Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolio A. B. pareiškimą dėl nuteistajam S. L. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas antstolio A. B. 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškimas, kuriuo prašoma baudą pakeisti areštu. Pareiškime nurodyta, kad antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. išduotu vykdomuoju raštu Nr. 1-2171-946 dėl 376,60 Eur baudos išieškojimo iš S. L. V. mokesčių inspekcijos naudai. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad S. L. niekur nedirba. Skolininkas turto, į kurį pagal įstatymus būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. 2016 m. spalio 20 d. surašytas turto-asmens neradimo aktas vykdomojoje byloje. Vykdomajame rašte nurodytu adresu S. L. gyvena. Skolininkui priklausančios sąskaitos yra areštuotos, tačiau piniginių lėšų jose nėra. Pagal išduotą minėtą vykdomąjį raštą bauda neišieškota, nėra galimybės jos išieškoti priverstinai.

Nuteistasis prašė netenkinti prašymo, nes 2016 m. rugsėjo mėnesį jam buvo atlikta operacija, negali dirbti sunkaus darbo. Gauna pašalpą, nes registruotas Darbo biržoje. Gruodžio mėnesį jo pradėjo ieškoti antstolis. Būtų užnešęs jam pinigų. Jis nežinojo, kad galima mokėti po kelis eurus. Šiandien jis gali sumokėti 100 Eur. Dirbdavo nelegaliai. Per pusę metų sumokėtų baudą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė baudą pakeisti areštu, nes nuteistasis nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl ko nesumokėjo baudos.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.).

BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Savanoriškas baudos bausmės įvykdymas yra tada, kai nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir tai patvirtinančius dokumentus pateikia nuosprendį priėmusiam teismui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. išdavė vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2171-946/2015 dėl 376,60 Eur baudos išieškojimo iš nuteistojo S. L. 2016 m. spalio 20 ir 21 d. buvo surašyti aktai apie turto, asmens neradimą, kuriuose nurodyta, kad nuteistasis gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, gauna bedarbio pašalpą, nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto neturi.

Teismas, įvertinęs tokius antstolio pateiktus duomenis, paties nuteistojo paaiškinimus, sprendžia, kad nuteistasis turėjo pajamų, nes nurodė, kad nelegaliai dirbo, o šiuo metu gauna pašalpą, tačiau baudos per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą nesumokėjo.

Teismo vertinimu, 376,60 Eur dydžio bauda nėra labai didelė ir objektyviai ją įmanoma sumokėti per teismo nustatytą terminą. Nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, teismui jokios reikšmės neturi (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1302-582/2012). Taigi, nuteistasis galėjo baudą mokėti dalimis, tačiau to nepadarė. Be to, nuteistasis yra darbingo amžiaus, bet nedirba. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad nuteistasis dėjo pastangas įsidarbinti, o tai rodo jo nenorą dirbti ir gauti už tai darbo užmokestį, kas būtų leidę nuteistajam įvykdyti ir jam paskirtą bausmę – sumokėti baudą. Todėl tai sudaro pagrindą pripažinti jį vengus atlikti jam paskirtą bausmę baudą.

Esant išvardintoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistasis vengia sumokėti baudą, todėl baudos bausmė keistina areštu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, viena arešto para prilyginama 2 MGL dydžio baudai (1:2), todėl nagrinėjamu atveju pakeitus Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu S. L. skirtą galutinę 10 MGL dydžio baudą į areštą minėtu santykiu, tai atitiktų 5 parų arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 362 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 364 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nutaria:

antstolio A. B. 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškimą dėl nuteistajam S. L. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę tenkinti.

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2171-946/2015 paskirtą galutinę 10 MGL (376,60 Eur) baudos bausmę pakeisti į 5 (penkių) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. L. faktinio sulaikymo vykdant arešto bausmę dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.