Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) M. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis D. T. 2018-02-14 patvarkymu Nr. 0241/12/00586 netenkino pareiškėjo skundo. Antstolis nurodė, jog vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-15 išduotą nutarimą Nr. A2.11-6256-506/2011 dėl 115,85 Eur išieškojimo iš skolininko M. S. valstybės naudai. Nurodo, jog minėtas nutarimas buvo gautas 2012-02-24, t. y. nepažeidžiant trijų mėnesiu pateikimo vykdyti senaties termino, tą pačią dieną buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0241/12/00586 ir priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nurodo, jog vykdomojoje byloje reguliariai buvo atliekami procesiniai veiksmai siekiant užtikrinti kreditoriaus interesus. 2017-06-06 patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis priimti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti Lukiškių TI-K, kur yra skolininkas. Nurodo, jog skolininkui reguliariai lėšas perveda skolininko motina, skolininkas turėjo žinoti apie antstolio priimtus procesinius dokumentus, tačiau skolininkas į antstolį niekada nesikreipė. Tokiu būdu skolininkas vengė prievolės įvykdymo ir atsižvelgiant į tai, vykdomojoje byloje 0241/12/00586 vykdymo senaties terminas negali būti laikomas suėjusiu. Papildomai nurodo, jog skolininkas nepateikė duomenų, jog jo gaunamos lėšos naudojamos mokymuisi (b. l. 7-8).

Antstolis D. T. 2018-03-27 patvarkymu Nr. 0241/12/00586 netenkino pareiškėjo skundo. Antstolis nurodė, jog vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi, antstolis 2018-02-14 grąžino skolininkui iš jo išieškotą 16,76 Eur sumą. 2018 m. vasario 20 d. antstolis apie grąžintas lėšas raštu informavo skolininką. 2018-02-14 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA. Atlikus išskaitas, likusia suma skolininkui leista disponuoti laisvai (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 241/12/00586 nustatyta, jog antstolis D. T. vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-15 išduotą nutarimą Nr. A2.11-6256-506/2011 dėl 115,85 Eur išieškojimo iš skolininko M. S. valstybės naudai (v. b. l. 2). Minėtas nutarimas buvo gautas 2012-02-24 tą pačią dieną buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0241/12/00586 ir priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 6). 2012-02-24 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pranešimas dėl informacijos bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo išsiųsti skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir 2012-02-28 pasirašytinai įteikti skolininko motinai. 2012-03-06 ir 2014-04-09 patvarkymais Nr. 8 241 2014 04 09 586 bei Nr. 8 241 2012 03 06 586 antstolis areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas (v. b. l. 18, 34). 2012-02-24, 2012-03-06, 2012-07-27, 2012-12-10, 2013-01-22, 2013-09-26, 2014-04-07, 2014-03-20, 2015-12-18, 2016-04-18, 2016-12-22, 2017-06-06 ir 2018-02-14 vykdomojoje byloje buvo atliekami užklausimai apie pareiškėjo turimas banko sąskaitas ir jose esančias lėšas, pareiškėjo darbovietes, taip pat užklausimai gyventojų registrui bei kitiems registrams (v. b. l. 9-13, 21, 22-31, 42-68). Antstolis, nustatęs, kad pareiškėjas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, 2017-06-06 priėmė Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 115,85 Eur skolos ir 204,72 Eur vykdymo išlaidų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje, priklausančius skolininkui, areštuotas lėšas pavedė pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, 2017-06-06 Patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolis nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumų atlikti išskaitymus, vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais (v. b. l. 71-72). Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi antstolio D. T. 2017-06-06 priimtas patvarkymas Nr. 11 241 2017 06 06 586 buvo panaikintas (v. b. l. 131-134). Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi, antstolis 2018-02-14 grąžino skolininkui iš jo išieškotą 16,76 Eur sumą (v. b. l. 143-144). 2018-01-12 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA (v. b. l. 121). Nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2017-09-01 mokosi Vilniaus mokymo centre dieniniame skyriuje I-oje gimnazijos klasėje pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą (b. l. 9).

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Visų pirma, pareiškėjas prašo nutraukti vykdymo procesą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl senaties termino suėjimo.

