Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovui K. N. dėl žalos atlyginimo, išvadą teikiančioms institucijoms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro 2023 m. rugpjūčio 31 d. Plungės apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir priteistas iš atsakovo K. N. 425 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 425 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023-02-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 505 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei UAB „Mano Būstas Baltija“. Priteistos iš atsakovo K. N. 13 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neišsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendimą pagrindė ne nustatytais faktais, o prielaidomis, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

24. Byloje pasisakytina dėl žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybei.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

25. Ieškovė nuo 2012 m. gruodžio mėn. teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Administravimo juridinis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įregistravimo pagrindas 2012-12-03 sutartis Nr. 12-002, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai 2019-09-03 Nr. AD1-1188, 2022-12-15 Nr. AD1-1553.

26. Atsakovas K. N. 2022-10-16 apie 19.00–19.30 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas byloje nedalyvaujantį asmenį – kaip liudytoją apklaustą A. T., pirkti vaikiškos vonelės. Įėjęs pro lauko duris, atsitrenkė į vidines aliuminio-stiklo duris, kurios atitveria patekimą į 132–149 butų bendrojo naudojimo laiptinę. Dėl to durų stiklas įskilo.

27. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad 2022-10-16 telefonu susitarė su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventoja, kad atvyks pas ją pirkti tam tikrą prekę, kurią ji reklamavo. Atidaręs šio namo lauko duris, atsidūrė tamsoje. Maždaug už 5 metrų įžvelgė medines duris ir tamsoje lėtai pradėjo eiti link tų durų, bet staiga su galva trenkėsi į kažką, po kelių sekundžių suprato, kad į stiklą. Vėliau suprato, kad atsitrenkė į vitrinines stiklo duris. Apgraibomis surado šių durų rankeną ir jas atidarė. Po kelių sekundžių užsidegė šviesa antrajame koridoriuje virš medinių pardavėjos buto durų ir ji atidarė savo buto duris. Tada pamatė, kad durų apačioje yra įskeltas stiklas. Pasitarę su pardavėja, nutarė, kad reikia paskambinti namą administruojančiai bendrovei. Atsiliepusi darbuotoja pasiūlė skambinti į policiją. Tuomet jis paskambino į policiją.

30. Ieškovės sistemoje pranešimas apie įvykį užregistruotas 19.36 val. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 19.57 val. Iš banko „Swedbank“, AB, pateiktų duomenų matyti, kad mokėjimas (23 Eur) už įsigytą prekę (vonelę) atliktas 2022-10-16 20.28 val., atsakovo paaiškinimais, būnant liudytojos (pardavėjos) bute.

31. Išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius 2023-06-22 pateikė išvadą, kad durys, kurios atitveria patekimą į 132–149 butų bendrojo naudojimo laiptinę, (duomenys neskelbtini), įrengtos vadovaujantis projekto sprendiniais ir nepažeidžiant statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ 28 punkto nuostatų. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007-06-15 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. 196/50-GN/07 pagal projektą „Daugiabučių namų su komercinėmis patalpomis ir dviejų aukštų uždaru parkingu kompleksas (duomenys neskelbtini). I etapas – Daugiabutis gyvenamas namas su komercinėmis patalpomis ir dviejų aukštų uždaru parkingu“ Projektas buvo rengiamas vadovaujantis tuo metu galiojančiais statybos techniniais reglamentais. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtumas 100 proc. Pastatas pripažintas tinkamu naudoti. Skyriaus vyr. specialistei 2023-06-20 atlikus apžiūrą nustatyta, kad durys, kurios atitveria patekimą į 132–149 butų bendrojo naudojimo laiptinę, įrengtos vadovaujantis projekto sprendiniais. Durų įrengimo vieta, durų varstymo kryptis ir techninės specifikacijos (aliumininės, su pritrauktuvu, varčios prie staktų tvirtinamos 3 vyriais, beskeveldris stiklas) atitinka projekte numatytus sprendinius. Apžiūros metu stiklas buvo sueižėjęs / pažeistas apatinėje durų stiklo paketo dalyje.

32. Išvadoje pažymėta, kad stiklinės durys yra įrengtos bendrojo naudojimo vidaus patalpoje. Nėra priskiriamos išorinėms įėjimo durims.

33. Dėl įdaužto stiklo atsakovui K. N. 2022-10-31 pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 22187580018 pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 str. (tyčinis turto sugadinimas ar sunaikinimas). Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK tyrėjo 2022-11-04 nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nenustačius administracinio nusižengimo požymių, t. y. subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Ieškovei UAB „Mano Būstas Baltija“ išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka.

34. Durų stiklas iki šiol nepakeistas. 2023-02-03 sudarytas numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas. Pagal ieškovei 2023-02-06 pateiktą komercinį pasiūlymą durų stiklo pakeitimo kaina – 425 Eur.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo veikoje

35. Apeliantas nurodo, kad tarp jo veiksmo – atsitrenkimo į stiklines duris – ir durų įdaužos, padarytos iš kitos durų pusės ir žemai prie grindų, nėra priežastinio ryšio. Dėl paties atsitrenkimo nėra jo kaltės, nes atsitrenkimas įvyko dėl apšvietimo nebuvimo įvykio metu. Už bendro naudojimo patalpų apšvietimą atsakinga pati ieškovė. Nesant jo veikoje bent vienos civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė yra negalima, su tokiais apelianto motyvais sutiktina iš dalies.

36. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

37. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.), – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis; įrodymai vertinami vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais; vertinama ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, bet ir jų visetas, pakankamumas ir patikimumas, ir tik iš įrodymų visumos daroma išvada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis ir pan.

38. Byloje įrodyta, kad ieškovės sistemoje pranešimas apie įvykį užregistruotas 19.36 val. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 19.57 val. Iš banko „Swedbank“, AB, pateiktų duomenų matyti, kad mokėjimas (23 Eur) už įsigytą prekę (vonelę) atliktas 2022-10-16 20.28 val., atsakovo paaiškinimais, būnant liudytojos (pardavėjos) A. T. bute. Visuma šių įrodymų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas į duris atsitrenkė įeidamas, o ne išeidamas, t. y. priešingoje pusėje, nei įrodinėjama stiklo įdauža.

39. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog apeliantui tapo aišku, kad atsitrenkimas galva į stiklines tambūro duris nepadarė įdaužos iš priešingos pusės, juolab durų apačioje, jis prisiminė ir policijos pareigūną E. I., kuris įvykio vietoje garsiai reiškė abejones, kaip nuo galvos smūgio galėjo atsirasti įdauža apatinėje durų dalyje, teismo posėdyje jis taip pat patvirtino, jog stiklinės duris buvo įdaužtos iš vidinės pusės, o ne nuo lauko durų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad atsakovas pats iškvietė policiją, apie įvykį pranešė ieškovei. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytoja A. T., kurios parodymai nepaneigti jokiais įrodymais, todėl byloje paminėtais įrodymais įrodyta, jog atsakovas atsitrenkė į durų stiklą ir po to pamatė įdaužą, nes priešingu atveju jis nebūtų pranešęs apie įvykį.

40. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovo nurodoma įdauža buvo iki ginčo įvykio. Atsakovo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei nustatyti. Vertinant šalių paaiškinimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad šalys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vien tik atsakovo paaiškinimas, kurio nepatvirtina jokie kiti, nors ir netiesioginiai, įrodymai nėra pakankamas įrodymas atsakovo nurodomai aplinkybei, jog ieškovo nurodoma įdauža buvo iki įvykio, apie kurį pats atsakovas dalyvaujant liudytojai A. T. pranešė policijai, įrodyti.

41. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką, negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

42. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog teismas, neturėdamas jokių įrodymų, sukonstravo versiją, kaip kojos pėda jis kliudė duris, dėl to suklupo ir dešinės kojos keliu stipriai atsitrenkė į durų stiklą, ir visi šie samprotavimai neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinis teismas konstatuoja, jog šis apeliacinio skundo motyvas yra teisiškai nereikšmingas, nes byloje atsakovas neįrodė, jog išvis nebuvo atsitrenkęs į stiklą bei kad įdauža atsirado anksčiau, t. y. iki jo paties policijai nurodomo įvykio. Byloje priežastiniu ryšiu su ieškovei atsiradusiomis pasekmėmis yra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovas pats policijos pareigūnams ir teismui nurodė, jog atsitrenkė į stiklines duris įeidamas ir iš karto pamatė įdaužą.

43. Pirmiausia būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017 ).

44. Iš atsakovo paaiškinimo, apeliacinio skundo, 2023 m. balandžio 28 d. pateiktos atsakovo filmuotos medžiagos nustatyta, jog jis byloje įrodinėja, jog nė viename koridoriuje šviesa nedegė. Ši aplinkybė užfiksuota ir 2022 m. lapkričio 4 d. nutarime nutraukti administracinio teisės nusižengimo bylos teiseną, jame nurodyta, jog buvo tiriamas administracinis nusižengimas dėl to, kad atsakovas, eidamas neapšviestame koridoriuje, atsitrenkė į stiklines duris ir buvo apgadintas stiklo paketas. Ieškovė liudytojų parodymais įrodinėja, jog šviesa degė už ginčo durų nuo judesio daviklio, tačiau atsakovo pateikta filmuota medžiaga kitą dieną po įvykio įrodo, jog prieš įdaužtas duris judesio daviklis nesuveikia. Byloje įrodžius, jog įvykis įvyko 2022-10-16, apie 19.00–19.30 val., aišku, jog atsakovas atvyko į ieškovės administruojamą namą tamsiu paros metu, ir darytina išvada, jog šviesos daviklis galėjo tinkamai nesuveikti, nes atsakovas atsitrenkė į durų stiklą, ir ginčo dėl to nėra. Ieškovė atsakinga už tinkamą šviesos daviklio veikimo sureguliavimą.

45. Byloje nustatyta, kad jungiklių įjungti šviesą ieškovės administruojamame name nėra. Šviesa turi užsidegti pagal judesio daviklį: einant iš lauko – priėjus prie antrų (įskeltų) durų, einat iš buto – iš karto, tačiau 2022 m. lapkričio 4 d. nutarime nutraukti administracinio teisės nusižengimo bylos teiseną užfiksuotas atsakovo pranešimas dėl atsitrenkimo į durų stiklą tamsoje. Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog atsakovas, įrodinėdamas, kad į ieškovės administruojamą namą pateko tamsoje, darytina išvada, kad ir atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Būdamas tamsoje atsakovas privalėjo imtis visų atsargumo reikalavimų.

46. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas.

47. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

48. Byloje įrodyta, jog atsakovas ieškovės administruojamame name jau po įvykio mobiliuoju telefonu atliko mokėjimą už perkamą prekę, todėl darytina išvada, jog jis turėjo mobilųjį telefoną, o įėjęs į svetimą, nepažįstamą erdvę tamsoje, pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo būtų ieškojęs papildomo šviesos šaltinio, pvz. mobiliuoju telefonu, ar ėjęs ypač atsargiai ir lėtai.

49. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti šalių veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė kategorija ir ar jis yra, ar ne, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes.

50. Todėl byloje pagal paminėtas taisykles įrodyta, jog atsakovo neatsargūs, netyčiniai veiksmai, nurodyti šios nutarties 48 punkte, tačiau neatitinkantys pakankamai atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, tamsoje įėjus į nepažįstamą jam erdvę, yra iš dalies susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei.

51. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

52. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės kaip įmonės, kuriai keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, teisinės padėties šiame teisiniame santykyje. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-539-553/2018).

