Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovėms L. M., E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui D. J., išvadą teikianti institucija byloje– Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė M. J. kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama: nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina ieškove; priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. J. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę M. J.; priteisti iš atsakovo 2100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn.; leisti ieškovei išvežti nepilnametį sūnų J. J. gyventi į kitą valstybę be atsakovo D. J. sutikimo; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko. Paaiškino, kad prašo teismo leidimo išsivežti vaiką gyventi į užsienį. Ji buvo išsivežusi vaiką į užsienį, bet atsakovas ją ten padavė į teismą, kad ji pagrobė vaiką. A. teismas pripažino, kad ji turi vaiką grąžinti į Lietuvą, nes jis yra Lietuvos pilietis. Ji grįžo su vaiku į Lietuvą ir pasirašė sutikimą su atsakovo mama, kad ji laikinai prižiūrės vaiką, o po to jį pasiims, bet kilus ginčui, nusprendė kreiptis į teismą. Vaikas Lietuvoje yra beveik metus. Su vaiku bendrauja per „Messenger“, susisiekia per savaitę kelis kartus, kalbasi po pusę valandos ir ilgiau. Vaikas bendrauja noriai, yra prašęs atvažiuoti jo pasiimti. Liepos mėnesį atostogavo kartu su vaiku, buvo pasiėmusi 10 d. atostogų. Gyvena L. su draugu J. Š. , jo mama ir sese, keturiese viename nuomojamame būste. Ji dirba greito maisto restorane, priima užsakymus, pakuoja maistą. Dirba pamainomis. Vaikui yra atsiras kambarys, ji pasikeistų darbo valandas. Šalia yra vaikų darželis, su vadovu yra kalbėjusi. Vaikas jau yra buvęs A. apie pusantrų metų, kalbos dar nėra pamiršęs. Į Lietuvą neplanuoja grįžti, nes ten turi gerą darbą. Su atsakovu iki vaiko gimimo kartu gyveno apie tris metus ir du metus gimus vaikui. Gyvenant kartu atsakovas nedirbdavo, nejausdavo atsakomybės dėl vaiko, gerdavo su draugais. Grįžęs naktį keldavo šurmulį. Vaiko prižiūrėti nepadėdavo, sakydavo „tu motina, tu ir žiūrėk“. Visada būdavo žeminantys žodžiai. Ž. yra buvę, kad grįžus iš darželio su vaiku, neįsileido. Yra smurtavęs. Iš dviejų darbų ji išėjo dėl atsakovo, nes atsakovas girtas ateidavo į darbovietę. Prieš grįžtant atostogų, atsakovas skambino girtas ir „koliojo“. Pati alkoholio nevartoja. Į J. K. išvyko pernai spalio mėnesį, sūnaus nesivežė, nes nenorėjo pažeisti A. teismo sprendimo. Sūnus buvo paliktas atsakovo mamos priežiūrai. Su atsakovo motina nesipyksta, jei vaikas ilgai nekelia ragelio, susisiekia su ja. J. prašo, kad kartu jį išsivežtų į užsienį, laukia, kada grįš jo pasiimti. Kartu gyvenant atsakovas yra dirbęs Ž. žemės ūkio bendrovėje, bet ten išmetė dėl gėrimo, turėjo pradėti dirbti žemės ūkio mokykloje, bet nepradėjus dirbti, irgi išmetė, nes pradėjo gerti. Yra bausta už nepagrįstą policijos iškvietimą, nes jo motina sakė, kad „nedaryk gėdos“, grasino, kad su vaiku išlėks į gatvę. Gyvenant J. K. atsakovas, kai būdavo blaivus, bendraudavo telefonu, atvykęs nebuvo. Gyvenant užsienyje atsakovas išlaikymo sūnui neteikė. Gyvenant J. K. J. išlaikymo išlaidos būdavo apie 100-150 svarų. Jos pajamos yra apie 1200 svarų per mėnesį, kreditorinių įsiskolinimų neturi. Gyvena name, kuriame yra keturi kambariai, gyvena keturi suaugę, yra vienas laisvas kambarys. Darželis yra šalia namų, 5 minutės kelio pėsčiomis. J. J. K. prisitaikė puikiai, nes jo pusbroliai puikiai kalba tiek lietuviškai, tiek angliškai. Į J. K. išvyko dėl susiklosčiusių santykių su atsakovu. Jei nepavyktų gauti sūnui ugdymo įstaigos, ji pati būtų su vaiku namuose. Yra domėjusi galimybėmis: reikia nueiti ir pateikti prašymą registratūroje ir pateikti gydytojo pažymą. Sūnus puikiai supranta anglų kalbą, anglų kalba jis bendraudavo su jos drauge ir jos sese. Su močiute emocinis ryšys yra, nes gyvenant Lietuvoje visur yra močiutė. Sudarytų vaikui sąlygas bendrauti su močiute ir tėčiu. Grįžusi atostogų, vaikui parveždavo ir rūbų ir vaiką apipirkdavo. Vaikui buvo nupirkusi planšetę, o grįžusi iš A. parvežė kitą planšetę. Jei ieškinys būtų tenkintas, vaikas galėtų bendrauti su kitais šeimos nariais, jis pats moka paskambinti.

Ieškovės atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti, nurodė, kad yra pateikę visus reikiamus įrodymus, taip pat yra gauta išvada iš J. K. institucijų apie vaiko gyvenimo sąlygų tinkamumą. Trečiu ieškinio reikalavimu prašoma priteisti įsiskolinimą vaikui. Išlaikymo prašo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimo – kol nepilnametis vaikas gyveno tik kartu su atsakove. Prašomo priteisti išlaikymo 220 eurų sumą yra detalizavę ieškinyje. Susiklosčiusi sudėtinga situacija. Byloje turimi dokumentai apie kildavusius konfliktus, ta aplinka, kurioje vaikas anksčiau gyveno, neabejotinai buvo žalinga. Buvo daug konfliktų, buvo daug alkoholio vartojimo, bet nepaisant to, dar tais laikais buvo nustatyta, kad atsakovė vaiku pasirūpinti sugeba tinkamai. Byloje ginčas vyksta tik dėl leidimo gyventi užsienyje. Atsakovas sutinka, kad vaikui išlaikymas yra būtinas. Sutinka, kad ir gyventų su ieškove, jei tai būtų Lietuvoje. Ginčas kyla dėl to, ar galima ieškovei suteikti leidimą vaiką išsivežti į J. K. Šiuo atveju pats atsakovas nepateikė nei vieno argumento ir įrodymo, karis sudarytų pagrindą netenkinti šio reikalavimo. Tuo labiau matoma J. K. vaiko teisių išvada, kurioje nustatyta, kad ir pas ieškovę gyvenimo sąlygos analogiškai yra labai geros. Vaikui prisitaikyti nebūtų sunkumų, kadangi jis pusantrų metų jau yra gyvenęs J. K., be to, jis gyventų lietuviškoje aplinkoje, didesnių traumų vaikui nekiltų. Jei dėl susiklosčiusios situacijos atsakovė pernai nebūtų turėjusi vaiko palikti, dabar būtų visiškai aiški situacija, su kuo turėtų gyventi vaikas. Tik dėl A. teismo sprendimo vaikas atsidūrė pas atsakovą. Ta aplinka, kurioje vaikas atsidūrė, yra žalinga. Neginčija pačių buities sąlygų tinkamumo, tačiau kalbama apie pačią vaiko priežiūrą. Atsakovas nevengia alkoholio, nors nurodoma, kad šiai dienai situacija taisosi, bet neturima duomenų, kad ta aplinka būtų pasikeitusi taip, kad vaikui nebūtų žalinga. Tik iškėlus bylą, atsakovas kalbėjo, kad alkoholio nevartoja, tačiau nustatytos aplinkybės, kad buvo smurtaujama artimoje aplinkoje, nustatyti grėsmės vaikui lygiai. Negalima garantuoti, kad ateityje tokia situacija nesikartos. Minimaliai patenkinamus vaiko interesus užtikrina močiutė, o ne atsakovas. Tuo tarpu ieškovės gyvenimo sąlygos geros, smurto atvejų nenustatyta. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vaikas toliau augs ir gyvens lietuviškoje aplinkoje, šeimos ryšiai užtikrins vaikui kalbinę, psichologinę, emocinę aplinką, kurioje jis jausis saugiai. Šiuo atveju vaiko gyvenimas pas atsakovą neatitiktų vaiko interesų. Atsakovas netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, pakankamai ilgus laiko tarpus praleidžia arba vartodamas alkoholį, arba dirbdamas ir dažniausiai vaiko priežiūrą palieka močiutei, o šiuo atveju prašoma nustatyti vaiko globa ne su močiute, o su vienu iš tėvų. Atsakovas negalėjo įvardinti, kiek yra skiriam išlaidų vaiko išlaikymui, kadangi tuo labiau rūpinasi vaiko močiutė. Kalbant apie vaiko santykius su mama, atsakovas patvirtino, kad tas ryšys nėra nutrūkęs. Vaikas būtų linkęs sugrįžti pas mama, jis prisimena, kokia tai buvo aplinka ir pati liudytoja B. J. patvirtino, kad vaikas vis dar moka anglų kalbą. Tai nebūtų vaiko adaptavimasis prie visiškai naujos aplinkos. Vaiko išlaikymui prašo priteisti pusę minimalios algos, tai yra minimalios būtinosios išlaidos vaikui, minimaliems poreikiams patenkinti. Ieškovas pripažino, kad kai ieškovė su vaiku gyveno A., išlaikymo neteikė, taip pat pripažino, kad su vaiku nebendravo, pasiteisindamas teisiniais niuansais, kurių detalizuoti negalėjo. Atsakovas nepateikė nei atsiliepimo, nei priešieškinio, atsakovas nereiškė savarankiškų reikalavimų, jis tik nesutinka išduoti leidimo gyventi užsienyje, bet pagrįstų argumentų tam, nenurodo. Taip pat neprieštarauja dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaiku. Prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nesutinka, nes J. gyvena Lietuvoje, turi savo draugų ratą, lanko darželį yra išlaikomas, prižiūrimas. Gyvena su jo mama ir juo, būstas priklauso jo mamai. Užsiima viskuo, jei mama turi išvykti anksčiau, tai viskuo rūpinasi jis, o jei jam reikia išvykti, viskuo užsiima jo mama. Kai dirba, sūnų prižiūri mama. Sūnus lanko P. darželį. Jo santykiai su sūnumi labai geri. Bendrauti sūnui su motina netrukdo, į jų bendravimą nesikiša. Sūnus norėtų gyventi su abiem tėvais, tik nori, kad mama gyventų Lietuvoje. Paskutinius tris mėnesius sūnus daugiau laiko praleido su jo mama, nes jam buvo komandiruotės visoje Lietuvoje. Jo pajamos per mėnesį įvairios, nuo 600 iki 1500 Eur, šios pajamos neoficialios. Jei ieškovė gyventų Lietuvoje, jis neprieštarautų, kad sūnus gyventų su mama, jis remtų, bet nemano, kad užsienyje ji sugebės pasirūpinti. Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, išlaikymo vaikui nesiūlė. Nuo to laiko, kai byla teisme, vaikas gyvena su juo, kiek išleido vaikui, įvardinti negali. Teikti išlaikymą vaikui po 220 Eur per mėnesį nesutinka dėl to, kad tie pinigai neatiteks vaikui, nes pasakė, kad jei pasiims vaiką – nebedirbs. Su įsiskolinimo suma nesutinka, sumokėti galėtų, bet atsakovė turėtų sumokėti už tą laikotarpį kai sūnus gyvena su juo. Per metus atsakovė buvo grįžusi du kartus, buvo rūbelių, bet pagrinde buvo žaislai, saldumynai. Buvo pasiėmusi vaiką dviem ar keturioms dienoms. Aplankyti vaiko nenuvyktų, nes neturėtų kur apsistoti, atsakovė nesuteiktų sąlygų. Seniau piktnaudžiavo alkoholiu, dabar ne, ruošiasi koduotis. Anksčiau turėdavo problemų per atsakovę, nes nepagrįstai kviesdavo policiją. Buvo baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje dėl smurto prieš savo mamą, bet byla buvo nutraukta, nes nebuvo duomenų. Ikiteisminis tyrimas buvo dėl to, kad per Kūčių vakarą gėrė, o mama iškvietė policiją, pasakiusi, kad jis ją mušė. Savaitgalius praleidžia su vaiku, taip pat būna vakarais. Jo santykiai su savo mama yra geri. Šiais metais balandžio 15 d. norėjo surašyti, kad vaikas yra su juo, bet vaiką tuo metu buvo palikęs prižiūrėti savo broliui, kažkas iškvietė vaiko teisių apsaugos tarnybą, nes pamatė, kad jis geria ir vaiką tamposi kartu. Jei ieškinys būtų netenkintas, jis nedraustų vaikui bendrauti su mama. Vaikas į savo buvusią gyvenamąją vietą tikrai nenorėtų grįžti, nes buvo pateikti vaizdo įrašai, kaip jis ten gyveno. Nemano, kad motina vaiku rūpinsis, nes jis šiuo metu yra vedamas pas logopedą, pas ortopedą, tvarkomi dantukai, šito motina nieko nežino, nes nesidomi, ji visiškai nesirūpina vaiku, jo raida. Nesutinka, kad vaikas būtų išvežtas, ten gyvenimo sąlygų neturės.

Liudytoja B. J. parodė, kad jos anūkas J. J. yra kartu su ja, gyvena jos namuose kartu su savo tėvu, kartu dar gyvena jos sūnus G. J.. Sūnaus santykiai su tėvu labai geri. Grįžus iš L., jis bijodavo kitų žmonių, dabar lanko darželį, turi draugų. Gerai sutaria, dažnai keliauja. Kasdieninius rūpesčius dalinasi kartu su sūnumi. Tėtis vaiką myli, vaikui tėčio reikia, reikia ir mamos, pasiilgsta. Su mama anūkas bendrauja, bet nelabai mėgsta bendrauti per „Messenger“, jam sunku išlaikyti dėmesį. Anūkas yra savarankiškas ir ji nežino, kiek jis bendrauja su mama. Po susitikimo su mama, labai pasiilgdavo, dabar jau apsiprato. Mama kiekvienų Kalėdų proga, gimtadienio proga atsiunčia dovanėlių, atvažiavusi atvežė rūbelių. D. J. dirba pagal verslo liudijimą. Nenorėtų, kad anūkas būtų išvežtas į J. K. Neturi žinių, kad mama tinkamai nepasirūpintų sūnumi, pretenzijų M. J. neturi. Sūnus išgėrinėja, buvo seniūnijos socialinė darbuotoja paskambinusi ir atvažiavo policija. Sūnus yra ranką pakėlęs prieš ją, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo surinkta įrodymų. Kiek žino, sūnus D. J. turėtų kažkur važiuoti koduotis. Jei anūkas būtų užsienyje, tai ji neturėtų galimybės bendrauti, nes ji nemoka angliškai. Adaptuotis A. jam būtų sunkoka, bet anglų kalbą prisimena. Vaikas mamos pasiilgsta, sausio mėnesį, kai grįžo, ji buvo užleidusi M. kambarį ir ten ji buvo dvi paras, o vasarą buvo pasiėmusi J.