Administracinių teisės pažeidimų bylose priimtų nutarimų dėl baudų paskyrimo vykdymo procesą reglamentuoja tiek Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) (pakeitęs iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), tiek Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Galiojančiame ANK yra reglamentuojamos bendro pobūdžio pradinės nutarimų dėl baudų paskyrimo vykdymo procedūros. Tuo tarpu priverstinį baudų išieškojimą vykdo antstoliai ir šis priverstinis išieškojimas yra atliekamas, vadovaujantis CPK normomis, reguliuojančiomis vykdymo procesą (CPK 584 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla buvo priimtas 2011-12-15 ir įsigaliojo iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, baudos nebuvo perkvalifikuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Papildomai nurodytina, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Taigi iš nurodytų teismų suformuotų taisyklių dėl vykdymo senaties termino pasibaigimo vykdomosiose bylose dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo, teismas turi išsiaiškinti tris aplinkybes: pirma – ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; antra – ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, ir trečia – ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

Remiantis CPK 651 str. 1 d. numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis privalo patikrinti CPK 651 straipsnyje 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas gali būti vykdomas antstolio D. T., pateikto vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti trijų mėnesių senaties termino nurodyto ATPK 308 straipsnyje.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis visu vykdymo laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų skolininko turtinei padėčiai nustatyti bei išieškojimui vykdyti (2012-02-24, 2012-03-06, 2012-07-27, 2012-12-10, 2013-01-22, 2013-09-26, 2014-04-07, 2014-03-20, 2015-12-18, 2016-04-18, 2016-12-22, 2017-06-06, 2018-02-14 užklausos registruose dėl turto, transporto priemonių, gyvenamosios vietos deklaravimo, socialinių draudimo išmokų ir socialinių išmokų mokėjimo, patvarkymai dėl piniginių lėšų išieškojimo, paieškos antstolių sistemoje). Tokiu būdu, vykdymo eigoje nėra nustatytas dviejų metų laikotarpis, per kurį antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodo, jog nebuvo tinkamai informuotas apie išieškojimą, kadangi procesiniai dokumentai buvo įteikti pareiškėjo motinai. Pažymėtina, jog toks antstolio priimtų procesinių dokumentų įteikimas yra tinkamas, atitinkantis CPK numatytus reikalavimus, pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, jog stengėsi, ir (ar) siekė, ir (ar) pageidavo (pageidauja) baudą sumokėti geranoriškai, bendradarbiauja su antstoliu (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas (skolininkas), žinodamas apie jam paskirtą administracinę baudą, buvo visiškai pasyvus: geranoriškai skolos bei vykdymo išlaidų nesumokėjo, vykdomosios bylos eiga nesidomėjo, su antstoliu nebendradarbiavo, darytina išvada, jog pareiškėjas vengė sumokėti jam paskirtą baudą. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis suformuota teismų praktika laikyti, jog vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo, nėra pagrindo.

Antra, pareiškėjas prašo grąžinti iš jo išieškotas lėšas bei nesutinka su antstolio toliau vykdomu išieškojimu iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kadangi šias lėšas pareiškėjas naudoja mokslams.

Pažymėtina, jog pareiškėjo reikalavimas grąžinti iš jo išieškotas lėšas neturi teisinio pagrindo, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi, antstolis 2018-02-14 grąžino skolininkui iš jo išieškotą 16,76 Eur sumą.

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 668 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas gautas lėšas naudoja mokymuisi. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Tačiau šiuo atveju šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo. Vien byloje pateikta pažyma, jog pareiškėjas nuo 2017-09-01 mokosi Vilniaus mokymo centre dieniniame skyriuje, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjo iš motinos gaunamos lėšos naudojamos mokymuisi.

Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti išieškotas lėšas, kadangi antstolis, nuskaitydamas pinigines lėšas nuo sumos, neviršijančios 1 MMA, pažeidžia įstatyme numatytus reikalavimus.

Pažymėtina, jog antstolis vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi, 2018 m. vasario 14 d. grąžino skolininkui iš jo išieškotą 16,76 Eur sumą. 2018 m. sausio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA.

Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-154-313/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą.

Išplėstinė teisėjų kolegija, minėtoje 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

CPK 736 straipsnyje numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Taigi, pareiškėjo argumentai, kad gali būti nuskaitomos lėšos tik iš sumos, viršijančios 1 MMA, kad iš artimųjų gaunamos lėšos negali būti prilyginamos darbo užmokesčiui, kad taikyti CPK 733-743 straipsnių nėra pagrindo, nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundus.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad antstolis tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl nenustačius antstolio veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, pareiškėjo skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo (skolininko) M. S. skundus dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.