- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- 1-448-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07763-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2020 m. vasario 11 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir skirta galutinė bausmė – 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje ir 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. L. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą: jis 2021 m. kovo 13 d., apie 19.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, kuri yra šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu V. G. į kairįjį skruostą, o po to pasišalino, tačiau netrukus sutiko V. G. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tyčia vieną kartą kumščiu sudavė V. G. į galvą, dėl ko ši nugriuvo, tuo sukeldamas V. G. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva veido, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio srityje ir odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke.
Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamasis A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena, kad turėjo konfliktą su nukentėjusiąja. Buvo vakaras, tamsesnis laikas, jis savo pažįstamam M. B. pardavinėjo „Škodą Octavią“, stovėjo vidury didelė stovėjimo aikštelės, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) namų. Automobilis buvo važiuojamojoje aikštelės daly, užkurtas, paruoštas išvažiavimui, kadangi sunkiai kūrėsi ir ilgą laiką buvo nenaudotas. Tuomet specialiai link jų, pėsčiųjų taku atėjo nukentėjusioji, pradėjo keikti, pravardžiuoti, vadinti narkomanais, jis sakė nukentėjusiajai, kad eitų, kur ėjo ir nesikabinėtų. Tuomet nukentėjusioji priėjo prie atidarytų automobilio vairuotojo pusės durų ir jas užtrenkė, vėl grįžo prie jų ir toliau keikė. M. irgi bandė ją nuraminti, o ji aiškino, kad jai blogai kvėpuoti. Kadangi buvo beprasmiška ginčytis, M. išvažiavo, o jis kilo į kalną link link namų. Nukentėjusioji bėgo iš paskos, todėl jis paspartino žingsnį ir nuėjo. Pastebėjęs, kad iš parduoto automobilio nepasiėmė raktų nuo namų, grįžinėjo link aikštelės, paskambino M., kad grįžtų. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo, jį iš paskos atsekė nukentėjusioji, rėkė „stok svoločiau, aš tau tuoj parodysiu“. Jis pasakė, kad atsibodo, o ji patempė jį už liemens kairės pusės, užsikabino už striukės. Jis norėjo ją nustumti, ir galimai dėl to, kad buvo užsikabinusi, nugriuvo, suplėšė striukę. Jis norėjo ją pastumti, jo ranka, kai stūmė, buvo link jos galvos, bet pataikė ne į galvą, o į skruostą, kuria rankos dalimi, nežino. Nukentėjusioji rėkė, kad jis padėtų atsikelti, bet jis sakė, kad neturi jokio noro. Tuomet ji pati atsikėlė ir nuėjo. Jis nuėjo iki aikštelės, kur atvažiavo M.. Aplink nebuvo kitų žmonių, ar bent jis nežiūrėjo, ar buvo. Nepastebėjo, ar nukentėjusioji turėjo mėlynę, buvo tamsu, neapšviesta. Konflikto su nukentėjusia metu specialiai kumščiu nedavė, jei jai suduotų kumščiu, ji neatsikeltų. Nagrinėjamas įvykis yra trečias susikirtimas su nukentėjusiąja. Nesvarbu, ar stovi prie savo namo, ar aikštelėje, nukentėjusioji fotografuoja, mojuoja. Kieme mašiną, kuri neužsivedė, tvarkė tik vieną kartą, tai jam pačiam priklausančią „Audi“. Būna, kad diagnostiką padaro pažįstamų automobiliams, bet tam automobilio nereikia kurti. Mano, kad su nukentėjusiąja susipyko, nes jis jai nepatinka.
Kaltinamasis A. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gegužės 11 d.) parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. 2021m. pavasarį, datos tiksliai pasakyti negali, į vakarą, pas jį atvažiavo jo pažįstamas M., pavardės nežino, kuris iš jo nupirkęs automobilį, tą dieną atvyko atsiimti automobilio „Škoda Octavia“, valstybinio Nr. neatsimena. Jie su pažįstamu stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilio variklis buvo įjungtas, nes jis nesiruošė būti ilgai. Nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) namo su šuniuku per aikštelę, kur jie stovėjo, ėjo iš matymo pažįstama moteris, kuri dažnai kelia konfliktus ne tik su juo, bet ir kabinėjasi prie kitų gyventojų. Ji priėjo prie jų ir pradėjo juos įžeidinėti, o būtent jį, pasakydama, „ach tu svoločius, vėl tu čia stovi, jis padarys, kad tu čia nestovėtum“, grasino, kad paskųs policijai, nes policijoje turi pažįstamų aukštų pareigūnų, surinko daug medžiagos dėl jo veiksmų, vadino jį taip pat „padla, suka“. Dar nori pasakyti, kad moteris prie jo priėjo be kaukės, nesilaikė atstumo, o tiesiog naglai kišdavo savo veidą prie jo. Jie pabandė su pažįstamu tą moterį nuraminti žodžiais, paprašydami jos nusiraminti ir eiti kur ėjo. Moteris atsakė, kad jie jos neturi teisės išvaryti, ji gali vaikščioti kur nori. Jie tada paprašė jos vaikščioti toliau nuo jų. Ji besikeikdama, eidama pro automobilį, kurio durelės iš vairuotojo pusės buvo atidarytos, demonstratyviai jas užtrenkė. Jo pažįstamas moteriškei padarė pastabą, o tada moteris pradėjo įžeidinėti jo pažįstamą, vadindama jį „svoločiumi“, sakė, kad jį nufotografavo. Tada jie nutarė skirstytis, nes suprato, kad tik tuo konfliktas gali nesibaigti. Draugas atsisėdo į automobilį, o moteris stovėdama prie automobilio galo, neleido išvažiuoti. Tada jis paprašė jos pasitraukti, į ką vėl ji jį pradėjo įžeidinėti, siųsdama eiti toli. Jis jai atsakė tuo pačiu. Jis apsisuko ir nuėjo link namų, girdėjo, kad draugui pavyko išvažiuoti. Būdamas beveik prie savo namų, pastebėjo, kad draugo mašinoje paliko raktus, todėl paskambino ir paprašė sugrįžti į tą pačią vietą. Eidamas nuo savo namo Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas prie šiluminio mazgo būdelės, pastebėjo, kad ta pati moteris nuo (duomenys neskelbtini) namo kalniuku nusileidinėjo iki kelio. Ji jį pamatė ir pradėjo rėkti, reikalaudama sustoti „stok svoločius“. Ji ėjo nuolat paskui jį, grasino jam kažką padaryti „aš tau padarysiu“. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo, ji eidama jam iš paskos, griebė jam už striukės iš kairio šono, taip bandydama jį sustabdyti, tempė, suplėšė jam striukę. O jis norėdamas, kad ji jį paleistų ir neplėšytų striukės, mostelėjo ranka atgal. Nuo tokio jo rankos mostelėjimo ji neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės. Tuo metu lauke buvo slidu. Nukritusi, ji jo dar prašė padėti atsikelti, bet jis atsisakė, nuėjo iki atvykstančio draugo, iš kurio paėmė raktus nuo namų ir išėjo. Moters jis specialiai nemušė, tik kaip sakė vieną kartą mostelėjo ranka atgal, norėdamas, kad moteris jį paleistų. Atgal ėjo kitu keliu, kad nesusitikti su moterimi. Šita moteris jau ne pirmą kartą kabinėjasi prie jo, konfliktai prasidėjo nuo 2020 rudens, kai su draugu grįžo iš žvejybos, stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, dar kalbėjosi su draugu, rūkė, o moteris juos varė iš kiemo, sakydama, kad čia rinktis neturi teisės, kad čia negyvena, vėl karantino metu buvo be kaukės. Jie tada į ją nekreipė dėmesio. Paskui ji dar buvo sukėlusi konfliktą žiemą, reikšdama jam pretenzijas, kad padarė servisą iš kiemo, vadino jį narkomanu. Tuo metu jis tikrai tikrino draugo automobilį. Be to jis asmeniškai matė, kad ji taip pat priekabiauja ir prie kitų žmonių. Jam net gi teko vieną kartą skambinti į policiją, klausti ką daryti su moterimi, kuri pati kelia konfliktus, į ką gavo atsakymą, kad tiesiog į ją nekreipti dėmesio. Nori patikslinti, kad draugas M. nematė fakto, kai moteris nukrito ant žemės, nes dar nespėjo privažiuoti (t. 1, b. l. 120-121).
Nukentėjusioji V. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tame pačiame bute gyvena (duomenys neskelbtini) metų, tai judri vieta, daug gyventojų, įprasta, kad kažkam sugenda automobilis ir jį pasiremontuoja. Bet nuo 2020 metų pavasario A. L., galima sakyti, apsigyveno aikštelėje, remontavo svetimus automobilius. Atsidarius langą, išėjus į balkoną, į butą sklinda nemalonus kvapas. Ji nueidavo pas A. L., kurio vardo ir pavardės iki įvykio nežinojo, jis gyvena ne jų name, ir perspėdavo, kad taip nesielgtų, jo veikla trukdo normaliai gyventi, o ne todėl, kad jis jai kaip žmogus nepatinka. Nagrinėjamo įvykio metu automobilis „Škoda“ stovėjo užvestu varikliu, priparkuotas aikštelėje priekiu į bortelį, aikštelėje arti jos langų, todėl ji nuėjo paklausti, kiek jis trukdys. Automobilio durų nelietė, kaip sako A. L.. Jis jai po pastabos „šoko į akis“, sakė kviesti policiją, o kitas vaikinukas švelniai atsitraukė, sakė, kad važiuoja, įsėdo ir atbuline eiga išvažiavo iš kiemo. Ji liko bendrauti su A. L., jis ragino ją kviesti policiją, kuomet ji pasakė, kad tai jis kviestų policiją, šis jai trenkė. Kitas vaikinukas jau buvo išvažiavęs. A. L. trenkė į kairį žandą vieną kartą, kaip supranta kumščiu, žvaigždutės akyse pasirodė. Tiksliai nematė, kur A. L. po to nuėjo, bet išgirdo automobilio variklio garsą, bet kaip įlipo į automobilį, kaip nuvažiavo, ji nematė. Ėjo su šuneliu, policijos iškart nekvietė. Pastebėjo, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, priparkuota jo mašina. Grįždama namo, vėl sutiko A. L., tuomet ji jį užkalbino, klausė ką jis daro, tada jai smogė antrą kartą į plaukuotąją galvos dalį, į kairę pusę, galėjo būti, kad griūdama užsikabino už A. L. striukės. Griuvo ant dešinės kūno pusės, ant šono, jai skaudėjo, galvojo, kad susitraumavo ir stuburą. Prie galvos grįžusi dėjo šaltį. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tyrėjai, kad po smūgio matė, kad A. L. išvažiavo. Nori pasakyti, kad ji padarė tokią išvadą, nes po smūgio kol atsipeikėjo, tik girdėjo, kaip užsivedė mašina, o po to A. L. mašiną pamatė prie (duomenys neskelbtini) namo. Dėl civilinio ieškinio tyrėja pareiškė, kad būtina nurodyti sumą. Ji tokių dalykų nežino, apskritai norėjo atsiimti pareiškimą, kad negadintų žmogui gyvenimo, bet kadangi kitą dieną po įvykio A. L. vėl po langais tvarkė automobilius, nusprendė, kad tam nebus galo. Jai pinigų nereikia, civilinio ieškinio ji atsisako, pretenzijų neturi.
Nukentėjusioji V. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. kovo 14 d.) parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, gyvena viena. Dėl 2021 m. kovo 13 d. įvykio gali paaiškinti, kad apie 19.30 val., bevaikščiojant su šunimi, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį. Automobilis buvo tamsios spalvos, valstybinį numerį užsirašė vėliau ((duomenys neskelbtini)). Minimas automobilis jau kažkurį laiką stovėjo užvestu varikliu, šalia kitų transporto priemonių. Šalia buvo du vaikinai. Abu vaikinai jai nepažįstami. Vienas iš vaikinų (toliau bus vaikinas Nr. 1), buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 1,68 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, pailgu veidu, tamsių plaukų, apsirengęs tamsios spalvos striuke, daugiau jo aprangos ir asmens bruožų neįsiminė. Vaikiną atpažinti galės. Taip pat šalia automobilio buvo kitas vaikinas (toliau vaikinas Nr. 2). Vaikinas Nr. 2 buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 1,75 cm, liekno kūno sudėjimo, su barzdele, trumpų plaukų, praplikęs, apsirengęs tamsios spalvos rūbais, tamsi striukė, tamsios kelnės. Šis vaikinas jai ankščiau matytas, su juo keletą kartų yra bendravusi. Su pastaruoju buvo įvykę keletas žodinių konfliktų, dėl automobilių taisymo su įjungtu varikliu, kadangi šio vaikino taisomi automobiliai kelia triukšmą bei dūmija. Vaikinas Nr. 2 nuolatos aikštelėje tvarko automobilius ir nuolatos automobiliai buvo įjungtu varikliu. Priėjus prie aukščiau minėtų vaikinų paprašė išjungti – užgesinti automobilio variklį. Jai išsakius pastabą dėl automobilio su įjungtu varikliu, vaikinas Nr. 2, iš karto sukėlė žodinį konfliktą, ėmė „koliotis“ jos atžvilgiu. Iš pažiūros vaikinas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sklido alkoholio kvapas. Konflikto metu kitas vaikinas, t. y. Nr. 1, nieko nesakė, net bandė konflikto išvengti. Netrukus vaikinas Nr. 1, atsisėdo į savo „Škoda“ automobilį valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Vaikinas Nr. 2 liko vietoje, toliau jos atžvilgiu „koliojosi“, grasino. Jai stovint priešais vaikiną Nr. 2, patikslina, kad jis stovėjo nuo jos kairėje, staiga šis dešine ranka, galimai kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairiąja veido pusę-žandą. Po suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą. Po suduoto smūgio vaikinas nubėgo link daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikiną nusekė iš paskos ir pastebėjo, kaip šis atsisėdo į tamsiai mėlynos spalvos, „Opel“ markės automobilį valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Su minimu automobiliu pastarasis vaikinas nuvažiavo link namo numeris (duomenys neskelbtini) ir palikęs jį išėjo, į kokį namą galėjo užeiti nežino nepastebėjo. Jai sugrįžtant link savo namo, prie daugiabučio namo kampinės sienos, nuo pagrindinės gatvės, sutiko vaikiną Nr. 2, su kurio apsižodžiavo, pastarasis jai sudavė vieną smūgį dešine ranka, galimai kumščiu į galvą, tiksliau į viršugalvį. Po suduoto smūgio neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo ant dešiniojo šono, sulenkdama kelius. Po suduoto smūgio jai ėmė svaigti galva, skaudėjo, sąmonės neprarado. Kur pasišalino vaikinas, sužalojęs ją nematė, nurodyti negali. Šio įvykio metu patyrė fizinę ir moralinę žalą, civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje, nustačius įvykio kaltininką. Vaikino, kuris sužalojo ją anketinių duomenų nurodyti negali, nežino jo gyvenamosios vietos, kitų kontaktų, tačiau pastarąjį vaikiną matė aikštelėje betvarkant vis skirtingas transporto priemones. Taip pat šį vaikiną yra nufotografavusi savo mobilaus ryšio telefonu, ankstesnio žodinio konflikto metu. Fotonuotrauką pateiks. Ankščiau vaikinas Nr. 1 jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. Gali papildyti, kad pastarasis vaikinas kalbėjo lietuviškai, be akcento. Šios dienos įvykio metu pašalinių asmenų, įvykio liudininkų, išskyrus vaikiną Nr. 1, nematė, jų nurodyti negali. Nori pažymėti, kad vaikinas Nr. 1, išvažiavo ankščiau ir pačio konflikto, kuomet vaikinas Nr. 2., ją mušė nematė. Taip pat po įvykio buvo pristatyta apžiūrai į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę, kur po suteiktos pagalbos buvo išleista ambulatoriniam gydymui (t.1, b. l. 36). Prokuroro pastaba: ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vaikinas Nr. 1 yra M. B., o vaikinas Nr. 2 A. L..
Nukentėjusioji V. G. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gegužės 24 d.) parodė, kad nori papildyti savo parodymus ir prašyti pripažinti ją civiline ieškove minėtoje byloje dėl jai padarytos moralinės žalos. Civilinį ieškinį pateiks teismui. Moralinę žalą pagrindžia tuo, kad patyrė fizinį skausmą, po smūgių sudavimo ji ilgai jautė skausmą veide, iki šiol skauda sprandą, be to jai skaudėjo šoną, ant kuriuo krito, sunku buvo judėti. Be to, jei nebūtų sugriebusi už vyro striukės, kurią netyčia suplėšė, tai griuvimas būtų dar skausmingesnis. Paprašius pagalbos atsikelti, vyras net nepadavė jai rankos, pasakė, kad šiukšlėms rankos nepaduos. Buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, pažeminta kaip žmogus, kaip moteris (t. 1, b. l. 48).
Nukentėjusioji V. G. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gegužės 27 d., 2021 m. birželio 3 d.) parodė, kad nuo vyro, kuriam davė pastabą dėl veikiančio automobilio variklio ir keliamos smarvės, pirmą smūgį 2021 m. kovo 14 d. jis jai sudavė dar prie automobilio, kurio variklis veikė, kai trečią kartą savaitės bėgyje, bet ne tą pačią dieną, prašė vyro išjungti variklį. Jai sudavė jis kumščiu į kairįjį žandikaulį. Pajuto fizinį skausmą, bet nenukrito. Sudavus smūgį, vyras pabėgo, o ji matė, kaip jis įsėdo į tamsiai mėlynos spalvos automobilį, su kuriuo nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) namo, namo arkoje (bromoje) pastatė savo automobilį. Ji priėjo pažiūrėti, kur vyras pastatė automobilį, o paskui eidama namo, vėl sutiko tą patį vyrą, kuris ėjo šaligatviu. Ji vyro paklausė „ką tu darai?“, o jis tada pribėgo prie jos ir kumščiu sudavė jai vieną smūgį virš kairės ausies, į plaukuotą galvos dalį. Būtent nuo šio smūgio ji nukrito. Krito ant šono, dėl ko šoną skaudėjo, prašė vyro padėti atsikelti, bet jis keikdamasis jos atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad šiukšlėms neduoda rankos, rėkė, kad ji jam neva suplėšė striukę, nors ji prie jo net prisilietusi nebuvo. Dar nori paminėti, kad minėtas vyras nuolat taiso savo ar svetimus automobilius prie namų, kelia smarvę, o jai jam darant pastabas, piktai atsako, kad jis darys ką jis nori, be to pasakė, kad žino, kur ji gyvena, nes vieną kartą pasekė ją iki namų, matė, kaip ji renka durų kodą, be to jai į veidą metė darbinę pirštinę, neleisdamas užeiti į laiptinę, užstojo praėjimą, ir tas ją išgąsdino, kad jis ateityje galės su ja susidoroti. Šiuo metu tas pats vyras šią savaitę nuolat būna prie jos namo langų, ar tai su kuo nors kalba, automobilio variklis veikia, garsiai leidžia muziką, mato, kad žiūri į jos langus. Apie tai, kad vyras taisydamas ar tiesiog sėdėdamas automobilyje su įjungtu varikliu, kelia smarvę, gali paliudyti jos kaimynai Aušrinė, ir I. T.. Nori patikslinti parodymus, ir pasakyti, kad sumaišė įvykio datą, vietoje 2021 m. kovo 13 d. pasakė, kad įvykis buvo 2021 m. kovo 14 (t. 1, b. l. 51, 56).
Nukentėjusioji V. G. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. spalio 4 d.) parodė, kad 2021 m. kovo 13 d. konflikto metu, kai vaikinams padarė pastabą dėl veikiančio automobilio variklio, vienas vaikinas iš karto pradėjo su ja grubiai kalbėti, taip sukeldamas žodinį konfliktą, o kitas vaikinas, buvęs su juo, į konfliktą nesivėlė, įsėdo į savo automobilį „Škoda“ ir išvažiavo. Kai vienas vaikinas išvyko, tik tada jai kitas vaikinas, kuris sukėlė konfliktą, kumščiu sudavė jai į kairiąją veido pusę, dėl ko jautė fizinį skausmą. Paskui šis vaikinas išvažiavo „Opel“ automobiliu, o maždaug po 15 min. ji vėl jį sutiko ir tada, paklausė „ką tu darai?“, o jis pribėgęs prie jos, mano, kad dešine ranka, galimai kumščiu vėl sudavė jai smūgį į galvą, į viršugalvį. Ji neišlaikė pusiausvyros, nugriuvo ant dešiniojo šono. Sąmonės neprarado, paprašė vaikino paduoti jai ranką ir padėti atsikelti, bet vaikinas pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir pasakė „šiukšlėms rankos nepaduos“. Dar nori patvirtinti, kad kitas vaikinas smūgių sudavimo fakto nematė (t. 1, b. l. 59).
Liudytojas M. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos, kada buvo įvykis, nepamena, galėjo būti 2021 m. kovo 13 d. buvo vakaras, ne visai tamsu. Susitiko A. L. dėl mašinos „Škoda Octavia“ pirkimo. Užkurtas automobilis stovėjo vidury aikštelės, nes nebuvo vietų, kur normaliai pastatyti. Jie kalbėjosi, jau rengėsi išvažiuoti, kai priėjo ponia ir pareikalavo užgesinti variklį. Pasakė, kad negali, nes neužsives, o ji pradėjo pasakoti, kad ji narkotikus pardavinėja, neadekvačiai kalbėti. Ji buvo viena, su šuniu, aplink vaikščiojo keli žmonės, bet dėmesio nelabai kreipė. Kai jis atvažiavo, automobilis jau buvo užvestas. Jam asmeniškai moteris nieko daugiau nesakė, daugiau su A. L. apsižodžiavo, kad nuo mašinų smirda, eina dūmai. Jis nedalyvavo jų ginče. Nepasakys, ar moteris buvo nuėjusi, ji buvo prie automobilio galo, ten ir liko. Jis nusprendė išvažiuoti, nes nenorėjo dalyvauti jų konflikte. A. liko aikštelėje, kai jis išvažiavo, nepasakys, ar tarp jo ir moters dar vyko konfliktas. Už maždaug 15 min jis (M. B.) grįžo, nes A. L. namų raktai buvo prikabinti prie mašinos raktų. A. L. paskambino ir pasakė, kad raktai liko automobilyje, todėl jis grįžo į tą pačią aikštelę. Pats paklausė A. L., kaip baigėsi konfliktas, jis pasakojo, kad pasiginčijo ir išsiskirstė. Jis ant moters veido mėlynių nepastebėjo, o A. striukė nebuvo suplėšyta, jis būtų pastebėjęs. Neatsimena, ar moteris priėjusi lietė automobilį, bet durelių ji neuždarinėjo. Konflikto metu moteris jo įžeisti nenorėjo, konfliktas vyko tarp jos ir A. L.. Kai jis ištraukė pinigus sumokėti už automobilį, moteris pradėjo apie narkotikus kalbėti, kad jie pardavinėja narkotikus. Jie reikalus tvarkė apie 15 min., tai moteris apie 13 min. stovėjo šalia ir komentavo. A. kreipė į ją dėmesį, nes jie stovi, o ji kišasi, koliojasi. Sakė jai „eikit, netrukdykit, nesikiškit“. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, M. B. parodė, kad geriau prisiminė įvykį pirmą kartą duodamas parodymus. Jis atvažiavo su autobusu, nežino, prie kurio namo yra aikštelė, gali būti, kad kartu užvedė automobilį.
Liudytojas M. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. L. jis pažįsta, jis yra jo bendradarbio draugas. Jį pažįsta apie pusmetį. 2021 pavasarį, datos tiksliai neatsimena, iš A. jis pirko automobilį „Škoda Octavia“. Jis pas A. atvažiavo vakare, galimai apie 19.30 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, bet prie kurio namo sustojo, pasakyti negali. Žino, kad A. gyvena (duomenys neskelbtini) name. Jie užvedė automobilį ir automobiliui stovint su veikiančiu varikliu, su A. kalbėjo. Variklio užgesinti negalėjo, nes vos užvedė, automobilis turėjo defektų ir jei variklį išjungtų, tai būtų problematiška vėl jį užvesti. Automobilį pirko, norėdamas jį sutaisyti ir perparduoti. Jiems besikalbant, jis matė, kad netoliese vaikštinėjo pagyvenusi moteris su šuniuku, kuri paskui priėjo prie jų. Iškarto pastebėjo, kad moteris yra konfliktiška, nes priėjusi prie jų ne paprašė išjungti variklį, o tiesiog pradėjo ant jų rėkti, reikalaudama tai padaryti. Ji pradėjo kaltinti A., kad jis vos ne kas vakarą triukšmauja, tvarkydamas automobilius. Jie jai bandė paaiškinti, kad po 5 min. jie išsiskirstys, nori tik pabaigti tvarkyti dokumentus. Ji tiesiog stovėjo ir juos stebėjo. Jis norėdamas atsiskaityti už automobilį, ištraukė piniginę, kurioje buvo nemaža pinigų suma, o moteris tai pamačiusi, pradėjo juos kaltinti, kad jie prekiauja narkotikais, vadino juos narkomanais. Jiems toliau kalbantis, moteris taip ir stovėjo prie jų, bandė jiems kažką sakyti, bet jie į ją jokio dėmesio nekreipė. Po atsiskaitymo A. išėjo namo, moteris taip pat kažkur pasišalino, o jis bandė išvažiuoti. Jam neprivažiavus iki savo namų, paskambino A. ir pasakė, kad jis mašinoje paliko raktus, todėl jam teko grįžti į tą pačią vietą. Jis perdavė A. raktus, jie dar pasijuokė iš moters ir jis išvažiavo. Ar tarp A. ir moters kažkas buvo, A. nepasakojo. Kol jis buvo su Ar., A. tikrai moters nemušė, neįžeidinėjo, jie tiesiog stengėsi nekreipti į ją jokio dėmesio. Nemano, kad A. galėjo kaip nors smurtauti prieš moterį, juolab nebuvo jokios priežasties (t. 1, b. l. 91).
Liudytoja A. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra V. kaimynė, gyvena tame pačiame name, (duomenys neskelbtini) aukšte (virš V.). Kartais susitinka vedžiodamos šunis. Valentina gerbiama kaimynų, nekonfliktiška, pozityvus žmogus, todėl pamačiusi, kad yra prislėgta, pakalbinus papasakojo apie prieš kažkiek laiko įvykusį incidentą. Minėjo, kad buvo pavasaris, įvyko kivirčas, kaltinamasis jai trenkė, ji griuvo. Incidento pati nematė, po incidento V. G. sutikusi nebuvo, sužalojimų nematė. Jos langai išeina į aikštelę, būna, kad automobiliai stovi su įjungtais varikliais, jaučia smarvę, negali pasakyti, kad tai tik nuo kaltinamojo automobilių. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. S. parodė, kad tvirtina savo parodymus.
Liudytoja A. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. G. yra jos kaimynė, kurią pažįsta. Ji jai prieš 2-3 savaites pasiskundė, kad jai 2021 kovo mėnesį paprašius vyro išjungti automobilio, stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo, variklį, pasakydama jam, kad jai į langus (duomenys neskelbtini) aukšte eina dūmų smarvė, jis jai sudavė. Jei gerai atsimena, trenkė į galvą. Daugiau nieko nepasakojo. Ji pastebėjo, kad kaimynė po to įvykio labai sukrėsta. Pati ji to incidento nematė. Jos butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte ir ji pati nuolat jaučia smarvę nuo veikiančių automobilių variklių. Prie namo, automobilių stovėjimo aikštelėje dažnokai būna stovi automobiliai su įjungtais varikliais, garsiai groja muzika. Kas tai daro, pasakyti negali, veidų dėl užstojusių vaizdą medžių matyti negali, atpažinti nieko negali (t. 1, b. l. 101).
Liudytoja I. T. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra V. G. kaimynė ir giminaitė. Įvykio nematė, sužinojo, kai kita kaimynė, kurios vardo ir pavardės nežino, atėjo ir pasakė, kad pas jos tetą atvažiavo policija, greitoji. Išėjusi laukan pamatė, kad teta išvažiuoja, V. G. akis buvo raudona, kuri, nepamena. Skruostas ir per kaukę matėsi raudonas, patinęs. Kai grįžo iš ligoninės, V. G. papasakojo, kad su šuniuku išėjo pasivaikščioti, pamatė A. L. su draugu, stovinčius prie automobilio su įjungtu varikliu. V. G. sakė, kad priėjo sudrausminti, įvyko žodinis konfliktas, o kai A. L. draugas išvažiavo, kaltinamasis paėmė ir trenkė. Kaip suprato, kad po smūgio nenugriuvo. Teta sakė, kad norėjo sužinoti, kur jis gyvena, kaip jai tokiame amžiuje galėjo trenkti, kad policijai galėtų pasakyti, jei kas nors ateityje nutiktų. Teta pamatė, kur jis pastatė automobilį, kad grįžta, o kai susitiko, trenkė su kumščiu jai į galvą ir tuomet ji nugriuvo. Teta nėra konfliktiška, dažniausiai nutyli, bet turbūt atsibodo, kad priėjo sudrausminti. Iš tetos suprato, kad jai vieną kartą trenkė į veidą, o kitą kartą galvą, kad krisdama susilaikė už to žmogaus, bet nugriuvo viena. Ji (I. T.) gali patvirtinti, kad ši problema yra nuo 2020 m. žiemos, A. L. aikštelėje su automobiliais, sėdi po 2-3 valandas su įjungtu variklius, į butą eina smarvė, atsidarius langą.
Liudytoja I. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Buto langai iš eina į automobilių stovėjimo aikštelę. Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Nuo 2020 metų pavasario vienas ir tas pats asmuo nuolat prie (duomenys neskelbtini)namo, automobilių stovėjimo aikštelėje, galimai taiso skirtingus automobilius. Dažnai būna įjungti automobilio varikliai, kurie veikia po 2-3 valandas. Dėl išmetamų dūmų namuose nuolat jaučiama smarvė, priversta būti su uždarytais buto langais. Kai jos teta V. G. papasakojo apie 2021 m. kovo 14 d. įvykį, kuomet jai vyras sudavė į veidą ir galvą, parodė to vyro nuotrauką, ji iškarto suprato, kad tai yra tas pats asmuo. Šiam vyrui ir jos teta ir ji davė pastabas dėl keliamo triukšmo, smarvės, bet vyras į pastabas nereaguoja, o jei ką atsako, tai atsako grubiai. Kaip nukentėjo jos teta, ji nematė (t. 1, b. l. 98).
Liudytoja M. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo močiutė, A. L. buvo atėjęs pas ją su prašymu susiūti jam striukę, tai buvo 2021 m. pavasarį. Striukė buvo suplyšusi 10-15 cm, iki 20 cm. Kairės pusės šonas. Pabandė ją susiūti tą pačią dieną, bet kadangi striukė buvo nešiojama, maždaug per savaitę siūlai iširo. Jis nepasakojo nagrinėjamo įvykio aplinkybių, pasakojo, kad jį prie automobilio užpuolė moteris, vadino narkomanu, sakė, kad trukdo jai gyventi. Dėl striukės pasakojo, kad A. L. stovėjo prie automobilio, minėta moteris griebė už striukės. Nors yra kaimynai, pirmą kartą mato salėje esančia nukentėjusiąją. A. L. nėra agresyvus, namuose jokio smurto atvejų nebuvo, jei ji prašo padėti, niekada neatsisako.
Liudytojas A. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. kovo 13 d. dirbo patruliu. Nagrinėjamo įvykio metu dirbo su kolega A. G., vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini) g. Įvykio aplinkybių nepamena, nukentėjusioji atrodo matyta. „Body“ kamerą jis visada nešioja įjungtą. Kas yra vaizdo įraše, nieko pakomentuoti negali. Jie nukentėjusiajai iškvietė medikus, ji buvo išvežta į ligoninę. Atvykus, prie galvos nukentėjusioji kažką laikė. Iš to ką matė, nekilo abejonių, kad nukentėjusioji buvo sumušta. Sakė, kad gavo per galvą. Iš veido matėsi, kad jaučia skausmą. Pretenzijų tuokart kaltinamajam neturėjo. Nurodė su kokiu automobiliu jis važinėja, bet jis buvo registruotas kito asmens vardu, todėl nepavyko tą vakarą su juo susisiekti.
Liudytojas A. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 2021 m. kovo 13 d. aplinkybes, kuomet patruliavo su kolega A. B., gali pasakyti, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nepamena, sumušta pranešėja. Nukentėjusioji iš matyta. Atvykus, ji paaiškino, kad vyriškis tvarkė automobilį, kuris stovėjo po langais ar balkonu, su užvestu varikliu. Moteris davė jam pastabą, dėl ko tas vyriškis ją sumušė. Nukentėjusioji jį ir kolegą A. B. pasitiko bute. Veido ar galvos srityje, tiksliai negali įvardinti kur, matėsi sumušimai. Koridoriuje kabėjo išpurvinta striukė ar paltas. Lygtais iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o nukentėjusioji buvo išvežta į ligonę.
Liudytojas A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 14 d. iš VPK OVS apie 19.50 val. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu A. B. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje pranešėjai padarius pastabą vaikinui, kuris taisė automobilį su užvestu varikliu dėl keliamos smarvės, jis jai trenkė. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja, kuri prisistatė ir pasakė, kad nuo svetimo vyro gavo į veidą, kiek kartų jai buvo suduota, jis neatsimena. Pamena, kad ant nukentėjusiosios veido, ant kairiojo skruosto buvo paraudimas, ji nuolat dėjo prie veido šaltą žuvį. Ji pasakė, kad vaikinas galimai naudojasi automobiliu „Opel“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. A. B. patikrino minėtą automobilį per duomenų bazes, tačiau galimas automobilio savininkas nebuvo registruotas, gyvenęs (duomenys neskelbtini). Moteris nuo greitosios atsisakė, pasakė, kad pati susijusi su medicina ir susitvarkys. Taip pat bute matė moters lietpaltį, kuris buvo purvinas, išteptas purvais, galimai nuo moters kritimo, nes ji minėjo, kad po smūgio buvo nukritusi ant žemės (t. 1, b. l. 98).
2021 m. kovo 13 d. protokolas – pareiškimas, kuriuo pranešėja V. G. pranešė apie įvykį, kad 2021 m. kovo 13 d. apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), šalia automobilių stovėjimo aikštelės, viešoje vietoje, nepažįstamas vaikinas, dėl išreikštos pastabos apie automobilių taisymą užvestu varikliu, dešine ranka sudavė du kartus į veido dešiniąją pusę ir galvos viršutinę dalį – viršugalvį, sukeldamas jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 8).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. kovo 13 d. 19.44 val. gautas pranešimas, kad prieš 10 min. prie laiptinės pranešėja davė pastabą vaikinui, kuris tvarkė automobilį įjungtu varikliu. Vaikinas pasakė, kad darys ką norės ir trenkė kumščiu pranešėjai į veidą, liko matomos sumušimo žymės. Vaikinas gyvena (duomenys neskelbtini) name, šiuo metu pasišalino (t. 1, b. l. 15-19).
2021 m. kovo 14 d. Įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelė (t. 1, b. l. 20-23).
2021 m. kovo 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad atpažįstančiajam parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nukentėjusioji V. G. atpažino asmenį Nr. 3 (kaltinamąjį A. L.) pagal jo ovalią veido formą, ryškią šypseną, pliktelėjimą, akių lygį, antakių bei barzdos formą (t. 1, b. l. 45).
2021 m. kovo 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 641/2021(01) nurodyta, kad V. G. padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje ir odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 64-65).
2021 m. birželio 11 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. p1437/2021(01) nurodyta, kad V. G. padaryta minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio srityje, bei nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje ir odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke. Minkštųjų audinių kraujosruva galėjo atsirasti nukentėjusiajai ir nugriuvus. Poodinė kraujosruva veido kairėje ir odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, visumoje griuvimui nebūdingi. V. G. konstatuota minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio srityje, bei nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje ir odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke kvalifikuojami visumoje ir kiekvienas atskirai nežymiu sveikatos sutrikdymu ir 641/2021(01) specialisto išvados sužalojimų kvalifikavimui, įtakos neturi (t. 1, b. l. 73-75).
2021 m. kovo 13 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo išrašo duomenimis, V. G. buvo pristatyta į ligoninę dėl kairio skruostikaulio ir pakaušio sumušimo (t. 1., b. l. 71).
2021 m. balandžio 19 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad moteris adresu (duomenys neskelbtini) iškviečia policiją, papasakoja įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 32).
2021 m. gegužės 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti „Body“ kamerų įrašai, policija atvyksta į butą ir bendrauja su moterimi, kuri pradeda pasakoti kad nuo svetimo vyro gavo per veidą ir kitas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 26-28).
2021 m. gegužės 11 d. daiktų apžiūros apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta A. L. pateikta striukė, ties kišene iš kairės yra plyšimas, užsiūtas juodais siūlais (t. 1., b. l. 129-133).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino A. L. pareikšti kaltinimai dėl fizinio skausmo V. G. sukėlimo bei nežymaus jos sveikatos sutrikdymo.
Visų pirma pažymėtina, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu įvykio vietoje buvo kaltinamasis A. L. ir nukentėjusioji V. G.. Liudytojas M. B. matė tik žodinį konfliktą ir pasišalino, o visi kiti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai įvykio tiesiogiai išvis nematė, apie jį žino iš nukentėjusiosios arba kaltinamojo pasakojimo.
Kaltinamasis A. L. kategoriškai neigė sudavęs V. G. ir savo kaltės dėl smurto prieš V. G. nepripažino. Tokia jo pozicija kaltės atžvilgiu buvo nuosekli viso proceso metu, tačiau ji vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Grįsdamas A. L. kaltę dėl smurto prieš V. G., teismas, visų pirma, remiasi nukentėjusiosios V. G. parodymais. Iš naujo neatkartojant visų parodymų turinio, pirmiausia pažymėtina tai, kad jie dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu išliko analogiški. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ir bylą nagrinėjančiam teismui parodė, jog priėjo prie automobilių aikštelėje užvestu varikliu stovinčio automobilio ir sudrausmino ten buvusį iš matymo žinomą A. L. iš gretimo namo, kuris dažnai remontuoja aikštelėje automobilius, dėl ko namuose dažnai juntamas išmetamų dujų kvapas. Tarp jos ir A. L. kilo žodinis konfliktas, kuriame kitas vyriškis, kaip nustatyta M. B., nedalyvavo, o išvažiavo užkurtu automobiliu, o tuomet A. L. trenkė jai į veidą, kaip suprato kumščiu, sprendžiant iš kūno reakcijos, nes „žvaigždės akyse pasirodė“, negalėjo iš karto atsipeikėti.
Tikslinga paminėti, jog kaltinamojo parodymai šiuo klausimu nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, jog kilus žodiniam konfliktui, M. B. norėjo išvažiuoti, bet nukentėjusioji neleido, stovėdama už automobilio galo, jis pats (A. L.) pasišalino, išeidamas iš aikštelės link namų, ir girdėjo, kad ir M. B. pavyko išvažiuoti. Teisiamojo posėdžio metu gi kaltinamasis davė kitokius parodymus, kad pamatę, jog žodinis konfliktas beprasmiškas, M. B. išvažiavo, o jis išėjo vienu metu. Liudytojas M. B., apklaustas teismo posėdžio metu, patvirtino nukentėjusiosios, o ne kaltinamojo versiją, parodydamas, kad nenorėjo dalyvauti konflikte, išvažiavo, o aikštelėje liko A. L. ir V. G.. Liudytojas M. B. nepatvirtino kaltinamojo parodymų ir toje dalyje, kad V. G. užtrenkė automobilio dureles, o stovėdama už automobilio galo neleido išvažiuoti. Priešingai, M. B. parodė, kad jis nedalyavo konflikte, nukentėjusioji automobilio durų neuždarinėjo, tokių aplinkybių, kad būtų neleidusi išvažiuoti, nenurodė.
Gynybine kaltinamojo versija teismas laiko ir jo pareiškimą, jog dėl tamsaus paros meto, neapšviestos aikštelės negali pasakyti, ar prieš įvykstant konfliktui ant V. G. veido tikrai nebuvo jokių sužalojimų. Tokį pareiškimą išsakė ir jo naudai duodantis parodymus kaltinamojo pažįstamas liudytoju apklaustas M. B.. Teismas pažymi, jog sprendžiant iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilių aikštelė apšviesta, ir kaltinamasis, ir liudytojas patvirtino, kad automobilis, prie kurio stovėjo V. G., buvo užvestas, paruoštas išvažiavimui, taigi degė ir jo žibintai, be to, A. L. pabrėžė, kad nukentėjusioji lindo arti, buvo be kaukės. Tai, kad ir garbaus amžiaus nukentėjusioji atpažino A. L., ir kaltinamasis, bei liudytojas atpažino ją, leidžia teismui daryti išvadą, jog ir A. L., ir M. B. galėjo matyti, kad ant V. G. veido nėra sužalojimų.
Nukentėjusioji dėl esminių nagrinėjamo įvykio aplinkybių išliko nuosekli, ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu parodydama, jog iš automobilių aikštelės išvykus M. B. ir jai likus dviese su A. L., jis sudavė jai kumščiu į kairį skruostą ir pasišalino, o netrukus A. L. vėl sutiko grįždama namo, ir kai pasakė jam „ką tu darai“, jis trenkė jai į plaukuotą galvos dalį, dėl ko ji nugriuvo, galimai bandydama užsilaikyti už A. L. striukės. Body cam įrašas, BPC kortelė, liudytojais apklaustų pareigūnų A. G. ir A. B., kaimynės A. S., kaimynės ir giminaitės I. T. parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji V. G. pasakodama jiems konflikto su A. L. aplinkybes taip pat išliko nuosekli. Iš Body cam vaizdo įrašo apžiūros protokolo, taip pat ištyrus šį vaizdo įrašą teismo posėdžio metu, nustatyta, jog kairys V. G. skruostas raudonas, patinęs, akis raudona, prie plaukuotos galvos dalies nukentėjusioji, laiko šaltį, yra susijaudinusi. Pareigūnai A. G. ir A. B. parodė, kad jiems nekilo abejonių, kad V. G. sumušta, nes matė sumušimų žymes, laikomą prie galvos šaltį, iš nukentėjusiosios veido buvo matyti, kad jai skauda, koridoriuje kabėjo išpurvinta striukė ar paltas. Liudytoja I. T., mačiusi V. G., išvežamą į ligoninę, parodė, jog viena akis buvo raudona, ir per kaukę matėsi, kad skruostas raudonas ir patinęs. Šias aplinkybes patvirtina ir tokie objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai - ambulatorinio apsilankymo ligoninėje duomenys, specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog užfiksuoti sužalojimai padaryti nurodytu užduotyje laiku, bei aplinkybėmis.
A. L. neneigia, jog pamiršęs raktus vėl ėjo link automobilių aikštelės ir vėl sutiko V. G., kad ji griuvo ir bandė užsilaikyti už striukės, dėl ko ši įplyšo, ką patvirtina ir kitų daiktų apžiūros protokolas, tačiau kaltinamasis neigia, jog sudavė V. G. į kairį skruostą automobilių aikštelėje, ir antrą kartą sutikęs – kumščiu į galvą, nurodo, kad V. G., sutikus ją antrą kartą, bandė jį sulaikyti, čiupo už striukės. Tokia kaltinamojo versija neatrodo logiška ir teismo neįtikino. Be kita ko, šioje savo parodymų vietoje kaltinamasis taip pat nebuvo nuoseklus, nes ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog išvis nebuvo prisilietęs prie nukentėjusiosios, o teisme nurodė, jog bandydamas V. G. nustumti, atbula ranka mostelėjęs galėjo prisiliesti prie V. G. veido.
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad byloje esančiais, teismo posėdžio metu ištirtais ir teismo aptartais, bei įvertintais įrodymais, visiškai įrodyti smurtiniai A. L. veiksmai, sužalojimų visuma specialisto išvadoje įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Gynėjas prašė baudžiamąjį procesą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį A. L. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad kiek jam žinoma, kaltinamasis pažadėjo V. G. automobilių prie jos langų nevaryti ir gyventi taikiai, o nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad pretenzijų jokių kaltinamajam neturi, atsisakė civilinio ieškinio. Kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas V. G. pareiškimo pagrindu, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Teismas su tokia gynybos pozicija nesutinka, vertina, kad bylos nutraukimui teisinio pagrindo nėra.
BK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėjo atstovo pareiškimą ar prokuroro reikalavimą, baudžiamasi procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Taigi ši įstatymo nuostata reglamentuoja bylos nutraukimo atveją, kada apskritai nesant pareiškimo, kai toks būtinas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nagrinėjamu atveju V. G. pareiškimas buvo (t. 1., b. l. 8), taigi ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, todėl nutraukti bylą, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad pretenzijų neturėjimas kaltinamajam ar pareiškimo atsiėmimas teisminio nagrinėjimo metu negali būti traktuojamas tapačiai kaip prašymo nebuvimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, nes baudžiamojoje teisėje draudžiamas plečiamasis teisės aiškinimas.
Pastebėtina, jog galimybės nukentėjusiajam atsiimti pareiškimą, panaikinus privataus kaltinimo procesą, baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nenumato. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-651/2019). Baudžiamojo proceso kodeksas numato tik galimybę atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti šalims susitaikius (BK 38 straipsnis).
III. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje
A. L. buvo kaltinamas tuo, jog vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę: jis, 2020 m. rugpjūčio 22 d. apie 23.30 val. Vilniaus r. Sudervės km., Maišiagalos g. tyčia vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas neviršijo 1,51 prom. – 1,054 prom., ir 2021 m. balandžio 4 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) tyčia vairavo automobilį „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas 1,37 prom., nors žinojo, kad 2020 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį už automobilio vairavimą neblaiviam, kai nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 prom., ir jam buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus vairuoti transporto priemones.
BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.
Teismų praktikoje pažymima, jog tais atvejais, kai asmens veika gali būti kvalifikuojama kaip idealioji kelių skirtingų nusikalstamų veikų sutaptis, būtina vengti faktiškai tapačius veiksmus vertinti skirtinguose procesuose (nesvarbu, ar keliuose baudžiamuosiuose procesuose, ar baudžiamajame ir administracinio nusižengimo procese), nes kyla grėsmė pažeisti non bis in idem (negalima bausti dukart už tą patį teisės pažeidimą) principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).
Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad non bis in idem principas taikomas procesams tiek dėl pavojingų veikų, nustatytų BK, tiek dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK. Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-511/2021, 2K-171-976/2021, 2K-2-697/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas ,,non bis in idem“ principo aiškinimą, yra nurodęs, kad tokio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016). Kaip non bis in idem principo neatitinkanti buvo įvertinta situacija, kai asmenį, nubaustą pagal ANK 424, 427 straipsnius, nustatančius administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, buvo bandoma patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (už vairavimą neturint teisės, kai teisė vairuoti buvo atimta) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-697/2022).
2020 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymo duomenimis, A. L. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už automobilio vairavimą neblaiviam, kai nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 prom. Jam skirta 75 MGL (3750) Eur bauda, taip pat baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus (t. 2., b. l. 19-25). Baudžiamasis įsakymas, Liteko duomenimis, įsiteisėjo 2020 m. vasario 27 d. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas.
2020 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimo duomenimis A. L. nubaustas pagal ANK 424 str. 4 d. už tai, kad vairavo automobilį „Nissan“ būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,504 prom. girtumas (t. 2, b. l. 131-132, nutarimas, Liteko duomenimis, įsiteisėjo 2020 m. spalio 14 d.). ANK 424 str. 4 d. be kita ko numato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo.
2021 m. gegužės 27 d. Nusižengimų registro išrašo duomenimis, A. L. 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu baustas pagal ANK 427 str. 1 d. už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (1,37 prom.), kai jam 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už kitus pažeidimus, tame tarpe už numatytus ANK 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, bei ANK 424 straipsnio 4 dalyje (t. 2, b. l. 31-33, nutarimas, Liteko duomenimis, įsiteisėjo 2021 m. gegužės 25 d.). ANK 427 str. 1 d. be kita ko numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
2021 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje A. L. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį. 2021 m. spalio 28 d. byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui.
Byloje nustatyta, jog dėl tų pačių faktinių aplinkybių A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas įsiteisėjusiais 2020 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimu, bei 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, todėl jis negali būti baudžiamas, nes priešingu atveju būtų pažeistas ,,non bis in idem“ principas, remiantis kuriuo apskritai negalima tokia situacija, kad dėl tos pačios veikos būtų pradėti du lygiaverčiai savo pasekmėmis ir pobūdžiu procesai. Negalimumą taikyti baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju lemia pats asmens nubaudimo administracine tvarka faktas ir administracinio nusižengimo teisenos proceso prilyginimas baudžiamajam procesui.
Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, bei vadovaujantis teismų praktika, konstatuojama, kad baudžiamoji byla A. L. atžvilgiu nutrauktina, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, nes nuteisimas baudžiamąja tvarka už tuos pačius įvykius ir dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų negalima.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. L. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto konflikto su nukentėjusiąja metu. V. G. buvo sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sunkinančių ir lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teistas (t. 2., b. l. 70-77), 2020 m. vasario 11 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bauda sumokėta (t. 2., b. l. 187-188), išklausęs privalomojo mokymo apie alkoholio ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatą programą (t. 2., b. l. 189), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2., b. l. 78-83), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2., b. l. 85-87). Duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro įskaitą ar gydytas nuo priklausomybės ligų, nėra.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas, daro išvadą, jog laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant nežymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Intensyvi priežiūra neskirtina, nes padaryta nusikalstama veika nesusijusi su kaltinamojo pasišalinimu iš gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, A. L. skirtini įpareigojimai, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, A. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nustatant įstatyme numatytos įmokos minimalų dydį (BK 71 straipsnis).
Turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai bus atlyginama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdant teismo nuosprendį, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, nei įpareigojimas pagal BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktą neskirtini.
V. Kiti klausimai
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 600 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 55), teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamajam dėl nagrinėjamo įvykio pretenzijų neturi ir neturės, civilinio ieškinio atsisako, todėl byla dalyje dėl V. G. civilinio ieškinio nutrauktina.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 90,53 Eur civilinį ieškinį už PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 81). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civiliniame ieškinyje žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.
Kaltinamajam 2021 m. gegužės 11 d. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1., b. l. 123-124) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, šiuo metu esančios byloje (2 vnt. prie 1 tomo viršelio), paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
nutraukti baudžiamąjį procesą A. L. (A. L.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
1) įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigoti per tris mėnesius raštu atsiprašyti nukentėjusiosios V. G. (BK 48 straipsnio 6 dalis);
3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);
4) uždrausti išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 14 dienų be bausmę vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsniu, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur (penkų šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 90,53 Eur turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Baudžiamąją bylą dalyje dėl V. G. civilinio ieškinio nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.