- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-559-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-525-3-01806-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. B., A. T.
- Atsakovas
- M. B., Vaikų socializacijos centrui „Širvėna“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B. ir A. T. bei atsakovo M. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir A. T. ieškinį atsakovams Vaikų socializacijos centrui „Širvėna“ ir M. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo M. B. ieškovui A. B. 4 000 EUR neturtinės žalos, ieškovui A. T. – 3 000 EUR neturtinės žalos, paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinio netenkino.
(duomenys neskelbtini)
24. Teismas, išnagrinėjęs byloje esamus įrodymus ir baudžiamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad realiai tai, kas nurodyta faktiniais duomenimis, byloje nebuvo patvirtinta ir negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu ieškovo argumentus dėl atsakovo VSC „Širvėna“ kaltės civilinės atsakomybės prasme.
Šalies argumentai
25. Teismas konstatavo, kad pateikti įrodymai, A. T. paaiškinimai teisme ir ieškinyje nurodyti argumentai nekelia abejonių, kad ieškovai dėl nusikaltimo patyrė ne bet kokią, o žymią neturtinę žalą, kuri pasireiškė dėl patirto emocinio šoko, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir rūpesčių dėl ikiteisminio tyrimo ir po to kilusios pasekmės - pyktis, baimė, gėda, įtampa net ir praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po nusikaltimo įvykdymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismas sprendė, kad atsakovas M. B. yra akivaizdžiai nekritiškas dėl savo elgesio, kaltės nepripažįsta net ir šiuo metu, kai faktinės aplinkybės išaiškintos. (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad atsakovo M. B. kaltė neginčytinai įrodyta ir nėra jokio teisinio pagrindo jo atžvilgiu atmesti ieškinį.
27. Teismas konstatavo, kad jokių atsakovo VSC „Širvėna“, kaip nepilnamečių asmenų priežiūrą atlikusio subjekto, kuris savo pareigą būtų atlikęs netinkamai, kas būtų priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika, nenustatyta. Šioje byloje ieškovai neįrodinėjo kurio nors iš atsakovo VSC „Širvėna“ darbuotojo kaltės, o ją preziumavo su nuoroda į CK 6.264 str. nuostatas. Teismas neanalizavo visų ieškovų argumentų, nes jie teisiškai neturi jokio pagrindo, kad būtų pagrindas taikyti šį straipsnį, kai nėra nustatyta kurio nors darbuotojo kaltė. Teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo atsakovo VSC „Širvėna“ atžvilgiu pagal visus ieškovų argumentus ir išvadas, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.
28. Teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, padarė išvadą, kad dėl nusikalstamos atsakovo M. B. veikos ieškovai patyrė emocinį šoką, didelių dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, kurie galimai niekada nebus pamiršti, kurių pasekmės tęsiasi iki šiol ir labai stipriai atsiliepia abiem nuketėjusiems-ieškovams, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų seką, eigą ir realią buvusią situaciją, didesnė neturtinė žala nusikaltimu buvo padaryta A. B. , todėl jam priteisė didesnę sumą.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
29. Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir A. T. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą, kuriame atmestas ieškovų reikalavimas priteisti A. B. iš VSC „Širvėna“ 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, priteisti A. T. iš VSC „Širvėna“ 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant šiuos ieškovų reikalavimus.
Šalies argumentai
39. Atsakovas M. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 10 d. sprendimą bei ieškovų ieškinį apelianto atžvilgiu atmesti arba sumažinti iš apelianto nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos sumas.
Atsiliepimas
44. Atsakovas VSC „Širvėna“ atsiliepime į atsakovo M. B. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
46. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
47. Ši byla nagrinėjama ieškovų A. B. ir A. T. bei atsakovo M. B. apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
48. Ieškovai apeliaciniu skundu iš esmės ginčija tik tą sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovų naudai neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo VSC „Širvėna“. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, ieškovų vertinimu, atsakovas VSC „Širvėna“ netinkamai vykdė savo pareigas ieškovų ir atsakovo atžvilgiu, nesudarė sąlygų ieškovams jaustis saugiai, o atsakovo tinkamai neauklėjo ir neprižiūrėjo, dėl ko atsakovas M. B. padarė nusikaltimą ir ieškovai patyrė neturtinę žalą. Taigi iš esmės ieškovai įrodinėja, kad yra pagrindas konstatuoti VSC „Širvėna“ civilinės atsakomybės sąlygas.
49. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos.
50. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o, nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.
51. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).
63. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, iš esmės teisingai įvertino visas faktines aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad M. B. neturi turto, taip pat įvertino tai, kad vaizdo įrašas nebuvo paviešintas, dėl to ieškovų reikalaujamą priteisti sumą sumažino. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog mažesnis žalos atlyginimo dydis būtų neadekvatus ir sumenkintų padarytos žalos esamas pasekmes.
64. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
65. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimą naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
66. Atmetus apeliacinius skundus, atsakovui VSC „Širvėna“ iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 650 EUR (po 325 EUR iš kiekvieno), o iš atsakovo M. B. - 550 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 str.). Iš atsakovo M. B. taip pat priteistina valstybei 179 EUR Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-23 nutartimi atidėto žyminio mokesčio dalis (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui VSC „Širvėna“ (juridinio asmens kodas 190984685) iš ieškovų A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 325 EUR (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 550 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 179 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.