Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, Rūtai Pečkaitytei, gynėjai advokatei Agnei Jacunskienei, gynėjai advokatei Daliai Bukelienei, nuteistajam M. D. K. ir jo gynėjui advokatui Jonui Jasiulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. D. K., A. J., nuteistojo E. P. gynėjos advokatės D. B. ir civilinės atsakovės E. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su ketverių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, ir E. P. skirta galutinė subendrinta penkerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpiai, nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendyje bei pagal šį nuosprendį atlikta bausmės dalis. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. birželio 14 d. Bausmę skirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

M. D. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. birželio 14 d. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

A. J. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas jam paskirta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti mokslą. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A. solidariai iš pilnamečių R. V. ir M. D. K. bei nepilnamečių E. P., E. K. ir A. J., o nepilnamečiams neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – E. J. ir A. J., E. P., L. K. (iki kol E. P., E. K. ir A. J. sulauks pilnametystės) 758 Eur turtinei žalai atlyginti bei 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. A. solidariai iš pilnamečių R. V. ir M. D. K. bei nepilnamečių E. P., E. K. ir A. J., o nepilnamečiams neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – E. J. ir A. J., E. P., L. K. (iki kol E. P., E. K. ir A. J. sulauks pilnametystės) 90 Eur turtinei žalai atlyginti bei 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai iš pilnamečių R. V. ir M. D. K. bei nepilnamečių E. P., E. K. ir A. J., o nepilnamečiams neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – E. J. ir A. J., E. P., L. K. (iki kol E. P., E. K. ir A. J. sulauks pilnametystės) 176,24 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Ž. Ž. 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepilnamečio E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui –(duomenys neskelbtini) žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (2010 m. birželio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d.), kurio terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. nutartimis, paliktas galioti iki ieškinių įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. rugsėjo 28 d., kurią E. P. sueina aštuoniolika metų ir išnyksta subsidiarinės atsakomybės su atstove pagal įstatymą pagrindas.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R. V. ir E. K., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai.

4.1. Skunde nurodoma, jog E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltu neprisipažino ir neigė dalyvavęs nusikaltime. Jis nuosekliai laikėsi šios kolizijos teigdamas, jog prieš kelias dienas iki minėto nusikaltimo jį sumušė R. V. ir asmuo vardu R., todėl įvykio dieną jis buvo namuose ir jokiame nusikaltime nedalyvavo. Dėl sumušimo kurį laiką nelankė mokyklos. Liudytoja E. P. parodė, jog jos sūnus buvo sumuštas kelios dienos iki jos gimtadienio, t. y. iki 2016-11-21, po ko apie savaitę laiko iš namų niekur išėjęs nebuvo. E. P. sumušimo faktą patvirtino ir kaltinamasis R. V.. Tiesa, jis nurodė, jog tai įvyko jau po inkriminuojamo nusikaltimo, tačiau atsižvelgiant šio asmens statusą byloje neatmetama tikimybė, jog jis sąmoningai ar ne, tačiau neteisingai nurodo įvykio laiką. Pažymima, kad byloje nėra vaizdo medžiagos tiesiogiai iš įvykio vietos, taip pat nėra ir nešališkų įvykio liudytojų.

5. Apeliaciniu skundu nepilnamečio kaltinamojo E. P. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė E. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-14 nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta priteisti atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams turtinę ir netutinę žalą, pakeisti, išskiriant konkrečias jai ir kitiems civiliniams atsakovams tenkančios atlyginti turtinės ir neturtinės žalos dalis. Civilinė atsakovė E. P. apeliaciniame skunde nurodo sutinkanti su teismo priteistais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais, tačiau, spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas netinkamai taikė CK 6.276 str. 2 d. nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą tais atvejais, kai nepilnametis asmuo neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, todėl nuosprendis dalyje, susijusioje su civiliniu ieškiniu, turi būti pakeistas. Priteisdamas tiesiogiai iš kaltinamųjų solidariai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, teismas pagrįstai vadovavosi civilinio kodekso nuostatomis, pagal kurias tiek nepilnamečiai tarpusavyje, tiek ir drauge su suaugusiais kaltinamaisiais už bendrai padarytą žalą atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d., CK 6.276 str. 1 d.). Tačiau, anot civilinės atsakovės, teismas netinkamai pritaikė CK 6.276 str. 2 d., numatydamas nepilnamečių kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą – civilinių atsakovų atsakomybę tuo atveju, kai nepilnamečiai neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti. Nuosprendyje teismas teisingai nurodė, jog tokiu atveju atstovų pagal įstatymą atsakomybė yra subsidiari, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad šių asmenų atsakomybė yra dalinė. Skunde pažymima, kad CK 6.276 str. 2 d. teigiama, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dali turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Todėl civilinė atsakovė mano, kad ji, būdama E. P. atstove pagal įstatymą, yra atsakinga tik už tą žalos dalį, kuri tenka jos sūnui E. P., o konkretus jo padarytos žalos dydis nuosprendyje nėra išskirtas. Priešingu atveju, neišskyrus kiekvienam civiliniam atsakovui tenkančios atlyginti žalos dalies ir bent vienam iš kaltinamųjų nesiimant veiksmų žalai atlyginti, kaltinamųjų ir atstovų pagal įstatymą atsakomybė tampa solidaria, kas ne tik prieštarautų subsidiarines atsakomybės esmei, bet ir pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Apibendrindama skundo argumentus, civilinė atsakovė mano, kad teismas, neišskyręs kiekvienam civiliniam atsakovui tenkančios atlyginti žalos dalies, netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, tuo pažeisdamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, todėl 2018-06-14 nuosprendžio dalis, kurioje nuspręsta priteisti atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniame ieškovams turtinę ir netutinę žalą, turi būti pakeista.

7. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų M. D. K., A. J., nepilnamečio nuteistojo E. P. gynėjos advokatės D. B. ir civilinės atsakovės E. P. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Kaip matyti, nuteistasis M. D. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame neneigia dalyvavęs įvykiuose, kurių metu buvo vartotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu ir užvaldytas jo turtas, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Priešingai, nuteistasis A. J. neigia pirmos instancijos teismo išvadas dėl jo vaidmens šiame įvykyje, kadangi, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistasis nieko nemušė ir nevogė. A. J. taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl per griežtos bausmės paskyrimo. Nuteistojo E. P. gynėja advokatė Dalia Bukelienė prašo išteisinti E. P., kadangi jis pirmos instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi prielaidomis. Civilinė atsakovė E. P., neginčydama priteistų turtinės ir neturtinės žalos dydžių, mano, jog teismas, neišskyręs kiekvienam civiliniam atsakovui tenkančios atlyginti žalos dalies, netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, tuo pažeisdamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Pažymėtina, jog E. P. motina – civilinė atsakovė, skundžia pirmos instancijos teismo nuosprendį tik ieškinio dalyje, t. y. neneigia sūnaus dalyvavimo inkriminuojamose veiksmuose. Su nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio nesutinka ir nuteistasis A. J., manydamas, jog priteistas žalos atlyginimas nepagrįstas.

Dėl E. P. ir A. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

8. Nuteistieji A. J. ir E. P. prašo jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį bei kelia įrodymų vertinimo klausimus, tvirtindami, kad pirmos instancijos teismas, nuteisdamas E. P. ir A. J. dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nurodytos teismo išvados nėra pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, aplinkybės įvertintos formaliai, o apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas prielaidomis. Taigi, kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, abu apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, kaltės ir bendrininkavimo, įvykdžius nukentėjusiojo A. A. plėšimą, o A. J. ir bausmės griežtumą, todėl iš esmės tapatūs jų apeliacinių skundų teiginiai bei argumentai analizuojami kartu ir pateikiamos bendros išvados.

9. E. K., R. V. ir M. D. K. patvirtino, kad būtent E. P. nubėgo pirmas prie nukentėjusiojo ir jį ėmė mušti, o kiti prie jo prisijungė; kad prieš užpuolant E. P. pasakė, kad nukentėjusysis turi rankose telefoną ir apie tai pasakė garsiai, todėl visi suprato, kad bus atimamas turtas. P. pradėjus nukentėjusįjį mušti, prie jo priėjo visi kiti ir prisijungė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog vienus iš informatyviausių parodymų byloje davė M. D. K., kurio parodymai yra nuoseklūs, iš esmės atitinka jo paties parodymus tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Vertinant šiuos parodymus su kitų aukščiau minėtų nuteistųjų (E. K. ir R. V.) parodymais galima teigti, jog pirmos instancijos teismo išvada teisinga - aktyviausias šio plėšimo dalyvis – E. P.. R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog būtent E. P. pasakė „davai einam, užsidirbsim kažkaip“ ir užpuolė nukentėjusįjį bei pradėjo jį daužyti (4 t., b. 1. 40-42-43). E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog E. P. be žodžių nubėgo iki nukentėjusiojo, o visi nuteistieji ėjo iš paskos; visi matė, kad E. P. sudavė smūgius į galvą. E. P. šaukė, kad nukentėjusysis atiduotų telefoną ir pats pradėjo traukti telefoną iš rankų (4 t., b. 1. 43-44). Visi kaltinamieji patvirtino, jog A. J. taip pat dalyvavo mušant nukentėjusįjį ir užvaldant nukentėjusiojo turtą ir gavo dalį pinigų, pardavus žinomai nusikalstamu būdu užvaldytą turtą. Ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pradžių apklausiamas nukentėjusysis A. A. nurodė, kad prie jo priėjo vienas iš sutiktos grupės jaunuolių ir paklausė kiek valandų, o kiti jaunuoliai pribėgo ir ėmė jį mušti: daužė kumščiais, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Po to nustojo mušti, iškraustė kišenes, nuėmė nuo rankos laikrodį, iš kišenės ištraukė telefoną. Po to vienas jų „R.“ nusivedė jį į šalį ir paliko, o kiti jaunuoliai šaukė grasindami ateityje susidoroti, jeigu apie plėšimą praneš policijai. (t. 1 b. l. 24, 28,29) Nukentėjusysis atpažino M. D. K., E. P. kaip asmenis, buvusius tarp jį užpuolusių asmenų. Kaltinamųjų, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės iš esmės sutapo. Ištirti įrodymai patvirtina, jog visi dalyvaujantys suprato, jog bus užvaldomas svetimas turtas, suprato, jog būtent tuo tikslu vartojamas nukentėjusiojo atvilgiu smurtas ir tam neprieštaravo. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas bendrai veikti gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo iš anksto išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t.y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tokiu atveju bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį atsakomybę už bendrai padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008). Kai kaltininkai supranta vieni kitų veiksmus, jiems pritaria, suvokia daromos veikos pobūdį, pasekmes, laikoma, kad kaltinamieji veikia kaip bendravykdytojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2008). Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nagrinėjamu atveju darytina pagrįsta išvada, kad A. J. veiksmai buvo nukreipti bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui – nukentėjusiojo A. A. plėšimui, kadangi jo pritarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, t. y. A. J. šiam nusikalstamam sumanymui pritarė, dalyvavo plėšiant ir neteisėtų veiksmų nestabdė, o po įvykdyto plėšimo prašė pasidalinti pinigais, t.y. reikalavo dalies bendrai užgrobto turto. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėtus parodymus (4 t., b. 1. 40-44), atmeta nuteistojo A. J. ir gynėjos D. B. argumentus dėl to, jog nuteistieji (A. J. ir E. P.) nedalyvavo jiems inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. Minėta, kad visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, todėl A. J. ir E. P. pagrįstai pripažinti kaltais dėl nukentėjusiojo A. A. plėšimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą ir patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad teismas, šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Dėl M. D. K. paskirtos bausmės

11. Nuteistasis M. D. K. nesutinka su paskirta bausme, mano, jog jam skirta bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bet ir specialaus BK XI skyriaus normomis, numatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 80-94 straipsniai). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. D. K. bausmę už padarytą nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

12. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę), motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo numatytos bausmės vidurkio. Iš bylos duomenų matyti, kad M. D. K. ankščiau teistas 2 kartus už analogiškas veikas nuosavybei, padarytas panaudojant fizinį smurtą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, nevedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis savo gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojingas visuomenei. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra M. D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis pripažino savo kaltę ir gailisi, bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas, nusikaltimo padarymo stadiją – nusikaltimas baigtas, padarymo aplinkybes, savanaudišką tikslą, kaltės formą – tiesioginę tyčią, bei į tai, kad nuteistasis buvo nagrinėjamos nusikalstamos veikos vykdytojas, todėl šiuo atveju pagrįstai paskyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

13. Vertinant nuteistajam M. D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegijos nuomone, ją švelninti pagrindo nėra, kadangi pirmos instancijos teismo nustatytas dydis ir taip yra mažesnis už šios bausmės, numatytos įstatymo sankcijoje, vidurkį.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo pobūdžiui.

Dėl A. J. paskirtos bausmės

15. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodė, jog jam paskirta bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir nuteistajam A. J. paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Į tai, kad nuteistasis A. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, teismas jau atsižvelgė taikydamas jam BK bendrosios dalies nuostatas dėl bausmės skyrimo ir bausmių ypatumų nepilnamečiams, dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir jomis remiantis švelninti bausmę nėra pagrindo.

16. Pažymėtina, jog BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija numato arešto arba laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. J., taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė švelnesnę bausmės rūšį, nei yra numatyta įstatymo sankcijoje – laisvės apribojimą, paskiriant jam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą skirti nuteistajam A. J. bausmę, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. A. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, jis yra tyčinis, baigtas, sunkinančia atsakomybe aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas bei baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti, nėra teisinio pagrindo.

Dėl E. P. civilinės atsakovės E. P. apeliacinio skundo ir nuteistojo A. J. skundo dalies susijusios su žalos atlyginimo dydžiu

17. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė E. P. prašo išskirti konkrečias jai ir kitiems civiliniams atsakovams tenkančios atlyginti turtinės ir neturtinės žalos dalis, o nuteistasis A. J. prašo sumažinti priteistas žalos atlyginimo dydį.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam nėra jokio skirtumo, kuris iš jų atlygins jam padarytus nuostolius. Pažymėtina, kad turtiniai santykiai tarp solidariųjų skolininkų nėra apeliacinės instancijos teismo negarinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis, vadovaujantis CK 6.6 straipsniu, turi teisę reikalauti kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Vadovaujantis CK 6.9 straipsniu, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Taigi, atlyginus nukentėjusiajam padarytą žalą, solidarieji skolininkai tarpusavio turtinius santykius galės išspręsti pateikiant civilinį ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.

19. Byloje nustatyta, kad dėl bendrų nuteistųjų M. D. K., E. P., A. J. ir kitų nuteistųjų, dėl kurių apeliaciniai skundai nepateikti (R. V., E. K.), veiksmų, veikiant bendrininkų grupėje, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. A. ir V. A. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo padaryta turtinė žala. Taigi, šie nuteistieji yra solidariai atsakingi už bendrais nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nusikaltimu padarytą turtinę žalą privalo atlyginti visi ją padarę asmenys – nuteistieji M. D. K., E. P., A. J. ir kiti nuteistieji, dėl kurių apeliaciniai skundai nepateikti (R. V. ir E. K.), solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio tenkinimo, jį priteisiant solidariai iš visų nuteistųjų, yra teisėtas bei pagrįstas.

20. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, tinkamai motyvuotas ir naikinti jo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistųjų – M. D. K., A. J., nepilnamečio nuteistojo E. P. gynėjos advokatės D. B. ir civilinės atsakovės E. P., apeliacinius skundus.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.