Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, studijuojanti V. D. universitete, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. 2019 m. spalio 24 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį M. B., valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklų 154 punkto reikalavimus tuo, kad įvažiuodama į sankryžą iš šalutinio kelio – iš (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindiniu keliu, iš kairės pusės važiavusio motociklo (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. J., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu A. J. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajai I. B. pilnai pripažinus savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamosios kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos kaltinamosios parodymais, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamosios kaltės įrodymais.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Apie nuoširdų gailėjimąsi teismas sprendžia iš to, kad I. B. niekada neneigė, jog eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, savo kaltės nemenkino, po įvykio bendravo su nukentėjusiojo sūnumi, praėjus keliems mėnesiams po įvykio taip pat skambino ir pačiam nukentėjusiajam, teiravosi apie jo sveikatą, sutiko atlyginti tokią žalos sumą, kurią priteistų teismas.

Dėl laidavimo instituto taikymo

I. B. yra jauno amžiaus, praeityje neteista ir byloje nėra duomenų, kad būtų padariusi kitų nusikalstamų veikų, t. y. ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. I. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, kad ji kalta dėl eismo įvykio nurodė ir iš karto į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, niekada savo kaltės nemenkino ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Ši aplinkybė taip pat pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamosios vairuota transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu, todėl jos atsakomybė šiuo atveju yra subsidiari ir ji turėtų atlyginti tą dalį žalos, kurios sutartiniai santykiai su draudimo bendrove neapima. Bylos duomenimis nustatyta, jog iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajam draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi 19 417,50 eurų draudimo išmoką, kompensuojant 12 417,50 eur dydžio turtinę ir 7 000 eurų neturtinę žalą. Be to, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji sutinka atlyginti tokią žalą, kurią priteistų teismas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra išpildyta ir sąlyga dėl žalos atlyginimo. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, studijuoja aukštojoje mokykloje. Anksčiau ji niekada nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, administracine tvarka bausta tik vieną kartą už nusižengimą, nesusijusį su kelių eismo taisyklių pažeidimu, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvina tai, kad ji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ši nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, transporto priemonę kaltinamoji vairavo būdama blaivi. Visos šios kaltinamąją ir jos padarytą veiką charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji I. B., atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. B. neteista, administracine tvarka nebausta, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, darbe charakterizuojama teigiamai.

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo sugadintas svetimas turtas ir padaryta žala fiziniam asmeniui – nesunkiai sutrikdyta jo sveikta. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą, pasekmes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismo vertinimu, skirti transporto priemonės konfiskavimą ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekiant kad būtų užtikrintas teisingumo principas bei pasiekta individuali ir bendra prevencija atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra būtina. Tačiau minėtiems tikslams pasiekti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra jauna, darbinga, tačiau šiuo metu nedirba, studijuoja, yra išlaikoma tėvų, skirtina 20 MGL, t. y. 1000 eurų, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos sumokėjimo terminą nustatant 1 (vienerius) metus.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Iš vaistinių kvitų matyti, kad 2019 m. lapkričio 12 d. nukentėjusysis įsigijo „Calcigran“ apelsinų skonio už 9,57 eur, o 2019 m. lapkričio 15 d. – „Bone complex“ (Cal :Mag 1:1) už 34,55 eur, t. y. išviso patyrė 44,12 eurų išlaidų dėl maisto papildų (1 t., b. l. 33).

Nukentėjusysis A. J. teigė, kad maisto papildus ir vitaminus vartojo pagal gydytojų žodines rekomendacijas. Civilinio atsakovo draudimo bendrovės atstovas teigė, kad draudimo bendrovė atlygina tik būtinąsias gydymo išlaidas, o maisto papildai ir vitaminai nėra vaistai, neturi gydomųjų savybių, todėl tai nėra būtinosios išlaidos.

Susipažinus su Internete (https://didmena.limedika.lt/calcigran-500-mg-200-tv-kramtomosios-tabletes-n100) esančiu „Calcigran“ informaciniu preparato lapeliu, matyti, kad tai yra vaistinis preparatas, kuriam nereikalingas receptas, o jo veikliosios medžiagos svarbios kaulų formavimuisi.

Vadovaujantis valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje esančia informacija, vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, nes atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas (https://www.vvkt.lt/index.php?3032309441#1 ).

Iš preparato „Bone complex“ aprašymo matyti, kad tai yra maisto papildas, skirtas kaulams (https://newcrush.com/lt/maisto-papildai/427-maisto-papildas-bone-complex-with-calcium-and-magnesium-kompleksas-kaulams-su-kalciu-ir-magniu-90-kapsuliu-viridian).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o taip pat įvertinus tai, kad šį vaistinį preparatą ir maisto papildą nukentėjusysis įsigijo būtent po įvykio, po operacijos, kuri buvo skirta gydyti lūžusius kaulus, t. y. atstatyti sveikatos būklę į pradinę stadiją, darytina išvada, jog tai buvo būtinos išlaidos sveikatos atstatymui ir jos turi būti atlygintos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013, kt.).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad, atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) paskirtį ir tikslus, TPVCAPDĮ 13 straipsnio ir kitų šio įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad juo ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti taip, kad visais atvejais žalą nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti žalą padariusio asmens draudikas ar įstatymo nustatytais atvejais – Biuras, kurie vėliau įstatymo nustatytais atvejais, išmokėję draudimo išmoką, įgyja teisę išreikalauti sumokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens (TPVCAPDĮ trečiojo skirsnio normos). Darytina išvada, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala viršija draudimo sumas, kurios yra įtvirtintos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Toks TPVCAPDĮ normų aiškinimas atitinka šio įstatymo paskirtį ir tikslus, užtikrina tiek nukentėjusio asmens, tiek už žalą atsakingo asmens interesų teisingą ir tinkamą apsaugą, padeda išsaugoti balansą tarp jų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje e3K-3-444-611/2015).

Atsižvelgiant į aptartas įstatymo nuostatas, o taip pat ir į tai, kad draudimo bendrovės išmokėta turtinė žala ir nukentėjusiojo reikalaujama priteisti 44,12 eurų žala vertinant bendroje sumoje neviršija draudimo bendrovės įsipareigojimų pagal draudimo sutartį, teismo nustatytą nukentėjusiojo patirtą 44,12 eur dydžio žalą dėl įsigytų maisto papildų turi atlyginti draudimo bendrovė, todėl ši žala priteistina iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis parodė, jog jis dėl eismo įvykio patyrė neturinę žalą, kurią vertina 11 000 eurų. Kadangi iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos draudimo bendrovė atlygino iš viso 7000 eurų neturtinės žalos, likusią neatlygintą neturtinę žalą – 4000 eurų prašo priteisti iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės subsidiariai. Patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl eismo įvykio patyrė išgąstį pačio susidūrimo metu, didelį ir ilgalaikį fizinį skausmą, kurį jaučia po šiai dienai ir turi vartoti skausmą mažinančius vaistus, nežinią ir nerimą dėl savo sveikatos būklė, patyrė dvi operacijas, iš kurių vienos metu buvo sutvarkytas lūžis pagalbinėmis priemonėmis, kitos operacijos metu – šalintos pagalbinės priemonės. Be to, turėjo iškęsti varginantį 19 val. laukimą nevalgius, nemiegojus, kenčiant fizinį skausmą prieš operaciją, nepatogumus dėl žaizdų perrišimų, kurie buvo atliekami 18 dienų, siūlų šalinimą, teko kęsti nepatogumus ir fizinį skausmą dėl rankos sumušimo, kraujosruvos, tinimo, skysčių kaupimosi alkūninėje dalyje, pirštų tirpimo. Po pirmos operacijos ranka buvo imobilizuota 6 savaites. Visą gydymo laikotarpį jis pats negalėjo savęs apsitarnauti, apsirengti, atlikti higienos procedūrų, vairuoti automobilį, teko kęsti skausmą reabilitacijos procedūrų metu. Patirti neigiami išgyvenimai įtakojo nemigą, nervinę įtampą, nuolat pasikartojančius galvos skausmus, dėl ko ženkliai pablogėjo gyvenimo kokybė. Nukentėjusysis iki šiol jaučia fizinį skausmą, negali normaliai valdyti dešinės rankos, skausmas pereina į petį, jam nustatytas „sukamojo varžčio“ sindromas, riboti judesiai peties srityje. Tam, kad sumažėtų skausmas, gydytojai rekomenduoja dar vieną operaciją riešo srityje, kurią jis ketina pasidaryti. Vis dar negali dirbti. Nukentėjusysis parodė, kad patyrė ir nerimą dėl ateities, jo finansinės padėties, kadangi ilgą laiką negalėjo dirbti. Jo darbo pobūdis (daro tatuiruotes) reikalauja, kad ranka tinkamai funkcionuotų, tačiau dėl patirtos traumos jis vis dar negali užsiimti šia veika.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, daro išvadą, jog civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatai. Jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes eismo įvykio metu dėl kaltų I. B. veiksmų nukentėjusiajam A. J. buvo sužalota dešinė ranka – konstatuoti dešinio stipinkaulio distalinio galo skeveldrinis intrasąnarinis ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai su fragmentų dislokacija. Dėl paties įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė išgąstį, fizinį skausmą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – nerimą ir baimę dėl sužalojimų pobūdžio, nepatogumus dėl atliekamų tyrimų, procedūrų, reabilitacijos, nerimą ir baimę dėl ateities. Byloje rašytiniais įrodymais ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo atliktos dvi operacijos, iš kurių vienos metu ranka imobilizuota sraigtais, plokštele (1 t., b. l. 55), kitos metu šios priemonės buvo išimtos (2 t., b. l. 35), jo ranka buvo imobilizuota 6 savaites, todėl negalėjo savęs apsitarnauti, atlikti higienos procedūrų, dirbti. Be to, iš byloje pateiktų medicinos dokumentų išrašų taip pat matyti, kad nukentėjusysis turėjo lankytis reabilitacijos užsiėmimus ir nuolat jaučia fizinį skausmą (1t., b. l. 49-5457,-58,60-63,2t., b. l. 24–3437-40), o praėjus daugiau nei metams po įvykio, sužalotos rankos judesiai vis dar riboti, dėl ko konstatuotas „sukamojo varžčio“ sindromas, vis dar reikalinga reabilitacija ir rekomenduojama trečia operacija, jaučiamas fizinis skausmas (2 t., b. l. 76, 112–115). Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad išlieka rankos patinimas, IV ir V pirštų tirpimas, judesiai per riešo sąnarį riboti, skausmingi, skausminga dešinio peties sritis, judesiai per dešinį petį skausmingi, riboti, lūžis sugijęs, tačiau stebimas kaulinis defektas sąnariniame paviršiuje (2 t., b. l. 76). Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė ilgai trunkantį fizinį skausmą, nerimą, nepatogumus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – baimę dėl ateities, nes vis dar negali užsiimti savo įprasta veikla, sutrikusį miegą, blogą emocinę savijautą. Visos šios pasekmės kilo dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų.

Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinama ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog pagrindinis ir esminis kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, yra dėl nusikalstamos veikos patirtos pasekmės asmens sveikatai, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Analizuojant naujesnę teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, matyti, kad teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 2000 eurų iki 8000 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015 – nustatyta 2027,34 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyti kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontraktūra), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018 – nustatyta 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos III, IV delnikaulių lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015 – nustatyta 3475 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma, neįskaitant draudimo bendrovės jau atlygintos 8632,00 Lt sumos, išmokėtos kartu ir kitiems nukentėjusiesiems (nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018 – nustatyta 3400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai, ji buvo operuota, po operacijos praėjus dviem mėnesiams vis dar buvo laikinai nedarbinga bei turėjo riboti fizinį krūvį, po atliktos operacijos yra likę randai, kurių savaiminis užgijimas nėra galimas ir reikalingas gydymas lazeriu), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016 – nustatyta 8000 Eur neturtinės žalos suma, tačiau įvertinus nukentėjusiojo nepriimtiną elgesį, turėjusį įtakos eismo įvykio kilimui, sumažinta 15 proc. – iki 6 800 eur (nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-123-768/2020 – nustatyta 3500 eur (sumušimai veide, kojoje ir stuburo krūtininės dalies VII-to slankstelio lūžis), Šiaulių apygardos teismo nutartis 1A-325-744/2019 – nustatyta 5000 Eur neturtinė žala (nukentėjusiajam nustatyti dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, gydytas reanimacijoje, patyrė keturias operacijas, išliko liekamieji reiškiniai).

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo ir kitų neigiamų dvasinių išgyvenimų, o taip pat ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 7 000 eurų pinigine išraiška. Kadangi tokio dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajam jau yra atlyginusi draudimo bendrovė, civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Byloje nukentėjusysis taip pat prašo priteisti išlaidas už atstovo advokato teisinę pagalbą šioje byloje. Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų – sąskaitos už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvito (2 t., b. l. 61, 62) matyti, kad nukentėjusysis patyrė 1500 eurų išlaidų už civilinio ieškinio, patikslinto civilinio ieškinio parengimą, nukentėjusiojo atstovavimą baudžiamojoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nustatyta, jog byloje nukentėjusiajam teisinę pagalbą suteikė advokatė Redvita Mocevičienė. Ji parengė civilinį ieškinį, patikslintą civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šios išlaidos yra pagrįstos, proporcingumo ir teisingumo principui neprieštarauja. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, ir, nors šiuo metu studijuoja, nedirba, tačiau yra darbinga ir ateityje turės realią galimybę šias išlaidas atlyginti, todėl jos visa apimtimi priteistinos nukentėjusiajam iš I. B..

I. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, straipsniu,

nusprendžia:

I. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos R. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, I. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, t. y. 1000 eur (vieno tūkstančio eurų), dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. J. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 44,12 eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš I. B. A. J. priteisti 1500 eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) proceso išlaidų.

Išaiškinti I. B., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti I. B., kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.