Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Ievai Mockutei, Sabinai Vigelytei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui E. M., V. P., atsakovų V. M. ir K. M. atstovei advokatei V. K., atsakovės BUAB „Kesonas“ bankroto administratoriaus atstovui M. M., išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mas Baltic“ ieškinį atsakovams BUAB „Kesonas“, V. M., K. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiais BUAB „Kesonas“ ir V. M. bei K. M. atitinkamai 2011-02-11 ir 2010-02-22 sudarytus paskolų grąžinimo sandorius negaliojančiais, priteisti BUAB „Kesonas“ iš V. M. 120 000,00 Lt, iš K. M. – 32 100,00 Lt, priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog UAB „Kesonas“ su savo vadovu V. M. bei jo broliu K. M. 2011-02-11 ir 2010-02-22 sudarė du sandorius, kuriais šiems asmenims grąžinta bendra 152 100,00 Lt paskola. Grąžindama suteiktas paskolas, atsakovė pažeidė UAB „Kesonas“ kitų kreditorių interesus, nes grąžinusi paskolas susijusiems asmenims, UAB „Kesonas“ neteko galimybės net iš dalies vykdyti kitų savo prievolių kitiems kreditoriams. Ieškovė yra BUAB „Kesonas“ kreditorė, Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-09 nutartimi įtraukta į BUAB „Kesonas“ kreditorių sąrašą, todėl turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Dėl šių sandorių atsakovė BUAB „Kesonas“ tapo nemokia arba būdama nemoki suteikė pirmenybę dviem savo kreditoriams kartu nulemdama kitų kreditorių negalėjimą patenkinti reikalavimus. Atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, o V. M. bei K. M. nesąžiningumas konstatuotinas pagal CK 6.67 straipsnio 3 ir 6 punktus. Ieškovė 2015-04-24 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriuo ieškovė atsisakė pareikšto reikalavimo dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiu V. M. ir UAB „Kesonas“ 2011-02-11 sudarytą sandorį bei priteisti BUAB „Kesonas“ iš V. M. 120 000,00 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti.

Atsakovė BUAB „Kesonas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, atsiliepime ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu bankroto administratorius neprieštarauja ieškinio patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis dėl 2011-02-11 sandorio pripažinimo negaliojančiu nutrauktina, kita ieškinio dalis atmestina.

Ieškovė 2014-04-24 pateikė teismui atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, juo atsisako reikalavimo pripažinti negaliojančiu V. M. ir UAB „Kesonas“ 2011-02-11 sudarytą sandorį bei priteisti iš atsakovo V. M. 120 000,00 Lt.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, keipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, jog ieškinio atsisakymo ir bylos dalies nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašymas tenkintinas ir bylos dalis dėl V. M. ir UAB „Kesonas“ 2011-02-11 sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu bei 120 000,00 Lt priteisimo iš atsakovo V. M. nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Patenkinus ieškovės atsisakymą nuo dalies reikalavimų, byla nagrinėtina dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „Kesonas“ ir K. M. sudarytą 2010-02-22 sandorį ir priteisti iš atsakovo K. M. 32 100,00 Lt.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2160-123/2010 iškėlė atsakovei UAB „Kesonas“ bankroto bylą (dabar bylos Nr. B2-118-123/2015). Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-09 nutartimi UAB „Kesonas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Iš bankroto administratoriaus ataskaitos nustatyta, kad UAB „Kesonas“ buvo sudariusi dvi paskolos sutartis su fiziniais asmenimis – V. M. bei K. M.. 2009-06-30 paskolos sutartimi V. M. įsipareigojo suteikti UAB „Kesonas“ 250 000,00 Lt paskolą, tačiau faktiškai suteikta 132 484,00 Lt paskola. Atsakovė BUAB „Kesonas“ 120 000,00 Lt paskolą grąžino 2011-02-11 kasos išlaidų orderiu Nr. 12. 2009-06-01 paskolos sutartimi K. M. įsipareigojo suteikti UAB „Kesonas“ 33 000,00 Lt paskolą, tačiau faktiškai suteikė 32 100,00 Lt, kuri buvo grąžinta 2010-02-22 kasos išlaidų orderiu Nr. 60.

BUAB „Kesonas“ bankroto administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ 2013-11-08 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti ieškovei BUAB „Kesonas“ iš atsakovo V. M. 152 100,00 Lt žalos atlyginimą dėl to, jog atsakovas V. M., būdamas direktoriumi ir žinodamas sunkią įmonės padėtį, išmokėjo sau ir su juo susijusiam asmeniui 152 100,00 Lt, nors įmonė turėjo kitų kreditorių. Klaipėdos apygardos teismas 2014-05-30 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-17 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-30 sprendimas pakeistas – sumažinta iš atsakovo V. M. priteista suma iki 120 000,00 Lt.

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr. 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos

Kreditorius, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiamais savo teisių gynybos būdais, tam turi įrodyti teisinį pagrindą – turimą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Kasacinio teismo konstatuota, kad ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės kreditinis reikalavimas yra patvirtintas atsakovės BUAB „Kesonas“ bankroto byloje 2012-07-09 nutartimi ir kreditinis reikalavimas iki ieškinio pareiškimo dienos nėra patenkintas. Kadangi ieškovė yra bankrutavusios UAB „Kesonas“ kreditorė, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai, todėl ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir tai leidžia konstatuoti esant pirmą actio Pauliana taikymo sąlygą.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį „kitaip“ pažeidžiamos kreditoriaus teisės, jei: 1) skolininkas sudaro sandorį, kuris, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; 2) kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl sudaryto sandorio, pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdoma kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 29, 2008 m.).

Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Sprendžiant dėl UAB „Damba“ faktinio nemokumo ginčijamų sandorių sudarymo metu, svarbus aplinkybių dėl įmonės finansinės padėties, prievolių masto ir jų (ne)vykdymo ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu aiškinimas ir byloje esančių įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant, ar ginčijamo atsiskaitymo sudarymo metu atsakovė buvo nemoki, svarbu tai, jog atsakovas K. M. 2009-06-01 paskolos sutarties pagrindu įsipareigojo suteikti atsakovei BUAB „Kesonas“ 33 000,00 Lt paskolą, paskolos grąžinimo terminas numatytas 2010-05-01. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskola grąžinta 2010-02-22 kasos išlaidų orderiu Nr. 60. Ieškovė teigia, jog sprendžiant iš atsakovės finansinių ataskaitų duomenų, atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo didelių finansinių sunkumų, dėl ko neturėjo teisės suteikti pirmenybės vienam iš savo kreditorių prieš kitus kreditorius.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2010 m. finansiniu ataskaitiniu laikotarpiu atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 167 528,00 Lt ir viršijo pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės (2 778 594,00 Lt). Tokia pati situacija buvo ir 2009 m. finansiniais metais – atsakovės turimi įsipareigojimai ir mokėtinos sumos sudarė 2 155 746,00 Lt ir tai sudarė daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas išvadai padaryti, jog atsakovė ginčijamo sandorio sudarymo metu jau turėjo finansinių sunkumų. Kadangi nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas), teismas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-17 nutartyje sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo iš V. M. kaip įmonės vadovo nustatytomis aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-17 nutartyje nustatyta, kad nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 atsakovė BUAB „Kesonas“ vykdė atsiskaitymus su savo darbuotojais, išmokėdama jiems daugiau nei 166 000,00 Lt darbo užmokesčio. Be to, bendrovė savo veiklą sustabdė tik nuo 2010-11-15. Taigi, nors vertinant įmonės finansinę būseną įmonių bankroto įstatymo prasme galima daryti išvadą, jog bendrovė turėjo rimtų finansinių sunkumų, tačiau įvertinus tai, jog ginčijamo mokėjimo atlikimo metu bendrovė vykdė atsiskaitymus kitiems kreditoriams, atsiskaitinėjo su darbuotojais, nėra pagrindo pripažinti, jog bendrovė buvo nemoki.

Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, pažymėta, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatyme nenustatyta bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013).

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog ginčijamas mokėjimas atliktas likus daugiau nei pusantrų metų iki bankroto bylos iškėlimo ir likus devyniems mėnesiam iki bendrovės veiklos stabdymo, bei tuo metu atsiskaitant su kitais kreditoriais, darytina pagrįsta išvada, jog 32 100,00 Lt paskolos grąžinimas, nors ir šiek tiek daugiau nei 2 mėnesiais anksčiau nei numatytas paskolos grąžinimo terminas, negalėjo pažeisti bendrovės kreditorių interesų.

Dėl sandorio privalomumo

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.

Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).

Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos aplinkybės, jog ginčijamas mokėjimas atliktas 2010-02-22, o 2009-06-01 paskolos sutartyje buvo numatytas paskolos grąžinimo terminas iki 2010-05-01. Nors privalomumo būtent 2010-02-22 sugrąžinti paskolą nenustatyta, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog paskolos sutartyje buvo numatytas tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, todėl atsakovė bet kuriuo momentu turėjo teisę grąžinti paskolą, o ta aplinkybė, jog skola grąžinta 2 mėnesiais anksčiau, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė neturėjo pareigos grąžinti pasiskolintus pinigus. Be to, paskola grąžinta teisėtu pagrindu, tai yra, esant sudarytai paskolos sutarčiai, todėl net jei paskola būtų grąžinta paskutinę termino dieną, nebūtų pagrindo konstatuoti ginčijamo sandorio neprivalomumo.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Kseda“ v. R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 3 punktas, pagal kurį ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, kadangi skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens artimas giminaitis. CK 3.135 straipsnis nurodo, kad artimaisiais giminaičiais, be tiesiosios linijos giminaičių iki antrojo laipsnio imtinai, pripažįstami ir broliai bei seserys. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovės BUAB „Kesonas“ vadovu nuo 2006-06-02 iki 2012-03-06 buvo atsakovas V. M.. Kaip nustatyta, atsakovai V. M. ir K. M. yra broliai. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, jog tiek 2009-06-01 paskolos sutartis, tiek ginčijamas 2010-02-22 paskolos grąžinimas atliktas tuo metu, kai bendrovės vadovas buvo V. M., o kita sandorio šalis vadovo brolis K. M., būtų pagrindas konstatuoti sandorio šalių nesąžiningumą. Tačiau, esant konstatuotoms aplinkybėms, jog ginčijamas mokėjimas nepažeidė kreditorių interesų, atliktas esant teisiniam pagrindui (paskolos sutarties pagrindu), vien ta aplinkybė, jog paskola grąžinta bendrovės vadovo broliui, neįrodo, jog šalys siekė pažeisti kreditorių interesus.

Nesutiktina su ieškovės argumentu, jog šalių nesąžiningumas preziumuojamas CK 6.67 straipsnio 6 punkto pagrindu. Pažymėtina tai, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog vienintele akcininke iki 2010-03-11 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo Ž. M., kuri valdė 100 procentų akcijų, vėliau 50 procentų akcijų įgijo UAB „Mas Baltic“. V. M. tarp bendrovės akcininkų nėra.

Dėl senaties termino

V. M. prašo taikyti actio Pauliana institutui taikomą vienerių metų ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, kadangi vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisę pažeidžiantį sandorį, o ieškovė į kreditorių sąrašą įtraukta nuo 2012-07-09, turėjo aktyviai domėtis bankroto procesu ir ginti savo pažeistas teises anksčiau.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai. ĮBĮ įpareigoja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad konstatuotina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovės BUAB „Kesonas“ bankroto administratorius keitėsi du kartus. Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-25 nutartimi į kitą bankroto administratorių UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Pasikeitus atsakovės bankroto administratoriui, jau buvo pasibaigęs 1 metų ieškinio senaties terminas. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybe, jog apie ginčijamą sandorį sužinojo, naujajam administratoriui pateikus ataskaitą visiems bendrovės kreditoriams. Byloje esantis ieškovės 2013-10-29 raštas bankroto administratoriui patvirtina, jog 2013-10-29 ieškovė, susipažinusi su pateikta ataskaita, išreiškė prašymą ginčyti 2010-02-22 sandorį. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog naujas bankroto administratorius pakeistas 2013-04-25, o jau 2013-10-29 ieškovė kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu ginčyti sandorį, konstatuotina, jog ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo laikotarpiu nuo 2013-04-25 iki 2013-10-29. Ieškinys teismui pateiktas 2013-12-20, taigi darytina išvada, jog ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog nėra nustatytos visos sąlygos, būtinos ginčijamą 2010-02-22 sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl, ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas.

Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu

Atsakovas K. M. prašė nutraukti bylą, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-787-460/2014 pagal ieškovės BUAB „Kesonas“ atstovės bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ieškinį atsakovui V. M., trečiasis asmuo K. M., dėl žalos atlyginimo ir 2014-05-30 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei BUAB „Kesonas“ 152 100,00 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo V. M.. Apeliantas V. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-30 sprendimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, įvertinus tai, jog apeliacinės instancijos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-787-460/2014 išnyktų pagrindas kreditorei UAB „Mas Baltic“ reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu šioje civilinėje byloje, todėl konstatuota, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato civilinėje byloje Nr. 2-787-460/2014 yra prejudicinis ryšys, t. y. šioje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-30 sprendimą pakeitė, sumažino iš atsakovo V. M. priteistą žalos atlyginimą iki 120 000,00 Lt.

Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-284/2012).

Civilinėje byloje Nr. 2-787-460/2014 ieškovė yra BUAB „Kesonas“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kuris reiškia ieškinį atsakovui V. M., kaip bendrovės vadovui, trečiajam asmeniui K. M.. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė yra UAB „Mas Baltic“, tai yra BUAB „Kesonas“ kreditorė, atsakovai – BUAB „Kesonas“, V. M., K. M., trečiasis asmuo UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Galima sutikti su atsakovo teiginiu, jog vienu atveju bendrovė atstovaujama bankroto administratoriaus, kitu atveju vienas iš bendrovės kreditorių reiškia ieškinį, tačiau abiejose bylose yra atstovaujami bendrovės kreditoriai, tik jų procesinė padėtis yra pasikeitusi.

Sprendžiant dėl tapataus ieškinio dalyko ir pagrindo, nesutiktina su atsakovo teiginiu, jog abiejose bylose nagrinėjamų ieškinių dalykai ir pagrindai yra vienodi. Civilinėje byloje Nr. 2-787-460/2014 reikalavimas nukreiptas tik į bendrovės vadovą, iš kurio reikalaujama priteisti 152 100,00 Lt kaip žalą, padarytą tiek bendrovei, tiek kreditoriams. Šioje nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl sandorių tarp bendrovės ir atsakovų pripažinimo negaliojančiais, o ieškovei atsisakius reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį tarp bendrovės ir buvusio jos vadovo, ginčas kyla tik dėl sandorio tarp bendrovės ir su ja nesusijusio asmens. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog yra įsiteisėjęs sprendimas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, todėl teisinio pagrindo nutraukti bylą nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 105). Atsakovas K. M. patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 136–137). Apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą įrodymų nėra.

Nutraukus bylos dalį dėl V. M. ir UAB „Kesonas“ 2011-02-11 sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu bei 120 000,00 Lt priteisimo iš atsakovo V. M., ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. M. proporcingai atsisakytai ieškinio daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, susidariusių ieškovui atsisakius nuo ieškinio, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 straipsniai. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra atitinkamo prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Sutiktina su ieškovės argumentu, jog atsisakius reikalavimo dėl 120 000,00 Lt, pripažintina, jog ieškovė atsisakė 78,90 procento ieškinio reikalavimų, todėl sprendžiant dėl šitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reikėtų atlyginti proporcingą išlaidų dydį ieškovei. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki pareiškimo dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo sudaro 500,00 Eur. Proporcingai atsisakytai reikalavimo daliai, bylinėjimosi išlaidas sudaro 394,50 Eur. Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, jog tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, dėl kurios šalies kaltės prasidėjo procesas, bei įvertinus tai, jog dalies ieškinio reikalavimų buvo atsisakyta tik tada, kai kitoje civilinėje byloje buvo patenkintas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš V. M., pripažinus, jog jis kaip bendrovės vadovas savo veiksmais padarė žalą tiek bendrovei, tiek kreditoriams, darytina išvada, jog dėl šios bylos proceso dalies dėl 2011-02-11 sandorio atsakomybė tenka atsakovui V. M., todėl 394,50 Eur ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo V. M..

Atmetus ieškovės ieškinį dėl kitų jos reikalavimų, likusi dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygintina (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovo K. M. patirtos 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Mas Baltic“ (CPK 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą 3,00 Eur sumą, kadangi sudaro 10,41 Eur. Atmetus ieškovės ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės UAB „Mas Baltic“ pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų – pripažinti negaliojančiu V. M. ir UAB „Kesonas“ 2011-02-11 sudarytą sandorį bei priteisti iš atsakovo V. M. 120 000,00 Lt – atsisakymo ir tą civilinės bylos dalį nutraukti.

Kitą ieškovės ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. M. 394,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Mas Baltic“ naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mas Baltic“ 10,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą.