Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 57 MGL (2850 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. M. paskirta galutinė 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, S. M. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW X5 3.0SD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nutarta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu S. M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW X5 3.0SD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. M. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 24 d. apie 17.10 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „BMW X5 3.0SD“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

2. Alytaus apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad S. M. pareikšti kaltinimai yra įrodyti ir jo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo nei manyti, kad S. M. nedarys naujų, panašaus pobūdžio, nusikalstamų veikų, nei tikėti, kad kaltinamojo sutuoktinės O. M., kaip laiduotojos autoritetas galėtų padaryti S. M. teigiamą įtaką, nes iki šiol to nepadarė. S. M. atžvilgiu taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtų ne tik nepasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai, bet ir būtų neįgyvendinti teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai. Teismas skirdamas S. M. bausmę atsižvelgė į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikoje S. M. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, turi neįvykdytų administracinių nuobaudų. Teismas sprendė, jog S. M. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi tiek su skundžiamu nuosprendžiu, tiek su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas S. M. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. M. paskirta bausmės rūšis bei jos dydis yra adekvati jo asmenybei, padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmės.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 57 MGL (2850 Eur) dydžio baudą. Apylinkės teismas konstatavo, jog siekiant sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, S. M. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį. Teismas parinkdamas S. M. tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, S. M. anksčiau Lietuvos Respublikos neteistas, tačiau teistas užsienio valstybėje, baustas administracine tvarka, į jo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba.

10. Iš esmės nuteistasis neginčija jam paskirtos bausmės rūšies, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju turėjo visas galimybes paskirti minimalią sankcijoje numatytą baudos dydį, be to, teismas nenurodė jokių konkrečių motyvų dėl BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 62 straipsnio 1 dalies taikymo, nors apeliantas teismo prašė įvertinti šių straipsnių pritaikymo galimybę. Aukštesnės instancijos teismas, šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, S. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos nuo 50 iki 2000 MGL dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį parinkdamas žymiai mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, t. y. pirmosios instancijos teismas S. M. paskyrė 57 MGL dydžio baudą, kas yra labai artima minimaliam baudos dydžiui. Nuteistajam paskirta bauda savo dydžiu, palyginti su padaryta nusikalstama veika ir atsižvelgiant į įstatyme nustatytą reglamentavimą, nėra aiškiai per didelė. Be to, paskirta bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu iki 38 MGL dydžio, kas yra mažiau nei minimalus sankcijoje numatytos baudos dydis. Pažymėtina ir tai, jog įstatyme numatyta, jog baudos bausmė turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas įprastai ir taikoma. Skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam išaiškinta, jog bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius. Taigi, teismas atsižvelgęs į nuteistojo charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę, nustatė ilgesnį baudos sumokėjimo terminą negu numatyta įstatyme. Įvertinus tai, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, parinkęs S. M. artimą minimumui baudos bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Ir nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų nuostatų taikymo galimybės, tačiau apygardos teismas konstatuoja, jog išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, dėl ko dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo padėtį nėra jokio pagrindo.

11. Apibendrinant visą tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Būtų nesuprantama, jei padaręs nusikaltimą asmuo galėtų pasirinkti jam patogią bausmės rūšį ir jos dydį, toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusikaltimo pasekmių. Todėl kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo

12. Skundžiamu nuosprendžiu S. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sutrumpinti šį terminą, paskiriant ne ilgesnį kaip 1 metų laikotarpį. Skundas motyvuojamas tuo, jog analogiškose bylose taikomos ir švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis jau daugiau kaip 43 metus yra profesionalus „CE“ ir „D“ kategorijos vairuotojas, nėra padaręs jokių eismo įvykių, turintis teisę vežti pavojingus krovinius bei turintis teisę Europos Sąjungos šalyse komerciniais tikslais verstis krovinių ir keleivių pervežimu. Skunde taip pat nurodoma, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė turės neigiamas pasekmes S. M. darbinei veiklai. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko S. M. 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą ir jį trumpinti nėra jokio pagrindo.

13. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimo naudotis specialiąja teise, skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

14. Byloje nekilo ginčo, jog S. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas, tiek paskiriant šią priemonę, tiek nustatant jos terminą, įvertino reikšmingas bylos aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas įvertino tai, jog S. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dėl kurio pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir papildomai pažymi, jog iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2022 m. liepos 24 d. 17.20 val. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0149 jam buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, o 17.39 val. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas (b. l. 25). Taigi, S. M. nustatytas mažiausias 2,12 promilių neblaivumas ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,5 promilės alkoholio). Nors apeliantas savo skunde nurodo, jog anksčiau nėra padaręs jokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ar sukėlęs eismo įvykių, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog S. M. nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis. Nors fiksuoti pažeidimai nėra itin šiurkštūs, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas ne kartą yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tokius kaip leistino greičio viršijimas, ar mobiliojo ryšio priemonės rankomis naudojimas vairuojant. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog nagrinėjamu atveju tai nebuvo atsitiktinis įvykis kuomet S. M. vairuoja automobilį neblaivus. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, jog S. M. 2008 m. buvo baustas Lenkijos Respublikoje už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, dėl ko jam buvo paskirtas ir draudimas vairuoti tam tikras transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Be to, iš to paties išrašo matyti, jog 2021 m. vasario 25 d. ir 2021 m. liepos 7 d. jis buvo baustas ir už pavojingą vairavimą Vokietijoje. Įvertinus šias aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės baudžiamojo poveikių priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 2 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Kaip jau minėta, maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra 5 metai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų per griežta ir pažeistų BK 68 straipsnio nuostatas. Minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

15. Sutiktina su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog išties S. M., teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas jam galimai sukels tam tikrų nepatogumų susijusių su jo darbine veikla, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti jos terminą. S. M. nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir anksčiau, t. y. darant nusikalstamą veiką ir būdamas suaugęs bei psichikai sveikas asmuo suprato savo elgesio pasekmes, nesant jokios būtinybės vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas rodo nuteistojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Teisėjų kolegijai priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog jis daugiau kaip 43 metus yra profesionalus „CE“ ir „D“ kategorijos vairuotojas bei turi teisę verstis pavojingų krovinių ir keleivių pervežimu Europos Sąjungos valstybėse. Priešingai, teisėjų kolegijos manymu, šios aplinkybės tik patvirtina, jog S. M. elgesys vairuojant kelių transporto priemones turėtų būti pavyzdingas, o kelyje turėtų būti ypač atidus. Nuteistojo elgesys, kuomet kaip pats paaiškino teismui, susinervinęs nusipirko alkoholio ir išgėręs apie 150 g degtinės sėdo už automobilio „BMW X5 3.0SD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, tik rodo jo spontanišką elgesį ir atsainų požiūrį į visuomenei priimtinas elgesio normas. Nuteistasis automobilį vairavo mieste, apie 17.10 val. kuomet eismas vyksta pakankamai intensyvus. Būtina atsižvelgti į tai, kad iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog buvo gautas privataus asmens pranešimas, kad galimai neblaivus vairuotojas pilasi kurą į juodos spalvos automobilį „BMW X5 3.0SD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–14). Taigi, nuteistojo elgesys sukėlė įtarimų kitiems asmenims, kas nagrinėjamu atveju ir pasitvirtino, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

16. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistajam S. M. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, motyvuotas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei priimtas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo (BK 68 straipsnis) reikalavimų ir iš esmės teisingai įvertinus šiame klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, manytina, kad toks sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo

17. Nuteistasis S. M. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „BMW X5 3.0SD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. S. M. skunde nurodo, jog automobilis priklauso ne tik jam, tačiau ir jo sutuoktinei, tai yra jų bendra jungtinė nuosavybė. Automobilis buvo įgytas už bendras su sutuoktine lėšas, kuris yra dauguma naudojamas pagalbai sutuoktinės tėvui. Nuteistojo teigimu, jo uošvis beveik nevaikšto, serga (duomenys neskelbtini) liga, dėl senatvės ir įvairių ligų turi judėjimo sutrikimus, todėl šiuo automobiliu vežioja į medicinos įstaigas, reabilitacijos įstaigas bei prireikus asmeniniais reikalais į miestą. Apelianto teigimu, šiuo atveju turėjo būti konfiskuota tik dalis bendro automobilio „BMW X5 3.0SD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išieškant konfiskuotino turto dalį.

18. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turto laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje padarymo priemonė ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „BMW X5 3.0SD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pagrįstai buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilio „BMW X5 3.0SD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra S. M., o ši transporto priemonė jo vardu užregistruota ir įgyta 2021 m. balandžio 8 d. (1 t., b. l. 27). Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog automobilis įvykio metu priklausė nuteistajam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ir pats apeliantas savo skunde nurodė, jog automobilį įsigijo iš bendrų santuokoje sukauptų lėšų bei automobiliu naudojosi bendrai. Visgi, tai, jog automobilis yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigia šio automobilio konfiskavimo taikymo pagrįstumo. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-608/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021).

21. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo klausimą svarbu įvertinti ir aplinkybes, susijusias su šeimos interesų nukentėjimu konfiskavus šeimos automobilį. Nors apeliantas skunde nurodė, jog konfiskuotas automobilis yra reikalingas jo sutuoktinei, kuri rūpinasi savo tėvu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), sunkiai serga, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra, ką patvirtina byloje pateikti duomenys apie P. J. P. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40–44). Teisėjų kolegija neabejoja, jog automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau įvertinus visus byloje esančius duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Byloje esantys duomenys išties patvirtina, jog S. M. sutuoktinės tėvui P. J. P. nustatytas (duomenys neskelbtini), o jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu nuteistasis ir jo sutuoktinė gyvena (duomenys neskelbtini). Visų pirma pastebėtina, jog nuteistasis ir jo žmona esant poreikiui nuvykti aplankyti ar pasirūpinti asmeniu, kuriam nustatyti specialieji poreikiai, gali sėkmingai suplanuoti kelionę, t. y. vykti viešuoju transportu ar paprašyti pagalbos artimųjų giminaičių ar pažįstamų, pasinaudoti taksi ir pavežėjų paslaugomis. Transporto priemonės turėjimas ir jos panaudojimas yra tik viena iš priemonių pasiekti kelionės tikslą, tačiau ne vienintelė. Be to, byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, jog S. M. sutuoktinė yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti minėtų asmeniu. Sutiktina, jog automobilio konfiskavimas tiek S. M., tiek jo šeimos nariams sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tuo pačiu svarbu įvertinti ir tai, kad S. M. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių sukelti negrįžtamas pasekmes. Be to, S. M. prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, turėjo suvokti ir numatyti jam gresiančią atsakomybę ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vertinant nuteistojo asmens ir jo šeimos narių asmeninius interesus, neturėtų būti sumenkinamas visuomenės interesas ir jos saugumas.

22. Nuteistasis skunde nurodo, jog teismų praktikoje yra skiriamos ir švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės ir nurodoma baudžiamoji byla Nr. 1A-34-497/2022. Teismui susipažinus su minėta teismų praktika, matyti, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu asmuo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą. Asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus ir dalies automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, išaiškinta, jog yra galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kuria vairuodamas asmuo padarė nusikalstamą veiką) vertę atitinkančios pinigų sumos. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Visgi, šiuo atveju nustatyta, jog iš nuteistojo S. M. turi būti konfiskuojama transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, o ne jos vertę atitinkanti pinigų sumą. Be to, net ir sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės, svarbu įvertinti byloje esančius duomenis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMW X5 3.0sd“, pasirinkti gamybos metai 2009 m. vidutinė rinkos vertė su PVM yra 10 040,00 Eur. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų mažesnę konfiskuotino automobilio vertę. Be to, byloje esantys duomenys, teisėjų kolegijai neleidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo atveju pačios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas S. M. padarytai nusikalstamai veikai.

23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, jog turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimams. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, baudžiamąjį įstatymą dėl turto konfiskavimo taikė tinkamai ir proporcingai, dėl ko ir šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį apelianto motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.