Liudytoja A. M. parodė, kad M. J. ir D. J. į socialinės rizikos sąrašus įtraukti kažkur 2015 m. dėl policijos iškvietimų, nesutarimų. Po to du metus socialine darbuotoja nedirbo, o kai grįžo, M. J. kaip tik išvažiavo į užsienį. Močiutė yra išsigelbėjimas, kitaip neįsivaizduoja, kas būtų per tuos visus pykčius, alkoholio vartojimus. D. J. vartoja alkoholį, tai yra faktas. Močiutė ir rūpindavosi, po kelias dienas jo nebūdavo namie. Tai žino iš aplinkinių pranešimų ir pačios mamos B. J. Tai buvo nevienkartinis atvejis. Galų gale D. J. įkalbino gydytis. Gydymas jau pasibaigęs, savaitę buvo Šiaulių priklausomybių centre, dabar yra praėjęs mėnuo laiko ir situacija yra pasikeitusi. Dar tik mėnuo, pokyčiai akivaizdūs, bet per mažas laiko tarpas, kad įvertinti. Su ieškove bendraudavo telefonu, kai buvo išvykusi, kalbėdavo kaip jai sekasi, palaikydavo ryšį. Apie M. J. gyvenimo sąlygas jai žinoma tik iš jos pačios. Anksčiau tikrai būtų sakiusi, kad sąlygų vaikui augti pas tėtį nėra, D. J. sunkiai galėjo pasirūpinti vaiku. Močiutė didelį vaidmenį atlikdavo. Vaikas nesileidžia į kalbas apie tėvus, apie žaislus – taip. Apie vaikui nustatytą grėsmės lygį nežino. Yra gauta policijos pranešimų apie smurtą šeimoje. Vaiko akivaizdoje alkoholio D. J. nevartodavo, jis išeidavo dvi–tris dienas. Vaikas apie mamą jai nėra nieko sakęs, įspūdis toks, kad vaikas vengia kalbėti. Iki M. išvažiuojant į užsienį, tai buvo sunkus laikas, buvo užfiksuoti D. alkoholio vartojimai. Būdavo kviečiama policija ir puodais buvo svaidomasi, apsistumdoma. Darželyje adaptacija buvo sunki, dabar gerai, prisitaikė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad D. J. gyvena su sūnumi ir mama mamai priklausančiame name. Name yra visi patogumai, apstatytas baldais. J. lanko darželį yra aprūpintas. Vaikui buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, šeimai yra taikoma atvejo vadyba. Pažeidimų nuo paskutinio grėsmės lygio nustatymo 2019 m. balandžio mėnesio, skyrius nėra gavęs. Pasakyti, su kuo J. norėtų gyventi, atsakyti negali, nes vaikas sako, kad myli mamą, myli ir tėtį, suformuluoti jo nuomonę yra sudėtinga. Vaikas yra prisirišęs prie močiutės, šiai dienai yra svarbus tėtis, bendravimas su mama šiai dienai yra pakankamai retas. Šiai dienai palaikytų atsakovo poziciją, D. J. yra dirbantis, sprendžia alkoholio problemas, vaikas yra prisirišęs, jam yra svarbi močiutė, yra draugai, pripratimas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametis J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. J. ir atsakovo D. J. sūnus (elektroninės bylos apyrašo lapas (toliau – b. l.) 38). 2016 m. vasario 22 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu M. J. ir D. J. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, dėl smurto (1 t., b. l. 95). 2017 m. spalio mėnesį M. J. su sūnumi išvyko į J. K. (1 t., b. l. 80, 94). 2018 m. birželio 14 d. J. K. Aukščiausiojo Teisingumo Teismo Šeimos skyriaus sprendimu M. J. įpareigota kartu su sūnumi J. J. grįžti į Lietuvą (1 t., b. l. 184–187); įpareigojimą ieškovė įvykdė. 2018 m. rugsėjo 26 d. sudariusi susitarimą su atsakovo mama V. J. dėl sūnaus J. J. priežiūros trims mėnesiams darbo reikalais vėl išvyko į J. K. (1 t., b. l. 90). Nepilnametis vaikas J. J. šiuo metu gyvena kartu su tėvu, jo gyvenamojoje vietoje.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.169 straipsnio 1 dalis), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad kilus tarp tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų yra nustatoma teismo sprendimu. Ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams (CK3.174 str. 2 d.). Sprendžiant vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaikui augti tinkamų buities sąlygų iš esmės nėra. Šiuo metu vaikas gyvena tinkamomis buities sąlygomis jo močiutei priklausančiame būste, jokių duomenų apie netinkamas buities sąlygas ieškovės gyvenamojoje vietoje nepateikė ir teismo pavedimą vykdžiusi Vaikų ir šeimos teismų konsultavimo ir paramos tarnyba J. K. Ginčas kyla dėl to, kaip kiekviena iš šalių sugeba pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, užtikrinti tinkamas šeimos aplinkos, auklėjimo ir vaiko vystymosi sąlygas.

Iki šiol teismo sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, su atsakovu apie metus laiko sūnus gyvena dėl to, kad atsakovui neduodant leidimo išsivežti vaiką į užsienio valstybę, ieškovė susiduria su teisinėmis kliūtimis vaikui gyventi su ja. Tai, jog daugiau nei metus faktinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, su atsakovu, be abejo yra reikšmingas veiksnys vaiko psichologinei būklei. Tačiau sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos galimo pasikeitimo turi būti įvertinta ne tik gyvenimo vienoje vietoje trukmė, bet ir tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, gebėjimas tinkamai rūpintis vaiku, jo elgesys, vaiko auklėjimas, jo socialiniai ryšiai, aplinka, emociniai ryšiai tiek su kartu gyvenančiu, tiek su skyrium gyvenančiu tėvais.

Bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi. Liudytoja B. J., J. J. močiutė ir atsakovo mama, nurodė, kad neturi pagrindo manyti, kad mama tinkamai nepasirūpintų sūnumi, pretenzijų M. J. šiuo klausimu neturi. Dar šalims gyvenant kartu socialiniams darbuotojams lankantis šeimoje užfiksuota, kad M. J. į pastabas reaguoja visada (1 t., b. l. 44), tvarkytis buityje, tinkamai rūpintis vaiku sugeba (1 t., b. l. 25), daugiausia problemų kildavo ir policija buvo kviečiama dėl netinkamų atsakovo alkoholio vartojimo įpročių, dėl kurių nuolat kildavo konfliktai. Atsakovo į bylą pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai (2 t., 10–11, kompaktinis diskas), teismo vertinimu, nepatvirtina netinkamo ieškovės elgesio su vaiku. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vieni įrašai daryti 2016 m. Lietuvoje; įrašai, kur vaikas verkia, filmuoti jos sesers A. Įrašuose neužfiksuota netinkama vaiko priežiūra. Vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas verkiantis vaikas tik patvirtina, kad ieškovei dirbant vaikas buvo paliktas ieškovės sesers priežiūrai, tačiau santykiams esant konfliktiškiems, ką nurodė atsakovė, ji išsikraustė gyventi atskirai.

Priešingai, bylos duomenimis nustatytos aplinkybės apie daugkartinius atsakovo nesirūpinimo šalių nepilnamečiu sūnumi atvejus, kurių pagrindinė priežastis – atsakovo alkoholio vartojimas ir iš to išplaukiančios kitos neigiamos pasekmės: nebuvimas namie po kelias dienas, smurto atvejai (2 t., b. l. 124). Aplinkybės, jog piktnaudžiauja alkoholiu, neneigė ir pats atsakovas. Dar daugiau, užfiksuotas ir atvejis, kai ilgam laikotarpiui dingdamas iš namų, kartu su savimi atsakovas pasiėmė ir J. J. (2 t., b. l. 120–122). Tiek iš liudytojos B. J. paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek ir paaiškinimų socialines paslaugas teikiantiems specialistams, matyti, kad B. J. namuose, kuriuose gyvena ir nepilnametis vaikas su atsakovu, atmosfera yra įtempta dėl atsakovo nenuspėjamo elgesio, grasinimų savo motinai. Vaikas močiutei arba dėdei G. J. paliekamas ir nesutarus su jais, minėtiems asmenims apie tai nepranešus (2 t., b. l. 123). Akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip tinkama ir vaiko poreikius atitinkanti priežiūra ir rūpestis. Aplinkybę, kad be močiutės B. J. atsakovas tinkamai nepilnamečiu sūnumi nepasirūpintų, patvirtino ir liudytoja A. M. Taigi, spręstina, kad šiuo metu vaiko poreikius iš esmės užtikrina ne atsakovas, o vaiko močiutė.

Nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios atsakovas teigdavo, kad ketina priklausomybę gydytis, tačiau net keletą kartų neatvyko į suderintus vizitus pas specialistus (2 t., b. l. 120–122). Liudytoja A. M. nurodė, kad D. J. 2019 m. rugsėjo mėnesį apie savaitę gydėsi priklausomybių centre, nors pats atsakovas teismui tokių duomenų nėra pateikęs. Atsižvelgiant į tai, kad gydymuisi nuvyko tik, kaip nurodė minėta liudytoja, po ilgų įkalbinėjimų, pats iniciatyvos ir noro tam nerodė, po gydymo yra praėjęs neilgas laiko tarpas, teismas sprendžia, jog ši aplinkybė nėra pakankama spręsti apie kardinalų atsakovo elgesio pasikeitimą ir pokyčių nuolatinį pobūdį.

Vertinant vaiko emocinį ryšį su mama atkreiptinas dėmesys į ieškovės pastangas išlaikyti artimą ryšį su vaiku: pokalbius internetu, telefonu, apsilankymus Lietuvoje, bendras atostogas kartu. Teismo posėdyje apklausiama liudytoja A. M. patvirtino ir apie ieškovės palaikomą ryši su socialiniais darbuotojais, bendravimą telefonu jai išvykus. Liudytoja B. J. nurodė, kad nors vaikui reikia tėčio, tačiau jam reikia ir mamos, pasiilgsta jos. Su mama anūkas bendrauja, po susitikimo su mama, labai pasiilgdavo. Vaiko nuomonės išklausymo akte (1 t., b. l. 141–142) nurodyta, kad klausiamas, ar norėtų vykti pas mamą, ar myli ją, vaikas atsako teigiamai; vaikas ir pats paskambina mamai; nors nuomonės, su kuo labiau norėtų kartu gyventi, J. J. neišreiškė, vaiko teisių apsaugos specialistai nurodė, kad iš pokalbio su vaiku buvo galima suprasti, kad jis ilgisi savo mamos (į minėtus klausimus vaikas reaguoja pozityviai, netgi šiek tiek šypsosi). Kad vaiko ryšys su mama nėra nutrūkęs patvirtino ir pats atsakovas.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat liudytojos socialinės darbuotojos paaiškinimą, jog jos įspūdžiu vaikas vengia kalbėti, su kuo labiau norėtų gyventi, konstatuotina, kad kategoriškos nuomonės vaikas šiuo klausimu nepareiškė, o atsižvelgiant į jo amžių, iš jo paaiškinimų konkrečių išvadų padaryti negalima. Iš turimų duomenų teismas sprendžia, kad nepilnametis berniukas iš esmės myli abu tėvus, su abiem jaučiasi pakankamai gerai, kategoriškos nuomonės dėl savo amžiaus negali pareikšti. Esant minėtoms aplinkybėms, faktinės vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas ieškinio tenkinimo atveju turi būti įvertintas jo interesų užtikrinimo ir apsaugos požiūriu.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teisme nurodė, kad ieškinys neturėtų būti tenkintas dėl to, kad J. J. čia lanko darželį, yra prisirišęs prie močiutės, jam svarbus tėtis, jis pripratęs esamoje gyvenamojoje aplinkoje, turi draugų. Liudytoja apklausta vaiko močiutė B. J. nurodė, kad nenorėtų, kad anūkas būtų išvežtas į J. K., jei jis būtų užsienyje, ji neturėtų galimybės bendrauti, nes nemoka angliškai; vaikui A. adaptuotis būtų sunkoka, bet anglų kalbą jis prisimena. Atsakovas nurodė tiesiog nenorįs, jog vaikas gyventų užsienyje, aiškesnių argumentų tam nenurodydamas. Savarankiškų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nereiškė.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, kad nebūtų užtikrintas jo saugumas, poreikių patenkinimas naujoje aplinkoje. Juolab, kad mamos gyvenamoji vieta (šalies, o ne gyvenamosios patalpos kriterijaus aspektu) nebus visiškai nauja. Vaikas toliau augs ir gyvens lietuviškoje aplinkoje, šeimoje bus kalbama lietuviškai, todėl tokia aplinka užtikrins vaikui tinkamą kalbinę, emocinę aplinką. Tai, kad vaikas Lietuvoje paliks dabartinius draugus, lankytą ugdymo įstaigą, nesudaro jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad jam bus apribotos bendravimo galimybės Anglijoje, t. y. kad jis nesusiras naujų draugų, neturės galimybių realizuoti savo pomėgių. Juolab, kad nėra visiškai pamiršęs anglų kalbos. Bendravimo galimybės su Lietuvoje liekančiais tėvu, močiute, kitais giminaičiais nebus prarastos, nes jos išlieka ir jų realizavimas priklauso tik nuo siekiančių išlaikyti bendravimą asmenų noro. Ieškovė patvirtino, kad nesudarys jokių kliūčių vaikui bendrauti su tėvu ar močiute. Nors puoselėti šį ryšį tuo atveju, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas (močiutė) valstybėje, atsiranda tam tikrų kliūčių, tačiau tai reikalauja tik papildomų pastangų, bet neatima galimybių užtikrinti nuolatinį ir kiek įmanomą kokybiškesnį bendravimą.

Dėl leidimo išvežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena J. K., todėl ji pateikė reikalavimą duoti leidimą išsivežti vaiką gyventi į kitą valstybę.

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.

Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Atsakovas nurodė, kad nedavė sutikimo išvežti sūnų į užsienį nuolatiniam gyvenimui ir tai patvirtina jo veiksmai, kuriais jis inicijavo procedūrą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl Tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu. A. teismas priėmė sprendimą grąžinti vaiką į Lietuvos Respubliką. Ieškovė nepilnametį vaiką grąžino į Lietuvos Respubliką.

Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, kad atsakovė gyvena J. K., ir kad teismas šiuo sprendimu nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, bei nenustačius jokių kliūčių nepilnamečiui sūnui J. J. leisti ten gyventi su motina, atsakovo nesutikimą ieškovei išsivežti nepilnametį sūnų į D. B., pripažįsta nepagrįstu. Ieškovės išvykimas su sūnumi nekaip nepažeis atsakovo teisių, nes ieškovė privalės užtikrinti atsakovui visas įstatymines teises bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, bei nenustačius jokių kliūčių nepilnamečiui šalių sūnui nuolat gyventi D. B. su ieškove, atsakovui neduodant sutikimo, leidimas vykti į D. B. nepilnamečiui J. J. nuolat gyventi D. B. duotinas teismo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, nurodytą sumą detalizuoja ieškinyje (išlaidos maistui, higienos prekėms, drabužiams ir avalynei, ugdymui, laisvalaikiui ir kt.). Teismo vertinimu, ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui suma nėra per didelė ir yra pagrįsta. Vaiko poreikių ir jam skirtin sumų neginčijo ir atsakovas, nurodydamas, jog mokėti tokio dydžio išlaikymo mokėti nesutinka, nes, jo manymu, pinigai neatiteks vaikui.

Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovo turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovo paaiškinimu, jis dirba pagal verslo liudijimą, jo pajamos per mėnesį nuo 600 Eur iki 1500 Eur, šios pajamos neoficialios. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis nuo 2019 m. gegužės 8 d. D. J. dirba pagal verslo liudijimą, duomenų apie pajamas nėra, jų nepateikė ir atsakovas. Duomenų apie atsakovui mokamas išmokas, pašalpas ar pan. nėra. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi, yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Duomenų apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus nėra. Taigi, atsakovo mėnesio pajamos, vertinant jo paties paaiškinimus, yra vidutiniškai apie 1000 Eur. Nesant atsakovo prieštaravimų dėl priteistino išlaikymo dydžio ir jo galimybių mokėti prašomo dydžio išlaikymą, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, t. y. iš viso 2100 Eur. Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį prašo vadovautis minimalios mėnesinės algos kriterijumi (įsiskolinimo laikotarpiu), t. y. priteisti pusės jo dydžio – 200 Eur sumą už mėnesį laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui. Taip pat nurodo, jog iš įsiskolinimo sumos išskaičiuota 300 Eur suma, kurią atsakovas buvo pervedęs minėtu laikotarpiu.

Atsakovas nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, išlaikymo vaikui nesiūlė. Įsiskolinimo sumą galėtų sumokėti, jei atsakovė turėtų sumokėti už tą laikotarpį, kai sūnus gyvena su juo.

Nesant pagrįstų atsakovo prieštaravimų dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ar jo dydžio, nenustačius aplinkybių, jog išlaikymas atsakovo nepilnamečiui sūnui minėtu laikotarpiu buvo teikiamas ar teikiamas iš dalies, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo tenkintinas visiškai, iš viso priteisiant 2100 Eur sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo D. J. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Į bylą pateiktos 2018 m. spalio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas serija 2018 Nr. 066 (250 Eur sumai), 2019 m. sausio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas serija 2018 Nr. 006 (400 Eur sumai), 2019 m. vasario 8 d. sąskaita už teisines paslaugas serija 2018 Nr. 019 (150 Eur sumai), 2019 m. rugsėjo 4 d. sąskaita už teisines paslaugas serija 2019 Nr. 101 (150 Eur sumai) bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (2 t., b. l. 74–84). Taip pat 2019 m. spalio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas serija 2019 Nr. 125 (150 Eur sumai) bei jos apmokėjimo dokumentas (2 t., b. l. 151–153).

Taigi, ieškovė patyrė iš viso 1100 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Ieškinys tenkintas visiškai. Atsižvelgiant į kilusio ginčo sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą (teikti užklausimai, prašymai institucijoms, prašymai teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių, patikslintas ieškinys), parengiamųjų ir teismo posėdžių skaičių ir trukmę, proceso eigą, ieškovės atstovo pateiktus rašytinius duomenis į bylą spręstina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už teisines paslaugas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą M. J. ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio J.J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neduodant sutikimo dėl nepilnamečio vaiko J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išvykimo į D. B. duoti teismo leidimą vykti į D. B. nuolat gyventi.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiui sūnui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, iš viso 2100 Eur (du tūkstančius šimtą eurų).

Paskirti M. J. J. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei M. J. iš atsakovo Dariaus Jonaičio 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, šioje byloje taikytas 2018 m. spalio 3 d. teismo nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.