Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2026-01-14 · Civilinė byla Nr. e2-708-1184/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-01-14
Bylos Nr.
e2-708-1184/2026
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02355-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Miniotienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas
S. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-708-1184/2026Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02355-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.3.1.; 3.2.6.1; 3.2.6.10 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,

nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ atstovui ir atsakovei S. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei S. Ž. dėl skolos, administravimo mokesčio, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės S. Ž. 5 649,17 Eur negrąžintą paskolą, 514,50 Eur paskolos palūkanas, 126,55 Eur administravimo mokestį, 132,22 Eur nuostolius (negautas pajamas), 22,00 procentų dydžio nuostolius, skaičiuojamus nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. lapkričio 10 d.) nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 677,93 Eur sumos, 473,28 Eur sutarties sudarymo mokestį, 26,65 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 216,00 Eur žyminį mokestį ir 605,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas.

2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė S. Ž. 2023 m. liepos 14 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 19395226 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė Sutartyje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovei 7 400,00 Eur paskolą (6 734,00 Eur paskolos suma ir 666,00 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 76 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovei buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė, suteikdama atsakovei paskolą, atsakovės 666,00 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, refinansavo 5 515,00 Eur atsakovės įsiskolinimą bendrovei UAB Nordecum, o 1 219,00 Eur paskolos sumą/likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovei į asmeninę banko sąskaitą. Ieškovė tinkamai atliko atsakovės kreditingumo vertinimą – patikimuose šaltiniuose patikrino iš atsakovės surinktą informaciją ir pagal gautus duomenis atitinkamai įvertino atsakovės galimybes sudaryti Sutartį. Atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtino, jog sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą Sutartį (Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1, 2.3.5. - 2.3.7 punktai, Specialiųjų sąlygų 2.3.-2.5. punktai), tačiau nepaisant paskolos lėšų gavimo ir įsipareigojimų šias lėšas grąžinti numatytu grafiku, atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė: ji ne tik nustatytu grafiku į ieškovės nurodytą depozitinę sąskaitą negrąžino jai suteiktos paskolos, bet taip pat nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų, Sutarties administravimo mokesčio bei Sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovė taip pat neinformavo apie jokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu pakeisti jos skolinių įsipareigojimų vykdymo terminus ar atleisti atsakovę nuo atsakomybės už sutartinių prievolių neįvykdymą. Atsakovei nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovei raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovė į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovė Sutartimi pasiskolino 6 734,00 Eur sumą, kartu įsipareigodama mokėti pagal paskolos grąžinimo grafiką 22 proc. dydžio palūkanas, Sutarties administravimo mokestį bei Sutarties sudarymo mokestį, tačiau atsakovė gautų lėšų pagal paskolos grąžinimo grafiką negrąžino. Atsakovė kaip paskolos gavėja turi pareigą grąžinti visas pasiskolintas lėšas ir sumokėti Sutartyje numatytas palūkanas, Sutarties administravimo mokestį bei Sutarties sudarymo mokestį. Pagal Bendrųjų sąlygų 7.5 punktą pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais paskolos gavėjui taikomos netesybos (delspinigiai) ir yra lygios 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojami už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį kiekvienai vėluojančiai įmokai. Jei atsakovė nebūtų padariusi esminio Sutarties pažeidimo ir ši sutartis būtų galiojusi visą joje numatytą laikotarpį iki 2029 m. lapkričio 10 d., taikant minėtą 22 proc. palūkanų normą nuo Sutarties nutraukimo dienos nuo atsakovei paskolintos ir jos negrąžintos pagal paskolos įmokų grafiką (tinkamu Sutarties vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio paskolos sumos iš viso būtų priskaičiuota 2 811,15 Eur palūkanų suma. Ši 2811,15 Eur suma yra ieškovės ir skolintojų negautos pajamos, kurios nebuvo gautos dėl atsakovės padaryto Sutarties pažeidimo ir kurios turi būti priteistos iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimas. Ieškovė prašo atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant iš jos ieškovės ir skolintojų negautas pajamas dėl Sutarties nutraukimo, esant esminiam jos pažeidimui. Atsakovės atžvilgiu taikant civilinę atsakomybę, iš atsakovės priteistini ieškovės patirti nuostoliai, kuriuos sudaro 133,22 Eur pagal Sutartį negautos pajamos, kurias sudaro Sutartyje įtvirtintos 22 proc. metinės palūkanos nuo 2025 m. spalio 10 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d. bei 22 proc. nuostolių atlyginimo (negautas pajamas), skaičiuojamo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2029 m. lapkričio 10 d.), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 677,93 Eur sumos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė savo atsiliepime su ieškiniu sutiko visiškai, tačiau prašo skolą išdėstyti ją mokant dalimis, nurodė, kad šiuo metu labai sunki finansinė padėtis. Be to, atsakovė 2025 m. gruodžio 8 d. papildomai pateikė prašymą dėl teisminės mediacijos taikymo šiame procese.

