Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-637-71/2011

Teisėja E. Gailienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00197-2011-7

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui L. J.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-782-344/2011 pagal ieškovo V. N., atstovaujamo mamos L. J., ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui L. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškinyje nurodoma, kad sūnaus V. N. tėvas A. N. 2009 m. liepos 2 ar 3 d., atvyko ir pasiėmė sūnų V., o būdamas su sūnumi prie ežero 2009 m. liepos 6 d. nuskendo. Kadangi už 2009 m. birželio mėnesį A. N. nebuvo sumokėjęs išlaikymo, prieš išleisdama su tėvu sūnų, L. J. paprašė duoti pinigus, tačiau šis prašė palaukti, sakydamas, kad V. J. turi grąžinti skolą. Po A. N. laidotuvių jo palikimą tvarkė sesuo, kuri A. N. buto raktus jai atidavė tik 2009 m. spalio mėnesį. Tvarkydama mirusiojo butą, stalčiuje rado skolos raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad V. J. yra skolingas 5 000 Lt. Ji nuvyko pas atsakovą į darbą, rodė skolos raštelį, tačiau pastarasis teigė skolą grąžinęs, nors jokio raštelio apie tai nepateikė. Skolos iš karto nesiteisė, nes neturėjo pinigų kreiptis į teismą. Taip sutapo, kad V. N. prieš dieną buvo pasiskolinęs pinigus iš savo sesers, o kitą dieną tą pačią sumą paskolino atsakovui. Dėl skolos priteisimo kreipėsi dėl to, kad sugyventinio sesuo teisme prisiteisė iš jos sūnaus tėvo pasiskolintus pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Apeliantas laiko, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, o išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas teigia, kad skolą grąžino, o pakvitavimą sunaikino, kaip nereikalingą dokumentą 2010 m. pabaigoje, nes žinojo, kad ieškovas per savo įstatyminę atstovę palikimą priėmė ir jį paveldėjo. Pardavęs automobilį ir turėdamas reikalingas pinigines lėšas, skolą grąžino iki raštelyje nurodyto termino, kas atitinka paskolos sandorio sąlygas ir joms neprieštarauja. Įstatymas nenumato termino kiek turi būti saugomas pakvitavimas apie skolos grąžinimą;

Pareiškimu trečiasis asmuo L. J. prisideda prie atsakovo V. J. apeliacinio skundo jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

Teismas teisingai nurodė, kad paskolos ėmimo fakto patvirtinimas skolos rašteliu yra pakankamas ir leistinas įrodymas paskolos suteikimo faktui patvirtinti, be to, atsakovas jo neginčijo, todėl pareiga įrodyti pinigų grąžinimo faktą kyla atsakovui, nes ieškovo reikalavimą priteisti skolą patvirtina atsakovo surašytas ir pasirašytas įsipareigojimas grąžinti skolą, tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų skolos grąžinimo faktą, o vien atsakovo, jo atstovo bei trečiojo asmens paaiškinimų nepakanka atsikirtimams įrodyti bei paskolos grąžinimo faktui pagrįsti, juo labiau, kad atskirose dalyse parodymai prieštaringi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, priteisti ieškovo V. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės motinos L. J., naudai iš atsakovo V. J. 5 000 Lt skolą bei palūkanas, mano, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, o išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Su apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pripažįsta juos nepagrįstais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas V. N., atstovaujamas įstatyminės atstovės motinos L. J., pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš V. J., su V. J. pasirašytu 5000 Lt skolos rašteliu (b.l. 3).

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad skolą grąžino, o pakvitavimą sunaikino, kaip nereikalingą dokumentą 2010 m. pabaigoje, nes žinojo, kad ieškovas per savo įstatyminę atstovę palikimą priėmė, jį paveldėjo. Pardavęs automobilį ir turėdamas reikalingas pinigines lėšas, skolą grąžino iki raštelyje nurodyto termino, kas atitinka paskolos sandorio sąlygas ir joms neprieštarauja. Įstatymas nenumato termino kiek turi būti saugomas pakvitavimas apie skolos grąžinimą.

