Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis – (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. G., mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. Š. sveikatą, o būtent – 2021 m. liepos 25 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį K. Š. į veidą, taip padarydamas K. Š. odos nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje su pirmo ir antro dantų vainiko lūžiais – tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. Š. sveikatą.

2. Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad kumščiu sudavė vieną smūgį K. Š. į veidą, tačiau tai darė gindamasis. 2021 m. liepos 25 d., jam su šunimi išeinant iš namų pasivaikščioti, jo buto (duomenys neskelbtini) durys atsitrenkė į nukentėjusiojo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis K. Š. pasakė: „ką čia darai snarglį“ ir bandė jam stverti už gerklės. Tuo metu jis apsisuko, o K. Š. jį apsikabino. Tada jis atsisuko, norėdamas pasižiūrėti, kur yra K. Š. veidas, kad suduotų į jį smūgį ir nukentėjusysis jį paleistų. K. Š. buvo gale jo ir rankomis jį apkabino iš nugaros. Jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą – ties nosimi, į burnos sritį. Nukentėjusysis nukrito, bet sąmonės neprarado, tada jis atsitraukė nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis bekrisdamas tiesiog atsisėdo, jis visiškai nenukrito. Tuomet, kelių sekundžių laikotarpiu, atbėgo V. S.. Kadangi jis išėjo iš savo buto pirmas, jo šuo iš buto išeiti nespėjo. Jų durys buvo visiškai atidarytos ir jis negalėjo paimti šuns. V. S. atsistojo tarpduryje ir sakė: „aš neįleisiu“. Jis bandė V. S. traukti. Ji užsikabino už K. Š. kojų ir krito ant žemės. Tuomet jis vėl bandė prieiti prie savo buto durų, tačiau V. S. įsikabino jam į kojas. Jis sudavė V. S., kad ši jį paleistų, tada jis nusileido laiptais žemyn ir paskambino policijai. K. Š. jam smūgių nesudavė. Kuomet jį nukentėjusysis apsikabino, jis jokio skausmo nepajuto. Negali pasakyti, ar K. Š. jį tvirtai laikė, neprisimena. Kitaip ištrūkti nebandė. Jeigu jis nebūtų sudavęs smūgio nukentėjusiajam, nežino, ar nukentėjusysis jį būtų paleidęs. Kai K. Š. būdavo neblaivus, jis visuomet elgdavosi agresyviai.

3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2021 m. vasarą, tikslios datos neatsimena, penktame aukšte, laiptinėje, adresu – (duomenys neskelbtini) Nukentėjusysis išėjo iš savo buto Nr. (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis – iš savo buto Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis ėjo pro duris į lauką ir su savo durimis trinktelėjo į nukentėjusiojo buto duris. Nukentėjusysis atidarė savo buto duris ir pradėjo rėkti: „ką tu darai? Pastoviai man duris daužai!“. Jis kaltinamajam švelniai, draugiškai su ranka trinktelėjo į petį. Tuomet kaltinamasis atsisuko ir pradėjo nukentėjusįjį mušti kumščiais, pirmas smūgis buvo suduotas į veido sritį. Kol jis stovėjo, kaltinamasis jam sudavė gal tris ar keturis smūgius. Tuomet nukentėjusysis nukrito ant žemės, ant slenksčio, pusė jo kūno buvo laiptinėje, pusė – buto viduje. Jis bandė keltis, bet kaltinamasis vėl sudavė smūgį į veidą. Visi smūgiai buvo į veido sritį. Maždaug po minutės pasižiūrėti, kas vyksta, išbėgo V. S., ji perlipo per jį, ir puolė M. G. „į atlapus“. Jis bandė keltis, bet kaltinamasis vėl jam trenkė į veido sritį. Smūgių neskaičiavo, tačiau kaltinamasis jam sudavė ne vieną ir ne du smūgius. Jis jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, nes gulėjo ant žemės. Kai kaltinamasis pasilenkė prie V. S., ji griebė kaltinamajam už tarpkojo, ir jis nuo jos „atsikabino“, nubėgo skambinti telefonu. Tada jie su V. S. atsikėlė ir skambino policijai. Įvykio metu jis buvo šiek tiek neblaivus, su V. S. buvo išgėrę butelį vyno. Jis kaltinamajam grėsmės nekėlė. Kaltinamasis jam sudavė viso gal dešimt–dvylika kartų. Reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (už tris prarastus dantis, kuriuos visus reikės protezuoti; vieno danties protezavimas kainuoja – 1 300 Eur) atlyginimo. Iš pradžių odontologai jam ištraukė du dantis, po to ištraukė ir trečią dantį. Neturtinę žalą vertina 3 700 Eur suma. Neturtinę žalą patyrė dėl nemigos, streso, jis taip pat negalėjo eiti į darbą, jautėsi pažemintas, nuskriaustas.

4. Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, giminystės ryšiai jos su kaltinamuoju nesieja. 2021 m. liepos mėnesį įvyko konfliktas. Ji tuo metu buvo pas nukentėjusįjį bute, plovė indus. Buvo pradarytas langas, nukentėjusysis išeidinėjo iš namų. Ji išgirdo, kad nukentėjusysis su kažkuo kalba. Tuomet pamatė, kad juda užuolaidos, pagalvojo, kad nukentėjusysis neuždarė buto durų. Ji išėjo į koridorių ir pamatė nukentėjusįjį gulintį be sąmonės, kruviną. Ji labai išsigando, išbėgo į koridorių. Tuo momentu kaltinamasis norėjo pabėgti į savo butą, tačiau ji atsistojo skersai jo durų ir pasakė, kad kvies policiją ir, kol policija neatvažiuos, jis į butą neįeis. Kaltinamasis pradėjo ją stumdyti. Tuo metu nukentėjusysis kėlėsi nuo žemės. Ji pradėjo šaukti, kad kviestų policiją. Kaltinamasis norėjo ją nustumti nuo laiptų ir stipriai trenkė jai į petį. Ji nukrito, prarado sąmonę. Kaltinamasis ją mušė, spardė, tuomet ji kaltinamajam suėmė už lytinių organų ir jis ją paleido. Vėliau kaltinamasis ir nukentėjusysis kvietė policiją. Jai buvo sumušta galva, todėl ją išsivežė greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusiajam buvo išmušti dantys, jam kraujavo iš burnos. Įvykio dieną ryte ji buvo išgėrusi taurę šampano. Tą dieną alkoholinių gėrimų su nukentėjusiuoju nevartojo.

5. Liudytojas V. B. (V. B.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo kaimynai. Pačių muštynių jis nematė. Kaltinamasis yra tylus, geras žmogus, niekada nematė jo išgėrusio, nieko blogo apie jį negali pasakyti. Nukentėjusysis – labai konfliktiškas žmogus, skriaudžia jo šeimą, įžeidinėja, jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Nukentėjusysis dažnai būna neblaivus. Visi kaimynai kalbėjo, kad buvo muštynės, bet paties įvykio jis nematė. K. Š. jam pasakojo, kad jį primušė kaltinamasis, kad jam dantį išmušė. Jis mano, kad M. G. negalėtų „prisikabinti“ prie žmogaus.

6. Liudytoja S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jos kaimynai, ji gyvena kitoje laiptinėje. Su kaltinamuoju bendrauja gražiai, kaimyniškai. Nukentėjusįjį yra tik mačiusi, nėra su juo konfliktavusi, jis yra vartojantis alkoholį. Žino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas, bet jo nematė. Anksčiau buvo susidūrusi su V. S. konfliktinėje situacijoje.

7. Liudytojas M. B. (M. B.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, jie abu yra jo kaimynai. Paties įvykio nematė, su sutuoktine išėjo, kai jau buvo iškviesta policija, lauke buvo kaltinamasis ir nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus. Nukentėjusysis ir V. yra agresyvūs, neadekvatūs žmonės. V. yra nukentėjusiojo draugė. Su kaltinamuoju po įvykio kalbėjo, klausė, kas nutiko. Kaltinamasis sakė, kad jį išprovokavo nukentėjusysis, kuris įžeidinėjo, bandė įkąsti į koją, neblaivus nukentėjusysis ir V. daužė į duris. Nukentėjusysis dažnai butelius mėtydavo pro langus. Kaltinamasis sakė, kad nukentėjusįjį, ar pastūmė, ar jam trenkė. Kaltinamasis sakė, kad gynėsi, nes jam V., ar nukentėjusysis, bandė įkąsti. Sunkiai įsivaizduoja, kad konflikto iniciatorius galėtų būti kaltinamasis. Jis niekada nėra matęs jo neblaivaus, jis visada yra adekvatus, bendraujantis.

8. Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, abu yra jos kaimynai. Įvykio nematė, apie jį žino iš kaltinamojo ir kaimynų. Kaltinamasis ir kaimynai pasakojo, kad kaltinamasis išeidinėjo iš namų, atidarė duris ir netyčia užkliudė nukentėjusiojo duris. Tuomet išėjo nukentėjusysis, kuris agresyviai „kabinosi“ prie kaltinamojo, prasidėjo muštynės. Tuomet išėjo Veronika ir bandė „kibti“ prie kaltinamojo. Nukentėjusysis yra labai agresyvus, jis yra prie jos „kabinėjęsis“ ir grasinęs jos draugui. Jie visi gyvena viename aukšte. Ji yra mačiusi per durų akutę, kaip nukentėjusysis ir V. daužė kaltinamajam į duris – tai buvo ne įvykio dieną. Tuo metu jie daužė ir jai į duris, bet ji durų neatidarė, nes matė, kad V. yra agresyvi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mano, jog konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis, kadangi jis niekada nepraeidavo pro kaltinamąjį, ko nors jam nepasakęs, tuo tarpu kaltinamasis nieko jam neatsakydavo.

9. Liudytoja S. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, abu yra kaimynai. Paties įvykio ji nematė, apie įvykį sužinojo iš kaimynės D.. Ji sakė, kad M. su K. ir V. susikivirčijo, kad buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Mano, kad konflikto iniciatoriai buvo nukentėjusysis ir V. S., kadangi jie yra konfliktiški žmonės.

10. Liudytoja Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, abu yra kaimynai. Paties įvykio ji nematė. Kaltinamasis yra ramus, tvarkingas, darbštus, labai geras kaimynas. Nukentėjusysis yra neadekvatus žmogus, nuolat būna neblaivus, triukšmauja. Daug kartų matė nukentėjusįjį neblaivų už vairo, dėl to kvietė policiją. Nukentėjusysis nuolat ieško priežasčių „prisikabinti“. Kaltinamasis ir V. pasakojo, kad buvo didelis triukšmas, nukentėjusysis „prisikabino“ prie kaltinamojo, įvyko muštynės. Kas ką sumušė, ji nematė ir nežino. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

11. Liudytojas E. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, abu yra kaimynai. Žino, kad vyko muštynės tarp K. ir M.. Nukentėjusysis nuolat būna neblaivus, mėto šiukšles pro balkoną. Paties įvykio nematė, apie įvykį pasakė mama. Kas ten įvyko, negali pasakyti. Daug kartų matė, kaip nukentėjusysis su V. buvo „prisikabinę“ prie kaltinamojo, jiems nepatikdavo, kad jis su šunimi vaikšto. Nukentėjusysis su V. yra konfliktiški, būdami neblaivūs, „kabinėdavosi“ prie visų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

12. Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, abu yra kaimynai. Paties įvykio nematė, tik kaimynai pasakojo, kad įvyko konfliktinė situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, dėl ko prasidėjo teisminis procesas. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaimynystėje gyveno nuo 2014 m. iki 2021 metų, nei su vienu iš jų labai artimai nebendravo. Kaltinamąjį gali charakterizuoti kaip ramų, draugišką kaimyną, o nukentėjusysis buvo labai konfliktiškas, nuolat gerdavo ir neblaivus vairuodavo automobilį.

13. Liudytoja O. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, abu yra kaimynai. Paties įvykio nematė. Konflikto dieną ji ėjo iš namų prie ežero ir matė, kad kieme stovėjo greitosios pagalbos bei policijos automobiliai. Po įvykio matė kaltinamąjį, jis stovėjo su šunimi kieme. Ji priėjo prie kaltinamojo paklausti, kas atsitiko. Kaltinamasis pasakė, kad susimušė su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis sakė, kad jis išeidinėjo iš namų ir jo buto durys susitrenkė su nukentėjusiojo buto durimis, prasidėjo konfliktas. Iš kaltinamojo žodžių suprato, kad nukentėjusysis „užšoko ant jo“, jis pradėjo negražiai su kaltinamuoju bendrauti ir jie susiginčijo. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, vėliau lyg ir sakė, kad nukentėjusysis bandė trenkti kaltinamajam, o kaltinamasis trenkė ranka atgal, bet, į kurią vietą, nežino, minėjo, kad lyg dantį nukentėjusiajam išmušė. Kas pradėjo konfliktą, neatsimena. Ji gyvena antrame aukšte, o kaltinamasis ir nukentėjusysis – penktame. Kaltinamasis yra draugiškas kaimynas, nekonfliktuojantis. Iš nukentėjusiojo buto kartais girdisi rėkavimai, jis kartais iš balkono mėtydavo tuščius butelius.

14. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1972/2021(01) duomenimis, K. Š. VšĮ VUL Žalgirio klinikose nustatytas odos nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje su pirmo ir antro dantų vainikų lūžiais. Sužalojimams padaryti pakako vieno kieto buko daikto trauminio poveikio. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš pateiktų gydytojų odontologų įrašų, sieti 44 danties pašalinimo faktą su 2021 m. liepos 25 d. įvykiu, nepakanka duomenų (t. I, b. l. 96–97).

15. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – įvykio metu mobilia vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos, filmuotas įrašas, pavadinimu „2021_0725-114331_007.MP4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė – 05:11 min. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad prie tarnybinio automobilio prieina vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, ant kaklo pasikabinęs raktus, su akiniais nuo saulės (ant galvos), vienoje rankoje laikantis plastikinį butelį, galimai nuo vandens, kitoje – elektroninę cigaretę, kaip tyrimo metu nustatyta, – M. G.. Vietomis prastai girdisi, ką pasakoja M. G., bet galima suprasti, kad jis atvykusiems policijos pareigūnams (kurie pasitikrina, ar tai (duomenys neskelbtini), ir pasiteirauja, kas atsitiko) lietuviškai papasakoja, kad išeidinėjo su šunimi pasivaikščioti. Kaimynas duris buvo truputį atsidaręs ir jis truputį jas užkabino. Kaimynas „šoko į akis“: „ką tu snarglį“, muštis ir teko gintis. „Iššoko“ jo kaimynė (taip pat toje pačioje laiptinėj gyvena, kartu girtauja) irgi puolė už kojų kabintis, į namus neleido, „nu tai atsimušinėjo“. Su kaimynais konfliktų buvo ir anksčiau, buvo pareiškimas dėl sudaužyto domofono, durų apgadinimo. Pareiškimai buvo rašyti Trakuose. Ta pati moteris, kuri dalyvauja ir rėkauja, buvo apgadinusi jo automobilį. Kada jie būna neblaivūs, tuomet jis jiems kažkodėl nuolat kliūva. Pasiteiravus policijos pareigūnei M. G., ar jam trenkė? M. G. atsakė, kad netrenkė, sugebėjo apsiginti, jie neblaivūs yra. O pasiteiravus, ar jis kažkam trenkė, M. G. atsakė, kad taip, ir moteriškei, kad atsikabintų, nes į kojas įsikabino, norėjo kąsti. Tuomet M. G. pasiūlė kartu su policijos pareigūnais nueiti į daugiabučio namo laiptinę, kur užėjus į laiptinę girdisi garsiai kalbantis, ar rėkiantis, moteriškas balsas. Kiek palipus į viršų, tas pats girdėtas moteriškas balsas pasakė: „policija atvažiavo, iki malonaus“, „pažiūrėsim, kas čia dabar bus“. Užlipus laiptais matyti, kaip stambaus kūno sudėjimo moteris, vilkinti violetinės spalvos drabužiais, kaip tyrimo metu nustatyta, – V. S., stovinti tarpduryje atidarytų buto durų, kelis kartus pakviečia vyrą vardu K., nes atvažiavo pareigūnai. Policijos pareigūnui pasiteiravus, kas vyksta, V. S., pamojusi ranka, pasakė: „jam dantį išmušė“, ir pasigirsta vyriškas balsas, kaip nustatyta tyrimo metu, tai – K. Š.. Policijos pareigūnui paklausus, dėl ko kilo konfliktas, K. Š. pasakė: „mes ėjome ir jis ėjo, duris dariau“. V. S. patikslina, kad jis vienas ėjo, o ji namuose buvo. K. Š. tęsė: „durim davė“. V. S. pasakė, jog kažką išgirdo. K. Š.: „sakau, ką čia darai?“, „jis puolė mane mušti“. K. Š. pasakė, kad jam reikia greitosios, nes dantis išmuštas. K. Š. išėjo į laiptinę, ant jo veido, ties burna, matyti kraujo žymės. K. Š. pasakė: „kruvina ranka“, „dantis išmušė“ (t. I, b. l. 158–160).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

16. Remiantis BK 140 straipsnio 1 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

17. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

18. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad M. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį K. Š. į veidą, taip padarydamas K. Š. odos nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje su pirmo ir antro dantų vainiko lūžiais – sukėlė nukentėjusiajam K. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs šiame nuosprendyje, jo 3–4, 14–15 punktuose, iš dalies 2, 5–13 punktuose, aptartų įrodymų visumą. M. G. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą gindamasis nuo nukentėjusiojo veiksmų, kadangi nukentėjusysis bandė jam stverti už gerklės, po to apkabino jį rankomis iš nugaros. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajam gindamasis, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Minėtų kaltinamojo parodymų nepatvirtina kitų bylos įrodymų visetas (taip pat žr. tolimesnius šio nuosprendžio punktus). Tuo tarpu kaltinamojo kaltę, kaip minėta, patvirtina bylos įrodymų visuma, tarp jų ir nukentėjusiojo parodymai, duoti dėl kaltinamajam šioje byloje pareikšto kaltinimo (duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu), kurie yra iš esmės neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai – kaltinamasis pripažino, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam kumščiu į veidą (burnos sritį), tačiau, kaltinamojo teigimu, jis smūgį nukentėjusiajam sudavė gindamasis nuo jo. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, iš dalies ir jų padarymo aplinkybes, taip pat patvirtina specialisto išvados duomenys. Jos duomenimis, nukentėjusiojo sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą – K. Š. nustatytas odos nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje su pirmo ir antro dantų vainikų lūžiais. Sužalojimams padaryti pakako vieno kieto buko daikto trauminio poveikio.

19. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-90-746/2017, Nr. 2K-163-303/2017 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, Nr. 2K-273/2012, Nr. 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo, tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-163-303/2017, Nr. 2K-3-648/2021 ir kt.). Analogiško teisės aiškinimo nuostatų gali būti laikomasi ir nagrinėjant buitinių konfliktų situacijas, kai abu konflikto dalyviai aktyviai veikia vienas prieš kitą – rengiasi naudoti fizinį smurtą ir jį naudoja, daro kitokį fizinį poveikį kitam asmeniui.

20. Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo argumentus, kad jis šiuo atveju veikė esant būtinosios ginties sąlygoms. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis K. Š. jam jokių smūgių nesudavė; kai nukentėjusysis apsikabino kaltinamąjį, kaltinamasis jokio skausmo nejautė, negalėjo pasakyti, ar nukentėjusysis jį tvirtai laikė. Kaltinamasis kitokiu būdu iš nukentėjusiojo, kuris jį buvo apkabinęs rankomis, ištrūkti nebandė, o iš karto smūgiavo nukentėjusiajam į veidą. Teismo nuomone, kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti fizinio (smurtinio) pobūdžio veiksmai nebuvo būtini, kadangi nukentėjusiojo atlikti veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio kaltinamasis turėjo būtent tokiu būdu gintis (suduodamas nukentėjusiajam smūgį į veidą). Pagrindo priešingoms išvadoms nesudaro ir liudytojų parodymai, aptarti šiame nuosprendyje (jo 5–13 punktuose), kadangi minėti liudytojai pačiame įvykyje nedalyvavo, o jų nurodytos kaltinamąjį bei nukentėjusįjį charakterizuojančios aplinkybės, būtinosios ginties sąlygų buvimo konkretaus, šioje byloje nagrinėjamo, įvykio metu nepatvirtina. Pažymėtina, kad nukentėjusysis neturėjo jokio žalojančio įrankio, kaip teigė pats kaltinamasis, jis po smūgio iš karto buvo paleistas, o nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti kaltinamojo veikimo būtinosios ginties sąlygomis aplinkybės, kadangi iš nukentėjusiosios pusės nebuvo pavojingo, realaus bei akivaizdaus kėsinimosi kaltinamojo atžvilgiu.

21. Taigi, aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama M. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas M. G. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

22. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

23. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

24. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

25. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

26. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

27. Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

28. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – M. G. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas, paties nukentėjusiojo būseną, elgesį įvykio metu – nukentėjusysis įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio (tą parodė pats nukentėjusysis), įvykio metu jis taip pat konfliktavo su kaltinamuoju, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad M. G. vykdo (duomenys neskelbtini), (kaimynų) charakterizuojamas teigiamai (žr. nuosprendyje (jo 5–13 punktuose) aptartus liudytojų parodymus), neteistas, per penkerių metų laikotarpį tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (baudos sumokėtos) (t. II, b. l. 36–37). Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laivės apribojimą, trumpesniam nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis terminui – 7 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

29. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais, atsižvelgus į paminėtas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bausmės tikslams pasiekti bei proporcinga.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

30. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 3 945 Eur turtinės žalos ir 3 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. II, b. l. 188–192).

31. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi, turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

32. Nukentėjusysis turtinės žalos jam padarymą sieja su įvykio metu prarastais trimis dantimis, dėl ko bus reikalinga atlikti trijų dantų implantaciją. Nukentėjusysis vieno danties implantaciją įvertino 1 315 Eur suma, pateikė odontologijos klinikos „Just Smile“ paskaičiuotas preliminarias dantų implantacijos kainas (t. III, 191–192).

33. Jau minėta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1972/2021(01) duomenimis, K. Š. VšĮ VUL Žalgirio klinikose nustatytas odos nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje su pirmo ir antro dantų vainikų lūžiais. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Iš pateiktų gydytojų odontologų įrašų, sieti 44 danties pašalinimo faktą su 2021 m. liepos 25 d. įvykiu, duomenų nepakanka (t. I, b. l. 96–97).

34. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis dėl nagrinėjamo įvykio prarado tris, o ne du, dantis. Šiuo atveju būtent nukentėjusiam, kaip civilinei ieškovui, teko pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai turtinę žalą už dviejų dantų implantaciją, t. y. viso 2 630 Eur turtinės žalos atlyginimą – šioje dalyje nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo jo naudai iš kaltinamojo vertinamas kaip pagrįstas, todėl yra tenkinamas, tuo tarpu ieškinio dalis dėl 1 315 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

35. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

36. Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

37. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

38. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam buvo padarytas odos nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje su pirmo ir antro dantų vainiko lūžiais, dėl to nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu, stresu, dvasiniais sukrėtimais.

39. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį skausmą. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo – kaltinamasis. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, sužalojimų padarymo aplinkybes, taip pat nukentėjusiojo išsakytus argumentus.

40. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, šiuo atveju reali ir įrodyta yra 700 Eur dydžio neturtinė žala, kuri atitinka aukščiau įvardintus įstatyme numatytus kriterijus bei suformuotą teismų praktiką, ji priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. Kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis atmestina.

41. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 88,82 Eur turtinės žalos, patirtos dėl V. S. gydymo, atlyginimo (t. I, b. l. 66–68). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl liudytojos V. S. gydymo. Kadangi šioje byloje V. S. yra liudytoja, kaltinamasis dėl jos sužalojimo nėra pripažintas kaltu (jam atitinkamas kaltinimas byloje nebuvo pareikštas), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 88,82 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Dėl atstovavimo išlaidų

42. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

43. Iš 2022 m. birželio 28 d. pažymos Nr. (12.32Mr) PT-5113 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, buvo patirtos 396,26 Eur išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažintas kaltu, į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis (duomenys apie sudėtingą jo finansinę padėtį į bylą nėra pateikti), į išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaidos nukentėjusiojo atstovo (advokato) pagalbai apmokėti visa apimtimi priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

44. M. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. II, b. l. 18–20), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

M. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo K. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš M. G. nukentėjusiojo K. Š. naudai 700 Eur (septynių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 2 630 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Kitą nukentėjusiojo K. Š. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš M. G. valstybės naudai 396,26 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam K. Š., pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.