4. 2025 m. gruodžio 12 d. ieškovė pateikė rašytinę nuomonę dėl teisminės mediacijos taikymo ir nurodė, jog atsakovės paskutinis mokėjimas buvo įskaitytas 2025 m. gegužės 16 d., įskaityta suma – 177,24 Eur. Nei po Sutarties nutraukimo, nei po ieškinio pateikimo teismui atsakovė neatliko nei vieno mokėjimo. Atsakovė 2025 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į ieškovę dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, nurodė, kad mokėtų po 200,00 Eur. Kadangi paskutinis atsakovės mokėjimas buvo gautas 2025 m. gegužės 16 d., ieškovė nurodė, jog taikos sutartį galės sudaryti tik gavę pirmą atsakovės 200 Eur mokėjimą. Atsakovė nurodė, kad pavedimą atliks iki 2025 m. lapkričio 15 d., tačiau sutarto mokėjimo ieškovė negavo, todėl 2025 m. lapkričio 20 d. pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo. Kadangi su atsakove ne kartą buvo derinamas skolos apmokėjimo planas, tačiau sutarti mokėjimai nebuvo gauti, ieškovė neturi pagrindo manyti, kad išdėsčius skolos mokėjimą dalimis ar ginčą sprendžiant teisminės mediacijos būdu, mokėjimai bus atliekami laiku, todėl palaiko atsakovei pateiktą ieškinį. Taip pat prašo bylą teismo posėdžiuose nagrinėti ieškovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas įvertinęs tai, jog ieškovas su taikytina teismine mediacija nesutiko, todėl nėra/nebuvo pagrindo byloje taikyti, todėl šis atsakovės prašymas buvo netenkintas ir teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarti nutarta bylą nagrinėti teismo posėdyje.

6. 2025 m. gruodžio 29 d. ir 2026 m. sausio 12 d. teisme gauti atsakovės prašymai civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes dirba ir negali atvykti, todėl civilinė byla išnagrinėta ieškovei ir atsakovei nedalyvaujant.

7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškinio reikalavimus pripažįsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, teismo sprendime surašomi sutrumpinti motyvai.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl skolos priteisimo

8. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2023 m. liepos 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 19395226, kuria atsakovei buvo suteikta 7 400,00 Eur paskola (6 734,00 Eur paskolos suma ir 666,00 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis). Ieškovė, suteikdama paskolą atsakovei, 666,00 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, refinansavo 5 515,00 Eur atsakovės įsiskolinimą bendrovei UAB Nordecum, o 1 219,00 Eur paskolos sumą/likutį pervedė į atsakovės asmeninę sąskaitą. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo grąžinti paskolą, palūkanas, sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį per 76 mėnesių laikotarpį. Atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas dalimis kas mėnesį pagal nustatytą įmokų mokėjimo grafiką, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, todėl 2025 m. spalio 10 d. ieškovė Sutartį nutraukė.

9. Tarp šalių sudarytos paskolos (vartojimo kredito) sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu <...> (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui gautą sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita; paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

10. Atsakovė savo prievolės mokėti paskolą, sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė, todėl ji laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovė su ieškiniu sutinka, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 649,17 Eur negrąžintą paskolą, 514,50 Eur paskolos palūkanas, 126,55 Eur administravimo mokestį pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 133,22 Eur nuostolių atlyginimo, paskaičiuoto pritaikius paskolos sutartyje įtvirtintas 22 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2025 m. spalio 10 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d. ir 22 procentų nuostolių atlyginimo, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2029 m. lapkričio 10 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 677,93 Eur sumos. Ieškovė savo reikalavimą dėl negautų pajamų grindžia tuo, kad pagal su atsakove sudarytą Sutartį, jeigu ši būtų tinkamai vykdoma, ji tikėjosi gauti Sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau šių sumų negavo dėl atsakovės Sutarties pažeidimo, todėl jos sudaro ieškovės negautas pajamas (nuostolius).

Žemesnės instancijos teismas

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020).

13. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje pažymi, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

14. Šiuo atveju Sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovei tenka pareiga (sutartinė atsakomybė) atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, atsakovei tinkamai vykdant Sutartį, gauti pajamas, kurias visų pirma turėjo sudaryti atsakovės už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį, taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal Sutartį planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovei suteiktos kredito sumos, nes atsakovė jai suteikto kredito negrąžino. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas.

15. Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo, o pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 133,22 Eur nuostolių, paskaičiuotų nuo 2025 m. spalio 10 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d., yra pagrįstas ir tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Šalys Sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos 22 procentų mokėjimo (pelno) palūkanų normos, palūkanų mokėjimą išdėstant kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 22 procentų metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. lapkričio 20 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2029 m. lapkričio 10 d.), jų dydį skaičiuojant nuo tą mėnesį esančio mažėjančio kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką), ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2029 m. lapkričio 10 d.), negali viršyti ieškovės nurodomos 2 677,93 Eur sumos. Todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkinamas.

17. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 473,28 Eur sutarties sudarymo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte nurodyta, kad Sutarties (Paskolos) sudarymo mokestis – paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Taigi šio mokesčio dydis yra žinomas jau Sutarties sudarymo metu ir nepriklauso nuo to, ar paskolos gavėjas tinkamai vykdo savo sutartines prievoles. Specialiose sutarties sąlygose šalys sutarė, kad sutarties sudarymo mokestis yra 666,00 Eur. Sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas 76 mėnesių terminui ir turėjo būti mokamas kas mėnesį, tačiau šios savo pareigos atsakovė nevykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 473,28 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkintinas.

18. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės 26,65 Eur delspinigių. Pagal Sutarties sąlygas atsakovė prievolių vykdymo termino praleidimo atveju įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius (Sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktas). Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 26,65 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.

19. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (9 601,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 216,00 Eur žyminis mokestis ir 605,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,18 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

22. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes sunki finansinė padėtis. Ieškovė su šiuo atsakovės prašymu nesutiko, nurodydama, kad atsakovė nei po Sutarties nutraukimo, nei po ieškinio pateikimo teismui neatliko nei vieno mokėjimo, pati pasikreipusi dėl taikos sutarties sudarymo, sutartu terminu įmokos neatliko, todėl neturi pagrindo manyti, kad mokėjimai bus atliekami laiku.

23. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ir teisinio reguliavimo, susijusio su įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo operatyvumu, išimtis, leidžianti teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiame kontekste yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, be kita ko, yra aktualūs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

25. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat laikosi praktikos, kad skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022, 42 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022, 26 punktas). Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-787-553/2023, 17 punktas; 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-369-912/2025, 9 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo galimai negalėjimą įvykdyti sprendimą iš esmės grindė tuo, kad jos sunki finansinė padėtis, tačiau nepateikė jokių savo sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Dar kartą paminėtina, kad, remiantis tiek prieš tai aptartu teisiniu reglamentavimu, tiek kasacinio teismo praktika, teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atidėjimo prašančiai šaliai pateikus duomenis apie savo turtinę (finansinę) padėtį bei įrodžius, jog ji bus pajėgi ateityje įvykdyti teismo sprendimą. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

27. Teismo vertinimu, vien atsakovės nurodoma aplinkybė dėl sunkios finansinės padėties nėra išimtinė ir nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Kartu pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės turtinę padėtį, kurie teismui leistų įvertinti ne tik dabartinę atsakovės turtinę padėtį, bet ir numatomą turtinę padėtį ateityje, kaip pvz. banko sąskaitos išrašą, papildomus duomenis apie kitas galimas išmokas; gaunamas pajamas, registruotą nekilnojamą/kilnojamą turtą. Taip pat atsakovė nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, jog ji ir po teismo sprendimo išdėstymo bus pajėgi tokį teismo sprendimą vykdyti dalimis. Abejonių teismui kelia ir tai, kad atsakovei pasikreipus į ieškovę dėl taikos sutarties sudarymo, ji sutartu terminu nesumokėjo įmokos, kad ieškovė su ja sudarytų taikos sutartį. Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog dabartinė jos finansinė padėtis galėtų esmingai pagerėti ateityje ir leistų sumokėti mokėtinas sumas ieškovei per tam tikrą išdėstytą laikotarpį.

28. Nurodytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Nesant ieškovės sutikimo išdėstyti sprendimo vykdymą, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Vien atsakovės nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties, įvertinus ieškovės teisėtus lūkesčius, nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovės S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 649,17 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 17 centų) negrąžintą paskolą, 514,50 Eur (penkių šimtų keturiolikos eurų 50 centų) paskolos palūkanas, 126,55 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų 55 centų) administravimo mokestį, 132,22 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų 22 centų) nuostolius, 22 proc. nuostolius, skaičiuojamus nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. lapkričio 20 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. lapkričio 10 d.) nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 677,93 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 93 centų) sumos, 473,28 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 28 centų) sutarties sudarymo mokestį, 26,65 Eur (dvidešimt šešių eurų 65 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 601,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 21 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 821,00 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,18 Eur (vienuolikos eurų 18 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laura Miniotienė