Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, gyvenamoji vieta deklaruota Panevėžio miesto savivaldybėje, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2014-05-29 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą sudaryti automobilio nuomos sutartį tam, kad įgytų galimybę perduoti automobilį kitiems asmenims ir jo negrąžinti nuomotojui, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu J. K., sudarė nuomos sutartį Nr. 2014/05/29-2 dėl naudojimosi automobiliu Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2014-05-29 iki 2014-06-05, ir tą pačią dieną minėtą automobilį paėmė ir jį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu apgaule įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ir padarė šiai bendrovei turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

2014-05-29 UAB „E. P. B. G.“ kasos pajamų orderiu, iš kurio matyti, jog iš S. L. buvo priimtas 500 Lt užstatas už mikroautobuso Ford Tranzit nuomą (1 t. b. l. 31, 48, 63).

VĮ Regitra duomenų bazės informacija, jog automobilio Ford Tranzit FT 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b. l. 53).

Sąskaita-faktūra, iš kurios matyti, kad automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už 5000 litų (1752,20 Eur) be PVM (1 t. b. l. 101).

Atiduodant baudžiamąją bylą teismui kaltinamojo padaryta veika buvo kvalifikuota kaip turto iššvaistymas pagal BK 184 str. 1 d.

Tačiau ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus su tokia veikos kvalifikacija sutikti negalima. Teismas sprendžia, kad šioje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis jau sudarydamas automobilio nuomos sutartį veikė apgaule, kas sudaro pagrindą jo padarytą veiką kvalifikuoti ne kaip jam šia sutartimi patikėto turto iššvaistymą, o kaip šio jam svetimo turto įgijimą apgaule, tai yra sukčiavimą.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą, teisės į jį įgijimą, turtinės prievolės išvengimą neteisėtu, yra būtent apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, taip pat ir turtinės prievolės išvengimo būdas. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas –suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2010).

Šios bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad atribojant turto pasisavinimą ir turto iššvaistymą nuo sukčiavimo (BK 182 straipsnis), esminis kriterijus yra kaltininko įgaliojimų svetimo turto ar turtinės teisės atžvilgiu buvimas. Sukčiavimo atveju neteisėtą svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą lemia apgaulė, o esant turto pasisavinimui ar iššvaistymui – kaltininko pasinaudojimas įgaliojimais šiam turtui ar turtinei teisei. Atskiriant šias veikas vertinamas turto valdymo pagrindo (įgaliojimų turtui atsiradimo) teisėtumas. Sukčiavimo atveju įgaliojimai turtui atsiranda suklaidinus nukentėjusįjį, t. y. iš esmės neteisėtai.

Dėl to tais atvejais, kai asmuo pasisavina ar iššvaisto svetimą turtą prieš tai sudaręs sandorius dėl šio turto patikėjimo ar perdavimo jo žinion ne siekdamas sukurti tikras sandoriuose numatytas teises ir pareigas, bet tam, kad įgytų galimybę disponuoti šiuo turtu, turėdamas išankstinę tyčią jį pasisavinti ar iššvaistyti, – tokia veika kvalifikuojama ne kaip turto pasisavinimas ar iššvaistymas, bet kaip sukčiavimas. BK 183 ar 184 straipsniai taikomi tada, kai kaltininkui teisėtai suteikiami tam tikri įgaliojimai turto atžvilgiu ir tik po to, viršijant šiuos įgaliojimus, turtas iš teisėto kaltininko valdymo perkeliamas į neteisėtą. Esant sukčiavimui, apgaulė naudojama siekiant suklaidinti nukentėjusįjį, kad šis perduotų kaltininkui turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo ar iššvaistymo atveju kaltininkas jau turi tam tikrus įgaliojimus turto atžvilgiu, o apgaulę naudoja pakeisdamas šio turto teisinį statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 19 Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalga (BK 183 ir 184 straipsniai) Nr. AB-42-1 (Teismų praktika 42, p. 508).

Kaip matyti ištyrus ir įvertinus šioje byloje surinktus įrodymus, kaltinamasis dar prieš sudarydamas automobilio nuomos sutartį jau žinojo, kad jam automobilis iš tikrųjų nebus reikalingas. Kaip jis pats parodė, jo tiesiog paprašė automobilį išnuomoti kiti asmenys, kuriems jis turėjo iškart ir perduoti automobilį už tam tikrą atlygį, ką, kaip nustatyta, ir padarė. Tai rodo, kad kaltinamojo tikrasis tikslas sudarant nuomos sutartį buvo tik tai, kad tokiu būdu įgyti galimybę prieiti ir faktiškai pasinaudoti automobiliu, kad jį perduoti kitiems asmenims už atlygį, o ne tai, kad sukurti tikrus nuomos teisinius santykius, dėl kurių ir buvo faktiškai pasirašyta sutartis.

Tikruosius savo ketinimus kaltinamasis sudarydamas nuomos sutartį nuo nuomotojo nuslėpė, jam jų neatskleidė, kas rodo jį taip veikus apgaule, kad pasiekti savo tikrąjį tikslą, tai yra išsinuomojus automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „E. P. B. G.“, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai jį užvaldyti ir vėliau perduoti jį nenustatytiems asmenims, kurie jam už tai davė 200 Lt. Šios aplinkybės vienareikšmiškai rodo, kad kaltinamasis suprato, jog net neketindamas iš tikrųjų vykdyti įsipareigojimų pagal sudarytą nuomos sutartį ir tai nuslėpdamas nuo automobilio savininko ir nuomotojo veikia apgaule bei, kad tokiu būdu faktiškai neteisėtai užvaldys automobilį, dėl ko automobilio savininkui bus padaryta žala, nes automobilis nebus jam grąžintas, o bus perleistas kitiems asmenims. Kadangi tikrieji kaltinamojo ketinimai šiuo atveju sudarant automobilio nuomos sutartį buvo reikšmingi nuomotojui apsisprendžiant dėl sutarties sudarymo ir automobilio faktinio perdavimo jam pagal sutartį, tai tikrųjų ketinimų neatskleidimas yra neabejotinai ta esminė kaltinamojo panaudota apgaulė, kuri lėmė nuomotojo apsisprendimą dėl automobilio nuomos sutarties sudarymo ir automobilio faktinio perdavimo.

Taigi, įvertinus tai, kad šioje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo su UAB „E. P. B. G.“ sudaryta sutartis dėl automobilio Ford Transit jam patikėjimo ir perdavimo laikinam naudojimui iš esmės buvo ne sandoris, kuriuo kaltinamasis būtų siekęs iš tikrųjų sukurti tikrąsias sandoryje numatytas teises bei pareigas, o tik priemonė, kuri leistų faktiškai naudotis automobiliu ir įgyti galimybę jį iššvaistyti turint tyčia atitinkamai veikti, tai šiuo atveju tokia veika turi būti kvalifikuota ne kaip minėto automobilio iššvaistymas, kas buvo padaryta perduodant bylą teismui, o kaip sukčiavimas apgaule užvaldant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu automobiliu po to, kai jis buvo apgaule užvaldytas, kaltinamasis galėjo laisvai disponuoti savo nuožiūra, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis jį perdavė nenustatytiems asmenims, sukčiavimas turi būti kvalifikuotas kaip baigta nusikalstama veika.

Dėl nurodytų aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš turto iššvaistymo pagal BK 184 str. 1 d. į sukčiavimą pagal BK 182 str. 1 d.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą S. L. pripažinti kaltu padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

S. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas neteistas, dirba. Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas tokios bausmės dydžio minimumui.

S. L. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką).

Nustatant baudos bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

Dėl civilinių ieškinių

Įstatymas numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 1752,20 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 102).

Pagal CK turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad patyrė 1752,20 Eur turtinę žalą dėl nusikaltimo metu prarasto automobilio. Ieškovas patirtą turtinę žalą ir konkrečiai jos dydį grindė pateikta sąskaita-faktūra, pagal kuria buvo įsigytas minėtas automobilis (1 t. b. l. 101).

Iš šios sąskaitos turinio matyti, kad ieškovas patirtos turtinės žalos dydį apskaičiavo pagal turto įsigijimo metu buvusią jo vertę (kainą). Tačiau teismas pažymi, kad pagal minėtą sąskaitą automobilis buvo įsigytas 2013-12-20. Nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis buvo naudojamas, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai reikalauja nusikalstama veika patirtos turtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrįstai reikalauja priteisti šio turto, kai jis buvo įsigytas 2013-12-20, vertę atitinkančią pinigų sumą.

Akivaizdu, kad per visą tą laiką nuo automobilio įsigijimo jis iš tiesų objektyviai yra atitinkamai nuvertėjęs, dėl ko patirtoji turtinė žala yra gerokai mažesnė nei tokio turto vertė 2013-12-20. Todėl teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas tik iš dalies, šiai bendrovei iš S. L. priteisiant mažesnę nei prašoma pinigų sumą.

Šioje byloje civilinį ieškinį buvo pareiškusi ir kita bendrovė - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pareiškė 349,51 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 106).

Pažymėtina, kad bylos šalys turi pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, motyvuotai pranešti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai naudotis proceso įstatymo suteiktomis teisėmis ir nepiktnaudžiauti, o teismas turi imtis priemonių, kad bylos procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus.

Jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 252 str. 1 d.).

Ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kuriam apie teisiamojo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą, į teismo siųstus paklausimus raštu minėtos bendrovės vadovas neatsakė, todėl konstatuotina, kad ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Dėl to teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį palieka nenagrinėtą.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., ir skirti jam 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 564,90 eurų (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 376,60 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio baudą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“(įmonės kodas 302315777) civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš S. L. 1160 eurų (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 303021038) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti S. L., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.