Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-11-03 · Civilinė byla Nr. e2-13229-1028/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-03
Bylos Nr.
e2-13229-1028/2025
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00951-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Ieškovas
ŽŪB „Pušynas“
Atsakovas
E. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13229-1028/2025Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00951-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.8.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,dalyvaujant ieškovės ŽŪB „Pušynas“ atstovui advokatui R. K.,dalyvaujant atsakovės E. T. atstovui advokatui M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ŽŪB „Pušynas“ ieškinį atsakovei E. T. dėl išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ir netinkamu skolininko prievolės įvykdymu, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1656,51 Eur patirtų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ir netinkamu skolininko prievolės įvykdymu.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2019-08-20 tarp ŽŪB „Pušynas“ (toliau – ieškovė) ir E. T. (toliau – atsakovė) (abu kartu – šalys) buvo sudaryta Paskolos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 50 000,00 Eur, o atsakovė įsipareigojo iki 2019-11-20 grąžinti visą 50 000,00 Eur sumą. Skola iki numatyto termino nebuvo grąžinta. Kadangi atsakovė nereagavo į ieškovės raginimus padengti Skolą, nevykdė savo prievolės ir laiku negrąžino Skolos, ieškovė buvo priverstas kreiptis į skolų išieškojimo bendrovę UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“, (toliau – Skolų išieškojimo bendrovė) dėl skolos išieškojimo. Skolų išieškojimo bendrovei susisiekus su atsakove, pastaroji pripažino skolą ir buvo taikiai sutarta dėl skolos grąžinimo. Atsakovė sumokėjo ieškovei 5 000,00 Eur, tačiau likusią skolos sumą ir toliau delsė grąžinti. Toliau atsakovei nereaguojant į raginimus grąžinti skolą, 2024-12-05 buvo kreiptasi į Rokiškio rajono 3-iąjį notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas dėl likusios 45 000,00 Eur skolos. 2025-05-12 skola buvo išieškota. Atsižvelgiant į tai, kad po ieškovės kreipimosi į Skolų išieškojimo bendrovę, atsakovė prievolę įvykdė, tuo pačiu pripažindama savo Skolą, jai kaip skolininkei dėl netinkamo prievolės vykdymo atsirado pareiga padengti su skolų išieškojimu susijusias išlaidas (CK 6.63 str. 2 d., 6.57 str., CK 6.249 str. 4 d. 3 p.). Ieškovė patyrė 3 656,51 Eur dydžio būtinas išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu, t. y.: 1) 2024-11-05 mokėjimo nurodymas Nr. 1105195311021 181,50 Eur sumai, gavėjas EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS, UAB; 2) 2024-12-04 mokėjimo nurodymas Nr. 1105195311021 181,50 Eur sumai, gavėjas EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS, UAB; 3) 2024-12-10 mokėjimo nurodymas Nr. 1210145718987 22,62 Eur sumai, gavėjas Rokiškio rajono 3-iasis notaro biuras; 4) Lietuvos pašto kvitas 3,89 Eur sumai, už laiško siuntimą antstolių rūmams; 5) 2025-05-15 mokėjimo nurodymas Nr. 0515152519013 3267,00 Eur sumai, gavėjas EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS, UAB. Šios išlaidos buvo neišvengiamos ir būtinos ieškovės pažeistų teisių gynimui. Kadangi vykdant išieškojimą priverstinai dėl negrąžintos skolos Skolininkė geranoriškai bankiniu pavedimu tiesiogiai ieškovei papildomai sumokėjo 2 000,00 Eur, ši suma buvo įskaityta daliai ieškovės patirtų būtinųjų išlaidų dengimui ir apie įskaitymą atsakovė informuota el. paštu išsiųstu 2025-06-13 Pranešimu. Likusi mokėtina patirtų išlaidų suma 1 656,51 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir jo priedų, ieškovė visiškai nenurodo ir nepateikia įrodymų, kokius konkrečiai veiksmus atliko Skolų išieškojimo bendrovė tariamai išieškodama skolą iš atsakovės. Ieškinyje apsiribojama tik abstrakčiomis frazėmis apie susisiekimą su atsakovę, jos skolos pripažinimą, taikų susitarimą ir pan. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad Skolų išieškojimo bendrovė atliko kokius nors veiksmus, nukreiptus į skolos išieškojimą (teikė atsakovei pretenzijas, raštus, el. laiškus ar atliko kitus veiksmus). Ieškovė prie ieškinio nepateikė sutarties tarp jo ir Skolų išieškojimo bendrovės, kurioje būtų matyti, už kokius bendrovės atliktus veiksmus (už kokį pasiektą rezultatą) ieškovė sumokėjo bendrovei atlygį, sudarantį 6 procentus nuo išieškotos sumos. Pažymėtina, kad atsakovė visiškai nesutinka su ieškovės atliktu įskaitymu 2000 Eur sumai. Šis atliktas vienašalis įskaitymas yra niekinis sandoris, kadangi ieškovė neturėjo galiojančios, realios ir vykdytinos teisės į atsakovę. Kaip nurodyta ieškinyje, atsakovė dviem mokėjimo nurodymais (po 2500 Eur) 2024-10-31 ir 2024-11-18 padengė skolos dalį ieškovei – 5000 Eur (pavedimų kopijos pridedamos). Ieškovė 2024-12-10 kreipėsi į notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2024-12-30 Atsakovė sumokėjo ieškovei dar 2000 Eur skolos (mokėjimo nurodymo kopija pridedama). Ieškovei buvo išduotas vykdomasis įrašas 45000 Eur skolos likučiui išieškoti. Ieškovė šį vykdomąjį dokumentą pateikė priverstiniam vykdymui. 2025-01-23 antstolė O. N. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0122/25/00101. Nors Ieškovė kreipimosi dėl priverstinio skolos išieškojimo metu turėjo ne 45000 Eur, o 43000 Eur dydžio reikalavimo teisę (50000 – 2500 – 2500 – 2000 = 43000), tačiau antstolės apie tai neinformavo viso vykdomosios bylos proceso metu ir vykdomojoje byloje iš atsakovės antstolė išieškojo 45000 skolą bei vykdymo išlaidas. Toks ieškovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu kreditoriaus teisėmis bei nesąžiningu tiek atsakovės, tiek ir išieškojimą vykdančios antstolės atžvilgiu. Taigi, esant tokioms aplinkybėms Ieškovė neturėjo jokios teisės gautą iš atsakovės 2000 Eur paskolos sumos permoką įskaityti kaip skolos išieškojimo išlaidų dalies apmokėjimą nesant visoms įskaitymui atlikti būtinoms sąlygoms. Tokį įskaitymą atsakovė ketina ginčyti teikiant priešieškinį šioje byloje arba kreipiantis į teismą su atskiru ieškiniu, priklausomai nuo ieškovės tolimesnio procesinio elgesio šioje byloje. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kuomet atsakovė apie Skolų išieškojimo bendrovės atliekamus kokius nors veiksmus jos atžvilgiu nežinojo (apie tai atsakovė sužinojo tik po skolos išieškojimo vykdomojoje byloje gavusi pretenziją iš ieškovės), kokie veiksmai apskritai buvo (jeigu buvo) atliekami ieškovės nenurodo (nedetalizuoja), nepateikia tokių veiksmų atlikimo įrodymų, 7000 Eur atsakovė sumokėjo ieškovei ne dėl Skolų išieškojimo bendrovės veiksmų, o visa likusi skola – 43000 Eur, palūkanos ir vykdymo išlaidos (įskaitant ir vykdomojo įrašo išdavimo išlaidas) buvo sumokėtos antstolei priverstinio vykdymo procese, nėra faktinio ir teisinio pagrindo ieškovei reikalauti iš atsakovės išlaidų, kurias ji savo pasirinkimu sumokėjo Skolų išieškojimo bendrovei, nes jos nelaikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Skolų išieškojimo bendrovė neišieškojo jokių sumų iš atsakovės, kaip kad melagingai nurodoma ieškinyje. Tai, kad ieškovė sumokėjo bendrovei 6 procentus nuo antstolės išieškotos sumos vykdomojoje byloje, yra jos ir Skolų išieškojimo bendrovės sutartinių santykių dalykas, tačiau ieškovės savo noru prisiimtas tokio pobūdžio išlaidas atsakovė kompensuoti neturi jokios prievolės. Vertinant priešingai, susidarytų tokia situacija, kuomet atsakovė, sumokėjusi visas vykdymo išlaidas antstolei vykdomojoje byloje, turėtų dar kartą sumokėti ieškovei jos sumokėtas sumas Skolų išieškojimo bendrovei. Tai, kad skolų išieškojimo bendrovės vykdomas neteisminis skolos išieškojimas, kuomet yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, yra neteisėtas ir nesąžiningas iš esmės yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-161-552/2016). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu Skolų išieškojimo bendrovė būtų atlikusi kokius nors išieškojimo veiksmus išieškojimą vykdant antstolei, tai atsakovės atžvilgiu būtų neteisėti veiksmai, už kurių atlikimą atsakovei neatsirastų prievolė mokėti bendrovei ar kreditoriui kompensuoti jo bendrovei sumokėtas bet kokiais sumas. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kreditoriaus (nukentėjusio asmens) patirtos išlaidos pripažįstamos nuostoliais, jeigu tokios išlaidos yra: 1) priverstinės; 2) būtinos; 3) protingos. Teismas, spręsdamas, prašomos atlyginti išlaidos yra nuostoliai ar ne, turi patikrinti tokių išlaidų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutarties (bylos numeris 3K-3-174-701/2016) 35 punktas). Taigi, kreditoriaus teisė į ikiteisminio skolos išieškojimo kaštų atlyginimą nėra absoliuti. Kreditorius turi teisę į nuostolių, susijusių su išieškojimu ne teismo tvarka tik tuo atveju, jei dėl skolininko sutarties pažeidimo atlyginamos jo patirtos išlaidos yra protingos. Ieškovės nurodytos išlaidos dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka yra neprotingai didelės ir neproporcingos. Skolų išieškojimo bendrovei realiai neatlikus jokių veiksmų, 6 procentų dydžio atlygis, skaičiuotinas nuo skolos sumos, kurią išieškojo ne bendrovė, o antstolė, yra absoliučiai neadekvatus, vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas ieškovės ir Skolų išieškojimo bendrovės siekis pasipelnyti iš atsakovės.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad būtinumo nurodinėti kokius konkrečiai veiksmus atliko teisinių paslaugų įmonė UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“, svarbus yra pats faktas, kad skola, kuri turėjo būti apmokėta dar 2019 metais, po suteiktų teisinių konsultacijų ir veiksmų, pagaliau buvo išieškota 2025 metais. Ieškovė pažymi, kad atsakovė pagal sudarytą Paskolos sutartį (toliau – Sutartis) įsipareigojo iki 2019-11-20 grąžinti visą 50 000,00 Eur sumą (toliau – Skola), tačiau Skola iki numatyto termino nebuvo grąžinta. Net ir po termino suėjimo atsiskaityti atsakovė nesiėmė jokių veiksmų savo įsipareigojimams įvykdyti ir nuo prievolės įvykdyti dienos iki kreipimosi į Teisinių paslaugų įmonę, t. y. daugiau nei keturis metus, skola net iš dalies nebuvo grąžinta. Ieškovė nuolat ragino atsakovę grąžinti skolą, mėgino taikiai tartis dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo, sąmoningai vengė bendravimo ir savo prievolės toliau nevykdė. Tokie veiksmai vertintini kaip piktybiškas delsimas vykdyti piniginę prievolę, neatitinkantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, įtvirtintų LR CK 1.5 str. Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė buvo priversta kreiptis į Teisinių paslaugų įmonę dėl pagalbos išieškant Skolą. Teisinių paslaugų įmonė susisiekė su atsakove, buvo taikiai sutarta dėl Skolos grąžinimo. Atsakovė sumokėjo ieškovui 5000,00 Eur, tačiau likusią Skolos sumą ir toliau delsė grąžinti. Todėl 2024-12-05 buvo kreiptasi į Rokiškio rajono 3-iąjį notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėtas priverstinis Skolos išieškojimas dėl likusios 45 000,00 Eur skolos. 2025-05-12 skola buvo išieškota. Viso proceso metu ieškovei tarpininkavo Teisinių paslaugų įmonė. Teisinių paslaugų įmonės rezultatas ir yra tai, kad 2025-05-12 Skola buvo išieškota. Visos lėšos, kurias atgavo ieškovė, yra Teisinių paslaugų įmonės teisinio darbo pasekmė. Teisinių paslaugų įmonė teikė teisines konsultacijas ieškovei viso proceso metu tol, kol ieškovė atgavo savo pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pasiektas konkretus rezultatas – Skola buvo atgauta, ieškovė sumokėjo Teisinių paslaugų įmonei jai priklausantį atlygį – 6 (šešis) procentus nuo išieškotos sumos. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė turi pateikti įrodymus, jog Teisinių paslaugų įmonė atliko kokius nors veiksmus, nukreiptus į skolos išieškojimą (teikė atsakovei pretenzijas, raštus, el. laiškus ar atliko kitus veiksmus). Ieškovės manymu, šiuo atveju nėra svarbu, kokius konkrečiai veiksmus atliko Teisinių paslaugų įmonė, bet svarbu yra tai, koks rezultatas buvo pasiektas. Ieškovė pažymi, kad Teisinių paslaugų įmonei sumokėtas 6 (šešių) procentų atlygis nuo išieškotos sumos priklauso ne tik už pretenzijų, raštų ar el. laiškų teikimą atsakovei, bet ir už suteiktas teisines konsultacijas, dėl kurių buvo pasiektas konkretus rezultatas – Skola buvo išieškota ir ieškovė atgavo savo pinigus. Teiginys, kad ieškovė piktnaudžiavo kreditoriaus teisėmis bei elgėsi nesąžiningai tiek atsakovės, tiek ir išieškojimą vykdančios antstolės atžvilgiu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Į Rokiškio rajono 3-iąjį notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo buvo kreiptasi 2024-12-05, o atsakovė 2000,00 Eur mokėjimą atliko 2024-12-30. Todėl ieškovė kreipimosi dėl priverstinio skolos išieškojimo metu turėjo 45 000,00 Eur dydžio reikalavimo teisę. Be to, Atsiliepime nėra nurodoma, kodėl atsakovė pati neinformavo antstolės apie atliktą 2 000,00 Eur mokėjimą. Jeigu atsakovė būtų informavusi antstolę apie atliktą 2 000,00 Eur mokėjimą, antstoliai būtų išieškoję ne 45 000,00 Eur sumą, o 43 000,00 Eur sumą. Todėl šiuo atveju perkelti visą atsakomybę ieškovei yra netikslinga ir nelogiška. Ieškovas pažymi, kad atsakovė atsiliepime nenurodo, kokių būtinų sąlygų nebuvo atliekant įskaitymą. 2025-05-12 išieškojus Skolą, susiformavo 2 000,00 Eur permoka. Ši suma buvo įskaityta daliai ieškovės patirtų būtinųjų išlaidų dengimui ir apie įskaitymą ieškovė informavo atsakovę el. paštu, išsiųsdamas 2025-06-13 Pranešimą dėl mokėjimo įskaitymo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė atlikto įskaitymo neginčijo. Todėl nėra pagrindo sutikti, jog ieškovė neturėjo jokios teisės iš atsakovės gautą 2 000,00 Eur permoką įskaityti kaip skolos išieškojimo išlaidų dalies apmokėjimą. Šiai dienai įskaitymas yra atliktas, teisėtas ir galioja tol, kol nėra nuginčytas. Teiginys, kad ieškovė savo pasirinkimu sumokėjo išlaidas Teisinių paslaugų įmonei, yra neargumentuotas ir nelogiškas. Ieškovė į Teisinių paslaugų įmonę kreipėsi ne savo pasirinkimu, o buvo priverstas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir vengimo vykdyti prievolę. Kadangi atsakovė nereagavo į ieškovės raginimus padengti Skolą, nevykdė savo prievolės ir nuo 2019-11-20, t.y. daugiau nei 4 metus, nesiėmė jokių veiksmų savo įsipareigojimams įvykdyti, ieškovė buvo priversta imtis papildomų priemonių ir kreiptis į teisininkus, kad teisėtomis priemonėmis padėtų išieškoti atsakovei tenkančią skolą. Ieškovė pažymi, kad jeigu atsakovė būtų vykdžiusi savo įsipareigojimus geruoju, t. y. laiku grąžinusi Skolą, ieškovė nebūtų patyrusi papildomų išlaidų dėl skolos išieškojimo. Tačiau to nebuvo padaryta, todėl atsakovei dėl netinkamo prievolės vykdymo atsirado pareiga padengti su skolų išieškojimu susijusias išlaidas. Ieškovės patirtos išlaidos buvo neišvengiamos ir būtinos ieškovės pažeistų teisių gynimui. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti ieškovės patirtas skolos išieškojimo išlaidas, t. y. 1 656,51 Eur. Ieškovė pažymi, kad Teisinių paslaugų įmonė teikė teisines konsultacijas dėl skolos išieškojimo, nurodydama, kokių žingsnių turi imtis ieškovė, norėdamas atgauti Skolą. Teisinių paslaugų įmonė atlieka ne vien skolų išieškojimo veiksmus, bet ir teikia teisines konsultacijas viso proceso eigoje. Šios paslaugos kaina yra 6 (šeši) procentai nuo išieškotos sumos, nepriklausomai nuo to, kuriame etape baigiasi skolos išieškojimas. Todėl teigti, kad Teisinių paslaugų įmonė neišieškojo jokių sumų iš atsakovės, nėra jokio pagrindo. Būtent tai, kad ieškovė kreipėsi į Rokiškio rajono 3-iąjį notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir 2025-05-12 skola buvo išieškota, yra Teisinių paslaugų įmonės pasiektas teisinio darbo rezultatas. Nėra jokio pagrindo sutikti, kad ieškovė, sumokėjusi Teisinių paslaugų įmonei 6 (šešis) procentus nuo išieškotos sumos, savo noru prisiėmė tokio pobūdžio išlaidas. Kaip jau buvo minėta, jeigu atsakovė būtų vykdžiusi savo įsipareigojimus geruoju, t. y. laiku grąžinusi Skolą, ieškovė nebūtų patyrusi būtinų išlaidų dėl skolos išieškojimo. Vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje ir skolų išieškojimo išlaidos yra tarpusavyje nesusijusios ir negali būti tapatinamos, juo labiau laikomos dvigubu baudimu. Atsakovei sumokėjus visas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, prievolė sumokėti ieškovės patirtas skolos išieškojimo išlaidas niekur neišnyko. Ieškovės manymu, atsakovė atsiliepime neapsisprendžia ar ginčija pačių išlaidų pagrįstumą, ar minėtų išlaidų dydžio pagrįstumą. Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad 6 (šešių) procentų dydžio atlygis nuo išieškotos sumos yra ieškovės ir Teisinių paslaugų įmonės siekis pasipelnyti iš atsakovės. Tai, kad ieškovė patyrė šias išlaidas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, yra neginčijamas faktas. Kaip jau buvo ne kartą minėta, jeigu atsakovė būtų vykdžiusi savo įsipareigojimus geruoju, t. y. laiku grąžinusi Skolą, ieškovė nebūtų patyrusi papildomų išlaidų dėl skolos išieškojimo. Šios išlaidos buvo neišvengiamos ir būtinos ieškovės pažeistų teisių gynimui.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ikiteisminis skolos išieškojimas, už kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos sumokėtą atlygį, tiksliau tariamą „sėkmės mokestį“, turi būti pagrįstas konkrečiais bendrovės galimai atliktais veiksmais. Kokios buvo atliktos paslaugos pagal sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir bendrovės, ieškovė nepateikia. Atlygintinų paslaugų pagal sutartį priėmimas – perdavimas turi būti įforminamas atitinkamais atliktų darbų (suteiktų paslaugų) aktais ar kt. dokumentais, patvirtinančiais paslaugų teikėjo paslaugų atlikimą, paslaugų gavėjo suteiktų paslaugų priėmimą bei paslaugų kainą. Tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikia ir toliau savo procesiniuose dokumentuose reikalavimą grindžia abstrakčiomis frazėmis apie neva bendrovės jai suteiktas konsultacijas ir veiksmus, už kuriuos ji sumokėjo 6 proc. atlygį nuo atgautos atsakovės skolos sumos. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl sutarčių sąlygų, įskaitant ir dėl atlygio pagal sutartį, taip, kaip jos mano esą reikalinga, jeigu toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Tokiu būdu ieškovė galėjo susitarti su bendrove (ar su keliomis bendrovėmis) iš esmės dėl bet kokio atlygio pagal tokią sutartį. Toks atlygis gali siekti ir 10, ir 50 procentų nuo grąžintos skolos sumos. Tačiau toks šalių susitarimas nėra ir negali sukelti teisinių pasekmių atsakovei, nes, šiuo atveju, ieškovės sumokėtas atlygis bendrovei (ne už atliktus konkrečius veiksmus išieškant ikiteismine tvarka skolą) nelaikytinas atsakovės padaryta ieškovei žala ar nuostoliais, kuriuos atsakovė turėtų prievolę kompensuoti ieškovei. Ieškovės deklaratyvus teiginys, kad dėl laiku negrąžinamos skolos ji buvo priversta kreiptis į Teisinių paslaugų įmonę dėl pagalbos išieškant Skolą, nepagrindžia ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę ar jos dydžio. Ieškovės teiginys, kad viso skolos išieškojimo proceso metu tarpininkavo Teisinių paslaugų įmonė, vėl gi, yra niekuo nepagrįstas. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike mini apie taikų susitarimą, pasiektą tarp ieškovės ir atsakovės, kurio pagrindu atsakovė grąžino Ieškovui 5000 Eur, tačiau ir šio susitarimo (sutarties) nepateikia kaip galimo įrodymo, pagrindžiančio jo reikalavimą. Taigi, ieškovė ir toliau savo reikalavimą bando pagrįsti tik abstrakčiais, deklaratyviais ir įrodymais nepagrįstais teiginiais. Dublike nurodomas teiginys, kad Teisinių paslaugų įmonės rezultatas ir yra tai, kad 2025-05-12 Skola buvo išieškota ir, kad visos lėšos, kurias atgavo ieškovė, yra Teisinių paslaugų įmonės teisinio darbo pasekmė – visiškai neatitinka tikrovės. Atsakovė grąžino visą likusią paskolos ieškovei sumą (43000 Eur) po to, kai jai pavyko rasti skolos refinansuotoją, kuris sumokėjo visą išieškomos skolos ir vykdymo išlaidų sumą antstolei, vykdžiusiai priverstinį skolos išieškojimą vykdymo procese CPK nustatyta tvarka išieškant iš Atsakovės įkeisto ieškovei turto. Paskola buvo grąžinta ne todėl ir ne dėka to, kad Teisinių paslaugų įmonė teikė teisines konsultacijas ieškovei viso proceso metu. Vėl gi, kad ieškovė sumokėjo Teisinių paslaugų įmonei jai priklausantį atlygį pagal jų pasirašytą sutartį – 6 (šešis) procentus nuo išieškotos sumos, tai yra ieškovės ir bendrovės susitarimo reikalas, bet ne atsakovės padarytos žalos ieškovei pagrįstumo įrodymas. Atsakovės skolos (43000 Eur) sumokėjimas ieškovei nėra jokiame priežastiniame ryšyje – nei tiesioginiame, nei netiesioginiame – su ieškovei suteiktomis bendrovės konsultacijomis ar bendrovės atliktais galimais ar tariamais skolos išieškojimo veiksmais, kurių ieškovė taip atkakliai nenori atskleisti šioje byloje. Skola buvo grąžinta priverstinio vykdymo procese atsakovei suradus skolos refinansuotoją, kuris padengė visą skolos ieškovei sumą. Dėl dublike nurodomų teiginių apie ieškovės neteisėtai atlikto vienašalio įskaitymo tariamą teisėtumą atsakovė plačiau nepasisako, nes įskaitymo neteisėtumas nėra šios bylos dalykas, bent jau šioje proceso stadijoje. Trumpai pasisakant dėl ieškovės atlikto vienašalio 2000 Eur dydžio įskaitymo neteisėtumo, pažymėtina, jog įskaitymas galimas ir jis yra teisėtas tuomet, kai įskaitymą atliekanti šalis turi galiojantį, teisėtą, neginčijamą, vykdytiną reikalavimą į kontrahentą delikto, sutarties ar teismo sprendimo pagrindu. Šiuo atveju nėra nei vieno iš šių pagrindų, Atsakovė niekada nepripažino šio ieškovės reikalavimo jokia apimtimi, dėl šio reikalavimo nėra priimto kokio nors teismo sprendimo. Taigi, akivaizdu, kad ieškovės atliktas vienašalis įskaitymas šiuo atveju yra niekinis sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento gali ir bylą nagrinėjantis teismas ex officio, t. y. net ir nesant tokio reikalavimo. Ieškovės teiginys, kad atsakovė atlikto įskaitymo neginčijo ir šiai dienai yra galiojantis, niekaip nereiškia, kad atsakovė tokį neteisėtą įskaitymą pripažįsta ir jo neginčys ateityje. Atsakovė visas ieškovės turėta išlaidas išieškant skolą yra sumokėjusi antstolei, o antstolė ieškovės turėtas išlaidas kartu su skolos suma pervedė ieškovei. 6 proc. atlygis ne už atliktus konkrečius ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus, o už rezultatą (t. y. skolos atgavimą), nepriklausomai nuo to, kad rezultatas pasiektas (skola atgauta) ne dėl Teisinių paslaugų įmonės veiksmų, nėra ir negali būti laikomas „neišvengiamomis ir būtinomis išlaidomis ieškovės pažeistų teisių gynimui“. Toks atlygis nėra protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio prasme. Darytina prielaida, kad ieškovės ir Teisinių paslaugų įmonės susitarimo (kurio byloje nėra) esmė yra tame, jog ieškovė bet kuriuo atveju, nepaisant, ar ta įmonė atliks kokius nors veiksmus, ar neatliks, kiek kokių veiksmų atliks pagal sutartį, vis tiek privalės sumokėti 6 proc. dydžio atlygį, jeigu atsakovė grąžins skolą ieškovei. Toks sutarto atlygio už paslaugas principas neturi absoliučiai nieko bendro su ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, kurias skolininkas (atsakovė) turėtų kompensuoti kreditoriui (ieškovei). Ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės kompensuoti jos sumokėtą procentinį atlygį Teisinių paslaugų įmonei už nežinia kokias suteiktas paslaugas, o ne, kaip dublike teigiama, „patirtas skolos išieškojimo išlaidas“, nei 1 656,51 Eur sumoje, nei 3 656,51 Eur sumoje. Patarimas kreiptis į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo gali būti laikomas teisine paslauga, tačiau nėra jokių abejonių, kad tokį veiksmą ieškovė galėjo atlikti pati dar 2019 metais ir tokia išieškojimo tvarka jam, be jokios abejonės, buvo žinoma. Turimais duomenimis ieškovė (ir / ar ieškovės vadovas), nors ir nebūdama licencijuotu finansų rinkos dalyviu, galinčiu teikti paskolas už atlygį, yra suteikęs paskolų ir kitiems asmenims. Tad ieškovei paskolų teikimas, hipoteka ir išieškojimas iš įkeisto turto yra žinomos procedūros, todėl Teisinių paslaugų įmonės patarimą kreiptis į notarų biurą vertinti kaip rezultatą, nulėmusį skolos grąžinimą yra visiškai nelogiška. Kokias gi kitas konkrečias paslaugas suteikė Teisinių paslaugų įmonė ieškovui, kaip jau minėta, ieškovė nenurodo. Skolos sumokėjimas ieškovei yra ne Teisinių paslaugų įmonės veiksmų, patarimų, konsultacijų rezultatas, o trečiųjų asmenų, refinansuojančių atsakovės paskolą ieškovei, atsiradimas (suradimas), su tuo Teisinių paslaugų įmonė nieko bendro neturi. Atsakovė dar kartą aiškiai patvirtina, kad ji ieškovės reikalavimo nepripažįsta, nes pats reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, ir ieškinio nepripažinimas niekaip nėra susijęs su reikalavimo dydžiu.

Šalies argumentai

6. Ieškovės ŽŪB atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo taikos sutartis, ji nebuvo tvirtinta teisme, ją rengė teisinių paslaugų įmonė. Sutarties atsakovė nevykdė, tada kreipėsi į antstolį. Teisinių paslaugų įmonės direktorius bendravo su atsakove dėl skolos grąžinimo telefonu, nes pagal amžių atsakovė el. technologijomis nelabai naudojasi.

Atsiliepimas

7. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kiek žinoma, ieškovas verčiasi ne tik žemės ūkio veikla, bet ir teikia paskolas, tai yra profesionalus rinkos veikėjas. Atlygis nesusietas su teisinės įmonės veiksmais. Jei ieškovė sugebėjo sudaryti notarinę paskolos sutartį su hipoteka, nereikia didelių pastangų kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Buvo mokami užsutartiniai paskolos procentai. Ieškovė yra gavusi daugiau nei pakankamai. Bent būtų pranešę atsakovei, kad vykdomas išieškojimas ir jums kainuos 6 proc.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

8. Ieškovė į bylą pateikė paskolos sutarties kopiją, UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ sąskaitų-faktūrų kopijas, notaro sąskaitą, mokėjimų nurodymų kopijas, Lietuvos pašto kvito (laiško siuntimas antstolių rūmams) kopiją, pretenzijos dėl išieškojimo išlaidų atlyginimo kopiją, pranešimą dėl mokėjimo įskaitymo, Registrų centro išrašo kopiją, paslaugų teikimo sutartį su UAB EB teisė ir konsultacijos, skolininkų perdavimo aktą, taikos sutartį. Atsakovė pateikė pavedimų kopijas, antstolio patvarkymus.

9. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.). Nors paprastai tokios išlaidos atsiranda siekiant išieškoti skolą iki kreipimosi į teismą, yra įmanomi ir atvejai, kai skola gali būti išieškoma ir be teismo įsikišimo, pavyzdžiui, pagal notarų vykdomuosius įrašus, išduodamus išieškant skolą iš įkeisto turto, pagal vekselius. Todėl vertintina, kad tam tikros protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, gali būti patiriamos ir tokioje, kaip nagrinėjamas ginčas, situacijoje. Tokiu atveju teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad gali būti priteisiamos ne tik profesionalių teisininkų (advokatų, advokatų padėjėjų) išlaidos (kurios paprastai vėlesnio teismo proceso atveju tampa procesinėmis atstovavimo išlaidomis), bet ir išlaidos privačioms įmonėms, kurios suteikia tam tikras paslaugas, susijusias su nuostolių (skolos) išieškojimu ne teismo tvarka (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1799-590/2016).

Žemesnės instancijos teismas

10. Tačiau, kaip minėta, pagal CK 6.249 str. 4 d. 3 p. išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, visų pirma turi būti protingos. Be to, asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 35 p.).

11. Nagrinėjamu atveju šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovės prievolių įgyvendinimą užtikrinusi 2019-08-20 sutartinė hipoteka. Atsakovė prievolės grąžinti paskolą laiku neįvykdė, dėl ko buvo reikalingi teisiniai veiksmai skolą išieškoti priverstiniu keliu. Ginčo atveju pažymėtina, kad situacija buvo visai paprasta, ieškovei tebuvo reikalinga kreiptis į atitinkamą notarą dėl vykdomojo įrašo pagal hipotekos sutartį išdavimo bei į antstolį su vykdomuoju įrašu. Šiek tiek pasidomėjus viešojoje erdvėje (internete) galima rasti informaciją, ką ir kaip tokiais atvejais daryti. Taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovė buvo daugiau nei 30 teisminių procesų dalyvė, todėl negalima laikyti, kad ieškovė neturi teisinės patirties tvarkant įvairius teisinius reikalus. Tačiau tai neužkerta kelio pasitelkti ir kitus asmenis, besispecializuojančius teisiniais klausimais, dėl pagalbos suteikimo, kurie padėtų išieškoti skolą ne teismo tvarka. Svarbu, kad išlaidos tokiai pagalbai būtų protingos, priverstinės ir būtinos, kaip nurodoma minėtoje kasacinio teismo praktikoje.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama išieškoti skolą iš atsakovės, dėl tokių paslaugų kreipėsi į UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ bei sudarė 2023-07-31 paslaugų teikimo sutartį. Ieškovės teigimu UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ veiksmų rezultatas ir buvo išieškota skola. Tačiau į bylą praktiškai nepateikta beveik jokių įrodymų, kokias paslaugas UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ suteikė ieškovei, kokius veiksmus atliko, išieškodama skolą. Byloje pateikta tik 2024-09-04 taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, kurią tariamai rengė UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“. Pastebėtina, kad byloje nepateikta įrodymų, jog šią sutartį parengė būtent UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“, nors pagal tai, kad sutartis sudaryta vėliau, nei 2023-07-31 paslaugų teikimo sutartis su UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“, tai yra įmanoma. Ieškovės teigimu, ši įmonė taip pat telefonu derino skolos grąžinimą su atsakove, padėjo ieškovei kreiptis į notarą ir antstolį, nors tokių įrodymų byloje taip pat nėra. Be abejo, tokios nesudėtingos informacijos pateikimą ieškovei UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ galėjo atlikti. Tai ir visi veiksmai, kuriuos UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ galėjo atlikti ieškovės naudai. Tuo tarpu skolos dalį (7000 Eur) atsakovė ieškovei sumokėjo pati, kita skolos dalis buvo sumokėta jau antstoliui pradėjus priverstinį vykdymą. Tačiau iš pateiktų antstolio patvarkymų nematyti, kad vyko intensyvūs išieškojimo veiksmai, o atsakovė nurodė, jog tiesiog surado skolos refinansuotoją, kuris viską antstoliui ir apmokėjo (ieškovė to neginčijo). Be to, prasidėjus priverstiniam vykdymui, jokie trečiųjų asmenų (teisinių paslaugų teikėjų) veiksmai nebegali būti laikomi išieškojimu ne teismo tvarka, nes jau vyksta priverstinis skolos išieškojimas, galbūt nebent tokiu atveju, jei būtų atlikti sėkmingi išieškojimo veiksmai už vykdymo proceso ribų.

13. Taigi, ginčo atveju UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ kažkokių ypatingų skolos išieškojimo ne teismo tvarka veiksmų, už kuriuos galėtų būti atlyginama didele pinigų suma, tokia, kokia nurodoma ieškinyje, neatliko. Tačiau ieškovė nurodo, kad turi 3630 Eur reikalavimo teisę į atsakovę dėl UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ sumokėto sėkmės mokesčio, už šios įmonės pagalbą išieškant skolą ne teismo tvarka. Kaip matyti iš 2023-07-31 paslaugų teikimo sutarties, atlygis UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ numatytas ne už konkrečius padarytus darbus išieškant skolą, o nuo skolininko sugrąžintos sumos.

14. Pagal sutarties 6.2 punktą, ieškovė (Klientas) kiekvieną mėnesį nuo Klientui per praėjusį mėnesį iš Biurui skolų išieškojimui perduoto Skolininko sugrąžintos sumos sumoka Biurui skolų perdavimo akte numatytą „sėkmės“ mokestį. Pareiga sumokėti „sėkmės“ mokestį Biurui, Klientui išlieka sutarties galiojimo metu ir po šios sutarties pasibaigimo, kai skola grąžinama dalimis. Tokios sutarties nuostatos yra ieškovės ir UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ susitarimo reikalas, tačiau negali būti automatiškai privalomos atsakovei, kuri nebuvo 2023-07-31 paslaugų teikimo sutarties dalyvė ir sutikimo tokiam susitarimui nedavė. Tokio susitarimo laikymas savaime įpareigojančiu atsakovę būtų nesąžiningas atsakovės atžvilgiu ir netgi suteiktų galimybę piktnaudžiauti atsakovės sąskaita.

15. Taip pat pastebėtina, kad net ir pats sėkmės mokesčio dydis nėra numatytas sutartyje. Pagal sutarties 6.2 punktą sėkmės mokestis numatomas individualiai, konkrečiam atvejui ir nurodomas skolų perdavimo akte. Tai reiškia, kad konkrečiam atvejui galima numatyti bet kokį sėkmės mokestį, atsižvelgiant, pavyzdžiui, ir į išieškojimo perspektyvumą. Ginčo atveju 2024-08-29 skolininkų perdavimo akte atsakovės atžvilgiu numatytas 6 proc. nuo išieškotos sumos + PVM sėkmės mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad skolos suma buvo tikrai didelė (50000 Eur), o jos grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, sėkmės mokestis laikytinas tikrai dideliu (3000 Eur + PVM), nors akivaizdu, kad hipoteka užtikrintą skolą yra lengva ir paprasta išieškoti su antstolio pagalba. Taigi, neaišku, kodėl ieškovei buvo privaloma, būtina ir protinga susitarti dėl tokio didelio sėkmės mokesčio. Taip pat tai kelia minčių apie galimą piktnaudžiavimą situacija, kai visiškai aišku, jog skolą bus nesudėtinga išieškoti, todėl galima bandyti papildomai pasipelnyti skolininko sąskaita, pvz., vėliau tokią sumą išreikalavus iš skolininko, ją pasidalinant tarp ieškovės ir teisinių paslaugų įmonės. Bet kuriuo atveju, net jei ir nebuvo tokių intencijų, tokią sėkmės mokesčio sumą nagrinėjamo ginčo atveju ieškovei nebuvo reikalinga, verta ir protinga mokėti.

16. Tai pat pastebėtina, kad pagal 2023-07-31 paslaugų teikimo sutarties 6.2 punktą sėkmės mokestis mokamas kiekvieną mėnesį nuo Klientui per praėjusį mėnesį iš Biurui skolų išieškojimui perduoto Skolininko sugrąžintos sumos. Ginčo atveju 45000 Eur ir kitas išvestines sumas, susijusias su skola, išieškojo antstolė, o iki jos atsakovė pati sumokėjo 7000 Eur, iš kurių 2000 Eur tapo permokėtais, ir kurių įskaitymą atliko ieškovė. Kadangi vykdomasis įrašas išduotas 2025-01-06, o 7000 Eur atsakovė sumokėjo iki 2024-12-30, tik 7000 Eur suma patenka į laikotarpį, kuriuo dar nebuvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Vėliau, pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, jau apskritai nėra būtinas skolos išieškojimas ne teismo tvarka, todėl ir ieškovės bei UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ susitarimas dėl sėkmės mokesčio skaičiavimo, likusią skolą išieškojus antstoliui, vertintinas kaip nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ dėl likusios skolos grąžinimo neatlikus visiškai jokių veiksmų ir net nebebuvus poreikio tokius veiksmus atlikinėti.

17. Jeigu laikyti pagrįstu 6 proc. sėkmės mokesčio reikalavimą, nuo 7000 Eur sumos tai sudaro 420 Eur + PVM, iš viso 508,20 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė 22,62 Eur išlaidų notarui, 3,89 Eur išlaidas už laiško siuntimą antstolių rūmams. Laiškas siųstas adresu, kuriuo iš tikrųjų yra įsikūrę Lietuvos antstolių rūmai, todėl gali būti susijęs su ieškovės reikalavimu. Dėl 22,62 Eur išlaidų notarui kyla klausimų, kadangi pagal atsakovės pateiktus antstolio patvarkymus matyti, kad išieškojimas buvo vykdomas ir dėl 92,68 Eur notaro išlaidų, todėl nėra aišku, kodėl nurodomos papildomos išlaidos notarui. Gali būti, kad 92,68 Eur notaro išlaidų suma apima ir ieškovės nurodytą 22,62 Eur sumą, kadangi tai vienas vykdomojo įrašo išdavimo procesas.

18. Atitinkamai, sudėjus 17 punkte nurodytas sumas, jei laikyti jas pagrįstomis, susidaro 534,71 Eur. Kaip minėta, išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, gali būti priteisiamos, tačiau jos turi būti pagrįstos konkrečiais atliktais veiksmais, įvertinamas kiekvienas atliktas veiksmas (pvz. pretenzijų, reikalavimų dėl skolos apmokėjimo, atsakymų į skolininko raštus rengimas, realiai fiksuotas bendravimas su skolininku telefonu, el. paštu) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2024-04-30 nutartį byloje Nr. e2A-229-516/2024; 2024-03-21 nutartį byloje Nr. e2A-116-464/2024). Tuo tarpu ginčo atveju UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ kažkokių ypatingų paslaugų, išskyrus galimai buvusį bendravimą su skolininke telefonu, galimą taikos sutarties parengimą ir konsultacijų teikimą dėl vykdomojo įrašo gavimo, jo pateikimo antstoliui vykdyti (nors tokių duomenų byloje irgi nėra), nesuteikė. Pati taikos sutartis akivaizdžiai šabloniška, šalių procesinės padėtys nurodytos kaip ieškovo ir atsakovo, nors tokios sąvokos naudojamos jau prasidėjus teisminiam procesui, dėl ko tikėtinai naudota prieš tai ir kitais atvejais, atitinkamai jai parengti nereikėjo daug laiko ir darbo sąnaudų. Be to, tokią sutartį parengti yra žymiai paprasčiau, nei surašyti argumentuotą teisinę pretenziją. Iš minėtos 2024-03-21 nutarties byloje Nr. e2A-116-464/2024 matyti, kad teismas vertino pagrįstu išlaidų dydžiu 423,50 Eur už advokatų pretenzijos dėl įsipareigojimų vykdymo rengimą ir pateikimą. Teismo vertinimu, ginčo atveju taikos sutarties parengimas, kiti galbūt atlikti veiksmai, dėl kurių įrodymų ieškovė nepateikė, nelabai verti daugiau nei tokia 423,50 Eur suma už pretenzijos rengimą, kurią apeliacinės instancijos teismas laikė pagrįsto dydžio.

19. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes vertintina, kad sprendimo 18 punkte nurodyta 534,71 Eur suma yra pakankama ir protinga įvertinant ieškovės nuostolių išieškojimą ne teismo tvarka, pasitelkiant UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“, ir šios ieškovės išlaidos atitinka jų priverstinumo, būtinumo ir protingumo kriterijus, nurodytus sprendimo 10 punkte paminėtoje kasacinio teismo praktikoje. Tuo tarpu ieškovės savo pasirinkimu su UAB „EB TEISĖ IR KONSULTACIJOS“ sutarta ir sumokėta likusi dalis sėkmės mokesčio tokių kriterijų neatitinka, dėl ko negali būti pripažįstama protingomis išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme.

20. Ieškovei iš atsakovės buvo išieškota 2000 Eur daugiau nei priklauso. Ieškovė šią sumą įskaitė į savo nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka sumą. Atsakovė nurodė, kad su tokiu įskaitymu nesutinka, nurodė, kad įskaitymą ginčys priklausomai nuo šios bylos rezultato, o teismas ex officio turėtų įvertinti tokio įskaitymo sandorio galiojimą.

21. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 str. 1 d.). Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.).

22. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas).

23. Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos matyti, kad vienašalis įskaitymo sandoris galioja tuo atveju, jei nėra ginčijamas teisme. Ginčijimas teisme vyksta pateikiant ieškinį ar priešieškinį. Nagrinėjamu atveju atsakovė kol kas teisme įskaitymo sandorio neginčija, nors jos pozicija yra aiški – atsakovė su 2000 Eur sumos, išieškotos viršijant skolos dydį pagal paskolos sutartį, įskaitymu nuostolių (sėkmės mokesčio) išieškojimui ne teismo tvarka nesutinka. Taigi, visos 2000 Eur sumos įskaitymo nagrinėjamo ginčo atveju savaime laikyti galiojančiu nėra pagrindo, kadangi pagrįsta reikalauti ieškovės nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka suma teismo pripažinta tik 534,71 Eur suma (Sprendimo 19 p.). Atitinkamai tai reiškia, kad atsakovė turi reikalavimą ieškovei dėl permokėtų 2000 Eur, tuo tarpu ieškovė turi tik 534,71 Eur reikalavimą atsakovei. Taigi, šalys neturi viena kitai lygiaverčių abipusių teisių ir pareigų. Teismo sprendimas ginčo atveju taip pat reiškia, kad dalis ieškovės reikalavimo atsakovei dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka pripažintini negaliojančiais ir atitinkamai neturi būti vykdoma. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad tik dalis ieškovės atlikto įskaitymo dėl 534,71 Eur sumos įsiteisėjus šiam teismo sprendimui bus galiojanti.

24. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.). Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 str. 2 d.). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.).

25. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, kasacinio teismo praktika apie asmens teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įskaitymo sandoris yra nuginčijamas sandoris, tuo tarpu ex officio teismas konstatuoja tik niekinio sandorio faktą. Kadangi ginčo atveju laikytina, jog tik dalis ieškovės atlikto įskaitymo dėl 534,71 Eur sumos yra pagrįsta, dėl likusios 1465,29 Eur įskaitytos sumos atsakovė gali kelti ginčą teisme, dėl nepagrįstai ieškovės gautos sumos iš atsakovės, su sąlyga, kad šis teismo sprendimas įsiteisės be pakeitimų. Atitinkamai ši įskaitymo sandorio dalis yra nuginčijama, dėl ko ginčo atveju teismas ex officio to neturi pagrindo daryti. Tačiau pastebėtina, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus toks ginčas būtų labai formalus, dėl ko ieškovei būtų ekonomiškiau tiesiog grąžinti atsakovės permokėtą 1465,29 Eur sumą.

26. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pripažinta, jog tik 534,71 Eur suma yra pagrįsta ir protinga bei atlygintina ieškovei kaip protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, o ieškovei iš atsakovės buvo išieškota 2000 Eur daugiau, nei priklauso, nurodyta 534,71 Eur suma jau yra ieškovės žinioje, dėl ko ieškovės ieškinys netenkintinas.

Kiti klausimai.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

28. Ieškovė sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį (pagal mokėjimo kvitą sumokėta 40 Eur), patyrė 363 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atsakovė duomenų apie išlaidas advokatui nepateikė.

29. Kadangi ieškinys netenkintinas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovei grąžintina permokėta 2 Eur žyminio mokesčio dalis.

30. Byloje buvo patirta 5,59 Eur pašto išlaidų, kurios neviršija nustatyto minimalaus 8 Eur dydžio, todėl tarp proceso dalyvių neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Grąžinti ieškovei ŽŪB „Pušynas“, įmonės kodas 173091888, 2,00 Eur (du Eur) permokėto žyminio mokesčio (2025-06-20 mokėjimo nurodymas Nr. 0620165808800, 40 Eur suma).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis