- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- N1-613-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54273-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. J., E. K., R. V., E. P., M. D. K.
- Civilinis atsakovas
- E. J., A. J., L. K., E. P.
- Civilinis ieškovas
- A. A.
- Advokatai
- Tatjana Benetė, Dalia Bukelienė, Anna Grinevič, Jonas Jasiulevičius, Jūratė Damanskienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
kaltinamajam A. J., jo atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams E. J. ir A. J., gynėjai advokatei Annai Grinevič,
kaltinamajam E. K., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei L. K., gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,
kaltinamajam E. P., jo atstovui pagal įstatymą O. P., atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei E. P., gynėjai advokatei Daliai Bukelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda;
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, devynių klasių išsilavinimo, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., tęsti mokslą;
Žemesnės instancijos teismas
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. kovo 23 d. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones: turtinės žalos atlyginimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ir mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, vadovaujantis BK 82 straipsniu jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. ir 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., įpareigoti atlyginti turtinę žalą per 2 metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi paskirta BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pareiga ir 85 straipsnyje įtvirtinta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti 40 valandų trukmės nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant pirmą mėnesį atlikti 20 valandų, antrą mėnesį – 20 valandų nemokamų darbų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir E. P. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. ir 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis subendrintą galutinę trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose (į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. kovo 23 d.);
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. spalio 1 d., 2016 m. kovo 23 d., 2016 m. birželio 6 d. ir 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiais paskirtomis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi subendrinta trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – keturis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. kovo 23 d., bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. spalio 1 d., 2016 m. kovo 23 d., 2016 m. birželio 6 d. ir 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiais paskirtų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi subendrintos bausmės atlikta dalis (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. kovo 15 d.);
M. D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl keturių veikų), 180 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, toliau tęsti mokslą bei uždraudžiant visą bausmės laiką bendrauti su V. R. bei R. C.;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu atidėtas trejiems metams, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, jos vykdymą atidedant trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos, taip pat laikytis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendyje nustatytų įpareigojimų;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų veikų) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. ir 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams; vadovaujantis BK 82 straipsniu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą, nevartoti alkoholinių gėrimų. Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 4 d. 22.59 val. iki 2016 m. birželio 5 d. 14.25 val. (viena para), vieną parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiais, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai ir atliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių dalys (nutartis įsiteisėjusi);
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs);
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J., E. K., R. V., E. P. ir M. D. K. 2016 m. lapkričio 19 d. apie 19.20 val., būdami Vilniuje, prie miškelio, esančio netoli parduotuvės „IKI“, adresu Žemynos g. 2, veikdami kartu priėjo prie nukentėjusiojo A. A., E. P. paklausė kiek valandų ir sugriebė A. A. už gerklės, suduodamas A. A. vieną smūgį į veido sritį ir paguldydamas A. A. ant žemės, tada visi kartu sudavė gulinčiam A. A. smūgius kumščiais bei spardė kojomis į galvą ir šonkaulius, suduodami ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 20 smūgių į galvą ir šonkaulius, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. A. galvos nubrozdinimą ir kraujosruvą blužnyje, iš A. A. pagrobė 15 Eur vertės dėkle buvusį 600 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „LG G4“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su 5 Eur vertės „OMINTEL“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 175,5 Eur vertės vyrišką laikrodį „Swiss Military“ Nr. (duomenys neskelbtini), 90 Eur vertės elektroninę cigaretę „Wismec RX200S“ bei 11 Eur vertės vilnonę tamsiai mėlynos spalvos su bumbulu kepurę, o dėl panaudoto smurto dingo nukentėjusiojo 137 Eur vertės akiniai „Reserve“. Po to visi kartu iš įvykio vietos pasišalino. Taip A. J., E. K., R. V., E. P. ir M. D. K. bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. A. priklausantį 943,50 Eur vertės turtą bei nukentėjusiajai V. A. priklausantį 90 Eur vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 19 d., apie 19 d., jis kartu su R. V. nuvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, ten susitiko A. J., E. K., prie jų prisijungė ir atsitiktinai jų sutiktas E. P. E. K. reikėjo važiuoti namo, todėl jie visi nuvyko prie „Taikos“ stotelės. Eidami visi vienoje kompanijoje pasivaikščioti, apie 50 metrų atstumu pamatė tamsoje einantį vaikiną ir jo tamsoje švietusį telefoną. E. P. pasiūlė šį vaikiną apiplėšti, pasakė „žiūrėkit, eina su telefonu“ ir pirmas nubėgo prie vaikino, sudavė jam pora smūgių į galvos sritį, nežino, kuria ranka. Kai E. P. pasakė „žiūrėkit, jis telefoną turi“, jie suprato, kad bus apiplėšimas, visi nubėgo iš paskos. Nežino, ar visi kiti taip pat suprato E. P. elgesį. Tuomet jie keturiese priėjo prie vaikino, gulinčio ant žemės. E. P. jau buvo paėmęs telefoną. Jis (t. y. M. D. K.), pamatęs prasegtą striukę, išėmė elektroninę cigaretę, paėmė kepurę ir laikrodį. E. P. paprašė vaikino pasakyti telefono kodą, pastarasis jo nesakė, E. P. pradėjo jį spardyti į galvą. E. K. nukentėjusiajam spyrė į dešinę koją gal 4-5 kartus. Tuo metu jis (t. y. M. D. K.) paėmė laikrodį, gal sudavė ranka pora smūgių. R. V. ir A. J. nieko nedarė, stovėjo šalia, kelių centimetrų atstumu, nepamena, ar jie ką nors sakė. Vėliau nukentėjusysis pasakė telefono kodą. Kai E. P. paėmė telefoną ir prašė kodo, nukentėjusysis prašė išmainyti telefoną į laikrodį. Tuomet jis (t. y. M. D. K.) pasakė nukentėjusiajam nusiimti laikrodį, šis jį nusiėmė ir tuomet jie pabėgo iš įvykio vietos. Tiksliai nepamena, ar A. J. ir R. V. ką nors sakė, tik žino, kad pastarieji nieko nedarė. Jis (t. y. M. D. K.) atitraukė E. P., sakė nedaužyti nukentėjusiajam galvos. Pabėgę iš įvykio vietos, jie visi penki nubėgo iki „Rygos“ stotelės, įlipo į 5G autobusą, nuvažiavo iki „Pramogų“ arenos, ten įlipo į 1G autobusą ir nuvažiavo iki Kalvarijų turgaus. E. P. jam davė telefoną, kurį jis pardavė už 70 ar už 80 Eur, tiksliai nepamena. Kiti daiktai, t. y. laikrodis, kepurė ir elektroninė cigaretė buvo pas jį (t. y. pas M. D. K.). Po to jie visi kartu nuvažiavo prie prekybos centro „Europa“, ten jis iškeitė pinigus, 20 Eur davė A. J., nes pastarasis prieš tai klausė, ar kai parduos telefoną, šis galės jam duoti bent 10 Eur. Jie vienas kitam nebuvo skolingi. E. K. ir A. J. išvažiavo namo, o jis, E. P. ir R. V. nuvažiavo pas R. V. ir ten visą naktį gėrė alkoholinius gėrimus, kuriuos įsigijo už pinigus, gautus už parduotą telefoną. Elektroninę cigaretę jis davė E. P., šis ją iškeitė į telefoną. Laikrodis ir kepurė buvo pas jį (t. y. pas M. D. K.), kol R. V. nepaskambino tyrėja ir neliepė atiduoti. Jis šiuos daiktus atidavė R. V., nes jo paties koja buvo sugipsuota. R. V. ir E. K. matė, kad jie turi tuos daiktus, visi tai matė. Mano, jog E. K. ir R. V. suprato, iš kur ta cigaretė. E. K. pinigų jis nedavė, nes pastarasis jų neprašė. Su E. P. jis nebendrauja, įvykių metu jie bendraudavo retai, mokėsi vienoje mokykloje, tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Įvykio metu jis suprato, kad E. P. paims nukentėjusiojo telefoną, nes šiaip nebėgtų prie vaikino. Labai gailisi, kad taip padarė. Šiuo metu jis nori išeiti iš pataisos įstaigos ir pradėti naują gyvenimą, dirbti, nenusikalsti, nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Sutinka su ieškinyje prašoma priteisti turtine žala, tačiau nesutinka su neturtine žala (4 t., b. l. 40-42).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis R. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad viską teisiamojo posėdžio metu papasakojo M. D. K. Neatsimena, su kuo vaikščiojo. Įvykio dieną jis su M. D. K. ir E. P. atvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, susitiko 5-6 vaikinus, tačiau atpažinti jų negali, nes matė juos pirmą kartą. Be to, ne visi vaikinai su jais nuėjo toliau. Išėję iš prekybos centro „Akropolis“, jie šiek tiek išgėrė, pakalbėjo. E. P. pasakė „davai einam, užsidirbsim kažkaip“. Tuo metu šalia buvo M. D. K. ir vaikinai iš „Akropolio“. Nežino, kas iš minėtų vaikinų girdėjo, ką sakė E. P.. Kai E. P. taip pasakė, jis suprato, jog posakis „užsidirbti“ reiškia iš ko nors atimti telefoną. Iš viso iš prekybos centro „Akropolis“ jie išėjo šešiese. Teismo posėdžių salėje jie yra penki, dar vienas asmuo šiandien neatėjo. Jiems bevaikštant, pro šalį ėjo nedidelio ūgio vaikinas. E. P. šį vaikiną užpuolė, pradėjo daužyti. Paskui prie jų priėjo likę vaikinai. Jis pamatė, kad iš minėto vaikino viskas atimta (kepurė, laikrodis, akiniai), pastovėjo, pažiūrėjo. Jis įvykio metu stovėjo šalia „dėl vaizdo“, gal vieną kartą ir pats trenkė vaikinui. Nežino, kodėl E. P. pradėjo bėgti prie vaikino jį pamatęs, gal todėl, kad nebuvo pinigų. Tuo metu, kai E. P. pradėjo bėgti prie vaikino, jis (t. y. R. V.) nežiūrėjo į E. P., pamatė jį tik tuomet, kai jis jau mušė vaikiną. Po to priėjo M. D. K. ir pasakė, kad gana mušti. Kiti kartu buvę asmenys vaikiną taip pat mušė. Neatsimena, ar vaikinas buvo mušamas rankomis, ar kojomis, seniai buvo. Atsimena, kad M. D. K. stovėjo šalia jo ir įkalbinėjo, kad kiti nemuštų vaikino. O kiti vaikinai mušė. Tų vaikinų vardų jis neatsimena. Iš nukentėjusiojo buvo paimta kepurė, laikrodis, elektroninė cigaretė. Jam yra žinoma, kad M. D. K. paėmė laikrodį ir kepurę, nes jis pats vėliau paėmė šiuos daiktus iš pastarojo namų ir atidavė policijai. Nežino, kas įvykio metu paėmė telefoną, nematė. Telefoną jie pridavė į lombardą (pateikia teismui to lombardo vizitinę kortelę), o gautus pinigus pasidalino. Jis iki šiol turi minėto lombardo vizitinę kortelę, nes neseniai buvo Kalvarijų turguje ir specialiai prieš teismo posėdį ją pasiėmė. Elektroninę cigaretę iš nukentėjusiojo paėmė E. P. ir iškeitė ją į „Samsung“ telefoną. Paskui visi nuvažiavo į Kalvarijų turgų ir vėl pridavė telefoną į lombardą. Keliese važiavo iki Kalvarijų turgaus jis nelabai atsimena. Važiuodami autobusu apžiūrėjo tuos daiktus, neatsimena, ką tuo metu kalbėjo. Negirdėjo, kad kas nors prašytų kokių nors pinigų. Asmenys, kurie turėjo išvažiuoti, gavo pinigų (atrodo jiems davė 10 Eur), o likę už tuos pinigus nusipirko alkoholio. Pas jį namo važiavo E. P. ir D. K., ten sėdėjo visą naktį, išsiskirstė ryte. Pas jį namuose dar buvo jo draugas R., kuris tame įvykyje nedalyvavo, atvažiavo pas jį į namus vėliau. Su kaltinamuoju E. P. jis nepalaiko santykių, dieną po šio įvykio jie susipyko. Iki to įvykio E. P. gyveno pas jį, jie nebuvo susipykę. E. P. įvykio metu nukentėjusiajam sudavė 5-6 smūgius. Jis pats (t. y. R. V.) nuo įvykio buvo tokiu atstumu, kaip teismo posėdžių salė. Už iš nukentėjusiojo atimtus daiktus reikėtų sumokėti, tačiau jis neturi pinigų atlyginti prašomo dydžio moralinę žalą. Žalą kaip nors visi kartu atlygins, tačiau jis vienas už visus nemokės, nes jis jo nemušė. Labai gailisi, kad taip padarė, daugiau tokiais reikalais nebeužsiims, šiuo metu bando ieškotis darbo. Atsiprašo nukentėjusiojo (4 t., b. l. 42-43).
Kaltinamasis E. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną, galimai 2016 m. lapkričio 19 d., apie 17.00 val. jis buvo su A. J., nuvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, kur susitiko M. D. K. ir R. V., po to atsitiktinai sutiko ir E. P. Tuomet jie buvo penkiese. Iš pradžių jie tiesiog visi sėdėjo, paskui nusipirko alaus ir nuėjo į miškelį netoli prekybos centro „Akropolis“. Ten kai kurie iš jų gėrė alų, kai kurie stovėjo, kalbėjosi. Negirdėjo, jog kas nors sakytų, kad reikia prasimanyti pinigų. Kadangi jam reikėjo nuvykti iki namų, jie visi drauge nuvažiavo iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Persirengęs jis vėl susitiko su minėta kompanija, visi sugalvojo eiti per laukus iki Pašilaičių. Jiems visiems penkiems einant, iš tolo matėsi, kad kažkas eina su šviečiančiu telefonu. E. P. be žodžių nubėgo iki minėto asmens, o jie ėjo paskui. Kai E. P. nubėgo, atstumas iki jo buvo apie 40 metrų. Matėsi, kad E. P. suduoda smūgį į galvą. Jis negirdėjo arba nepamena, kad E. P. būtų sakęs kokius nors žodžius. Jis ėjo E. P. iš paskos, nes visi ėjo. Jiems priėjus, vaikinas jau gulėjo, rankoje laikė telefoną. E. P. sakė „atiduok telefoną“, šaukė. Vaikinas iš pradžių neatidavė telefono, bet telefoną jam išplėšė iš rankų. Tuo metu jis (t. y. E. K.) jau buvo prie pat jų, apie 0,5 metro atstumu. Šalia buvo ir visi kiti. M. D. K. tiesiog stovėjo, atitraukė E. P. E. P., išplėšęs telefoną, reikalavo pasakyti kodą. Vaikinas iš pradžių kodo nesakė, todėl E. P. pradėjo jį spardyti, vaikinas pasakė kodą. Nepamena, ar kiti asmenys mušė nukentėjusįjį. E. P. tikrai spardė nukentėjusįjį, o A. J. tiesiog stovėjo šalia jo (t. y. E. K.) vieno metro atstumu. Matė, kad nukentėjusiajam sudavė E. P., kitų smūgių jis nematė, pats nukentėjusiojo nemušė. Matė, kad E. P. sudavė pirmą smūgį į galvą su ranka, o po to sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą. Nežino, kodėl M. D. K. nurodė, kad jis (t. y. E. K.) spyrė nukentėjusiajam į koją. Jis (t. y. E. K.) tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, nežino, kodėl nieko nesakė. Kai E. P. nukentėjusįjį mušė, jis tiesiog stovėjo, nepritarė E. P. veiksmams. Tuo momentu jis nieko nesakė, nieko negalvojo, bet suprato, kad vaikinas yra mušamas ir yra atimami vaikino daiktai. Su M. D. K. jis yra pažįstamas, jiedu susipykę nebuvo. Matė, kad iš nukentėjusiojo buvo paimtas telefonas. Nematė, kad kas nors iš nukentėjusiojo imtų kitus daiktus. Kai vaikinas pasakė kodą ir telefonas atsirakino, jie visi iš įvykio vietos pabėgo, nubėgo iki „Čiobiškio“ ar „Rygos“ stotelės ir važiavo į Kalvarijų g. esantį lombardą. Autobuse jie viską aptarinėjo, E. P. labiausiai gyrėsi, kaip sudavė smūgius ir sumušė. Tuo metu jie apžiūrinėjo tik telefoną, jokios kepurės, elektroninės cigaretės autobuse jis nematė. Išlipus iš autobuso, M. D. K. pridavė telefoną. Kiek pinigų buvo gauta už telefoną jis nežino, jis (t. y. E. K.) pinigais nesidalino. Tuomet vaikinai jį ir A. J. palydėjo iki prekybos centro „Europa“, jiedu su A. J. nuvažiavo namo, o kur buvo likę vaikinai jis nežino. A. J. M. D. K. davė 10 Eur. Jis (t. y. E. K.) to nematė, bet jam tai pasakė A. J., kai jiedu dviese važiavo namo. Su E. P. jis nebendrauja, iki įvykio tiesiog bendravo, konfliktų nėra turėję. Tiksliai matė, kad A. J. nukentėjusiojo nemušė. Su civiliniais ieškiniais jis nesutinka, jeigu reikės, civilinį ieškinį apmokės. Šiuo metu jis gyvena su mama ir seneliais, jam dar du metus reikia mokytis (4 t., b. l. 43-44).
Kaltinamasis A. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis su E. K. nusprendė važiuoti į prekybos centrą „Akropolis“. Ten jie sutiko M. D. K., E. P. ir R. V. Jie buvo penkiese. Netoli prekybos centro „Akropolis“ išgėrė alaus. Kol kiti gėrė alų, jis (t. y. A. J.) buvo „įlindęs į telefoną“, nepamena, jog E. P. būtų sakęs, kad reikia prasimanyti pinigų. Jie visi nuvažiavo iki E. K. namų, šis persirengė, po to visi penki vaikščiojo po lauką be tikslo, nepamena, ar šnekėjo, pasuko link laukų, netoli parduotuvės „Iki“. Jis (t. y. A. J.) su E. K. ėjo gale vienas šalia kito, o R. V., E. P. ir M. D. K. ėjo priekyje. Tada E. P. nubėgo. Nukentėjusįjį dabar (teismo posėdžių salėje) jis mato pirmą kartą, įvykio metu net nebuvo priėjęs šalia jo. Jie tuomet tiesiog sustojo, E. K. jam padavė savo telefoną, nubėgo iki visų, po to grįžo, kaip ir visi kiti. Nepamena, ar sustojęs matė, kad E. P. nubėgo. Jie penkiese ėjo, jis su E. K. sustojo, o kiti trys nuėjo ar nubėgo. Neprisimena, kas pirmas nuėjo ar nubėgo. Jie trys ir E. K. nuėjo vienu momentu. Nuo jo (t. y. A. J.) iki nuėjusių asmenų buvo 10-15 metrų, tuo metu buvo tamsu. Nepamena, ar jis stovėdamas matė kitus asmenis. Kažkuriuo momentu E. K. nubėgo, jis (t. y. A. J.) liko vienas stovėti. Nepasakys, po kiek laiko grįžo kito asmenys. Iš pradžių grįžo vienas E. K., o po 1-2 min. grįžo kiti trys. Tuomet jie visi pabėgo. Nepamena kas, bet kažkas pasakė „bėgam“. Jis nesuprato, kas vyksta, tiesiog bėgo paskui. Jis nežino, kodėl kiti sako, kad jis buvo šalia, nėra su niekuo susipykęs. Jis tikrai pamena, kad nebuvo priėjęs, nukentėjusįjį dabar salėje pamatė pirmą kartą. Po to jie nuvažiavo į Kalvarijų turgų, ten M. D. K. pridavė telefoną. Autobuse jis (t. y. A. J.) matė telefoną, jis buvo lyg ir pas E. P. Tada jis suprato, kas buvo, jie pasakojo, kad sumušė. Iš M. D. K. jis pinigų neprašė, E. P. jam pats davė pinigų, nes buvo skolingas. E. P. jam davė 10 Eur, o turėjo duoti 5 Eur. Jam pinigus davė, kai M. D. K. pridavė telefoną. Tada E. P. sakė duoti jam (t. y. A. J.) 10 Eur ir pastarasis davė, nors buvo skolingas 5 Eur. Autobuse pinigų jis neprašė. Dabar prisiminė, kad A. J. visgi buvo nubėgęs iki kitų asmenų. Elektroninės cigaretės autobuse jis nematė, kepurę matė ant E. P. galvos, suprato, iš kur ji yra, nes prieš tai jis buvo be jos. Cigaretės jam nerodė, bet paskui E. P. pasiūlė keisti telefoną į elektroninę cigaretę. Jis (t. y. A. J.) kaip tik tuo metu turėjo telefoną, jam apsimokėjo ir jis apsikeitė. Nežinojo, kad cigaretė vogta. Tuo metu buvo tamsu ir jis nematė, ką darė kiti įvykio metu. Nepamena, kuris pirmas nubėgo prie nukentėjusiojo, tuo metu į juos nežiūrėjo. Stovėdamas ten vienas nesuprato, kas vyksta, buvo „įlindęs į telefoną“. Autobuse suprato, kad jie kažką užpuolė, prasidėjo šnekos. Neprisimena, ką kiti šnekėjo, bet suprato, kad sumušė žmogų ir atėmė daiktus. Nežino, kiek buvo gauta pinigų už telefoną. Nežino, kodėl jam davė 10 Eur, nors E. P. jam buvo skolingas 5 Eur, gal tiesiog buvo mažiausia kupiūra (4 t., b. l. 45-46).
Kaltinamasis E. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis tame įvykyje nedalyvavo, nežino, kada tai buvo. Jis buvo tik tuomet, kai pas R. V. namuose gėrė alkoholinius gėrimus, prieš analizuojamą įvykį. R. V., būdamas girtas, tuomet pasakė, kad jis iš pastarojo ima cigaretes ir su savo draugu jį sumušė, jo visas veidas buvo ištinęs, dantis klibėjo, dėl to jis nevaikščiojo į mokyklą, gulėjo namuose, atrodo, jog pragulėjo namuose dvi savaites. Žino, kad tai įvyko prieš analizuojamą įvykį, kadangi į „Facebook“ buvo įkeltas vaizdo įrašas, kaip jis mušamas, kuris iš karto buvo panaikintas. Įrašas buvo įkeltas gal 16 dieną, o namuose jis buvo gal jau lapkričio 14 d. Niekur dėl to nesikreipė, nes nenorėjo jiems pridaryti jokių problemų. Visus kaltinamuosius jis pažįsta. Su M. D. K. jis nėra susipykęs, pastarasis gal jį apkalbėjo, nes gal R. V. taip pasakė, gal bijojo, kad jis (t. y. E. P.) parašys pareiškimą. A. J. ir E. K. jam yra žinomi, jie yra jo bendraklasiai, šiaip jis su jais nebendravo, gal buvo susipykęs, nepamena. Gal jie jį apkalba, nes gal nori, kad jiems būtų sumažinta bausmė. R. V. jį apkalba, nes kai į „Facebook“ buvo įkelta vaizdo medžiaga, jis (t. y. E. P.) pagrasino, kad nueis į policiją, pastarasis išėmė tą įrašą, bet visi bendraklasiai jį matė. Apie analizuojamą įvykį jis nieko nežino. Jo buvęs bendraklasis sakė, kad jam (t. y. E. P.) nori pakenkti M. D. K., E. K. ir A. J. Yra skaitęs nukentėjusiojo parodymus, bet ten nėra tiksliai apibendrinta, kad jis (t. y. E. P.) dalyvavo (4 t., b. l. 46).
Nukentėjusysis A. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad berods 2016 m. lapkričio 19 d., apie 19.10 val. jis ėjo Žemynos gatve į (duomenys neskelbtini) gatvę (iš namų pas močiutę), nusprendė sutrumpinti kelią ir eiti dykviete tarp Justiniškių ir Pašilaičių, kuri yra už „Iki“ parduotuvės. Eidamas šalia gatvės, jau ketindamas sukti link dykvietės, tarp medžių pamatė žmonių siluetus. Iš karto suprato, kad ten linksminasi jaunimas, vartoja alkoholį ar pan. Po to pastebėjo, kad grupė vaikinų artinasi prie jo. Eidamas jis suskaičiavo 8 vaikinus, bet dabar mano, kad ten galbūt buvo šešėliai, gal šakos. Vienas iš vaikinų paklausė, kiek valandų. Jis (t. y. A. A.) nenorėjo išsitraukti telefono, nes žinojo, kad prisikabins, kadangi toks klausimas tik pretekstas. Pažiūrėjęs į laikrodį pasakė vaikinui, kad dabar 19.20 val. ir sulaukė iš vieno priėjusio vaikino smūgio į veidą. Neprisimena kaip, bet tada jis buvo pargriautas ir buvo spardomas, daužomas kumščiais. R. V. jam buvo iš kairės, nes jis gulėjo labiau ant kairiojo šono, atsimena R. V., matė jo veidą. R. V. jam traukė daiktus iš kišenės, kai vaikinai jį mušė. R. V. jiems rusiškai rėkė „nemuškit“. Po to kažkuris vaikinas, pasiėmęs telefoną, liepė sakyti jo kodą, tačiau jis net negalėjo nieko pasakyti. Tuomet jį pradėjo spardyti. Galiausiai jis pasakė kodą. Neprisimena, kuris spardė, iš visų vaikinų jis įsidėmėjo tik R. V. Jį vis mušė, tuomet vienas iš vaikinų jį pakėlė. R. V. jį nusivedė į šoną ir rusiškai pasakė „viskas gerai“, paėmė jo kuprinę, pasižiūrėjo, kas jos viduje, viską įdėjo atgal ir atidavė ją jam. Tada vaikinai pradėjo jo (t. y. A. A.) klausti, ką jis sakys aplinkiniams, pradėjo grasinti, kad susidoros su juo, jeigu jis apie tai kam nors pasakys. Vaikinai klausė, ką jis sakys tėvams. Jis pradėjo vaikinams teisintis, kad tėvams sakys, jog jį Zujūnuose kažkas sumušė. Tuomet jis iš vaikinų sulaukė dar daugiau grasinimų, po to kažkas iš stovėjusių asmenų pradėjo rusiškai šaukti „R., bėgam“ ir visi pabėgo. Jis (t. y. A. A.) nubėgo iki „Iki“ parduotuvės, prašė iškviesti policiją ar leisti paskambinti. Jam ten atsisakė suteikti pagalbą. Tuomet jis perbėgo per gatvę, įbėgo į savo namo laiptinę, sutiko laiptais besileidžiančius tėvus ir jiems viską papasakojo. Jie iškvietė policijos pareigūnus, kurie sakė kreiptis į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Pareigūnai pirminės įvykio vietos apžiūros neatliko. Jį tėvai nuvežė į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, kur jis davė parodymus. Visi vaikinai buvo šalia, jis nesuprato, kiek žmonių jį mušė. Prieš save jis matė 2 ar 3 žmones, prie pat jo galvos tupėjo R. V. Nematė, kas buvo už nugaros, tik jautė smūgius. Kai kažkas pasakė „R., bėgam“, visi vaikinai nubėgo, nubėgo ir jis pats. Kai prieš jį smurtavo, visi buvo šalia, toliau jis nematė nieko. Praėjo daug laiko nuo įvykio, todėl prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis matė R. V. ir dar 1 ar 2 žmones, jautė, kad iš nugaros jį spardo, bet tų žmonių jis nematė. Iš jo įvykio metu buvo paimtas telefonas, rankinis laikrodis, elektroninė cigaretė, akiniai ir kepurė, bet kepurę ir laikrodį dabar jam grąžino. Prie jo priėjo visi iš karto, tuomet jis jų nebeskaičiavo. Pirmą smūgį jam sudavė vienas asmuo. Daiktus iš jo traukė R. V. Neatsimena, ar jis vienas daiktus traukė, ar dar kažkas daugiau, gali būti ir daugiau. Smūgius jis gavo į galvą, veidą, pilvo, nugaros sritis. Pirmas smūgis buvo į veido sritį, nuo šio smūgio jis „susimėtė“, tada jį kažkas nugriovė. Visi asmenys buvo prieš jį, bet jis nematė, kas jį nugriovė. Elektroninę cigaretę tyrimo metu jam rodė, ji buvo panaši, bet ne jo. Neįsidėmėjo, kas sudavė pirmą smūgį į veidą. Asmenį „Facebook“ jis rado gana paprastai, t. y. įsidėmėjo R. vardą, pabandė jo ieškoti ir įvedęs „R.“ rado profilį, atpažino jį, duomenys buvo perduoti pareigūnui. R. V. jis įsidėmėjo, nematė, ar pastarasis sudavė smūgį, bet galėjo suduoti. R. V. jam iš kišenės ištraukė elektroninę cigaretę. Ant rankos buvusį laikrodį nuėmė keli vaikinai, tačiau negali pasakyti kurie. Kelnių dešinėje buvo telefonas, kas jį paėmė, negali pasakyti. Kai pareiškė civilinį ieškinį, tuo metu jis buvo nepilnametis, jo vardu ieškinį pareiškė V. A. Reikalauja, kad jam atlygintų žalą už akinius, telefoną ir elektroninę cigaretę. Už kepurę ir laikrodį nebeprašo atlyginti žalos, nes šie daiktai jam grąžinti. Akinių kaina nurodyta ieškinyje, nurodyta suma už vienus akinius ir už naujus akinius. Prašo atlyginti žalą už abejus akinius, nes jeigu nebūtų praradęs vienų akinių, nereikėtų kitų. Telefono kaina virš 900 Eur, viskas nurodyta ieškinyje. Elektroninė cigaretė buvo motinos, neįsivaizduoja, už kiek ji pirkta. Jis pareiškė ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jis kurį laiką buvo gydomas ligoninėje, po to ambulatoriškai, atsiliko nuo mokyklos kurso, turėjo vytis, smarkiai suprastėjo pažymiai, jam buvo nekomfortiška išeiti į lauką tamsiu paros metu. Nežino, kodėl prašo atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą. Jam sakė, kad teismas priteisia dalį sumos. Mano, kad jam galėtų būti priteista nuo 5000 iki 10 000 Eur dydžio neturtinė žala. Taip pat mano, kad 20 000 Eur yra per didelė suma. Jo mama žino apie posėdžius, bet ji neatvyksta, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, ji nepageidauja dalyvauti teismo posėdžiuose (4 t., b. l. 67-69).
Kaltinamojo A. J. atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas A. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog, jo manymu, prašoma priteisti suma yra šiek tiek perdėta dėl išgąsčio, mano, kad iki 500 Eur gal ir pakaktų. A. J. yra geras, paklusnus, negalėjo smūgiuoti, gal buvo šalia, bet rankos niekur nepakels. Mano, kad nukentėjusiajam pakaktų iki 5000 Eur neturtinės žalos (4 t., b. l. 69).
Kaltinamojo A. J. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė E. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su civiliniu ieškiniu ji nesutinka, suma per didelė. Jos vaikas nežinojo, kad iškeitė telefoną į vogtą elektroninę cigaretę. Žalą sūnus galėtų atlyginti tik už elektroninę cigaretę (4 t., b. l. 69).
Kaltinamojo E. P. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė E. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jei jos sūnų pripažintų kaltu, ji sutiktų su turtine žala. Jos manymu, nukentėjusiojo motinai neturėtų būti priteista neturtinė žala, o pačiam nukentėjusiajam – iki 500 Eur. Ji dirba, gauna 700 Eur neatskaičius mokesčių. Jos sūnus yra išdykęs, ne kartą teistas, bet dar nebuvo tokių atvejų, kad jis fiziškai smurtautų. Jos sūnus emocionalus, ji susiduria su sunkumais jį auklėdama, bet jis nepiktybiškas. Apie šį įvykį ji sužinojo atostogaudama. 2017 m. gegužės mėn. buvo iškviesta į komisariatą. Pasak tyrėjos, 2016 m. buvo toks įvykis, kurio metu sumuštas ir apvogtas jaunuolis, dėl to kaltinamas jos sūnus. Lapkričio 21 d., per savo gimtadienį, ji gavo dvi „dovanas“, t. y. pirmiausia, prieš pat jos gimtadienį, ji pasiėmė sūnų iš policijos komisariato; po to, prieš jos gimtadienį, vaikas grįžo sumuštas ir atsisakė greitosios pagalbos. Tai buvo likus keletui dienų iki jos gimtadienio, t. y. lapkričio 21 d. Po savaitės jos sūnus jai pasakė, kad susirašinėdamas su M. D. K. jis sužinojo, kad jį kaltina padarius kažkokį įvykį. Tikslių datų ji nurodyti negali. Kai sūnus grįžo sumuštas, jis nebuvo išėjęs iš namų, buvo su mėlynėmis. Ryte ji išvažiuoja į darbą, vakare sūnų mato namuose. Būdavo, kad sūnus negrįždavo namo. Jo draugų ji nepažįsta, išskyrus R. V., kuris buvo komisariate. Jo draugai nuolat keičiasi, vienus pasodina, kiti atsiranda. Dėl sūnaus sumušimo jie nesikreipė į gydymo įstaigą, sūnus atsisakė (4 t., b. l. 70).
Kaltinamojo E. K. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė L. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinių sumos yra per didelės. Berniuko mamai žala nepriteistina, o berniukui priteistina, tik negali nurodyti sumos, iki 1000 Eur. Turėtų būti paskaičiuota ir atlyginta turtinė žala. Jeigu jos sūnus nieko nemušė, jis neturi atlyginti jokios žalos (4 t., b. l. 70).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2016 m. lapkričio 19 d., apie 19.38 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo A. S. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Žemynos g. 2, keturių minučių laikotarpiu prie parduotuvės „Iki“ jaunuolių kompanija sumušė jo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus sūnų. Požymių nematė, kompanija pasišalino link Justiniškių g. (1 t., b. l. 19).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2016 m. lapkričio 20 d., apie 0.26 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas Santariškių vaikų ligoninės pranešimas apie tai, kad 22.53 val. į ligoninę kreipėsi A. A., kuris paaiškino, kad vakare, Žemynos gatvėje, jį sumušė nepažįstami asmenys. Diagnozė – veido, krūtinės, pilvo sumušimai. Asmuo paguldytas į chirurginį skyrių (1 t., b. l. 18).
Šalies argumentai
A. A. 2016 m. lapkričio 19 d. protokole-pareiškime nurodė, jog 2016 m. lapkričio 19 d., apie 19.20 val., netoli parduotuvės „Iki“, Vilniuje, Žemynos g. 2, aštuonių nepažįstamų jaunuolių kompanija, panaudojus fizinį smurtą, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „LG G4“ su SIM kortele bei rankinį laikrodį. Žala 925 Eur (1 t., b. l. 1).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. 2016 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio vietos apžiūros nurodoma, kad įvykio vietos apžiūra nebuvo atlikta, nes po įvykio praėjo nemažai laiko, vieta yra vieša ir galimi nusikalstamos veikos pėdsakai yra sunaikinti. Taip pat dėl nakties meto nebuvo galimybių peržiūrėti šalia įvykio vietos esančios parduotuvės „Iki“ vaizdo kamerų įrašų, nes parduotuvė jau nedirbo (1 t., b. l. 21).
Iš 2016 m. gruodžio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. nurodė įvykio vietą, esančią prie parduotuvės „Iki“, Vilniuje, Žemynos g. 2, kur jis 2016 m. lapkričio 19 d. vakare buvo sumuštas (1 t., b. l. 31-32, 33).
Iš el. laiško duomenų matyti, jog jame pateikiamos fotonuotraukos, laiškas atsiųstas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67-68).
Iš 2016 m. gruodžio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. V., gim. (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikė rankinį laikrodį „Swiss Military“ ir kepurę (1 t., b. l. 89-90).
Iš 2017 m. sausio 10 d. apžiūros protokolo matyti, jog jame pateikiami laikrodžio „Swiss Military“ ir kepurės“ apžiūros rezultatai (1 t., b. l. 91-93).
Iš 2017 m. lapkričio 9 d. pakvitavimo matyti, jog kepurę ir vyrišką rankinį laikrodį „Swiss Military“ atsiėmė V. A. (1 t., b. l. 94).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo E. P. 2017 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. sausio 11 d. buvo patikrinti Kalvarijų g. ir Turgaus g., Vilniuje, visi esantys lombardai ir supirktuvės, esančios aplink Kalvarijų turgavietę, kur 2016 m. lapkričio 20 d., nuo 19.00 val. galėjo būti priduotas mobiliojo ryšio telefonas „LG G4“ IMEI (duomenys neskelbtini). Lombarduose ir supirktuvėse buvo tikrinamos daiktų priėmimo knygos, tačiau nustatyta, kad minėtas telefonas priduotas nuo minėto laiko nebuvo. Nustatyti minėto telefono buvimo vietos nepavyko (1 t., b. l. 105).
Iš 2016 m. lapkričio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Argus“ apsaugos darbuotojas A. M. pateikė du kompaktinius diskus su įrašais (1 t., b. l. 147-148).
Iš 2016 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokolo matyti, jog jame pateikiami dviejų kompaktinių diskų su vaizdo įrašais apžiūros metu gauti rezultatai (1 t., b. l. 149-150).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3617/2016(01) matyti, jog specialistas O. D., remdamasis A. A. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikė išvadą:
1. A. A. nustatyti šie kūno sužalojimai:
1.1. galvos odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos (2016 m. lapkričio 19 d.). Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
1.2. Kraujosruva blužnyje, padaryta kietu buku daiktu, iki kreipiantis medicinos pagalbos (2016 m. lapkričio 19 d.). Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kraujosruvos blužnyje sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
2. Neatmetama tikimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.
3. Išvados 1.2. punkte nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Keliais trauminiais poveikiais padaryti šios išvados 1.1. punkte nustatyti kūno sužalojimai pasisakyti nėra galimybės, kadangi medicinos dokumentuose nenurodytos jų tikslios lokalizacijos ir kiekis, o apžiūros metu išorinių sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus.
4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka.
5. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus) neužfiksavo (1 t., b. l. 45-46).
Šalies argumentai
R. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šiemet, lapkričio mėnesio pabaigoje, jis su Edvinu ir kitais vaikinais buvo lauke, jo akivaizdoje buvo sumuštas ir apiplėštas jaunas vaikinas lauke. E. pasiėmė iš vaikino laikrodį, kepurę, elektroninę cigaretę, telefoną „LG“. Edvin perdavė E. kepurę ir laikrodį Gerosios Vilties gatvėje. E. pardavė telefoną lombarde, Kalvarijų gatvėje. Elektroninę cigaretę iškeitė į telefoną (2 t., b. l. 91, 92).
Iš 2017 m. liepos 17 d. akistatos protokolo matyti, jog į akistatą suvesti M. D. K. ir E. P. davė parodymus apie tiriamo įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 140-141).
Iš 2017 m. liepos 17 d. akistatos protokolo matyti, jog į akistatą suvesti E. K. ir E. P. davė parodymus apie tiriamo įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 142-143).
Iš 2017 m. liepos 17 d. akistatos protokolo matyti, jog į akistatą suvesti A. J. ir E. P. davė parodymus apie tiriamo įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 144).
Iš 2017 m. liepos 10 d. akistatos protokolo matyti, jog į akistatą suvesti M. D. K. ir A. J. davė parodymus apie tiriamo įvykio aplinkybes (3 t., b. l. 74-76).
Iš 2017 m. liepos 10 d. akistatos protokolo matyti, jog į akistatą suvesti E. K. ir A. J. davė parodymus apie tiriamo įvykio aplinkybes (3 t., b. l. 77-78).
Iš 2017 m. liepos 4 d. akistatos protokolo matyti, jog į akistatą suvesti E. K. ir M. D. K. davė parodymus apie tiriamo įvykio aplinkybes (3 t., b. l. 113-114).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. D. K. apklausiamas teisme savo kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, kaltinamasis R. V. kaltę pripažino iš dalies, tuo tarpu kaltinamieji A. J., E. K. ir E. P. savo kaltės nepripažino. Vis tik įvertinęs šių kaltinamųjų parodymus, jų nuoseklumą, sugretinęs ir palyginęs juos tarpusavyje, taip pat ir su nukentėjusiojo A. A. parodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų A. J., E. K., R. V., E. P. ir M. D. K. kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką veikiant bendrininkų grupe, visiškai įrodyta. Teismas, atlikęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų sisteminę analizę ir vertinimą, atmeta kaltinamojo E. K. parodymus apie tai, kad jis nors ir buvo įvykio vietoje, tačiau nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką (t. y. nemušė nukentėjusiojo, negrobė jo turto), taip pat kaltinamojo A. J. parodymus apie tai, kad jis nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, t. y. nuo įvykio vietos buvo 10-15 metrų atstumu ir net nematė, kas ten vyko, bei kaltinamojo E. P. parodymus apie tai, kad jis apskritai nebuvo įvykio vietoje bei nėra niekaip susijęs su šiuo įvykiu.
Analizuojant bylos įrodymus pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis E. P. apklausiamas teisme parodė, kad jis tame įvykyje nedalyvavo, nežino, kada tai buvo. Jis buvo tik tuomet, kai pas R. V. namuose gėrė alkoholinius gėrimus, prieš analizuojamą įvykį. R. V., būdamas girtas, tuomet pasakė, kad jis iš pastarojo ima cigaretes ir su savo draugu jį sumušė, jo visas veidas buvo ištinęs, dantis klibėjo, dėl to jis nevaikščiojo į mokyklą, gulėjo namuose, atrodo, jog pragulėjo namuose dvi savaites. Kaltinamasis A. J. apklausiamas teisme teigė, kad įvykio metu ėjo kartu su E. K., M. D. K., E. P. ir R. V. Tada E. P. nubėgo, o jis pats įvykio metu net nebuvo priėjęs šalia nukentėjusiojo. Jis tuomet tiesiog sustojo, E. K. jam padavė savo telefoną ir nubėgo iki kitų. Kai E. K. nubėgo, jis (t. y. A. J.) liko vienas stovėti. Po kiek laiko grįžo vienas E. K., o po 1-2 min. grįžo kiti trys. Tuomet jie visi pabėgo. Tuo tarpu E. K. apklausiamas teisme teigė, kad nors buvo šalia nukentėjusiojo, tačiau šiam nieko nedarė ir negrobė jo turto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, tokie kaltinamųjų E. P., E. K. ir A. J. parodymai laikytini kitų bylos įrodymų visuma paneigta jų gynybine versija, todėl atmetami. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš esmės visi įvykyje dalyvavę kaltinamieji, taip pat ir iš dalies nukentėjusysis A. A. nuosekliai parodė, kad nukentėjusįjį pirmas užpuolė ir plėšimo aktyviausias dalyvis buvo būtent vienas vaikinas, pasak kaltinamųjų – E. P. Be to, tiek M. D. K., tiek E. K., tiek ir R. V. parodė, kad prie nukentėjusiojo šalia buvo visi kartu ėję kaltinamieji, tame tarpe ir A. J. Pažymėtina, kad faktas, jog A. J. buvo šalia ir matė visą įvykį, šiuo atveju šis faktas, gretinant su kitomis bylos aplinkybėmis, kurios bus aptartos vėliau, leidžia konstatuoti, kad jis dalyvavo nukentėjusiojo A. A. plėšime, t. y. iš dalies realizavo objektyviuosius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Pažymėtina, kad vienus iš informatyviausių parodymų byloje davė kaltinamasis M. D. K. Pastarasis dėl šios nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis, 2016 m. lapkričio 19 d., apie 19 d., eidamas su A. J., E. K., R. V. bei E. P., apie 50 metrų atstumu pamatė tamsoje einantį vaikiną ir jo tamsoje švietusį telefoną. E. P. pasiūlė šį vaikiną apiplėšti, pasakė „žiūrėkit, eina su telefonu“ ir pirmas nubėgo prie vaikino, sudavė jam pora smūgių į galvos sritį. Kai E. P. pasakė „žiūrėkit, jis telefoną turi“, jie suprato, kad bus apiplėšimas, visi nubėgo iš paskos. Kai jie keturiese priėjo prie vaikino, gulinčio ant žemės, E. P. jau buvo paėmęs telefoną. Jis (t. y. M. D. K.), pamatęs prasegtą striukę, išėmė elektroninę cigaretę, paėmė kepurę ir laikrodį. E. P. paprašė vaikino pasakyti telefono kodą, pastarasis jo nesakė, E. P. pradėjo jį spardyti į galvą. E. K. nukentėjusiajam spyrė į dešinę koją gal 4-5 kartus. Tuo metu jis (t. y. M. D. K.) paėmė laikrodį, gal sudavė ranka pora smūgių. R. V. ir A. J. nieko nedarė, stovėjo šalia, kelių centimetrų atstumu, nepamena, ar jie ką nors sakė. Vėliau nukentėjusysis pasakė telefono kodą. Kai E. P. paėmė telefoną ir prašė kodo, nukentėjusysis prašė išmainyti telefoną į laikrodį. Tuomet jis (t. y. M. D. K.) pasakė nukentėjusiajam nusiimti laikrodį, šis jį nusiėmė ir tuomet jie pabėgo iš įvykio vietos. Tokie M. D. K. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs, jie iš esmės atitinka jo paties parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis taip pat nurodė, kad pirmas prie nukentėjusiojo pribėgo ir smurtavo būtent E. P., dėl kurio smūgių net nukrito nukentėjusiojo akiniai, kad E. P. paėmė nukentėjusiojo telefoną, reikalavo pasakyti jo kodą, kad smūgius sudavė ir E. K., o jis pats (M. D. K.), pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis dėl kitų asmenų panaudoto smurto guli, pagrobė jo daiktus, t. y. elektroninę cigaretę, kepurę ir laikrodį, taip pat neneigė, kad nukentėjusiajam ir pats galėjo suduoti bent vieną smūgį (3 t., b. l. 9-10, 11-12). Taigi proceso eigoje M. D. K. gana nuosekliai aiškino, kad prieš nukentėjusįjį A. A. aktyviausiai smurtavo E. P., taip pat smūgius sudavė ir E. K. bei jis pats, kad turtą grobė jis pats ir E. P., tuo tarpu A. J. ir R. V. veiksmų labiau detalizuoti negalėjo, nurodė, kad jie lyg ir nesmurtavo, tačiau visi nubėgo prie nukentėjusiojo, visi stovėjo visiškai šalia ir matė kitų įvykyje dalyvavusių asmenų nusikalstamus veiksmus. Vis tik iš M. D. K. parodymų matyti ir tai, kad tuoj po įvykio autobusu važiuojant į lombardą būtent A. J. prašė dalies pinigų, kuriuos jie turėjo gauti už parduotą telefoną.
Pirmiau aptartus M. D. K. parodymus apklausiamas teisme, nors ir lakoniškai dėl to, kad įvykio metu buvo neblaivus ir buvo tamsu, tačiau iš dalies patvirtino ir kaltinamasis R. V., kartu nurodydamas, kad jis pats viską matė, buvo šalia ir pats sudavė bent vieną smūgį nukentėjusiajam. Pasak R. V., jiems bevaikštant, pro šalį ėjo nedidelio ūgio vaikinas. E. P. šį vaikiną užpuolė, pradėjo daužyti. Paskui prie E. P. ir nukentėjusiojo priėjo likę vaikinai. Jis pamatė, kad iš minėto vaikino viskas atimta (kepurė, laikrodis, akiniai), pastovėjo, pažiūrėjo. Jis įvykio metu stovėjo šalia „dėl vaizdo“, gal vieną kartą ir pats trenkė vaikinui. Tuo metu, kai E. P. pradėjo bėgti prie vaikino, jis (t. y. R. V.) nežiūrėjo į E. P., pamatė jį tik tuomet, kai jis jau mušė vaikiną. Po to priėjo M. D. K. ir pasakė, kad gana mušti. Kiti kartu buvę asmenys vaikiną taip pat mušė. Neatsimena, ar vaikinas buvo mušamas rankomis, ar kojomis, seniai buvo. Atsimena, kad M. D. K. stovėjo šalia jo ir įkalbinėjo, kad kiti nemuštų vaikino. O kiti vaikinai mušė. Tų vaikinų vardų jis neatsimena. Iš nukentėjusiojo buvo paimta kepurė, laikrodis, elektroninė cigaretė. Jam yra žinoma, kad M. D. K. paėmė laikrodį ir kepurę, nes jis pats vėliau paėmė šiuos daiktus iš pastarojo namų ir atidavė policijai. Tokie R. V. parodymai atitinka 2016 m. gruodžio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo turinį, iš kurio matyti, jog R. V., gim. (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikė rankinį laikrodį „Swiss Military“ ir kepurę (1 t., b. l. 89-90) bei 2017 m. sausio 10 d. apžiūros protokolo turinį, iš kurio matyti, jog jame pateikiami laikrodžio „Swiss Military“ ir kepurės“ apžiūros rezultatai (1 t., b. l. 91-93). Pažymėtina, kad ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. V. patvirtino, jog būtent E. P. pirmas smurtavo prieš nukentėjusįjį, prie jo prisijungė M. D. K. ir kiti vaikinai, nors negalėjo detalizuoti jų veiksmų, tačiau aiškiai nurodė „...kad visi vaikinai apstoję ratu nukentėjusiajam smūgiavo“, nors menkino savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, teigdamas, kad pats nieko nukentėjusiajam nedarė (2 t., b. l. 78, 80). Taigi, R. V. nors ir nebuvo visai nuoseklus nurodydamas savo veiksmus įvykio metu, tačiau gana nuosekliai nurodė, kad įvykyje dalyvavo ir aktyviausias buvo E. P., kad smurtavo ne tik pastarasis, bet ir visi kiti dalyvavę asmenys, taip pat teismo posėdyje pripažino, kad vieną kartą vaikinui trenkė ir jis pats bei matė, kad grobiami nukentėjusiojo daiktai. Tokios R. V. nurodomos smulkios aplinkybės, kaip tai, jog jis matė dėl smurto nukrentančius nukentėjusiojo akinius, kad pastarajam buvo liepta nesikreipti į policiją, rodo, kad jo parodymai yra gana autentiški ir pakankamai patikimi. Nepaisant to, kad kaltinamasis R. V. apklausiamas teisme negalėjo tiksliai detalizuoti kitų įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmų, išskyrus E. P. ir M. D. K., tačiau jo parodymai patvirtina ir tai, kad prie nukentėjusiojo A. A. buvo visi kartu ėję asmenys, t. y. ir E. K. bei A. J.. Taip pat BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad smurtą naudojo ar bent tokiems kitų veiksmams pritarė visi įvykyje dalyvavę kaltinamieji.
Pažymėtina, kad nors kaltinamasis E. K. savo kaltės nepripažino, tačiau apklausiamas teisme parodė, kad buvo įvykio vietoje aptariamo įvykio metu. Pasak E. K., jiems visiems penkiems einant iš tolo matė, kad kažkas eina su šviečiančiu telefonu. E. P. be žodžių nubėgo iki minėto asmens, o jie ėjo paskui. Kai E. P. nubėgo, atstumas iki jo buvo apie 40 metrų. Matėsi, kad E. P. suduoda smūgį į galvą. Jis negirdėjo arba nepamena, kad E. P. būtų sakęs kokius nors žodžius. Jis ėjo E. P. iš paskos, nes visi ėjo. Jiems priėjus, vaikinas jau gulėjo, rankoje laikė telefoną. E. P. sakė „atiduok telefoną“, šaukė. Vaikinas iš pradžių neatidavė telefono, bet telefoną jam išplėšė iš rankų. Tuo metu jis (t. y. E. K.) jau buvo prie pat jų, apie 0,5 metro atstumu. Šalia buvo ir visi kiti. M. D. K. tiesiog stovėjo, atitraukė E. P. Pastarasis išplėšęs telefoną, reikalavo pasakyti kodą. Vaikinas iš pradžių kodo nesakė, todėl E. P. pradėjo jį spardyti, vaikinas pasakė kodą. Nepamena, ar kiti asmenys mušė nukentėjusįjį. E. P. tikrai spardė nukentėjusįjį, o A. J. tiesiog stovėjo šalia jo (t. y. E. K.) vieno metro atstumu. Matė, kad nukentėjusiajam sudavė E. P., kitų smūgių jis nematė, pats nukentėjusiojo nemušė. Matė, kad E. P. sudavė pirmą smūgį į galvą su ranka, o po to sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą. Teismo vertinimu, tokie E. K. parodymai atitinka M. D. K. bei R. V. parodymus toje dalyje, kurioje pastarieji nurodė, kad įvykyje dalyvavo E. P., kuris buvo aktyviausias, pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam, atėmė jo telefoną ir reikalavo kodo. Be to, E. K. parodymai patvirtina M. D. K. bei R. V. parodymus, kad prie nukentėjusiojo buvo visi asmenys, tarp jų ir kaltinamasis A. J., bei iš esmės paneigia A. J. teisme duotus parodymus apie tai, kad jis kitiems kartu buvusiems asmenims nubėgus liko vietoje ir nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo bei nieko nematė, kas ten vyko. Šiame kontekste teismas pažymi, kad E. K. proceso eigoje nebuvo nuoseklus įvardindamas savo ir A. J. veiksmus bei buvimo vietą įvykio metu. Antai 2017 m. birželio 21 d. apklausos metu jis teigė, kad E. P. nieko nesakius ir nubėgus prie nukentėjusiojo bei pradėjus smurtauti, jie kartu su A. J. tai pamatę sustojo ir arčiau nėjo bei nieko nematė, ką prie nukentėjusiojo veikė E. P., M. D. K. ir R. V. (3 t., b. l. 111). Tuo tarpu apklausiamas 2017 m. liepos 4 d. ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad pamatė nukentėjusiojo šviečiantį telefoną ir E. P. prie nukentėjusiojo nubėgo bei pradėjo prieš jį smurtauti. Po to prie nukentėjusiojo priėjo jie visi keturi ir tuo metu E. P. reikalavo nukentėjusiojo telefono kodo (3 t. b. l. 112). Tokie E. K. parodymai, gretinant kartu su M. D. K. ir R. V. parodymais, leidžia spręsti, kad tiek jis, tiek A. J. buvo šalia nukentėjusiojo, kai prieš jį smurtavo E. P., R. V. bei M. D. K. bei buvo grobiamas šio turtas. Be to, E. K. parodymus dėl jo paties veiksmų paneigia proceso eigoje duoti iš esmės nuoseklūs M. D. K. parodymai, kurie leidžia teismui spręsti, kad ir pats E. K. naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, jog M. D. K. nuosekliai parodė, kad E. K. sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam. Kaltinamasis R. V. taip pat proceso eigoje teigė, kad nukentėjusįjį mušė visi ratu apstoję asmenys.
Gretinant kaltinamų parodymus su nukentėjusiojo A. A. teisme duotais parodymais matyti, kad pastarojo parodymai labiausiai atitinka kaltinamojo M. D. K. parodymų turinį, nors jis šiek tiek painiojasi dėl to, kuris kaltinamasis kokius veiksmus atliko, t. y. sugretinus kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus matyti, kad jis veiksmus, kuriuos atliko kaltinamasis M. D. K., priskiria kaltinamajam R. V. Vis tik tai pateisinama stresine jam situacija, greitai vykusiais įvykiais bei tuo, kad įvykio vietoje buvo tamsu. Nepaisant to, nukentėjusiojo parodymai leidžia spręsti, kad įvykyje aktyviai dalyvavo ir kiti kaltinamieji. Pasak A. A. teisme duotų parodymų, prieš pat įvykį jis pastebėjo, kad grupė vaikinų artinasi prie jo. Eidamas jis suskaičiavo 8 vaikinus, bet dabar mano, kad ten galbūt buvo šešėliai, gal šakos. Vienas iš vaikinų paklausė, kiek valandų. Jis (t. y. A. A.) nenorėjo išsitraukti telefono, nes žinojo, kad prisikabins, kadangi toks klausimas tik pretekstas. Pažiūrėjęs į laikrodį pasakė vaikinui, kad dabar 19.20 val. ir sulaukė iš vieno priėjusio vaikino smūgio į veidą. Neprisimena kaip, bet tada jis buvo pargriautas ir buvo spardomas, daužomas kumščiais. R. V. jam buvo iš kairės, nes jis gulėjo labiau ant kairiojo šono, atsimena R. V., matė jo veidą. R. V. jam traukė daiktus iš kišenės, kai vaikinai jį mušė. R. V. jiems rusiškai rėkė „nemuškit“. Po to kažkuris vaikinas, pasiėmęs telefoną, liepė sakyti jo kodą, tačiau jis net negalėjo nieko pasakyti. Tuomet jį pradėjo spardyti. Galiausiai jis pasakė kodą. Neprisimena, kuris spardė, iš visų vaikinų jis įsidėmėjo tik R. V. Tokie A. A. parodymai atitinka policijos įvykių registro išrašą, iš kurio matyti, jog 2016 m. lapkričio 20 d., apie 0.26 val. BPC buvo gautas Santariškių vaikų ligoninės pranešimas apie tai, kad 22.53 val. į ligoninę kreipėsi A. A., kuris paaiškino, kad vakare, Žemynos gatvėje, jį sumušė nepažįstami asmenys. Diagnozė – veido, krūtinės, pilvo sumušimai. Asmuo paguldytas į chirurginį skyrių (1 t., b. l. 18). Tuo tarpu nukentėjusiojo A. A. patirtus ir kaltinime nurodytus sužalojimus detalizuoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3617/2016(01), iš kurios matyti sužalojimų pobūdis, galimos aplinkybės, galimas laikas (1 t., b. l. 45-46).
Pirmiau išdėstyti nukentėjusiojo A. A. parodymai, gretinant juos su M. D. K. ir R. V. parodymais, leidžia spręsti, kad nukentėjusysis kaltinamąjį R. V. painioja su kaltinamuoju M. D. K., kadangi byloje pakankamai duomenų, liudijančių, jog būtent M. D. K. traukė nukentėjusiojo daiktus ir prašė kitų daugiau nukentėjusiojo nemušti. Vis tik tai nekeičia fakto, kad šios veikos metu šalia buvo ir smurtavo prieš nukentėjusįjį kiti kaltinamieji. Tiek M. D. K., tiek R. V. neneigė šios veikos metu sudavę nukentėjusiajam bent po vieną smūgį. Iš M. D. K. pakankamai nuoseklių parodymų matyti, jis taip pat matė, kad smūgius sudavė ir E. K. Visi kaltinamieji nuosekliai parodė, kad prie nukentėjusiojo pirmas pribėgo ir smurtavo E. P. bei reikalavo telefono kodo, kas atitinka ir nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad iš jo buvo reikalaujama kodo. Taigi, remiantis pirmiau aptartais kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymais, juos sugretinus, matyti, kad kaltinamieji E. P. ir M. D. K. realizavo visus objektyviuosius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. naudojo prieš nukentėjusįjį smurtą ir grobė jo turtą. Kaltinamieji R. V. ir E. K. realizavo dalį BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų objektyviųjų šios veikos požymių, t. y. naudojo prieš nukentėjusįjį smurtą, o tai palengvino kitiems kaltinamiesiems galimybę užvaldyti nukentėjusiojo turtą.
Sprendžiant dėl A. J., kaip bendrininko, veikos kvalifikavimo vėlgi svarbi sisteminė bylos įrodymų analizė. Išties, dėl šio kaltinamojo veiksmų įvykio metu byloje surinkti skurdžiausi duomenys. Antai pats A. J. apskritai neigė dalyvavęs nusikaltime ir teigė buvęs toli nuo įvykio vietos bei nieko nematęs. Vis tik tokie jo paties parodymai nėra nuoseklūs. Štai net tos pačios apklausos teisme metu pradžioje jis teigė, kad kitiems nubėgus prie nukentėjusiojo jis liko stovėti ir prie jų nesiartino bei nematė, kas ten vyko. Vis tik vėliau tos pačios apklausos metu jau teigė, kad prisiminė, jog buvo nubėgęs iki kitų asmenų, tačiau nukentėjusiojo nemušė. Tuo tarpu apklausiamas 2017 m. birželio 29 d. tyrimo metu jis tvirtino, kad jis su E. K. liko stovėti, kai kiti trys kaltinamieji kažkur nubėgo, o šiems grįžus kažkas pasakė „bėgam“ ir visi pabėgo (3 t., b. l. 72-73). Panašius parodymus jis dėstė ir akistatų su M. D. K. bei E. K. metu, tačiau šių akistatų metu jau teigė, kad buvo prie kitų kaltinamųjų nubėgęs ir E. K., o jis pats liko stovėti didesniu atstumu (3 t., b l. 74-76, 77-78). Kaip minėta, teisme A. J. davė kitokius parodymus ir apie E. K., ir apie savo veiksmus, kuriais galiausiai patvirtino, kad irgi buvo priėjęs prie kitų asmenų įvykio vietoje. Pažymėtina, kad kaltinamojo A. J. parodymus apie tai, kad jis nebuvo prie nukentėjusiojo A. A. nieko nematė ir nežino, iš dalies paneigia ir nukentėjusiojo parodymai. Antai apklausiamas teisme nukentėjusysis A. A., be kita ko, parodė ir tai, kad visi vaikinai buvo šalia, jis nesuprato, kiek žmonių jį mušė, tačiau prieš save jis matė 2 ar 3 žmones, prie pat jo galvos tupėjo R. V. Nematė, kas buvo už nugaros, tik jautė smūgius. Taigi, tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, sugretinus jas su M. D. K., R. V. bei E. K. parodymais, leidžia spręsti, kad pastarieji apklausų metu nurodydami, jog prie nukentėjusiojo buvo ir A. J., davė teisingus parodymus.
Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 straipsnio dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį, ar tik užvaldė jo turtą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015).
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl visų kaltinamųjų, tarp jų ir A. J., bendrininkavimo padarant nukentėjusiojo A. A. plėšimą svarbios tokios aplinkybės, kaip tai, kad iš esmės visi kaltinamieji, taip pat ir A. J., konkliudentiniais veiksmais pritarė vieni kitų veiksmams. Antai tiek E. K., tiek M. D. K. akcentavo, kad prie nukentėjusiojo E. P. bėgo tik pamatęs šviečiantį telefoną. R. V. taip pat tvirtino, kad dar anksčiau buvus kalbai, jog reikia kažkaip prasimanyti pinigų, jis suprato, jog reikia atimti iš kieno nors telefoną. Tokie šių asmenų parodymai teismui leidžia spręsti, kad visiems kaltinamiesiems bendraujant dar iki įvykio buvo apie tai kalbama, kas rodo, jog visi įvykyje dalyvavę asmenys tai suprato ir tam neprieštaravo, kadangi dar iki surandant auką turėjo galimybę pasišalinti. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad A. J. šiuo atveju buvo išskirtinis ir nieko nesuprato apie planuojamą plėšimą. Pažymėtina, kad prie E. P. pradėto smurtavimo ir turto, t. y. telefono pagrobimo bei garsiai žodžiais išreikšto nukentėjusiojo turto bei prieigos prie jo (kodo) reikalavimo prisidėjo M. D. K., kuris taip pat sudavė nukentėjusiajam mažiausiai vieną smūgį bei grobė nukentėjusiojo turtą, t. y. laikrodį, elektroninę cigaretę bei kepurę, t. y. realizavo visus objektyviuosius plėšimo požymius. Kaltinamieji E. K. bei R. V. girdėdami išankstinę kalbą apie galimybę atimti kieno nors telefoną, taip pat matydami E. P. ir M. D. K. veiksmus ir girdėdami turto reikalavimą taip pat panaudojo smurtą, sudavė nukentėjusiajam smūgius, t. y. realizavo dalį objektyviųjų BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, kurie nebuvo savitiksliai, o buvo atlikti siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Taigi, pirmiau paminėti kaltinamieji konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito realizuojamiems BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviesiems požymiams. Todėl šiuo atveju teismas sprendžia, kad byloje yra nustatytas bendrininkų susitarimas daryti šią nusikalstamą veiką, ir šis susitarimas apjungtas vieninga kaltinamųjų tyčia. Sprendžiant dėl kaltinamojo A. J., kaip bendrininko, veikimo pažymėtina, kad išties nė vienas iš kaltinamųjų neparodė, kad jis būtų naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį A. A. ar paėmęs pastarojo turtą. To nedetalizavo ir nukentėjusysis, kuris tik įvardino, jog jautė smūgius iš visų pusių. Vis tik teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo abejoti apie tai, kad A. J. žinojo apie išankstinį norą „prasimanyti“ pinigų, kad jis buvo greta nukentėjusiojo, kai kiti kaltinamieji grobė jo turtą panaudoję smurtą prieš jį, kad girdėjo E. P. reikalavimą pasakyti telefono kodą. Pasak kaltinamųjų M. D. K. bei E. K., kaltinamasis A. J. nieko nukentėjusiajam nedarė, tačiau nieko ir nesakė, jų veiksmams neprieštaravo. Kitaip tariant, A. J., matydamas kartu su juo buvusių asmenų smurtavimą prieš nukentėjusįjį, girdėdamas E. P. neteisėtus reikalavimus bei matydamas turto grobimą, visam tam iš esmės pritarė, t. y. išreiškė susitarimą darant plėšimą bei rodė tyčios kryptingumą konkliudentiniais veiksmais veikos metu būdamas šalia ir neprieštaraudamas kitų kaltinamųjų veiksmams. Tokie kaltinamojo A. J. veiksmai ne tik sustiprino kitų bendrininkų pasiryžimą veikti nusikalstamai, bet ir sudarė sąlygas jų nusikalstamiems veiksmams, kurie iš esmės palengvino nukentėjusiojo valios priešintis palaužimą esant didesniam užpuolikų skaičiui. Teismas pažymi, kad itin svarbi ir dar viena aplinkybė, kuri rodo, jog A. J. veikė kaip bendrininkas, t. y. tuoj po veikos padarymo jis prašė pasidalinti pinigais, kurie bus gauti realizavus pagrobtą nukentėjusiojo turtą, ir tai buvo padaryta, kas rodo, jog jis iš esmės realizavo plėšimo objektyvųjį požymį – svetimo turto pagrobimą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius jos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012). Tokios teismų praktikos nuostatos kontekste teismas pažymi, kad pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, jog A. J. pritarė vienas kitų kaltinamųjų neteisėtiems veiksmams ir taip išreiškė savo tikrąją valią – norą užvaldyti ir pagrobti svetimą turtą, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kartu pažymėtina, kad sprendžiant dėl A. J. bendrininkavimo darant BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, svarbus teismų praktikoje pateiktas svetimo turto grobimo sąvokos išaiškinimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012 ir kt.). Šios bylos aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad kaltinamiesiems veikiant kaip bendrininkams iš nukentėjusiojo A. A. buvo pagrobti keturi daiktai, t. y. telefonas, elektroninė cigaretė, kepurė ir laikrodis. Iš esmės pagal šių daiktų specifinius požymius, taip pat pagal faktinę kaltinamojo R. V. nurodomą aplinkybę, kad kaltinamiesiems buvo reikalingi pinigai ir tik dėl to jie darė plėšimą, akivaizdu, jog visi kaltinamieji negalėjo objektyviai iš nukentėjusiojo plėšimo metu paimti minėtų daiktų, kurių buvo mažiau nei pačių kaltinamųjų, bei tuoj po veikos padarymo juos padalinti lygiomis dalimis. Kitaip tariant, kaltinamieji neturėjo galimybės visi lygiai pasinaudoti šių daiktų naudingomis savybėmis šio turto nerealizavę. Todėl kaltinamieji, visi kartu pabėgę iš įvykio vietos, nedelsdami vyko tiesiai į lombardą, siekdami parduoti bent dalį šių daiktų. Iš kaltinamojo M. D. K. parodymų matyti, kad lombarde pardavus nukentėjusiojo telefoną, jie visi kartu nuvažiavo prie prekybos centro „Europa“, ten jis iškeitė pinigus, atrodo 20 Eur davė A. J., nes pastarasis prieš tai prašė pardavus telefoną jam duoti bent 10 Eur. Pažymėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2017 m. birželio 22 d. M. D. K. taip pat parodė, kad A. J., kai jie iš įvykio vietos autobusu vyko į lombardą, prašė duoti nors 10 Eur, todėl jis, iškeitęs pinigus, šiam davė 10 Eur (3 t., b. l. 11-12). Nors teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose M. D. K. nurodė skirtingas A. J. duotas sumas, tačiau tai pateisinama ilgu laikotarpiu nuo nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, nors A. J. nerealizavo turto grobimo momento – jo paėmimo, tačiau iš esmės pasinaudoti šio turto naudingumu galėjo tik jį pardavus ir išsakė tokį pageidavimą, t. y. labai artimu po veikos padarymo laiku galutinai užvaldė nukentėjusiojo A. A. turtą jį pardavus ir pasidalinus pinigus.
Taigi šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamieji E. P., M. D. K., E. K., R. V. ir A. J., veikdami kaip bendrininkai ir smurtaudami prieš nukentėjusįjį A. A. ir grobdami jo turtą, suvokė, kad nukentėjusiojo turtas jiems yra svetimas ir norėjo jį užvaldyti panaudodami fizinį smurtą, t. y. šią nusikalstamą veiką jie padarė veikdami tiesiogine tyčia. Tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamųjų E. P., M. D. K., E. K., R. V. ir A. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat atmeta kaltinamojo E. P. parodymus apie tai, kad šiame įvykyje jis nedalyvavo, nes, pasak jo, kaltinamasis R. V. dar prieš šį įvykį su kitu asmeniu jį sumušė ir todėl jis buvo sužalotas bei apie dvi savaites nėjo niekur iš namų. Teismas pažymi, kad byloje nėra tokius jo teiginius patvirtinančių duomenų. Pats E. P. parodė, kad niekur dėl sumušimų nesikreipė, taigi nėra niekur objektyviai fiksuoti jo sužalojimai. Apklausta jo motina E. P. parodė, kad lapkričio 21 d., per savo gimtadienį, ji gavo dvi „dovanas“, t. y. pirmiausia, prieš pat jos gimtadienį, ji pasiėmė sūnų iš policijos komisariato; po to, prieš jos gimtadienį, vaikas grįžo sumuštas ir atsisakė greitosios pagalbos. Tai buvo likus keletui dienų iki jos gimtadienio, t. y. lapkričio 21 d. Po savaitės jos sūnus jai pasakė, kad susirašinėdamas su M. D. K. jis sužinojo, kad jį kaltina padarius kažkokį įvykį. Vis tik tikslių datų ji nurodyti negali. Kai sūnus grįžo sumuštas, jis nebuvo išėjęs iš namų, buvo su mėlynėmis. Tokie E. P. parodymai, nors ir atitinka realybę, tačiau nepaneigia fakto, kad 2016 m. lapkričio 19 d. jos sūnus dalyvavo nukentėjusiojo A. A. plėšime. Pažymėtina, kad išties iš registro duomenų matyti, kad E. P. buvo sulaikytas 2016 m. lapkričio 14 d. (2 t., b. l. 183), t. y. prieš savaitę iki motinos gimtadienio R. V. bute, tačiau duomenų, kad tą pačią dieną jis būtų buvęs sumuštas byloje nėra. Tuo tarpu iš R. V. parodymų matyti, kad po dienos po plėšimo jis susimušė su E. P., tačiau šį mušė daugiau kitas asmuo. Gretinant šią aplinkybę su įvykio data 2016 m. lapkričio 19 d., spręstina, kad E. P. susimušė su R. V. ir kitu asmeniu 2016 m. lapkričio 20 d., t. y. likus dienai iki motinos gimtadienio. Todėl turėjo visas objektyvias galimybes dalyvauti nukentėjusiojo A. A. plėšime.
Teismas pažymi, kad kaltinamieji šioje byloje kaltinami ir tuo, kad iš A. A. pagrobė 137 Eur vertės akinius „Reserve“. Ši kaltinimo dalis tikslintina. Pažymėtina, kad iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad tokio turto jie negrobė, tačiau iš kaltinamųjų M. D. K. bei R. V. parodymų matyti, jog nukentėjusiojo akiniai nukrito tuo metu, kai prieš jį buvo smurtaujama. Nukentėjusysis A. A. parodė, kad nežino, ar akiniai buvo paimti, ar tiesiog nukrito, kai jis buvo mušamas. Atsižvelgdamas į tai teismas tikslina nustatomąją dalį ir konstatuoja, kad dėl kaltinamųjų panaudoto smurto dingo nukentėjusiojo 137 Eur vertės akiniai „Reserve“.
Dėl skirtinų bausmių
BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Teismas, parinkdamas kaltinamiesiems E. P., M. D. K., E. K., A. J. bei R. V. skirtinų bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o E. P., M. D. K., E. K. ir A. J. atvejais ir į BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kadangi pastarieji veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai. Pažymėtina, kad skiriant bausmes A. J. ir E. K. teismas vadovaujasi ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kadangi BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšys šiuo atveju atsižvelgus į šiam klausimui reikšmingas aplinkybes nėra proporcingos padarytai veikai ir kaltinamųjų asmenybėms.
Dėl kaltinamajam E. P. skirtinos bausmės. Pirmiausia teismas įvertina BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas aplinkybes, t. y. atsižvelgia į kaltinamojo E. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus – E. P., veikdamas tiesiogine tyčia su kitais asmenimis, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, panaudojant smurtinius veiksmus (BK 11 straipsnio 4 dalis). Veika padaryta tamsiu paros metu, savanaudiškais motyvais, nukentėjusiajam iš jo pagrobtas turtas grąžintas ne visas, padaryta žala neatlyginta.
Taip pat įvertinama ir E. P., kaip bendrininko darant šią nusikalstamą veiką, forma ir rūšis – jis veikė kaip vykdytojas, kuris remiantis kitų kaltinamųjų parodymais buvo šios veikos iniciatorius ir aktyviausias dalyvis (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Jis realizavo visus BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. pirmas pradėjo naudoti smurtą, paėmė nukentėjusiojo telefoną, reikalavo jo kodo. Vėliau gavo iš esmės didžiausią turtinę naudą iš šios veikos, kadangi už parduotą telefoną kartu su R. V. ir M. D. K. išleido pinigus alkoholiui, be to, pagrobtą elektroninę cigaretę iškeitė į mobilųjį telefoną.
Kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), t. y. tai, kad jis veiką padarė būdamas 16 metų amžiaus, veikos padarymo metu buvo teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalys) bei vieną kartą už plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis) ir šią veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui (2 t., b. l. 171-174). Bylos duomenimis, veikos padarymo metu buvo ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 182-184), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad E. P. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 186), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 185). Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą E. P. parodė, kad jos sūnus yra išdykęs, ne kartą teistas, bet dar nebuvo tokių atvejų, kad jis fiziškai smurtautų. Jos sūnus emocionalus, buvo išėjęs iš namų, ji susiduria su sunkumais jį auklėdama, bet jis nepiktybiškas. Atstovės pagal įstatymą nurodytos aplinkybės nėra visiškai tikslios, kadangi byloje yra duomenys apie tai, kad E. P. teistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už plėšimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, be to, buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybės už plėšimą, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu. Šios veikos susijusios su fizinės ir psichinės prievartos panaudojimu, kas rodo, kad E. P. turi antivisuomeninių nuostatų, yra linkęs naudoti smurtą prieš kitus asmenis siekdamas asmeninės naudos. Tai, kad kaltinamojo E. P. socialinė aplinka nedaro jam teigiamos įtakos, rodo ir byloje minėtas faktas, kad nemažą laikotarpį jis negyveno namuose, nors yra nepilnametis, gyveno pas R. V. bendrabutyje, kur taip pat elgėsi priešingai teisei ir buvo traukiamas atsakomybėn administracine tvarka. Teismas pažymi, kad E. P. po šioje byloje nustatytos veikos, kuri padaryta 2016 m. lapkričio 19 d., padarė kitą nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu. Taigi, net ir vykstant baudžiamajam procesui šioje byloje, E. P. savo elgesio nekeitė ir toliau elgėsi priešingai teisei. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad kaltinamajam kiti artimos aplinkos ir bendro gyvenimo taisyklių laikytis linkę asmenys teigiamos įtakos negali daryti, jis nesistengė pakeisti priešingo teisei elgesio, o tai jį apibūdina neigiamai, kaip nelinkusį laikytis visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant ne didesnį nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad E. P. ir yra jauno amžiaus, visgi, kaip jau buvo minėta, jis ne kartą teistas, dalis jo veikų yra susijusios su smurto panaudojimu, taigi jis kelia ir fizinę grėsmę visuomenei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Visa tai rodo, kad tai nėra kaltinamojo atsitiktinė, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms padaryta veika, o greičiau pasekmė susiformavusios neigiamos vertybinės orientacijos, neigiamo požiūrio į bendro gyvenimo visuomenėje taisykles, todėl jam skirtina bausmė, kuri leistų suprasti neigiamas savo elgesio pasekmes jam pačiam, padėtų jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Šiuo nuosprendžiu E. P. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su ketverių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu. Į bausmės laiką įskaitytini laikotarpiai, nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendyje bei pagal šį nuosprendį atlikta bausmės dalis.
E. P. paskirtą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 149), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl kaltinamajam M. D. K. skirtinos bausmės. Spręsdamas M. D. K. skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas aplinkybes, t. y. atsižvelgia į kaltinamojo M. D. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus – M. D. K., veikdamas tiesiogine tyčia su kitais asmenimis, padarė vieną baigtą smurtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis). Veika padaryta tamsiu paros metu, savanaudiškais motyvais, nukentėjusiajam iš jo pagrobtas turtas grąžintas ne visas, padaryta žala neatlyginta. Taip pat įvertinama ir M. D. K., kaip bendrininko darant šią nusikalstamą veiką, forma ir rūšis – jis veikė kaip vykdytojas, kuris, remiantis jo paties bei kitų kaltinamųjų parodymais, buvo vidutinio aktyvumo nusikalstamos veikos dalyvis (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Jis realizavo visus BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. ir naudojo smurtą, ir paėmė nukentėjusiojo daiktus – kepurę, elektroninę cigaretę ir laikrodį. Vis tik pažymėtina, kad bylos duomenimis, nors M. D. K. veikos pradžioje naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau vėliau jau stabdė kitus kaltinamuosius, kad šie nustotų smurtauti. Tokia aplinkybė vertintina jam palankiai, kadangi rodo, kad jau veikos darymo metu jis suprato veiksmų pavojingumą ir stengėsi minimizuoti galimus padarinius.
Laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, teismas atsižvelgia į kaltinamojo M. D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), t. y. tai, kad jis veiką padarė būdamas 17 metų amžiaus, veikos padarymo metu buvo teistas du kartus už analogiškas veikas nuosavybei panaudojant fizinį smurtą (BK 180 straipsnio 1 dalis) ir šią veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui (3 t., b. l. 17-22). Bylos duomenimis, veikos padarymo metu buvo baustas ir administracine tvarka (3 t., b. l. 29-33), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur užsiima papildoma veikla, t. y. dalyvauja šaškių turnyre (4 t., b. l. 84). Atsižvelgiant į tai, kad M. D. K. veikos padarymo metu buvo nepilnametis, BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad M. D. K. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 3, b. l. 36), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b. l. 34), į priklausomybės ligų centrą nesikreipė (3 t., b. l. 35). Vis tik, teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad M. D. K. nusikalstamas veikas ėmė daryti labai jauno amžiaus, kas rodo, jog jo socialinė aplinka nebuvo teigiama.
Teismas pažymi, kad pirmiau aptartos aplinkybės, ankstesni kaltinamojo teistumai, taip pat faktas, kad ir po šios veikos kaltinamasis M. D. K. darė kitas nusikalstamas veikas, rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Dalis jo darytų veikų susijusios su fizinės ir psichinės prievartos panaudojimu, kas rodo gana cinišką M. D. K. požiūrį į kitų asmenų sveikatą ir turtą, taigi jis turi jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas, yra linkęs naudoti smurtą prieš kitus asmenis siekdamas asmeninės naudos. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad kaltinamajam kiti artimos aplinkos ir linkę laikytis bendro gyvenimo taisyklių asmenys teigiamos įtakos iš esmės negali daryti, jis nesistengė pakeisti priešingo teisei elgesio ir po ankstesnių teistumų, o tai jį apibūdina neigiamai, kaip nelinkusį laikytis visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad M. D. K. ir yra jauno amžiaus, visgi, kaip jau buvo minėta, jis ne kartą teistas, dalis jo veikų susijusios su smurto panaudojimu, taigi jis kelia ir fizinę grėsmę visuomenei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už ankstesnius nusikaltimus. Visa tai rodo, kad tai nėra kaltinamojo atsitiktinė, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms padaryta veika, o greičiau pasekmė susiformavusios neigiamos vertybinės orientacijos, neigiamo požiūrio į bendro gyvenimo visuomenėje taisykles, todėl jam skirtina bausmė, kuri leis suprasti neigiamas savo elgesio pasekmes jam pačiam, padės jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Nors M. D. K. nusikalstamą veiką, už kurią jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė prieš priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. ir 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžius, tačiau minėti teismo nuosprendžiai yra neįsiteisėję, todėl bendrinti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nėra pagrindo. Tačiau ši aplinkybė netrukdo priimti procesinį sprendimą šioje baudžiamojoje byloje vėliau, įsiteisėjus teismo nuosprendžiams (jei nebus pakeisti ar panaikinti), kadangi kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo klausimai gali būti išspręsti įstatymų nustatyta tvarka (BPK 347 straipsnis), teismo nuosprendžių vykdymo metu.
Dėl kaltinamajam R. V. skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo. Teismas įvertina BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas aplinkybes, t. y. atsižvelgia į kaltinamojo R. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus – R. V., veikdamas tiesiogine tyčia su kitais asmenimis, padarė vieną baigtą smurtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis). Veika padaryta tamsiu paros metu, savanaudiškais motyvais, nukentėjusiajam iš jo pagrobtas turtas grąžintas ne visas, padaryta žala neatlyginta. Taip pat įvertinama ir R. V., kaip bendrininko darant šią nusikalstamą veiką, forma ir rūšis – jis veikė kaip vykdytojas, kuris, remiantis jo paties bei kaltinamojo M. D. K. parodymais, buvo mažai aktyvus veikos dalyvis (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Jis pats tiesiogiai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, t. y. naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau, bylos duomenimis, sudavė tik vieną smūgį, kas palengvino kitiems kaltinamiesiems galimybę pagrobti nukentėjusiojo daiktus. Vėliau dalyvavo turto dalybose ir gavo realią turtinę naudą iš nusikalstamos veikos, kadangi už parduotą telefoną gautus pinigus išleido alkoholiui. Laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad R. V. pripažino esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, davė parodymus apie kitų kaltinamųjų veiksmus tiek, kiek objektyviai galėjo prisiminti. Įvertintina ir tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), t. y. tai, kad jis nevedęs, nesaistomas tampriais šeiminiais ryšiais, nedirbantis, veiką padarė būdamas pilnametis, tačiau labai jauno amžiaus. Veikos padarymo metu nebuvo teistas (2 t., b. l. 96), tačiau jo asmenybę neigiamai apibūdina faktas, kad dar iki šios veikos jis buvo padaręs kitą nusikalstamą veiką, dėl kurios yra vėliau nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu. Bylos duomenimis, veikos padarymo metu buvo ne kartą baustas administracine tvarka, administracinius nusižengimus darė ir po šios veikos padarymo (2 t., b. l. 102-107). Pažymėtina, kad R. V. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 111), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 109), į priklausomybės ligų centrą nesikreipė (2 t., b. l. 110). Teismas pažymi, kad pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad R. V. priešingas teisei elgesys yra besiformuojantis, jo elgesys prieš veiką bei po jos darant smulkias priešingas teisei veikas, tarp jų ir veikas nuosavybei, rodo jo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir nusikalsti. Po smulkesnių veikų jis padarė apysunkį nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, kas rodo, kad jo veikos sunkėja. Vis tik bylos medžiaga bei kaltinamojo R. V. elgesys teismo proceso metu rodo jo menką socializaciją, silpnavališkumą bei polinkį pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad teismas, spręsdamas, ar atidėti bausmės vykdymą, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2010). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti R. V. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad R. V. atitinka formalias BK 75 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 12 d.) nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad nors R. V. veikos metu buvo pilnametis, tačiau bendraujant posėdžio metu net ir šiuo metu akivaizdžiai matoma jo socialinė nebranda, silpnavališkumas bei polinkis pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai. Pažymėtina, kad jo priešingo teisei elgesio bei savo veiksmų suvokimas ribotas, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką R. V. padarė pirmą kartą, teismo proceso metu ne visiškai suprato galimus tokios veikos padarinius, vis tik konkliudentiniais veiksmais išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį būnant neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog R. V. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į jo jauną amžių, į galimybes dirbti ir užsidirbti pajamas legaliu būdu bei būti pilnaverčiu visuomenės nariu, kartu ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje užsiregistravusiam; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
R. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 89) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 88), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl kaltinamajam E. K. skirtinos bausmės. Šio kaltinamojo atveju teismas įvertina BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas aplinkybes, t. y. atsižvelgia į kaltinamojo E. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus – E. K., veikdamas tiesiogine tyčia su kitais asmenimis, padarė vieną baigtą smurtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis). Veika padaryta tamsiu paros metu, savanaudiškais motyvais, nukentėjusiajam iš jo pagrobtas turtas grąžintas ne visas, padaryta žala neatlyginta. Taip pat įvertinama ir E. K., kaip bendrininko darant šią nusikalstamą veiką, forma ir rūšis – jis veikė kaip vykdytojas, kuris remiantis kaltinamojo M. D. K. parodymais buvo pakankamai aktyvus veikos dalyvis (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas), t. y. tiesiogiai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. keletą kartų jam gulinčiam spyrė, kas palengvino kitiems kaltinamiesiems galimybę pagrobti nukentėjusiojo daiktus. Pažymėtina, kad E. K. iš šios veikos iš esmės nepasipelnė, t. y. galiausiai negavo jokios turtinės naudos, kadangi turtą paėmė kiti kaltinamieji ir dalį jo pardavę pasidalino pinigus, o dalį daiktų pasiėmė sau. Laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), t. y. tai, kad jis mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini), šią veiką padarė būdamas 15 metų, t. y. itin jauno amžiaus. Veikos padarymo metu nebuvo teistas (3 t., b. l. 121) bei baustas administracine tvarka, nors po veikos padarymo jam administracinė atsakomybė taikyta (3 t., b. l. 122-123). Pažymėtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) E. K. apibūdinamas dviprasmiškai, vis tik labiau neigiamai, t. y., viena vertus, gali būti taktiškas ir mandagus, tačiau gali būti ir įžūlus bei arogantiškas. Nuolat turi drausmės problemų, praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties (3 t., b. l. 128). BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad E. K. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 127), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 125), į priklausomybės ligų centrą nesikreipė (2 t., b. l. 126). Byloje esantys duomenys partvirtina, kad E. K. augina viena motina, kuri susiduria su jo auklėjimo sunkumais. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, reikšminga sprendžiant E. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir rodo, kad jauno ir kitų įtakai pasiduodančio asmens kontrolė motinai sunkiai įgyvendinama, nesant objektyvios pagalbos. Vis tik jis yra prižiūrimas ir juo rūpinamasi, motina domisi jo pasiekimais, nors ir realios įtakos jo elgesiui daryti negali (3 t., b. l. 128). Teismas pažymi, kad pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad E. K. priešingas teisei elgesys šiuo atveju nėra kasdienė jo gyvenimo dalis, nors ir pastebimos pasikartojančios neigiamos tokio jo elgesio apraiškos, tačiau šiuo atveju su realiu izoliavimu nuo visuomenės susijusios BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto bei laisvės atėmimo bausmės per daug griežtos ir gali duoti labiau neigiamą efektą keičiant itin jauno žmogaus gyvenimą. Taigi teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, itin jauną jo amžių, nebrandžią ir paviršutinišką asmenybę, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam E. K. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus su realiu izoliavimu nuo visuomenės nesusijusią bausmę – t. y. laisvės apribojimą, laikotarpiui, trumpesniam nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. vieneriems metams. Kartu jam taikytini BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose numatyti įpareigojimai, t. y. E. K. įpareigojamas laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti mokslą.
Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei bus pakankama įgyvendinant bausmės paskirtį, kadangi šios bausmės laikotarpiu jis bus kontroliuojamas probacijos įstaigos. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tuo atveju, jei E. K. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu, t. y. būtent BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausme.
E. K. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (3 t., b. l. 119), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl kaltinamajam A. J. skirtinos bausmės. Teismas įvertina BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas aplinkybes, t. y. atsižvelgia į kaltinamojo A. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus – A. J. veikdamas tiesiogine tyčia su kitais asmenimis, padarė vieną baigtą smurtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis). Veika padaryta tamsiu paros metu, savanaudiškais motyvais, nukentėjusiajam iš jo pagrobtas turtas grąžintas ne visas, padaryta žala neatlyginta. Taip pat įvertinama ir A. J., kaip bendrininko darant šią nusikalstamą veiką forma ir rūšis – jis veikė kaip vykdytojas, kuris remiantis kaltinamojo M. D. K. ir kitų kaltinamųjų parodymais buvo mažiausiai aktyvus veikos dalyvis (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Jis pats tiesiogiai smurto nenaudojo, tačiau iš esmės realizavo BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį turto grobimą ir tai padarė jau iš esmės šalinantis iš įvykio vietos, be to, buvo greta smurtaujančių kitų kaltinamųjų, kas palengvino pastariesiems pasiryžimą ir galimybę pagrobti nukentėjusiojo daiktus. Pažymėtina, kad A. J. iš šios veikos gavo turtinę naudą, t. y. jam buvo perduota dalis pinigų, gautų už parduotą nukentėjusiojo telefoną ir tokią iniciatyvą gauti šiuos pinigus jis rodė pats tuoj po veikos padarymo. Laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) A. J. veiką padarė būdamas itin jauno amžiaus – 15 metų, mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini). Veikos padarymo metu nebuvo teistas (3 t., b. l. 85) bei baustas administracine tvarka, nors po veikos padarymo jam administracinė atsakomybė taikyta (3 t., b. l. 87-88). Pažymėtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) A. J. apibūdinamas labiau teigiamai, t. y. jis taktiškas ir mandagus, nors pamokų metu ir kyla drausmės problemų ir jis sunkiai išgyvena brendimo laikotarpį. Pažymėtina, kad iš šios charakteristikos matyti, kad A. J. prižiūrimas tėvų, pastarieji domisi jo pasiekimais, į mokyklą išleidžia tvarkingai apsirengusį ir kt. (3 t., b. l. 93). BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad A. J. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (3 t., b. l. 91), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (3 t., b. l. 89), į priklausomybės ligų centrą nesikreipė (3 t., b. l. 90). Byloje esantys duomenys, apibūdinantys A. J. socialinę aplinką, rodo, kad jo tėvai iš esmės rūpestingi, vis tik jų biografijoje yra kriminalinės praeities epizodas, nors ir teistumai išnykę (3 t., b. l. 94, 98). Vis tik A. J. yra prižiūrimas ir juo rūpinamasi, motina domisi jo pasiekimais, nors ir realios įtakos jo elgesiui daryti negali (3 t., b. l. 93). Teismas pažymi, kad pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad A. J. priešingas teisei elgesys šiuo atveju daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas to, kad jis nepalankiai susiklosčius aplinkybėms susitiko netinkamus asmenis ir pasidavė jų neigiamai įtakai. Taigi ši veika nėra kasdienė jo gyvenimo dalis, nors ir pastebimos minimalios neigiamo jo elgesio apraiškos, kadangi po veikos padarymo jis yra baustas administracine tvarka. Visa tai leidžia manyti, kad šiuo atveju su realiu izoliavimu nuo visuomenės susijusios BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto bei laisvės atėmimo bausmės per daug griežtos ir gali duoti labiau neigiamą efektą keičiant jauno žmogaus gyvenimą. Taigi teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, itin jauną jo amžių, nebrandžią ir paviršutinišką asmenybę, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam A. J. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus su realiu izoliavimu nuo visuomenės nesusijusią bausmę – t. y. laisvės apribojimą, laikotarpiui, trumpesniam nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. dešimčiai mėnesių. Kartu jam taikytini BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose numatyti įpareigojimai, t. y. A. J. įpareigojamas laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti mokslą.
Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei bus pakankama įgyvendinant bausmės paskirtį, kadangi šios bausmės laikotarpiu jis bus kontroliuojamas probacijos įstaigos. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tuo atveju, jei A. J. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu, t. y. būtent BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausme.
A. J. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (3 t., b. l. 83), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje byloje nustačius, kad kaltinamieji E. P., M. D. K., R. V., E. K. ir A. J. atsakingi už smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį A. A. bei už šio nukentėjusiojo bei nukentėjusiosios V. A. turto pagrobimą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamieji turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 916 Eur turtinės žalos bei 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusioji V. A. pareiškė ieškinį dėl 90 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 176,24 Eur ieškinį dėl turtinės žalos už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo.
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 176,24 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog A. A. gydytas Santariškių klinikų vaikų ligoninėje ir dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų (blužnies įplyšimo) gydymo Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė 176,24 Eur turtinę žalą. Prie ieškinio pridėtas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, dėl ko A. A. gydytas ir kokia tam išleista suma (1 t., b. l. 53). Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų E. P., M. D. K., R. V., E. K. ir A. J. solidariai priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 176,24 Eur turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti. Nepilnamečiams kaltinamiesiems neturint uždarbio ar lėšų, ši suma priteistina subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą iki pilnametystės. Šiame kontekste pažymėtina, kad nepaisant to, jog A. J. smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, tačiau veikė kaip bendravykdytojas, realizavo dalį BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir jo tyčia apėmė kitų bendrininkų veiksmus. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad A. J. kartu atsakingas už nukentėjusiojo A. A. sužalojimą, atitinkamai ir už jo gydymą, todėl solidari atsakomybė taikytina ir šio kaltinamojo atžvilgiu.
Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A. ir V. A. ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. pareiškė 916 Eur ieškinį turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, kad įvykio metu iš jo buvo pagrobtas laikrodis „Swiss Military“, akiniai „Reserve“, mobiliojo ryšio telefonas „LG G4“ su Sim kortele ir telefono dėklas, kepurė su užrašu „Holland“ ir jo motinai priklausanti elektroninė cigaretė „Wismec RX200S“. Vėliau dalį daiktų jis atgavo policijos komisariate. Teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog išties įvykio metu iš nukentėjusiojo A. A. plėšimo metu kaltinamieji pagrobė laikrodį „Swiss Military“, mobiliojo ryšio telefoną „LG G4“ su Sim kortele ir telefono dėklą, kepurę su užrašu „Holland“ ir jo motinai priklausančią elektroninę cigaretę „Wismec RX200S“. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog po 2017 m. sausio 1 d. daiktų apžiūros nukentėjusiajam buvo grąžinta kepurė su užrašu „Holland“ ir laikrodis „Swiss Military“ (1 t., b. l. 91-94).
A. A. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Teismas pažymi, kad A. A. ieškinyje nurodyta patirtos turtinės 916 Eur dydžio žalos suma nedetalizuota, tačiau teismo posėdyje nukentėjusysis A. A. parodė, kad reikalauja, jog jam atlygintų žalą už akinius, telefoną ir elektroninę cigaretę. Už kepurę ir laikrodį nebeprašo atlyginti žalos, nes šie daiktai jam grąžinti. Akinių kaina nurodyta ieškinyje, nurodyta suma už vienus akinius ir už naujus akinius. Prašo atlyginti žalą už abejus akinius, nes jeigu nebūtų praradęs vienų akinių, nereikėtų kitų. Telefono kaina virš 900 Eur, viskas nurodyta ieškinyje.
Taigi, iš ieškinio turinio bei nukentėjusiojo teisme duotų parodymų galima spręsti, kad 916 Eur dydžio turtinę žalą sudaro sumos už akinius „Reserve“, mobiliojo ryšio telefoną „LG G4“ su Sim kortele ir telefono dėklu ir nukentėjusiojo motinai priklausančią elektroninę cigaretę „Wismec RX200S“.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2017 m. sausio 20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. A. pateikė tyrimui telefono ir jo dėklo įgijimo dokumentą, iš kurio matyti, kad telefono vertė yra 599 Eur (1 t., b. l. 81-82). Taigi, telefono vertė nukentėjusiojo ieškinyje yra įrodyta, todėl iš kaltinamųjų E. P., M. D. K., R. V., E. K. ir A. J., o nepilnamečių kaltinamųjų atveju subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą (iki nepilnamečiai sulauks pilnametystės) nukentėjusiajam A. A. solidariai priteistini 599 Eur už pagrobtą telefoną.
Be to, byloje nustatyta ir tai, kad iš nukentėjusiojo akiniai „Reserve“ pagrobti nebuvo, tačiau teismui nekyla abejonių, kad šie akiniai dingo smurtavimo metu, ką apklausiami teisme patvirtino kaltinamasis R. V., kuris parodė, kad matė, jog akiniai nukentėjusiajam nukrito smurto metu. Taigi, akiniai dingo dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad iš byloje esančios UAB „Žiūra“ 2017 m. liepos 11 d. pažymos matyti, kad A. A. iki įvykio, t. y. 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo užsakęs akinius, kurių vertė siekė 137 Eur, o po įvykio, t. y. 2016 m. gruodžio 3 d. užsakė akinius, kurių vertė 159 Eur (1 t., b. l. 71). Teisme apklausiamas A. A. nurodė, kad ieškiniu prašo atlyginti išlaidas, tiek už pirmuosius, tiek už antruosius akinius, kitaip tariant už akinius prašo priteisti viso 295 Eur. Teismo vertinimu, toks prašymas pagrįstas iš dalies, kadangi jį patenkinus pilnai reikštų, kad jis iš esmės už tą patį daiktą atgautų dvigubą atlygį ir taip nepagrįstai praturėtų. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas tenkina prašymą priteisti pinigus tik už antruosius akinius, kadangi būtent dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos nukentėjusysis prarado akinius, kurie, pasak kaltinamųjų R. V., M. D. K., nukrito smurtavimo metu. Tai lėmė, kad nukentėjusysis patyrė naujas išlaidas vėl įsigydamas akinius, kurių vertė buvo 159 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamųjų E. P., M. D. K., R. V., E. K. ir A. J., o nepilnamečių kaltinamųjų atveju subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą (iki nepilnamečiai sulauks pilnametystės), nukentėjusiajam A. A. solidariai priteistini 159 Eur už smurtavimo metu dingusius akinius.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad iš kaltinamųjų E. P., M. D. K., R. V., E. K. ir A. J. nukentėjusiajam A. A. solidariai priteistini viso 758 Eur už pagrobtą telefoną ir plėšimo metu dingusius akinius. Ši suma neperžengia ieškinio ribų, todėl priteistina iš minėtų kaltinamųjų, o nepilnamečių kaltinamųjų atveju subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą (iki nepilnamečiai sulauks pilnametystės).
Teismas netenkina nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. ieškinio dalies dėl atlyginimo už elektroninę cigaretę priteisimo, kadangi ir paties nukentėjusiojo, ir ieškovo A. A. parodymai, ir byloje esantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. parodymai, taip pat pastarosios nukentėjusiosios ieškinio turinys patvirtina, kad elektroninė cigaretė priklauso šiai nukentėjusiajai, o ne A. A.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. pareiškė 90 Eur ieškinį turtinei žalai už pagrobtą elektroninę cigaretę atlyginti, kuriame nurodo, kad iš jos sūnaus plėšimo metu pagrobta elektroninė cigaretė priklausė jai. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme A. A. parodė, kad plėšimo metu iš jo buvo pagrobta jo motinai priklausanti elektroninė cigaretė. To neneigė ir apklausiami kaltinamieji R. V., M. D. K. Ieškovė V. A. nuo pirmos apklausos 2016 m. lapkričio 25 d. parodė, kad elektroninę cigaretę ji pirko už 90 Eur (1 t., b. l. 62). Iš byloje pateikto internetinio prekybos puslapio matyti, kad tokios cigaretės vertė siekia 90 Eur (1 t., b. l. 67). Pažymėtina, kad sugretinus prašomą priteisti sumą už minimą cigaretę su elektroniniame puslapyje https://ecodumas.lt/lt/35_wismec nurodytomis kainomis, teismas neturi pagrindo abejoti iš nukentėjusiojo A. A. pagrobtos elektroninės cigaretės verte, todėl ieškovės V. A. ieškinys dėl 90 Eur turtinės žalos už pagrobtą elektroninę cigaretę atlyginimo tenkintinas. Taigi, iš kaltinamųjų E. P., M. D. K., R. V., E. K. ir A. J., o nepilnamečių kaltinamųjų atveju subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą (iki nepilnamečiai sulauks pilnametystės), nukentėjusiajai V. A. solidariai priteistini 90 Eur už plėšimo metu pagrobtą elektroninę cigaretę.
Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A. ir V. A. ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. pareiškė ieškinį dėl 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad jis kaltinamųjų buvo sumuštas, jam plyšo blužnis, sumuštas veidas, nubrozdintos rankos. Užpuolimo metu jis patyrė didelį fizinį skausmą ir pažeminimą. Sumušimo padarinius jaučia iki šiol, dažnai kamuoja galvos skausmai, prasidėjo komplikacijos su regėjimu, ypač kairiąja akimi. Tenka konsultuotis su neurologu ir oftamologu. Prieš jį smurtą naudojo keletas asmenų, ėmė jo daiktus ir vėl mušė. Ligoninėje jam teko praleisti penkias dienas, dar dešimt dienų tęsė gydymą namuose. Kurį laiką nelankė mokyklos ir nukentėjo mokslai, pastoviai jautėsi silpnai ir blogai, skaudėjo galvą. Atsisakė profesionalios psichologo pagalbos, nors mama ir siūlė kreiptis. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui jis nenorėjo grįžti į mokyklą, bijojo išeiti iš namų, nutraukė bendravimą su draugais. Dėl įvykio teigia patyręs fizinio ir dvasinio pobūdžio kančias, išgyvenimus ir sukrėtimą. Fizinės kančios tai skausmas, negatyvūs fiziologiniai pokyčiai, fizinis diskomfortas. Dvasinės kančios pasireiškė neigiamomis emocijomis, negatyvia emocine būsena, dvasiniu sukrėtimu, baime, pasipiktinimu, skriauda, liūdesiu, gėda, vienatve, bejėgiškumu, depresija, psichine trauma, tam tikrais asmenybės kompleksais ir panašiais individualiais jausmais. Teigia patyręs panikos priepuolius, pažeminimą ir stiprų emocinį sukrėtimą. Šį įvykį sunkiai išgyveno jo artimieji. Jis pats negalėjo mokytis, sutriko miegas.
Apklausiamas teisme A. A. ieškinį palaikė iš dalies ir parodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jis kurį laiką buvo gydomas ligoninėje, po to ambulatoriškai, atsiliko nuo mokyklos kurso, turėjo vytis, smarkiai suprastėjo pažymiai, jam buvo nekomfortiška išeiti į lauką tamsiu paros metu. Nežino, kodėl prašo atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą. Jam sakė, kad teismas priteisia dalį sumos. Mano, kad jam galėtų būti priteista nuo 5000 iki 10 000 Eur dydžio neturtinė žala. Taip pat mano, kad 20 000 Eur yra per didelė suma.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. pareiškė ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad po įvykio ji buvo šoko būsenoje, pergyveno dėl vaiko gyvybės ir ateities, gydytojas jai išaiškino, kad blužnis itin svarbus organas ir jo sužeidimas gali turėti ateityje pavojingų pasekmių. Teigia patyrus didelius dvasinius išgyvenimus, panikos priepuolius, pažeminimą, stiprų emocinį sukrėtimą. Turėjo raminti ir savo motiną, sūnaus močiutę. Dėl sūnaus gulėjimo ir vykdomų apklausų ji turėjo tam laikotarpiui nutraukti darbą, nes turėjo apsirūpinti sūnumi ir savo psichologine būkle. Negalėjo dirbti, ją kamavo nemiga, jautėsi pažeminta ir bejėge. Nuo įvykio jaučiasi nesaugi, bijo išeiti į lauką, bijo didelių kompanijų, bijo būti užpulta.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. A. ir V. A. ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam A. A. iš kaltinamųjų priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusiojo blužnis plyšo, jis jautė skausmą, sutriko jo normalus gyvenimo ritmas. Logiška, kad dėl to apsunkintas jo gyvenimo laikotarpis, nes penkias dienas teko gulėti gydymo įstaigoje, vėliau dar dešimt dienų gydytis namuose, atitinkamai buvo sumažėjusios ir nukentėjusiojo bendravimo galimybės, jis jautėsi silpnai, artimu nuo veikos laikotarpiu patyrė dvasinį sukrėtimą. Kita vertus, didesnė dalis ieškinyje nurodytų aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio. Antai ieškovas nurodo, kad jam pasireiškė fizinės kančios, t. y. skausmas, negatyvūs fiziologiniai pokyčiai, fizinis diskomfortas, be to, ir dvasinės kančios – neigiamos emocijos, negatyvi emocinė būsena, dvasinis sukrėtimas, baimė, pasipiktinimas, skriauda, liūdesys, gėda, vienatvė, bejėgiškumas, depresija, psichinė trauma, tam tikri asmenybės kompleksai ir panašūs individualūs jausmai. Vis tik, nors akivaizdu, kad jis veikos metu ir gydymo laikotarpiu jautė skausmą, tačiau byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad liekamuosius nusikaltimo reiškinius jis jaučia iki šiol. Tuo tarpu visi paminėti fiziniai ir dvasiniai neigiami padariniai nurodyti šabloniškai cituojant fizinės ir dvasinės žalos apibrėžimus, jų neindividualizuojant, net nurodant tokias ligas kaip depresija, tačiau nepateikiant įrodymų, kad jis tuo laikotarpiu susirgo depresija. Byloje nėra jokių duomenų apie kreipimąsi į gydymo įstaigas ar psichologinės pagalbos. Vis tik, teismas įvertina tai, kad prieš nukentėjusįjį veikos metu smurtavo keturi asmenys, dar vienas buvo šalia, kad dėl to jis jautė baimę ir bejėgiškumą, apmaudą, taip pat jautėsi ir artimu po veikos metu, jam išlikę nuoskaudos, baimė išeiti į lauką tamsiu paros metu, ką jis parodė apklausiamas teisme. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamųjų asmenybes ir turtinę padėtį charakterizuojančius duomenis. A. J., E. K., E. P. yra nepilnamečiai, du kaltinamieji šiuo metu atlieka bausmes pataisos namuose, duomenų, kad jie turėtų pajamų byloje nėra. Taip pat jų atstovai pagal įstatymą gauna ne itin dideles pajamas. R. V. nedirbantis. Kita vertus kaltinamieji yra jauni ir fiziškai sveiki asmenys, todėl vėliau ar anksčiau gaus pajamas ir turės rasti galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismo vertinimu manytina, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam A. A. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 1200 Eur ir ši suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų, o nepilnamečių kaltinamųjų atveju taikant subsidiarią atsakomybę su jų atstovais pagal įstatymą (iki nepilnamečiai sulauks pilnametystės). Būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl plėšimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-303/2016, 2K-493-511/2015, 2K-444/2014, 2K-403/2012, 2K-259/2012 ir kt.), kuriose buvo priteista nuo 300 iki 1450 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. A., teismas įvertina tai, kad plėšimo metu buvo sužalotas tuo metu dar nepilnametis jos sūnus. Teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog dėl to nukentėjusioji išgyveno, jaudinosi, patyrė tam tikrą emocinį sukrėtimą. Tokia išvada darytina ir iš jos aktyvaus dalyvavimo procese ikiteisminio tyrimo metu. Vis tik nukentėjusiosios ieškinyje pateikiama nemažai hiperbolizuotų ir deklaratyvių teiginių, kurie iš esmės nepagrįsti įrodymais, kaip antai, jog ji patyrė panikos priepuolius, nors byloje nėra jokių duomenų apie kreipimąsi į gydymo įstaigas ar psichologinės pagalbos. Didesnė nukentėjusiosios ir ieškovės V. A. ieškinio dalis argumentuojama teiginiais, atspindinčiais ne jos, o jos sūnaus būseną po veikos padarymo. Kartu pažymėtina, kad ieškinio teiginiai, jog V. A. patyrė neturtinę žalą, nes dėl šio įvykio turėjo nutraukti darbą, negavo pajamų ir gyveno iš santaupų, nelaikytini pagrįstais, kartu nelaikytini pagrindu priteisti jai neturtinę žalą. Pirmiausia pažymėtina, kad tokie jos argumentai teismui greičiau sudarytų pagrindą svarstyti turtinės žalos – negautų pajamų klausimą. Kita vertus, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad minimu ar artimu veikai laikotarpiu ji nedirbo, o prašoma priteisti 10000 Eur suma ieškinyje nurodoma būtent kaip neturtinės žalos dydis. Tokios aplinkybės, kartu įvertinus ir pirmiau aptartą kaltinamųjų ir jų atstovų pagal įstatymą turtinę padėtį, sudaro pagrindą iš dalies tenkinti V. A. ieškinį ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. P., M. D. K., R. V., E. K. ir A. J., o nepilnamečių kaltinamųjų atveju subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą (iki nepilnamečiai sulauks pilnametystės), nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. A. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl nuosavybės teisės apribojimo
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius (V. A. – 10090 Eur, A. A. – 20916 Eur), skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepilnamečio E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – 138/1120 žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (2010 m. birželio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d.). Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. vasario 27 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 27 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 27 d.
Teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti priteistų ieškinių įvykdymą, nuosavybės teisių apribojimo terminas paliktinas galioti iki ieškinių įvykdymo, bet neilgiau kaip iki 2018 m. rugsėjo 28 d., kurią sueina E. P. subsidiarios atsakomybės su atstovais pagal įstatymą pagrindą, kadangi šią dieną kaltinamasis E. P. sulauks pilnametystės.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, elektroninė cigaretė „Wismec Reuleaux-RX2/3, 2017 m. gruodžio 11 d. kvitu B serija BBB Nr. 6PK001381 perduota saugoti Vilniaus apskrities policijos komisariato saugojimo kamerą (1 t., b. l. 162, 163), grąžinti 2016 m. gruodžio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ją pateikusiai I. Ž., kadangi byloje nepaneigti nepilanemčio D. Ž. parodymai, kad jis šią cigaretę įgijo savarankiškai (1 t., b. l. 155), o nukentėjusioji V. A. parodė, kad ši cigaretė jai nepriklauso (1 t., b. l. 162).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. P. paskirtą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su ketverių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, ir E. P. skirti galutinę subendrintą penkerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendyje bei pagal šį nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. birželio 14 d.
Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
M. D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. birželio 14 d.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje užsiregistravusiam; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
R. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti mokslą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. K. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jam dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti mokslą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A. solidariai iš pilnamečių R. V. ir M. D. K. bei nepilnamečių E. P., E. K. ir A. J., o nepilnamečiams neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – E. J. ir A. J., E. P., L. K. (iki kol E. P., E. K. ir A. J. sulauks pilnametystės) 758 Eur turtinei žalai atlyginti bei 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. A. solidariai iš pilnamečių R. V. ir M. D. K. bei nepilnamečių E. P., E. K. ir A. J., o nepilnamečiams neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – E. J. ir A. J., E. P., L. K. (iki kol E. P., E. K. ir A. J. sulauks pilnametystės) 90 Eur turtinei žalai atlyginti bei 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai iš pilnamečių R. V. ir M. D. K. bei nepilnamečių E. P., E. K. ir A. J., o nepilnamečiams neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – E. J. ir A. J., E. P., L. K. (iki kol E. P., E. K. ir A. J. sulauks pilnametystės) 176,24 Eur turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nepilnamečio E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – 138/1120 žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (2010 m. birželio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d.), kurio teriminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. nutartimis, palikti galioti iki ieškinių įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. rugsėjo 28 d., kurią E. P. sueina aštuoniolika metų ir išnyksta subsidiarios atsakomybės su atstove pagal įstatymą pagrindas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, elektroninę cigaretę „Wismec Reuleaux-RX2/3, 2017 m. gruodžio 11 d. kvitu B serija BBB Nr. 6PK001381 perduotą saugoti į Vilniaus apskrities policijos komisariato saugojimo kamerą, grąžinti 2016 m. gruodžio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ją pateikusiai I. Ž.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.