Paskolos teisiniai santykiai susiklostę tarp atsakovo V. J. ir mirusiojo A. N., kurio turtines ir neturtines teises pagal įstatymą paveldėjo mažametis sūnus (ieškovas) V. N., reglamentuoti LR CK 6 knygos XLIII skyriuje. LR CK 6.870 str. numatytos pagrindinės paskolos davėjo ir paskolos gavėjo pagrindinės teisės ir pareigos, jų atsakomybė už atsitiktinio žuvimo, sugedimo riziką. LR CK 6.873 str. 1 d. numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Paskolos teisiniams santykiams yra taikomi LR CK įtvirtinti bendrieji prievolių pasibaigimo pagrindai, t.y. LR CK 6.123 str. 1d. numatytas prievolės pasibaigimas kai ji tinkamai įvykdoma, LR CK 6.53 str 3 d. nustatyta galimybė skolininko teisę įvykdyti prievolę prieš terminą, o LR CK 6.213 str. 1 d. pabrėžta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra.

Teisėjų kolegija spręsdama apelianto argumentą dėl pakvitavimo, kaip nebereikalingo, sunaikinimą, konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, dėl skolos fakto buvimo, tačiau byloje nėra duomenų ir rašytinių įrodymų, kad skola būtų grąžinta A. N. iki jo mirties dienos, kadangi paskolos grąžinimo pakvitavimas nebuvo parodytas nei ieškovo įstatyminei atstovei laikotarpyje nuo A. N. mirties iki civilinės bylos iškėlimo teisme, nei pateiktas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nepateikta duomenų, jog atsakovas minimu metu būtų pardavęs automobilį ir turėjo piniginių lėšų šiai skolai atiduoti. Nepateikta jokių rašytinių įrodymų, jog pas mirusį A. N., jo mirties dieną, ar kelios dienos po mirties, būtų buvusios rastos 5000 Lt piniginės lėšos namuose, ar banko sąskaitoje. Atsakovas neprašė teismo įpareigoti pareiškėjo įstatyminę atstovę pateikti proceso šalių minimo A. N. „paskolų sąsiuvinio“, iš kurio įrašų būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas V. J. grąžino skolą nuo 2009-07-03 iki A. N. mirties dienos, t.y. atsakovas nesiėmė visų būtinų priemonių skolos atlyginimo faktui įrodyti. Atsakovo manymas, kad V. N., atstovaujamas įstatyminės atstovės, palikimą priėmė ir nebereikš reikalavimo, negali būti grindžiamas pakvitavimo nereikalingumu, nes skolos gavėjas turi būti atsakingas, rūpestingas, apdairus, kadangi jo pareiga įrodyti faktą, kad skolą grąžino. Pažymėtina, kad teismui pateiktos prieštaringos pakvitavimo sunaikinimo aplinkybės. Apeliantas 2011-02-18 atsiliepime nurodo, kad jis 2010 m. pabaigoje sunaikino pakvitavimą, kaip nereikalingą dokumentą, nes žinojo, kad ieškovas V. N. per savo įstatyminę atstovę palikimą priėmė ir jį paveldėjo, apie tai jį informavo 2009 m. rudenį pati įstatyminė atstovė, tačiau 2011 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu tretysis asmuo L. J. teismui paaiškino, kad tai būtent ji prieš Kalėdas tvarkydama namus sudegino pakvitavimo lapelį, taip pat nurodė, kad „mes apie paveldėjimą nežinojome iki bylos, nesidomėjom“.

Apeliantas nurodo, kad įstatymas nenumato termino kiek turi būti saugomas pakvitavimas apie skolos grąžinimą, tačiau LR CK 6.65 str. 2 d. numatyta, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Remiantis proceso šalių parodymais, kad atsakovui V. J. paskolos raštelis buvo parodytas ieškovo įstatyminės atstovės jau po A. N. mirties, akivaizdu, kad atsakovas žinojo apie paskolos raštelio buvimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas V. J. privalėjo kreiptis į pareiškėjo V. N. įstatyminę atstovę su reikalavimu grąžinti paskolos raštelį pateikiant pakvitavimo lapelį kaip įrodymą, įvykužius prievolę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, kai paskolos gavėjo neatlikta įstatyme nustatyta prievolinė pareiga, pakvitavimas apie skolos grąžinimą saugojamas iki tol kol šalis įvykdys įstatyme numatytą pareigą, todėl apelianto argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad A. N. skolinės teisės pagal atsakovo paskolos raštelį į turto apyrašą nebuvo įtrauktos, todėl ieškovas V. N. paveldėjęs A. N. turtą pagal apyrašą, gavęs paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir neįtraukęs į apyrašą tėvo skolinių teisių papildomai negali reikalauti skolos priteisimo iš atsakovo.

Teisėjų kolegija spręsdama paveldėjimo teise numatytą pareigą turto priėmėjui kreiptis į teismą dėl paveldėto turto apyrašo sudarymo per nustatytą terminą (LR CK 5.53 str.), pabrėžia, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles bei teises į turtinius reikalavimus.

LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. LR CK 5.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto apyrašo sudarymo terminą nustato teismas. Šis terminas negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo. Tik tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, apyrašo sudarymo terminas negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. LR CK 5.50 str. 1 d. nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, dėl to pagal CK 5.53 str. 4, 5 dalių nuostatas įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, be kita ko, ir apie visas žinomas skolines palikėjo pareigas, kreditorius, skolininkus ir skolinius reikalavimus, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti, ką jis paveldi, o 7 dalyje numatyta teisė kreiptis papildyti paveldėto turto aprašą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms per tris darbo dienas nuo sužinojimo. LR CK 5.54 str. 2 d. numatyta, kad jeigu į palikimo apyrašą ne visas turtas įrašytas ne dėl įpėdinio kaltės, tesimas skiria terminą aprašui papildyti.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant bylas susijusias su nepilnamečių teisėmis ir teisėtais interesais yra taikomas nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principas. Ne kartą Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra pasisakyta, kad vaiko interesas yra viešas interesas, todėl nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsaugą yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (LR CK 3.163 straipsnio 4 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, jį papildyti arba jo atsisakyti. Sprendžiant paveldėjimo teises nepilnamečio įpėdinio vardu veikia atstovai pagal įstatymą, kurie išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo arba priėmimo. LR CK 3.163 str. nustatyta nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimas, kurį užtikrina tėvai, t.y. tėvai atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas V. N. yra mažametis, jį atstovauja įstatyminė atstovė motina L. J.. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė neturi teisinio išsilavinimo, be to mažametį pareiškėją teisme atstovauja ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtas advokatas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei proceso šalių duotais parodymais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovo mažamečio V. N. įstatyminė atstovė motina L. J. rado skolos raštelį, bet neturėjo tikslių duomenų apie skolos grąžinimą, buvo suklaidinta atsakovo V. J., kuris tikino atidavęs skolą, tačiau visą tą laiką nepateikęs pakvitavimo, įrodančio skolos grąžinimą, kas, teisėjų kolegijos nuomone, lėmė skolinio reikalavimo neįtraukimą į paveldėto turto apyrašą. Teisėjų kolegija mano, kad, ginant vaiko interesus, tinkamas įstatyminės atstovės pareigos atlikimas dėl suklaidinimo, piniginių lėšų trūkumo, kas įtakojo įstatyme numatyto termino praleidimą pateikti skolinį reikalavimą įtraukti į paveldimo turto apyrašą yra pateisinama priežastis ir dėl to pareiškėjui negali būti atimta teisė kreiptis į teismą ir tai neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą dėl skolos priteisimo, remdamasis Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi (b.l. 37) bei antstolio V. D. 2011 m. gegužės 30 d. papildomu palikėjo turto aprašu Nr. B-1071(b.l. 38), kuriame įtraukta prievolė grąžinti skolą. Teisėjų kolegija vadovaudamasi nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principu bei vertindama kitas bylos aplinkybes, iš jų viseto padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas V. N., atstovaujamas įstatyminės atstovės, paveldėjęs A. N. turtą pagal apyrašą ir gavęs paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir neįtraukęs į pirmąjį paveldėto turto apyrašą tėvo skolinių teisių, bet jį patikslinęs papildomu paveldėto turto aprašu galėjo reikalauti skolos priteisimo iš atsakovo, todėl argumentas dėl negalėjimo reikalauti skolos priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasi aptartais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo V. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės motinos L. J., naudai iš atsakovo V. J., 5 000 Lt skolą, 329,34 Lt, t.y. 5 proc. skolos sumos dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 7 d. iki bylos teisme užvedimo dienos – 2011 m. sausio 30 d., ir 5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tinkamai vertino surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris apeliacinio skundo argumentais nekeistinas.

Nenustačius materialinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo V. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (71 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. J. bylinėjimosi išlaidas valstybei 493,45 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt tris litus 45 centus) už antrinę teisinę pagalbą, mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.