Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis S. M. 2022 m. liepos 24 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „BMW X5 3.0SD“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, įrodyta, kad S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisme buvo gautas kaltinamojo S. M. ir laiduotojos O. M. prašymai dėl S. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą O. M. atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Tačiau net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įvertinti ir kitas, įstatymo sąlygose neįvardintas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybę, kaltininko elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas pripažino S. M. kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, taip pat nustatytas kaltinamojo prisipažinimas. Surinkti duomenys patvirtinta, kad S. M. dirba. Šios aplinkybės atitinka įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindus, kuriems egzistuojant galimas kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Tačiau, spręsdamas dėl tokių įstatymo nuostatų taikymo, teismas vertina tai, kad S. M. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkinių asmenų turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Iš bylos duomenų seka, kada nusikalstama veika padaryta vasarą, 17 val., poilsio dieną – sekmadienį. Akivaizdu, kad tokiu metu daugelis žmonių parvyksta iš užmiesčio poilsio vietų į savo gyvenamąsias vietas mieste ir transporto priemonių judėjimas yra intensyvus. Nors kaltinamasis nurodė, kad išgėrė parduotuvėje, o tik tada vairavo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jis neblaivus jau buvo degalinėje, todėl jis, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, neblaivus vairavo ilgą kelio atkarpą. Taigi kaltinamasis S. M., vairuodamas neblaivus, neatsižvelgė į kitus eismo dalyvius, tokiu būdu žymiai ir reikšmingai pažeisdamas visuomenėje toleruojamas vertybes, sąžiningos ir doros moralės principus.

Spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo klausimą, teismas privalo atsižvelgti ir į teisingumo ir teisingo nubaudimo principus. Tokį asmenį atleidus nuo atsakomybės ir nepaskiriant teisingos bausmės, būtų netinkamai realizuojama baudžiamojo proceso paskirtis, o tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas turi nustatyti ir tą aplinkybę, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje laikysis įstatymų. Nagrinėjamu atveju iš surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis S. M. užsienio valstybėje jau buvo patrauktas atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam. Be to, jis ne kartą yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.

Būtina atsižvelgti ne tik į paties kalinamojo S. M., bet ir į galimos laiduotojos O. M. asmenybes. O. M. – kalinamojo S. M. sutuoktinė. Teismas vertina galimos laiduotojos O. M. galimybę daryti teigiamą įtaką S. M.. O. M. savo prašyme teismui nurodė, kad ji turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra jo sutuoktinė ir yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Galima laiduotoja nurodo, jog ji yra tinkama laiduotoja, nes gyvena kartu su kaltinamuoju. Į tai teismas pasisako, kad ši aplinkybė jokiu būdu neapsprendžia įstatymo reikalavimo, kad laiduotoja turėtų realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, nes laiduotoja gyveno su kaltinamuoju kartu ir iki nusikalstamos veikos, tačiau šis faktas neįtakojo kaltinamojo nenusikalsti. Be to, O. M. pati yra ne vieną kartą bausta administracine tvarka už grubius KET pažeidimus, todėl akivaizdu, ka ji jokio autoriteto S. M. neturi.

Aukščiau išdėstyti faktai ir aplinkybės, teismo vertinimu, yra lemiamas veiksnys, kuris šalina įstatymo numatytas galimybes kaltinamajam S. M. būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Formaliai pritaikant įstatymą ir kaltinamajam leidžiant išvengti bausmės pasekmių ir pareigos atsakyti prieš įstatymus ir visuomenę, neabejotinai būtų pažeisti ne tik teisingumo principas, bet ir teisinės valstybės bei visuomenės interesas nubausti asmenį, padariusį tyčinę nusikalstamą veiką.

Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą ir prevencinių priemonių taikymą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Galimybės suteikimas asmeniui būti atleistam nuo atsakomybės už šiurkščius ir visuomenėje smerkiamus pažeidimus skatintų visuomenės nepasitikėjimą teisėsauga, nelygybės prieš įstatymą principus.

Taigi teismas neturi pagrindo nei manyti, kad S. M. nedarys naujų, panašaus pobūdžio, nusikalstamų veikų, nei tikėti, kad kaltinamojo sutuoktinės O. M., kaip laiduotojos autoritetas galėtų padaryti S. M. teigiamą įtaką, nes iki šiol to nepadarė. S. M. atžvilgiu taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtų ne tik nepasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai, bet ir būtų neįgyvendinti teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo S. M. ir galimos laiduotojos O. M. prašymo atleisti S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis S. M. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui. Šią veiką baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). S. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. S. M. Lietuvos Respublikoje nėra teistas, teistas užsienyje, ne kartą baustas administracine tvarka ir turi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 131 – 135, 141 – 146, 147, 148 – 164). Kaltinamasis S. M. dirba. Kaip aukščiau minėta, kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. S. M. Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o yra lengvinanti aplinkybė, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą –bus pasiekta kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį.

Kadangi kaltinamasis S. M. kaltu pilnai prisipažino, jo byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl S. M. paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

S. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertinus aplinkybes, kad S. M. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, sprendžiama, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtai bausmės paskirčiai pasiekti pakaks S. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „BMW X5 3.0SD“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. M.. S. M. vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). S. M. vairuotas automobilis „BMW X5 3.0 SD“ turi būti privalomai konfiskuojamas.

Taigi esant privalomam įstatyminiam pagrindui, kaltinamajam S. M. skiriama ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „BMW X5 3.0SD“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

S. M. nurodė aplinkybes, dėl kurių jam negali būti taikomas turto konfiskavimas ar ilgam terminui taikomas specialiosios teisės atėmimas – kad jis vykdo savo darbinę veiklą, susijusią su pervežimais autotransportu ir po šių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo jis negalėtų vykdyti savo drbinės veikos ir jo įmonė bankrutuotų. Be to, automobiliu naudojasi ir jo sutuoktinė lankydama kitame rajone gyvenantį sergantį savo tėvą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šios alinkybės nėra kažkokios išskirtinės, jos kaltinamajam buvo žinomos dar iki nusikalstamos veikos padarymo ir tai nesustabdė kalinamjo nuo nusikalstamos veikos padarymo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. M. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikinamos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. M. priklausančiam automobilui „BMW X5 3.0SD“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį automobilį paliekamas galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 57 MGL dydžio (2 850 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. M. sumažintą 38 MGL dydžio (1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti S. M. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti S. M., kad nuosprendžiu paskirtą baudą jis per nurodytą laikotarpį privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „BMW X5 3.0SD‘, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas S. M. (duomenys neskelbtini).

S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu S. M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobilui „BMW X5 3.0SD“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.