nustačius pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui sukėlimą. Grėsmės eismo ir žmonių saugumui sukėlimas netapatus pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui sukėlimui. Sukelti grėsmę reiškia savo veiksmais sudaryti tokias sąlygas, kurioms esant gali kilti pavojinga situacija. Tuo tarpu pavojaus sukėlimas jau reiškia konkrečios pavojingos situacijos sudarymą.

Apelianto nuomone, byloje neįrodytas pavojaus eismo ar žmonių saugumui požymis. Vaizdo įraše užfiksuotas jo manevras buvo atliktas ne gatvėje vykstant eismui, o automobilių stovėjimo aikštelėje, joje buvo kitų automobilių, kuriuose sėdėjo žmonės, tačiau tuo metu, kai jis atliko vaizdo įraše užfiksuotą manevrą, šalia jokių automobilių ar asmenų nebuvo ir jokia pavojinga situacija nebuvo sukelta. Teismo padaryta išvada, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė realią grėsmę eismo bei žmonių saugumui, yra daugiau subjektyvaus, paremto policijos pareigūnų S. P. ir E. K. nuomone, pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

J. N. pažymi, kad nesant jo veikoje jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės - chuliganiškų paskatų - požymio, taip pat byloje nesant duomenų, kad jo veiksmais buvo sukelta pavojinga situacija, pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta. Nenustačius visų būtinųjų jam inkriminuoto administracinio nusižengimo - chuliganiško vairavimo - požymių, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta (Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 p.). Tuo atveju, jeigu aukštesnysis teismas pripažintų, kad jo atliktas manevras, t. y. važiavimas taip, kad automobilis slystu šonu, yra pavojingas elgesys, keliantis pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems asmenims, toks važinėjimas, nenustačius, kad tai daroma dėl chuliganiškų paskatų, aukštesniojo teismo turėtų būti perkvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį kaip pavojingas vairavimas.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, jis niekada nėra padaręs jokių pažeidimų, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, jog jo elgesys vairuojant transporto priemones gali būti chuliganiškas. Jam vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas kaip darbuotojui, kuris yra vienas iš dviejų darbuotojų savo šeimos vystomame versle, jis kartu su tėvu prieš du metus atidarė savo dekoratyvinių žuvelių parduotuvę. Jam netekus vairuotojo pažymėjimo, nukentės šeimos verslo įprasta veikla ir kokybė, kadangi jis darbo metu automobiliu vežioja bei iš užsienio pargabena prekes, kas mėnesį parveža kruopščiai atrinktas žuveles iš Lenkijos, Vokietijos. Jis labai vertina savo darbą ir yra reikalingas jame kaip darbuotojas, kuris gali vairuoti automobilį, todėl labai nori ir toliau tęsti savo veiklą ir būti naudingas joje. Jis nuoširdžiai prisipažįsta, kad chuliganiškų paskatų neturėjo ir jų nesiekia, gailisi už sukeltus nepatogumus. Jis atsakingai vairuoja jau devynis metus ir per šį laiko tarpą neturėjo jokių kelių eismo įvykių. Šis jo paslydimas stovėjimo aikštelėje buvo visiškai netyčinis.

Atsiliepimu į J. N. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS viršininkas prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-05-18 nutartį palikti nepakeistą ir J. N. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS nuomone, Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas J. N. skundą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo pareiškėjo skundo argumentus, taip pat įvertino visas jos nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, J. N. skundo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro Lietuvos Respublikos ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. N. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normų nuostatas, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-05-18 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, palikdamas galioti Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS vyresniojo specialisto G. G. 2018-03-05 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių.

J. N. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jis Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS vyresniojo specialisto G. G. 2018-03-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas už chuliganišką vairavimą (Lietuvos Respublikos ANK 420 str. 2 d.). Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS vyresniojo specialisto G. G. 2018-03-05 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. N. 2018-01-19 21.35 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, tyčia, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų ir motyvų, dėl chuliganiškų paskatų stovėjimo aikštelėje manevravo, nuolat keisdamas važiavimo kryptį, ir automobilis slysdamas kėlė grėsmę eismo ir žmonių saugumui.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

Administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir pan.

Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, jog J. N. įvykio, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, metu veikė dėl chuliganiškų pastatų. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas chuliganiškas paskatas konstatavo nurodęs, kad J. N. vairuojamas automobilis, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, staiga pradėjo slysti šonu ir apsisuko apie 180 laipsnių kampu, po to automobilis vėl pakeitė važiavimo kryptį link išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės ir lėtai važiavo, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, aikštelėje buvo ir kitų žmonių, automobilių, t. y. J. N. vairuojamam automobiliui baigus slysti šonu, iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo kitas automobilis, J. N. automobilyje taip pat buvo dar du keleiviai, todėl tokie J. N. veiksmai buvo keliantys pavojų tiek eismo saugumui, tiek savo ir kitų žmonių saugumui.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. N. kaltinantys nusižengimo padarymu įrodymai yra vaizdo įrašas ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu, tačiau juos vertinant turi būti atsižvelgta ne tik į jų, bet ir į visų byloje pateiktų, surinktų ir ištirtų įrodymų, tiek kaltinančių, tiek teisinančių visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio vaizdo ir garso įrašo matyti, kad J. N. vairuojamas automobilis, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, staiga pradėjo slysti šonu ir apsisuko apie 180 laipsnių kampu, po to automobilis pasuko link išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės ir lėtai važiavo, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų (20 b. l.). Apklaustas apylinkės teisme J. N. dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, netyčia paspaudė akseleratoriaus pedalą ir jam užmetė automobilio galą, greičio nebuvo, bet automobilio varomi ratai paslydo, nes buvo slidu, aikštelė apsnigusi, nepabarstyta, tačiau jis išsitiesino ir važiavo lauk iš aikštelės. Nebuvo jokio „saulės“ piešimo. Apklaustas apylinkės teisme liudytojas L. D. teismo posėdyje parodė, jog buvo (duomenys neskelbtini) aikštelėje, sėdėjo automobilio gale, D. Š. priekyje, J. N. vairavo. Automobilyje gėrė kavą. Išvažiuojant iš aikštelės slydo šonu vieną kartą, nes buvo slidu dėl ledo. Kiti automobiliai stovėjo aikštelės šonuose, tačiau jie niekam nesutrukdė. Pėsčiųjų aikštelėje nebuvo. Atstumo tarp kitų automobilių negali pasakyti, gal 30-50 metrų, sunku apskaičiuoti. Greitis buvo nedidelis - iki 20 km/h. Apklaustas apylinkės teisme liudytojas D. Š. teismo posėdyje parodė, jog automobilį vairavo J. N., jis sėdėjo šalia, jie stovėjo aikštelėje. Išvažiuojant automobilis slydo, nes buvo grynas ledas, buvo vienas užnešimas išvažiuojant. Išvažiavo iš vietos, automobilis galėjo važiuoti iki 30 km/h. Jie iš kampo pajudėjo, reikėjo suktis ir slydo, nes buvo ledas. Automobilis slydo, tačiau jie tuojau išsitiesino. Aikštelėje kas 10 metrų buvo sustoję kiti automobiliai, pėsčiųjų nebuvo.

Prie administracinio nusižengimo bylos prijungtoje medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio S. P. 2018-01-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad J. N., vairuodamas transporto priemonę, stovėjimo aikštelėje manevravo nuolat keisdamas važiavimo kryptį ir automobilis slysdamas šonu kėlė grėsmę eismo ir žmonių saugumui (9 b. l.). Papildomame Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio S. P. tarnybiniame pranešime, registruotame 2018-02-22, papildomai nurodyta, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį, slydo šonu ne vieną kartą, kiek kartų jis taip darė tiksliai negali pasakyti, bet tai buvo ne vieną kartą, taip pat aikštelėje buvo daug automobilių ir žmonių (13 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame pranešime, registruotame 2018-02-22, taip pat nurodyta, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį, stovėjimo aikštelėje manevravo nuolat keisdamas važiavimo kryptį ir automobilis slysdamas šonu kėlė grėsmę eismo ir žmonių saugumui (10 b. l.). Liudytojas policijos pareigūnas S. P. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ir leidžiantis nuo kalno pamatė, kad vairuotojas piešė „saulę“, kur buvo žmonių. Buvo išpiešta viena „saulė“. Buvo žiema, slidu. Pilno automobilio apsisukimo nebuvo. Buvo vienas apsisukimas ne iki galo. Buvo vos ne pilna „saulė“. Į priešingą šoną automobilis neslydo. Automobilis slydo tik vieną kartą. Greitis gal buvo 20 km/h. Aikštelėje buvo kitų automobilių ir išlipusių žmonių. Buvo asfaltas ir suvažinėtas sniegas. Liudytojas policijos pareigūnas E. K. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad leidžiantis nuo kalno pamatė, jog automobilis piešė „saulę“, keitė važiavimo kryptį. Kadangi buvo kitų automobilių, pašalinių asmenų, toks jo vairavimas sukėlė pavojų. Automobilis slydo šonu. Jis sukėlė pavojų sau ir kitiems. Automobilio priekyje buvo keleivis. Kiti žmonės buvo 50 metrų atstumu. Mano, kad vairavimas buvo pavojingas, nes „saulė“ išpiešta šonu. Kokiu greičiu automobilis važiavo, kokiu atstumu slydo, negali pasakyti. Mano, kad tai buvo tyčinis vairuotojo veiksmas.

Atsižvelgiant į policijos pareigūno S. P. abiejuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad J. N., vairuodamas transporto priemonę, stovėjimo aikštelėje manevravo nuolat keisdamas važiavimo kryptį ir automobilis slydo šonu ne vieną kartą, ir į šio policijos pareigūno apylinkės teisme duotus parodymus, kad vairuotojas piešė „saulę“, kur buvo žmonių, buvo išpiešta viena „saulė“, pilno automobilio apsisukimo nebuvo, buvo vienas apsisukimas ne iki galo, į priešingą šoną automobilis neslydo, automobilis slydo tik vieną kartą, darytina išvada, kad policijos pareigūno S. P. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs. Policijos pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį, stovėjimo aikštelėje manevravo nuolat keisdamas važiavimo kryptį ir automobilis slydo šonu, taip pat iš dalies neatitinka šio liudytojo duotų parodymų apylinkės teisme, kur jis parodė, kad automobilis piešė „saulę“, keitė važiavimo kryptį. Be to, kaip jau minėta, iš byloje esančio vaizdo ir garso įrašo matyti, kad J. N. vairuojamas automobilis, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, staiga pradėjo slysti šonu ir apsisuko apie 180 laipsnių kampu, po to automobilis pasuko link išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės ir lėtai važiavo, t.y. vaizdo ir garso įraše nėra užfiksuota, kad J. N. vairuodamas automobilį stovėjimo aikštelėje manevravo nuolat keisdamas važiavimo kryptį, slydo šonu ne vieną kartą ar piešė „saulę“. Įvertinus policijos pareigūnų nenuoseklius ir prieštaraujančius objektyviems byloje surinktiems įrodymams (vaizdo ir garso įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės) parodymus, nėra pagrindo juos vertinti kaip neabejotinai patvirtinančius J. N. chuliganišką vairavimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nenuoseklūs ir prieštaringi policijos pareigūnų paaiškinimai niekaip negali paneigti vairuotojo J. N. nurodomų aplinkybių, jog jo automobilis įvykio metu slydo dėl susiklosčiusių oro ir eismo sąlygų žiemos metu - buvo slidu, stovėjimo aikštelė buvo apsnigusi, nepabarstyta. Nors, kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, J. N. sutiko, kad padarė nusižengimą, tačiau, teismo nuomone, toks pripažinimas nesuponuoja išvados, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų – t. y., kaip jau minėta pirmiau, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, paprastai – kitus eismo dalyvius, ir taip elgtis arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad J. N. anksčiau aprašytu savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Vien tai, kad J. N., vairuodamas transporto priemonę, stovėjimo aikštelėje manevravo, keitė važiavimo kryptį ir automobilis slydo, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. N. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, kur eismas nėra intensyvus. Kaip jau minėta, byloje nepaneigti J. N. ir liudytojų L. D. ir D. Š. teiginiai, kad J. N. automobilis paslydo dėl prastų eismo ir oro sąlygų – buvo slidu. Atsižvelgus į automobilį, įvykio metu buvusias eismo ir oro sąlygas, asfalto dangos būklę, daryti išvadą, kad J. N. tokį manevrą atkliko tyčia, nėra pagrindo. Tiek Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS vyresniojo specialisto G. G. 2018-03-05 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nutarime, tiek policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad buvo keliama grėsmė eismo ir žmonių saugumui, tačiau byloje nėra duomenų apie galimai pavojų patyrusius asmenis ar kitų transporto priemonių vairuotojus, todėl išvada, kad jiems buvo keliama grėsmė yra daugiau subjektyvaus, paremta policijos pareigūnų nuomone, pobūdžio. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinio teismo nuomone, nėra pagrindo teigti J. N. veiksmuose buvus būtiną jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymį – chuliganiškas paskatas. Asmens veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Pažymėtina, kad iš karto po įvykio nebuvo apklaustas nei tiesiogiai įvykį matę liudytojai, kurie galėjo suteikti pirminės reikšmingos informacijos tam, kad įvykio aplinkybės būtų tinkamai užfiksuotos, nebuvo apžiūrėta bei aiškiai, tiksliai fiksuota įvykio vieta, niekaip nefiksuoti duomenys apie liudytojų buvimo vietas, J. N. vairuoto automobilio važiavimo kryptį, trajektoriją, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėjo būti atlikta tam, kad būtų galima neabejotinai padaryti kategorišką išvadą apie chuliganišką vairavimą. Juolab, kad įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją, turi pateikti institucija, inicijavusi bylą. Nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad J. N. padarė jam inkriminuotą pažeidimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad byloje esančių duomenų visuma nepaneigia J. N. versijos, jog jam paspaudus akseleratoriaus pedalą užmetė automobilio galą, nes buvo slidu, stovėjimo aikštelė buvo apsnigusi, nepabarstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju automobilio slydimas šonu stovėjimo aikštelėje, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio, nes J. N. veikoje nėra visų būtinų Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, kuriuo Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS vyresniojo specialisto G. G. 2018-03-05 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintinas ir administracinių nusižengimų teisena J. N. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti J. N. apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-05-18 nutartį ir priimti naują nutarimą J. N. administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2018-03-05 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną J. N. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis