- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 2K-493-511/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00090-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Eligijus Gladutis (pran.)
- Nuteistasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- I. A.
- Advokatai
- Linas Mažonas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu R. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
I. A. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Skundžiamu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu išteisinamasis Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo R. Š. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas areštu keturiasdešimčiai parų.
Iš nuteistojo R. Š. nukentėjusiajai I. A. priteista 156,98 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Eligijaus Gladučio pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 18 d., apie 22.45 val., taksi automobilyje „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Kaune, prie Neries kr. (duomenys neskelbtini) namo, dėl to, kad automobilyje nukentėjusioji I. A. neturėjo pinigų susimokėti už taksi paslaugas – apie 17 Lt (4,92 Eur), tyčia rankomis sugriebė ir tampė nukentėjusiąją I. A. už plaukų, išplėšė jai iš ausų du auksinius auskarus, po to išstūmė ją iš automobilio ir nuvažiavo, taip panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai I. A. priklausančius du auksinius auskarus, kurių vertė 86,89 Eur (300 Lt).
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu panaikindama pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. priimtą išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti apkaltinamąjį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai neištyręs visų bylos aplinkybių, nesilaikydamas abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principo. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad jis kaltinime nurodytą vakarą vežė neblaivią nukentėjusiąją I. A. jos nurodytu adresu, tačiau netoli jos nurodytos vietos nukentėjusioji pareiškė, kad neturi pinigų atsiskaityti. Nukentėjusiosios parodymai, į kuriuos spręsdamas bylą atsižvelgė apeliacinės instancijos teismas, nėra patikimi, nes ji įtikinamai negalėjo paaiškinti konflikto priežasties. Antai nukentėjusioji teigė, kad liepė taksi vairuotojui privažiuoti prie laiptinės ir dėl to kilo konfliktas, tačiau tokie jos parodymai kelia abejonių, nes jis, kaip taksi vairuotojas, susiklosčiusioje situacijoje buvo suinteresuotas privažiuoti prie laiptinės ir gauti atlygį už paslaugą. Kartu apeliacinės instancijos teismas iškreipė ir neanalizavo jį teisinančių liudytojos L. G. parodymų, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra ekspertizių aktų, specialistų išvadų, kitokių medikų įrašų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji įvykio metu būtų patyrusi kūno sužalojimų, nors jai ir buvo išduotas siuntimas pas teismo medicinos specialistą. BK 180 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos, palyginus su kitomis nusikalstamomis veikomis nuosavybei, ypatumas yra tas, kad šiuo atveju pagrobiant svetimą turtą nukentėjusiojo pasipriešinimui įveikti ar susilpninti panaudojamas smurtas, tačiau byloje ši aplinkybė nėra įrodyta, todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Š. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nagrinėjant bylą nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Dėl to baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teismui, kasacine tvarka nagrinėjančiam bylą, teisės rinkti įrodymus, juos vertinti (spręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo, nuoseklumo ir pan.) ir atsižvelgus į tai daryti išvadas apie faktines bylos aplinkybes. Kaip tai nurodyta BPK 376 straipsnio 4 dalyje, pritaikydamas kitą baudžiamąjį įstatymą arba paskirdamas naują bausmę, kasacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas remiasi pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius ginčija nukentėjusiosios parodymų patikimumo vertinimą, paliktini nenagrinėti.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė bylos aplinkybių, abejones aiškino ne kaltinamojo naudai, nes iškreipė ir neanalizavo liudytojos L. G. parodymų, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra ekspertizės akto, specialisto išvados ar kitų medicinos dokumentų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji įvykio metu būtų patyrusi kūno sužalojimų. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas liudytojos L. G. parodymus aprašė trumpiau nei pirmosios instancijos teismas, tačiau jų turinio neiškreipė, šiuos parodymus analizavo ir vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl kasatoriaus argumentai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos įrodymus, nepagrįsti. Kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už plėšimą, tarp kita ko, kyla ir tada, kai asmuo pagrobia svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą (BK 180 straipsnis), todėl šiais atvejais sprendžiant, ar veika kvalifikuotina kaip plėšimas, nėra būtina nustatyti, kad dėl fizinio smurto nukentėjusiajam padaryti kokie nors kūno sužalojimai, pakanka nustatyti, kad toks smurtas buvo panaudotas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išvadą dėl šios aplinkybės buvimo padarė remdamasis pačios nukentėjusiosios, liudytojų I. L., V. S., mačiusių nukentėjusiąją iš karto po įvykio, parodymais, eksperimento protokolu ir kitais įrodymais. Kasatorius nenurodo, kodėl šiais duomenimis pagrįsta teismo išvada būtų padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinio teismo teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, abejones, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, aiškino ne kaltinamojo naudai. Atsižvelgus į tai, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes R. Š. nukentėjusiosios I. A. turtą pagrobė panaudojęs fizinį smurtą, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. Š. kasacinį skundą.