Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Stefanijai Sakalauskienei, sekretoriaujant Liudmilai Baranauskienei, dalyvaujant pareiškėjo V. N. atstovei pagal įstatymą L. J. ir jos atstovei advokatei Rasai Valiukienei, antstoliui ir skolininkui nedalyvaujant, dalyvaujant skolininko sutuoktinei - suinteresuotam asmeniui L. J., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujančios pagal įstatymą sūnų V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims: skolininkui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antstoliui Vaidui Drungilui, dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. ir atstovė advokatė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir parodė, kad V. J. esantis skolingas L. J. sūnui V. N.. Skola esanti priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. V. J. oficialiai nedirbantis ir negaunantis normalių pajamų. Nors 5000 litų skola, 329,34 Lt palūkanos už laikotarpį nuo 2009-10-07 iki 2011-01-30 bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos iki teismo sprendimo įvykdymo priteistos 2011-06-28 teismo sprendimu, tačiau iki šiol skolininkas V. J. savo prievolės nėra įvykdęs, gera valia nevykdo. Kadangi skolininkas geruoju savo prievolės nevykdo, prašo nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį bendrame su kitais asmenimis turte. Pareiškėjas nurodo, kad skolininkas yra santuokoje su L. J., kuri yra dirbanti, todėl vadovaudamasi LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija prašo nustatyti, kad skolininkui V. J. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine L. J. nuosavybėje, o būtent jos gaunamose pajamose yra ir V. J. turto dalis, kad būtų galima įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Skolininkas V. J. yra vedęs, jo sutuoktinė yra L. J. (ta aplinkybė buvo pripažinta ir teisme nebuvo ginčijama, o be to tai patvirtina ir įrašai esantys prijungtoje Vykdomojoje byloje Nr. 0047/12/01387 44 b. l.). Byloje duomenų, kad sutuoktiniai būtų nutraukę santuoką ar sudarę vedybų sutartį nėra. Joks įstatymas ar teismo procesinis sprendimas negali apriboti subjektų teisę nutraukti santuoką, sudaryti santuokos nutraukimo ar povedybinę turto pasidalijimo sutartį, tačiau bet kokiu atveju turi būti atsižvelgta į kreditorių interesus. Tik įvykdžiusios įsipareigojimus kreditoriams, šalys gali nevaržomai disponuoti savo turtu. Todėl vadovaujantis LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p. daroma išvada, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, o taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be to vadovaujantis LR CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Suinteresuoti asmenys šioje byloje neįrodė, kad L. J. gaunamos pajamos iš jos darbdavio nėra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į tai kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.) nustatytina, kad skolininko V. J. ir jo sutuoktinės L. J. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalys yra lygios - priklauso abiems po ½ dalį, todėl ir gaunamos ateityje pajamos atidalytinos, nes pajamos, kurias jie gaus ateityje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CPK 667 str.), tačiau negali būti atskaičiuojama didesnė dalis negu yra nustatyta Vyriausybės, tai yra vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) ( LR CPK 668 str. 1 d.).

Iš prijungtos vykdomosios bylos matyti, kad antstolio Vaido Drungilo kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0047/12/01387 yra vykdomas išieškojimas pagal išieškotojo V. N. pateiktą 2012-05-25 vykdomąjį raštą Nr. 2-482-344/2011, nes teismo sprendimu V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įstatyminės atstovės motinos L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra priteista 5 000 Lt skolą, 329,34 Lt, t. y. 5 proc. skolos sumos dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 7 d. iki bylos teisme užvedimo dienos – 2011 m. sausio 30 d., ir 5 proc. skolos sumos dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. V. J. ir L. J. 1994-07-16 yra sudarę santuoką (vykdomoji byla, 6 b. l.). Jų šeima V. J. vardu išsimokėtinai, įkeisdami ir įregistruodami hipoteką 2001-10-29 sutartimi Nr. 8566 yra įsigiję žemės sklypą su statiniais, namui ir žemės sklypui nuo įsigijimo yra įregistruota hipoteka, be to, turtas areštuota antstolio 2015-03-05 turto arešto aktu (vykdomoji byla, 52-56, 84-86 b. l.). Pareiškėjui ir išieškotojui V. N. (išieškotojui vykdomojoje byloje) 2014-12-05 pranešimu pasiūlyta per 3 mėnesius kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, Pareiškėjas nepraleidęs nurodyto termino 2015-03-06 kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje atskleisdamas LR CPK 667 straipsnio turinio esmę yra išaiškinęs, jog pagal LR CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal LR CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (LR CK 3.118 ir kiti straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje H. Ž., S. B. ir kt. v. P. A., bylos Nr. 3K-3-423/2006).

Pagal LR CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą. Šioje konkrečioje byloje yra nustatyta (tą pripažino ir pats pareiškėjas, skolininkas neginčijo), kad skolininko skola yra asmeninė, tai yra pagal prievolę atsakingas yra vienas subjektas, tai yra V. J., todėl ir vykdant skolos išieškojimą yra atsakingas jis vienas ir galimas išieškojimas tik iš jam priklausančio turto. Tai yra pagrindas spręsti, kad išieškoma iš skolininko skola turi būti vykdoma iš jo asmeninio turto. Esant tokioms aplinkybėms vykdomojoje byloje turi būti nustatyta V. J. turto dalis turima ir įgyta bei įgyjama santuokoje iki vykdomosios bylos įvykdymo, tai yra iki skolos išieškojimo.

LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintina prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato LR CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant LR CK 3.123 str. 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Šioje byloje nėra pakankamų įrodymų dėl kurių būtų galima nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Byloje nenustatyta, kad iš kurio nors iš sutuoktinių būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam ar išlaikymo reikalingam vaikui, ar kad nepilnametis (moksleivis ar studentas) vaikas turėtų kokių specialių poreikių. Todėl pagrįstai ir teisėtai, nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, suinteresuoto asmens L.J. nuosavybės naudai teismas neturi pagrindo. Be to, abu sutuoktiniai yra darbingo amžiaus, neturi rimtų sveikatos problemų, todėl ir šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nukrypti nuo bendro sutuoktinių kito turto lygių dalių principo, nėra teisinio pagrindo. Duomenų, kad L. J. su skolininku neveda bendro ūkio ir gyvena atskirai ji nepateikė, t.y. sutuoktiniai nėra nutraukę santuokos, sutuoktinių gyvenimas skyrium nėra patvirtintas teismine tvarka (LR CK 3.73 straipsnis). Į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, kad skolininkas nevykdytų savo, kaip sutuoktinio ar tėvo pareigų. Šie faktai patvirtina, jog teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti mažesnę nei ½ skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje.

Tačiau teismas konstatuoja, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (LR CPK 668 str. 1 d.). Todėl, skolininkui V. J. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. J. nuosavybės teise priklauso ½ dalis viršijanti Vyriausybės nustatytą vieną MMA L. J. iš gaunamo darbo užmokesčio. Teismas, nustatydamas skolininko V. J. 1/2 dalį į būsimų piniginių lėšų, taip pat į 1/2 dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bet kokio būsimo turto, būsimų pajamų ir kitų lėšų, jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje, turi nustatyti tokio apribojimo terminą (LR CPK 667 str. 1 d. ir LR CPK 267 str.).

Teismas sprendžia, kad tikslinga priimti nutartį, nurodant, kad skolininkui V. J. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. J. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis visų L. J. gautų ir būsimų išmokų iš jos gaunamo uždarbio, 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo), būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių sutuoktinių vardu atidarytose sąskaitose bankuose ar pas sutuoktinius), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau tik iki bus baigtas skolos išieškojimas, dėl kurio nustatyta skolininko turto dalis.

Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį (LR CPK 595 str.).

Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu skolininkas nutarties priėmimo dieną turi asmeninių pajamų ar kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, procesinis sprendimas šioje byloje neužkerta kelio jam pareiškėjo reikalavimo patenkinti iš minėto turto (Vilniaus apygardos teismo 2013-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-983-345/2013).

Dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. Byloje patirtos procesinės ir atstovavimo išlaidos, tai yra 7,15 euro - pašto išlaidos, ir valstybės paskirto advokato pareiškėjo atstovavimui teisme išlaidos -115,80 EUR valstybei (45 b. l.), patenkinus pareiškimą, valstybei priteistinos iš suinteresuoto asmens V. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335, 513 ir 667 straipsniais, teismas nutaria :

Prašymą patenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininko V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalis turto kiekvienam jų bendroje jungtinėje nuosavybėje, tame tarpe ir L. J. vardu atidarytose banko sąskaitose, ar sąskaitose, kurias ji atidarys savo vardu ateityje, esančios ir į sąskaitas pateksiančios piniginės lėšos, o taip pat L. J. darbo užmokestis ar kitos jam prilygintinos pajamos, kurias ji gauna iš dabartinės arba ateityje gaus iš kitos įmonės, skolininkui priklauso pusė (viena antroji) visų pinigų (pajamų) tačiau tik iki bus baigtas skolos, kurios išieškojimui nustatyta skolininko V. J. turto dalis, išieškojimas.

Nurodyti, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos ir į kitą jos asmeninį turtą, iš kurio negali būti išieškoma.

Priteisti iš V. J. 7,15 euro pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš V. J. 115,80 eurų (399,83 Lt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sumokėti į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0047/12/01387 grąžinti antstoliui Vaidui Drungilui.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.