Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. A., išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, skolininkas R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama neišieškoti skolos iš darbo užmokesčio ir sustabdyti išieškojimą. Nurodoma, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0023/14/00529 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. įsakymą dėl 1 701,71 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai. 2016 m. birželio 7 d. priimtas patvarkymas areštuoti skolininkui R. L. priklausančias turtines teises į ½ dalį pareiškėjos, kaip sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, bei pasiūlyta išieškotojui UAB „SB lizingas“ kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėjos nuomone, patvarkymas yra neteisėtas, nes negalima nukreipti išieškojimo į darbines pajamas, kurios yra uždirbtos pareiškėjos jėgomis ir žiniomis, o sutuoktinis prie uždirbtų pajamų neprisideda. Kauno apylinkės teisme 2014 m. rugojūčio 18 d. buvo iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Pagal CK 3.67 straipsnio nuostatas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmės kyla nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o ne nuo santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimo byla dar yra neišnagrinėta. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjos darbo užmokestis negli būti laikomas santuokiniu turtu. Be to, išieškotojo UAB „SB lizingas“ įsipareigojimas atsirado iki santuokos sudarymo, todėl po santuokos nutraukimo yra pripažįstama R. L. asmenine prievole. Papildomai pareiškėja nurodė, kad, priimant patvarkymą, turėjo būti atsižvelgta, kad pareiškėjos pajamos yra mažos, ji turi išlaikyti du mažamečius vaikus.Antstolis 2016 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. 0023/14/00529 skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla Nr. 0023/14/00529 persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui, nurodydamas, kad antstolis tik aprašė ir areštavo bendrą turtą ir pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „SB lizingas“ atsiliepime nesutiko su pareiškėjos skundu, pritardamas antstolio patvarkyme nurodytiems argumentams. Suinteresuotas asmuo skolininkas atsiliepime nesutiko su skundu, nurodydamas, kad prievolė UAB „SB lizingas“ yra solidari, kurios pagrindu gauos lėšos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėjos argumentas, kad šis įsipareigojimas yra skolininko asmeninė prievolė, yra nepagrįstas, kadangi įsipareigojimas atsirado santuokos metu. Įsipareigojimui esant solidariam, išieškojimas pagal šį įsipareigojimą gali būti nukreiptas į kito sutuoktinio turtą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.Teismas nustatė, kad skolininkui R. L. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamų pajamų, nes vedybų sutartis vedybų sutarčių registro duomenimis tarp sutuoktinių nėra sudaryta, civilinės bylos Nr. 2-1529-435/2016 dėl santuokos nutraukimo duomenimis santuoka tarp šalių nenutraukta, o pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), todėl antstolis pagrįstai areštavo bendro sutuoktinių turto dalį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – apeliantė) prašo panaikinti teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nutartis priimta visapusiškai neišnagrinėjus ir neįvertinus byloje esančius įrodymus bei paaiškinimus. Prievolė suinteresuotam asmeniui išieškotojui UAB „SB Lizingas“ atsirado dar iki santuokos sudarymo R. L. su A. L.. Šios lėšos buvo panaudotos R. L. reikmėms, o ne išimtinai šeimos poreikiams tenkinti. A. L. apie atsiradusią prievolę UAB „SB Lizingas“ sužinojo tik iškeltoje santuokos nutraukimo byloje. Dėl šių priežasčių pareiškėja ieškinyje nurodė reikalavimą pripažinti šią prievolę R. L. asmenine prievole.Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis areštavo R. L. priklausančias turtines teises, o pats išieškotojas ir antstolis nesikreipė dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Dėl šios priežasties antstolis pažeidė pareigą savo iniviatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.Kilus abejonių dėl šalių išsiskiriančios pozicijos, teismas turėjo teisę skirti spręsti klausimą žodinio proceso tvarka, tačiau to nepadarė. Pareiškėja pakartojo skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytus argumentus.Suinteresuotas asmuo antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

6.2. Antstolis 2016-06-07 patvarkymu Nr. 14/00529 tik areštavo skolininko turtines teises ir pasiūlė išieškotojui bei bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl areštuoto turto dalies nustatymo. Pabrėžtina, kad išieškojimas iš pareiškėjos darbo užmokesčio nėra vykdomas, t. y. išskaitos nėra atliekamos. Teisinius padarinius pareiškėjai gali sukelti tik įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria būtų nustatytos sutuoktinių turto dalys jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

6.3. Įstatymas nenumato antstoliui teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl skolinkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausančio turto dalies arešto sąlygų

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko sutuoktinės skundas dėl antstolio patvarkymo areštuoti skolininkui priklausančias turtines teises į ½ dalį sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, pagrįstumo ir teisėtumo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši teismo procesinio sprendimo išvada yra pagrįsta byloje esančių įrodymų vertinimu, priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, užtikrina vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei atitinka susiformavusią teismų praktiką. Pareiškėjos atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir skundas dėl antstolio veiksmų, į kuriuos, kvalifikuodamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsakė į pareiškėjos iškeltus klausimus ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ginčo esmės materialiniu aspektu, o dėl kitų argumentų, kurie nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).Vykdomojoje byloje Nr. 0023/14/00529 pagal 2014 m. vasario 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1039-91/2014 dėl 1 701,71 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo UAB „SB lizingas“ naudai priimtas patvarkymas areštuoti skolininkui priklausančias turtines teises CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (vykdomoji bylos Nr. 0023/14/00529 l. 75).CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. (CPK 667 straipsnio 1 dalis).CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).Tinkamas CPK 667 straipsnio 1 dalies normos dėl arešto taikymas siejamas tik su skolininkui priklausančios dalies bendrame turte nustatymu. Nagrinėjamu atveju tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininko sutuoktinė yra A. L. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)); vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta, VSDFV duomenimis skolininko sutuoktinė dirba ir gauna atlyginimą, civilinės bylos Nr. 2-1529-435/2016 duomenimis teismo procesinis sprendimas dėl santuokos nutraukimo nėra įsiteisėjęs. Taigi, prezumpcija, kad turtas, t.t. ir pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šiuo atveju nėra paneigta (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Procesinė teisės norma, leidžianti nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, yra CPK 666 straipsnis. Todėl ginčijamas patvarkymas priimtas nepažeidžiant pirmiau paminėtų teisės normų reikalavimų. Iš skundo dėl antstolio veiksmų suformuluoto dalyko matyti, kad pareiškėja siekia teisinių pasekmių, kad nebūtų išieškoma skola iš darbo užmokesčio, tačiau šiuo atveju ginčijamas patvarkymas priimtas tik tam, kad išieškotojas turėtų teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Ir tik nagrinėjant tokį prašymą gali būti aktualios apeliantės cituojamo CK 3.67 straipsnio nuostatos, kuomet skolininko dalis bendrame turte nustatoma jau iškėlus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir tų civilinių bylų tarpusavio ryšys (CPK 667 straipsnio 2 -4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad nagrinėjamu atveju dar nėra vykdomas išieškojimas pagal sutuoktinio R. L. prievolę, nes išieškojimas gali būti vykdomas, kai nustatyta dalis bendrame turte, o šiuo atveju turto dalis bendrame turte nėra nustatyta, tik areštuotos R. L. turtinės teisės į ½ dalį sutuoktinės darbo užmokesčio ir pasiūlyta išieškotojui UAB „SB lizingas“ per 40 d. nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl skolininko R. L. turto dalies jo sutuoktinės A. L. gaunamame darbo užmokestyje nustatymo. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad išieškotojas per ginčijamame patvarkyme antstolio nustatytą terminą nesikreipė į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo ir teismas į tai neatsižvelgė. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl antstolio veiksmų, kuriuos jis atliko ar neatliko po ginčijamo 2016 m. birželio 7 d. patvarkymo priėmimo, nes jie negali įtakoti ginčijamo patvarkymo ir skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Skundai dėl antstolių veiksmų, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo objektu, turi būti paduodami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Aplinkybė, kad sutuoktinio R. L. prievolė galimai yra asmeninė, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo patvarkymo, nes vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę, gali būti taip pat išieškomo ir iš turto dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, jeigu asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka. Šią teismo poziciją patvirtina CK nuostatos, pagal kurias iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494). Šių interesų apsaugai užtikrinti vykdymo procese būtent ir taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, pagal kurias jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, ir per antstolio nustatytą terminą prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo nepateikiamas, išieškojimas iš turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis nuosavybė, nutraukiamas (CPK 667 str. 1 d.). Dėl to pareiškėjos argumentas, kad turtinių teisių į ½ dalį sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio areštas pažeidžia sutuoktinės teises, iš esmės prieštarauja paminėtų teisės aktų nuostatoms. Taip pat pats turto dalies areštas nepaneigia pareiškėjos siekiamų pasekmių – neišieškoti skolos iš darbo užmokesčio.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytas aplinkybes, susijusias su galimu nepilnamečių vaikų interesų pažeidimu, nurodo, kad turtinių teisių areštas pats savaime nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, nes, kaip jau minėta, išieškojimo veiksmai iš turto nėra atliekami. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus būtų išieškota iš skolininko turto, iš kurio išieškojimas yra draudžiamas dėl nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo, pareiškėja tokiu atveju turi teisę skųsti antstolio veiksmus CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjos pasirinkta teisena skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą reglamentuojančio CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Ši bylų kategorija nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, pagal kurią bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasis ekonomiškumo ir koncentracijos principais (CPK 7 straipsnis), pagal pateiktų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turinį ir ginčijamo klausimo esmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir tokio teismo procesinio sprendimo negalima vertinti procesinės teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėtų būti neteisingai išspręsta byla. Dalyvaujantys byloje asmenys išsamiai išdėstė savo argumentus procesiniuose dokumentuose ir teismas juos visapusiškai įvertino. Dėl šių aplinkybių apeliantės atskirojo skundo argumentas, susijęs su teismo posėdžio formos neteisingu pasirinkimu, laikomas teisiškai nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, arešto klausimą, tinkamai taikė CK ir CPK normas. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.