- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-34-497/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21056-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- V. C.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. C. paskirta 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas V. C. laikino sulaikymo laikas (dvi dienos, kurios prilyginamos 4 MGL dydžio baudai) ir jam paskirta galutinė 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, V. C. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus ir dalies automobilio „Mazda Pramacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 500 Eur, konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. C. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 27 d. apie 3.20 val., Vilniuje, Savanorių pr. 247, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda Pramacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. C. (toliau – ir apeliantas) gynėjas advokatas D. Vaičiulis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį ir atleisti V. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skiriant R. S., nenustatant užstato. Skunde nurodoma, kad:
2.1. V. C. neginčija nustatyto pažeidimo, tačiau mano, kad nuteistasis tenkina BK 40 straipsnio nuostatas ir dėl to nepagrįstai nebuvo įvertinta galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. C. laiduotoju sutinka būti įmonės UAB „R“ direktorius R. S.. Laiduotojas neigiamai vertina apelianto padarytą veiką, jam aktualu įmonės reputacija, darbuotojų tinkamas elgesys. Apeliantas yra darbo santykiuose su laiduotoju, todėl yra jo priklausomybė ir vien šis faktas jau savaime lemia pareigą padarius išvadas dėl savo netinkamo elgesio ateityje nenusižengti;
2.2. nors atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau tokiu atveju teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019). Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį, tuo pačiu pats laidavimo institutas suponuoja, jog poveikio priemonės turėtų būti švelnesnės nei skiriant realią bausmę asmeniui kitais įstatymo numatytais pagrindais. Tokiu būdu laikytina, kad patenkinus apelianto reikalavimą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turėtų būti įvertintos ir jam taikytos poveikio priemonės. Laikytina, kad automobilio vertės dalies konfiskavimas yra pakankama poveikio priemonė, netaikant kitų papildomų poveikio priemonių, išskyrus teisę naudotis specialia teise.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas skundą prašė tenkinti, prokuroras sutiko, kad nuteistajam būtų taikomas laidavimo institutas, tačiau prašė palikti pirmos instancijos paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės, veikos kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam turėjo būti taikomas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas.
5. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme prašymas nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo teikiamas, byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistajam apie laidavimo instituto taikymo galimybę buvo žinoma, todėl spręstina, jog apeliacinės instancijos teisme nuteistasis turi teisę prašyti atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 40 straipsnio nuostatas.
6. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. C. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl to gailisi, iš jo apklausos pirmos instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme matyti, kad jis savo veiksmus įvertino kritiškai, dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena, žadėjo, jog ateityje tai nepasikartos (b. l. 71-73, 136). V. C. neteisėtais veiksmais žala padaryta nebuvo, duomenų, kad asmuo anksčiau būtų teistas ar baustas administracine tvarka, nėra (b. l. 51). Nuteistasis turi nuolatinį darbą (b. l. 117-118), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 135). Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad asmuo nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatų, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1‑4 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.
8. Tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
9. Nuteistąjį V. C. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju prašoma skirti R. S.. R. S. yra įmonės UAB ,,R“, kurioje dirba nuteistasis V. C., direktorius (b. l. 115-116, 131-133), yra nuteistojo darbdavys. R. S. neteistas (b. l. 120), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis už analogiško pobūdžio nusižengimus administracine tvarka nebaustas. Pats R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. C. pažįsta apie 3‑4 metus, kuomet jie kartu dirbo kitoje įmonėje, teigia, kad apie šį įvykį ne kartą kalbėjo su V. C., žino šio įvykio aplinkybes, jas papasakojo ir duodamas paaiškinimus teisme. R. S. teigia, kad pats alkoholio nevartoja, šį nuteistojo poelgį vertina kritiškai, žino, kad V. C. dėl šio įvykio labai pergyvena ir jau yra nubaustas morališkai. R. S. taip pat nurodo, kad padeda V. C., po šio įvykio perkėlė nuteistąjį dirbti į (duomenys neskelbtini), jog pastarasis būtų arčiau jo, kadangi jis pats (R. S.) gyvena (duomenys neskelbtini), skatina V. C. gyventi teisingai ir savo veiksmais nuteistajam gali daryti teigiamą įtaką. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad R. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką nuteistajam, duomenų, leidžiančių manyti priešingai, teisėjų kolegija nenustatė. Taigi šioje byloje yra nustatyta ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta būtina sąlyga – yra tinkamas laiduotojas.
10. Teisėjų kolegija, nustačiusi visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, pripažįsta, kad V. C. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn šiuo atveju nėra būtinas. Baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus galima užtikrinti atleidžiant V. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo darbdavį R. S., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Įvertinus nuteistojo ir laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato.
11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad laidavimo institutas suponuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonės tokiam asmeniui turėtų būti švelnesnės nei skiriant realią bausmę asmeniui kitais įstatymo numatytais pagrindais. Apeliantas teisus teigdamas, kad atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teismui suteikta teisė pačiam spręsti dėl baudžiamojo poveikių priemonių taikymo būtinumo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Taigi atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismui yra suteikta diskrecijos teisė taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų kiekį ir rūšis, tačiau laidavimo instituto taikymas jokiais būdais nereiškia, kad asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, neturėtų būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar kad jos turėtų būti švelnesnės nei kad asmeniui, kuris yra nuteisiamas.
12. Nuosprendžiu V. C. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis) ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos termino nustatymo, įvertino, kad V. C. vairavo būdamas neblaivus, taip šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, jam nustatytas 1,63 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais V. C. rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių asmenų turtu, sveikata bei gyvybe, žala padaryta nebuvo, jis kaltę pripažino. Atsižvelgiant į tai V. C. paskirtas draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios.
14. Sprendžiant dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad V. C. nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis transporto priemone „Mazda Pramacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi šis automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Automobilis priklauso ne V. C., o UAB „V“ (b. l. 20), įmonė apie šios nusikalstamos veikos darymą nieko nežinojo, todėl, įvertinus V. C. asmenybę bei turtinę padėtį, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas nusprendė konfiskuoti dalį automobilio „Mazda Pramacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur.
15. Teisėjų kolegija pagrindo nesutikti su nurodytais argumentais bei paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonės, jų dydžiais, pagrindo neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, net ir atleidus V. C. nuo baudžiamosios atsakomybės, yra būtinos baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti, jos neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams, todėl paliekamos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį dalyje dėl V. C. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos 36 MGL (1 800 Eur) baudos, panaikinti.
V. C., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. C. išaiškinti kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).
Laiduotojui R. S. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.