53. Ieškovės pateiktos stiklinių durų fotonuotraukos, atsakovo vaizdo įrašas įrodo, jog ant įėjimo durų ar įėjus į koridoriuką link sugadintų durų ieškovė nebuvo įrengusi jokio įspėjamojo ženklo ir ši aplinkybė yra taip pat susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei. Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 224 p. nurodyta, kad stiklinės durys, pertvaros ar vitrinos turi būti apsaugotos nuo galimo susidūrimo, įrengiant saugos priemones ar įspėjamuosius ženklus.

54. Byloje įrodyta, jog ieškovės administruojamo namo statyba užbaigta 2011 m., o ieškovė nuo 2012 m. gruodžio mėn. teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, todėl šiuo atveju ir taikytinas ir kitas statybos techninis reglamentas, galiojęs iki 2019 metų. Reikalavimai naujų ir rekonstruojamų pastatų išorinių durų projektavimui nustatyti kitame statybos techniniame reglamente STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“. Šiame reglamente nurodyta, kad, kai įstiklinimas nėra aiškiai pastebimas, nes nėra skersinių, statramsčių, didelių rankenų arba įstiklinimo vidinio suskirstymo elementų, jis turi būti pažymėtas. Ant įstiklinimo turi būti gerai matomi ženklai arba užrašai nuo 600 mm iki 1 500 mm aukštyje virš grindų lygio. Už abiejų statybos techninių reglamentų taikymą yra atsakinga pati ieškovė ir nors sugadintos durys nėra visiškai tik išorinės, bet pakankamai atidaus ir rūpestingo asmens standartas taikytinas ir ieškovei.

55. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė – ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį ir nukentėjusiojo asmens nurodomas pasekmes susieti priežastiniu ryšiu ir su nukentėjusiojo veiksmais.

56. Šioje byloje nustatyta, kad pačios ieškovės, kaip nukentėjusio asmens, didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, todėl atsižvelgtina į nukentėjusio asmens kaltės dydį – 50 procentų, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti mažintinas, nes atsakovo kaltė dėl neatsargaus ir staigaus įėjimo į jo nurodomą tamsų koridorių taip pat nepaneigta. Ieškovei, įvykdžius Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 224 p. reikalavimus ir pastačius įspėjamąjį ženklą dėl stiklinių durų, ieškovės nurodomų pasekmių iš dalies buvo galima išvengti.

57. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą dėl ieškovės įrodymo žalos dydžiui įrodyti, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad gali būti atlyginama ir būsima žala pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį. Žala gali būti atlyginama dviem būdais: natūra (grąžinant tokį pat daiktą arba atkuriant sugadinimus ir pan.) arba kompensuojant žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį ir ieškovės pateiktas įrodymas laikytinas tinkamu įrodymu būsimiems nuostoliams atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovo pateiktu įrodymo įvertinimu, todėl plačiau šis įrodymas neanalizuotinas, nes jame nurodyti stiklo matmenys mažesni nei užfiksuoti ieškovės defektavimo akte (2,25 m x 1,05 m).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybei ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

58. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šioje byloje atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines ir kitas bylas, todėl ši sprendimo dalis naikintina.

59. Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 21 Eur žyminis mokestis ir 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso ieškovė patyrė 505 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės reikalavimas patenkintas 50 procentų, todėl iš atsakovo priteistini ieškovei 252, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

60. Atsakovui pirmosios instancijos teisme suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 763 Eur, todėl ieškinį patenkinus iš dalies iš ieškovės valstybei priteistini 381,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

61. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir priteistas ieškovei žalos atlyginimas iš atsakovo mažintinas 50 procentų, atitinkamai perskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

63. Apeliacinės instancijos teisme patenkinta apeliacinio skundo dalis 50 procentų, o apeliantui buvo suteikta 220 Eur dydžio išlaidų valstybės garantuojama teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme, todėl iš ieškovės valstybei priteistini 110 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

64. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų dydžio įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo K. N. 212,50 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 212,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-02-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 252, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ieškovei UAB „Mano Būstas Baltija“.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 381,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybei.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo K. N. 13 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 110 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme.