- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-300-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-39096-17
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
- Kategorijos
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-300-651/2018
Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 01-1-39096-17
2019 m. gruodžio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutarties, kuria baudžiamasis procesas, kuriame A. V. ir S. V. (buvusi B.) kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nutrauktas nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. V. ir S. B. buvo kaltinami tuo, kad jie mušdami sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. 2017 m. liepos 23 d., apie 03.00 val., A. V. ir S. V., veikdami kartu, K. N. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su R. N. metu, A. V. tyčia rankos kumščiu vieną kartą smogė į R. N. į nosies sritį ir vieną kartą į smakrą, o nukentėjusiajam nuo smūgių pagriuvus ant žemės bei bandant stotis dar vieną kartą kumščiu smogė jam į galvos sritį ir taip padarė jam poodinę kraujosruvą nosyje su nosies sutinimu, po ko S. V. pribėgo prie ant žemės pargriuvusio ir gulinčio R. N. ir tyčia ne mažiau kaip keturis kartus spyrė nukentėjusiajam į kairįjį šoną, taip bendrais veiksmais mušdami sukėlė R. N. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Šie A. V. ir S. V. veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
2. Klaipėdos apylinkės teismas, gavęs pareiškimą dėl skundo atsiėmimo ir nesant prokuroro reikalavimui tęsti procesą, 2019 m. spalio 10 d. nutartimi baudžiamąjį procesą nutraukė nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 10 d, nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad išvada jog atsiėmus skundą baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, yra neteisinga. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai gavus nukentėjusiojo skundą, o jo eigoje nusikalstamą veiką perkvalifikavus į kitą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, dėl kurio procesas galimas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas, ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tęstas pagrįstai, t. y. vadovaujantis nukentėjusiojo pirminiu pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką.
3.1. Tvirtina, kad teismas nutraukdamas bylą neteisingai interpretavo BK 140 straipsnio 4 dalies ir BPK 167 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatuodamas, kad nukentėjusiojo skundo atsiėmimas prilyginamas jo nebuvimui. Teigia, kad skundo atsiėmimas ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, negalimas. Šis veiksmas negali būti traktuojamas kaip skundo ar pareiškimo nebuvimas, dėl ko nebūtų pagrindas nutraukti baudžiamąjį procesą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
3.2. Pažymi, kad nutartis priimta vadovaujantis BPK 253 straipsnio pagrindu, tačiau jei nebūtų nukentėjusiojo skundo, kuomet jis baudžiamajam procesui privalomas, teismas nutartį turėtų priimti vadovaujantis BPK 254 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis R. N. prašo atmesti apeliacinį skundą. Nesutinka su prokuroro pozicija, kad byla negalėjo būti nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindus ir tvirtina, kad nepaisant to, kad privataus kaltinimo procesas yra panaikintas, baudžiamasis procesas dėl tam tikrų BK numatytų veikų padarymo, įskaitant ir veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, negali būti pradėtas arba turi būti nutrauktas nesant nukentėjusiojo skundo. Šiuo atveju baudžiamasis procesas kaltinamiesiems A. V. ir S. V. (buvusi B.), buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo R. N. skundą: iš pradžių pradėtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vėliau veika perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. proceso eigoje kaltinamieji nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą ir dėl to nukentėjusysis neturi jiems jokių pretenzijų, todėl pateikdamas prašymą atsiimti pareiškimą, sutiko, kad baudžiamasis procesas šiems kaltinamiesiems būtų nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nei BK nei BPK nuostatos nukentėjusiajam nedraudžia bet kurioje proceso stadijoje atsiimti skundą, kurio pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Tiek BK 140 straipsnio 4 dalies, tiek BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas turi būti aiškinami ne atsietai, o sistemiškai ir šių straipsnių nuostatos suponuoja išvadą, kad nukentėjusiajam asmeniui atsiėmus skundą bet kuriuo proceso metu ir nesant prokuroro reikalavimo, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, nes baudžiamasis procesas dėl to, kad kaltinamieji atlygino visą nukentėjusiajam padarytą žalą, yra nebetikslingas.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Gynėjas prašo prokuroro skundą atmesti, nurodė, kad šalys susitarė dėl žalos atlygino ir byla nutraukta nesant nukentėjusiojo skundo. Pažymėjo, kad procesas buvo pradėtas tuo metu, kai dar galiojo privataus kaltinimo institutas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Apeliaciniu skundu yra skundžiama nutartis, kuria, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamoji byla kaltinamiesiems A. V. ir S. V. nutraukta. Apelianto įsitikinimu, nutraukti baudžiamąją bylą tuo pagrindu nebuvo galima, nes skundo atsiėmimas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu negali būti traktuojamas kaip nukentėjusiojo skundo ar pareiškimo nebuvimas, dėl ko būtų pagrindas nutraukti baudžiamąjį procesą minėtu pagrindu.
8. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir BPK 253 straipsniu, nutraukė baudžiamąją bylą.
9. Nustatyta, kad 2017-07-24 buvo gautas R. N. pareiškimas apie tai, kad 2017-07-23 apie 03.04 val., būnant pas brolį K. N., (duomenys neskelbtini), jis buvo sumuštas A. V. bei pastarojo žmonos ar sugyventinės S. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2017-08-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018-10-29 priėmė nutarimą perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas) ir vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 punktu ikiteisminį tyrimą nutraukė. Šis nutarimas nukentėjusiojo atstovo skųstas aukštesniam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie atmetė skundą, tačiau Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019-01-16 nutartis panaikinta ir dėl R. N. skundo priimtas naujas sprendimas, t. y. panaikinta Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018-10-29 nutarimo dalis, kuria ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39096-17 nutrauktas, o nutarimo dalis dėl veikos perkvalifikavimo palikta nepakeista. Taip pat panaikintas ir aukštesniojo prokuroro 2018-12-10 nutarimas, kuria atmestas nukentėjusiojo R. N. skundas dėl 2018-10-29 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taigi kaip matyti, Klaipėdos apygardos teismui panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, jis buvo tęsiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas) ir būtent pagal BK 140 straipsnio 1 dalį surašius kaltinamąją aktą, kaltinamieji A. V. ir S. V. perduoti teismui. Taigi nukentėjusiojo pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip to reikalaujama BK 140 straipsnio 4 dalyje ir BPK 167 straipsnio 1 dalyje, buvo pateiktas ir juo remiantis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
9.1. Pažymėtina, kad 2018 m. spalio 29 d. nutarimu perkvalifikavus veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, Baudžiamojo proceso kodekso XXX skyrius, reglamentuojantis privataus kaltinimo bylų procesą, nebegaliojo – jis 2017-07-11 įstatymu Nr. XIII-626, kuris įsigaliojo nuo 2017-10-01, pripažintas netekusiu galios.
10. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėjo atstovo pareiškimą ar prokuroro reikalavimą, baudžiamasi procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Taigi ši įstatymo nuostata reglamentuoja bylos nutraukimo atveją, kada apskritai nesant pareiškimo, kai toks būtinas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vadinasi, nagrinėjant bylą teisme paaiškėjus faktui, kad nėra nukentėjusiojo pareiškimo, kai jis būtinas pradėti baudžiamąjį procesą, baudžiamoji byla turi būti nutraukta. Analizuojamu atveju toks pareiškimas buvo ir ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai. Vadinasi, nutraukti teisme nagrinėjamą bylą, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nebuvo pagrindo. Pareiškimo atsiėmimas negali būti traktuojamas kaip prašymo nebuvimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Kadangi baudžiamasis procesas buvo pradėtas esant nukentėjusiojo pareiškimui, todėl vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu nutraukti bylą nebuvo jokio teisinio pagrindo.
11. Dėl galimybės nukentėjusiajam atsiimti pareiškimą baudžiamojo proceso metu nurodytina, kad tokios galimybės, panaikinus privataus kaltinimo procesą, baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nenumato. Pagal viešosios teisės principą, priešingai nei nurodo nukentėjusysis, draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leista. Kadangi baudžiamojo proceso kodekse nėra numatyta galimybė nukentėjusiajam baudžiamojo proceso metu atsiimti pareiškimą ir dėl to nutraukti baudžiamąjį procesą, todėl jis tokios teisės neturi.
12. Iš nukentėjusiojo pareiškimo matyti, kad jis pareiškimą nutarė atsiimti dėl to, kad kaltinamieji atlygino jam visą padarytą žalą ir jis pretenzijų daugiau neturi, tačiau pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso normos numato tik galimybę atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti šalims susitaikius (BK 38 straipsnis).
13. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo BK 140 straipsnio 4 dalies, BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, todėl nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą, prilygindamas nukentėjusiojo skundo atsiėmimą jo nebuvimui tiek BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, tiek BPK 167 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl nurodytų priežasčių tenkintinas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-10-10 nutartis naikintina ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui