Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Regitze-6“ ir UAB „PK Agro 2“, A. P., tretiesiems asmenims Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarei A. S., Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarei J. R. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamojo byla nėra išnagrinėta, tačiau ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei surinkta medžiaga leidžia daryti išvadą, jog valstybė nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą prarado dėl nusikalstamų kitų asmenų veiksmų, todėl šiuo atveju prarastas turtas turėtų būti išreikalautas pagal CK 4.96 straipsnyje numatytas vindikacijos taisykles. Pagal šią normą, savininkas turi teisę išsireikalauti nekilnojamąjį daiktą, prarastą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, ir iš sąžiningo įgijėjo. Tai, kad baudžiamojoje byloje nėra priimtas nuosprendis, nėra kliūtis teismui konstatuoti, kad valstybės prarado turtą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo ir taikyti vindikaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad civilinėje byloje gali būti konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas, nors nuosprendis baudžiamajame procese ir nepriimtas, kuris tampa kvalifikuojančiu požymiu sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir jos ribų. Toks faktas gali būti konstatuojamas nagrinėjant bylą civilio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens ( LAT 2007-04-06 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-154/2007).

Teismui konstatavus, jog civilinėje byloje nepakanka duomenų vindikacijos taikymui, taikytina CPK 261 str. nuostata, numatanti, jog teismas gali daliniu sprendimu galutinai išspręsti dalį ginčo tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dalies byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimu.

Kilus abejonių dėl ginčijamų administracinių aktų padarinių šalinimo būdo, tikslinga priimti dalinį sprendimą dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, o dalyje dėl restitucijos arba vindikacijos taikymo byla stabdytina iki tol, kol įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje.

Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Tas ne kartą akcentuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje taip pat pasisakyta, jog tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia .Ieškovo ginčijama Kauno apskrities viršininko administracijos 2008-10-03 išvada Nr. 2235 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn B. P." bei 2009-10-13 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.6-81-22055 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui B. P." yra individualūs administraciniai aktai, kurie neabejotinai yra administracinio teisinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, šių aktų apskundimui turi būti taikomas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas 1 (vieno) mėnesio apskundimo terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs taisyklę, jog tuo atveju, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teismo pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Ieškovas ieškinį dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo pateikė praėjus 2 metams ir 8 mėnesiams po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, t.y. praleidus įstatyme nustatytą terminą administraciniams aktams ginčyti.

Atsakovų UAB „Regitze-6“ ir UAB „PK Agro 2“ atstovas advokatas G. J. teismo posėdžių metu su ieškovo ieškiniu nesutiko. Atsakovų manymu ieškinio senaties terminas byloje yra praleistas. Apie ieškinio pagrindą sužinojus ieškovas ieškinį turėjo pareikšti per 1 mėn. 2010-11-24 Nacionalinės žemės tarnybos pateikto rašto pagrindu 2010-12-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atstovo manymu, nacionalinės tarnybos pateiktas raštas, buvo pakankamas pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Po šio rašto gavimo, ikiteisminio tyrimo pradėjimo kokie papildomi veiksmai buvo atliekami dėl šios bylos pradėjimo. Esant atsakovų atsikirtimams , ieškovas turėjo galimybę pateikti įrodymus į bylą, kad negalėjo surinkti duomenų anksčiau, tokiu metu būtų pagrindas spręsti ar ieškovas negalėjo surinkti tų duomenų anksčiau. Atsakovas pažymėjo du reikšmingus įrodymus, iš kurių galima spęsti, ar ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Ieškovė motyvavo, kad terminas turi būti atnaujinamas, prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra suformuluotas. Ieškovas pakankamai duomenų ieškiniui pareikšti turėjo 2010-11-24. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010-12-10 ir atstovas nemato nė vieno įrodymo byloje, kad buvo reikalingas 2 metų ir 8 mėnesių terminas šiam ieškiniui pateikti. Prašo taikyti ieškinio senatį dėl administracinių aktų panaikinimo. Dėl sąžiningų įgijėjų instituto taikymo, šiam momentui vis dar nėra pagrindinio civilinio kodekso 4.96 str. 2 d. numatyto kvalifikuojančio pažymio daiktui išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo tai yra padaryto nusikaltimo fakto, nes nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Teismui laikant, kad ieškinio senatis nepraleista, atstovas atsakovų vardu prašytų teismo ne tik teisėto bet ir teisingo sprendimo, mano, kad ieškinio patenkinimo atveju restitucijos taikymas ir žemės sklypų išreikalavimas iš atsakovų net jeigu ir būtų teisėtas, nebūtų teisingas. Net būdamas teisininkas, lietuvis, atsakovams danams negali paaiškinti, koks gi procesas vyksta teisme, kodėl iš jų bandoma išreikalauti žemės sklypus, kurie yra įsigyti, patvirtintais sandoriais pas notarą. Be to, jeigu būtų taikoma restitucija, LR CK 6.145 str. pagrindu keisti restitucijos būdą , ieškinio tenkinimo atveju neišreikalauti žemės sklypų iš atsakovų, o tik iš atsakovo A. P. grąžinti valstybei už sandorį gautas lėšas.

Tretysis asmuo Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį ( T2,b.l. 147) ir patikslintą pareiškimą į ieškinį (T3,b.l. 46). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad be kitų ieškinio reikalavimų ieškovas prašo panaikinti notarės 2010-02-22 patvirtintą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 1058. Ginčijamo sandorio sudarymo metu nei pagal sandorio šalių pateiktus dokumentus nei pagal notarui prieinamus viešų registrų duomenis nebuvo kilę jokių abejonių sudaromo sandorio teisėtumo. Sandorio sudarymo ir patvirtinimo pagrindu buvo notarui oficialūs kompetentingų asmenų ir valstybinių įstaigų sudaryti bei išduoti, viešuose registruose įregistruoti dokumentai: 2009-10-13 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.6-81-1 žemės sklypų planai. Kadangi teismas turi kitokias galimybes, nei notaras, išreikalauti bei įvertinti įrodymus bei šių įrodymų pagrindu priimti sprendimus, nuomonės dėl ieškinio pagrįstumo nepagrįstumo pareikšti negaliu jokio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi neturi. palieka teismui jo nuožiūra priimti šioje byloje sprendimą iš esmės. Jokios aplinkybės dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų ar eigos į ieškovo nurodytus žemės sklypus notarei nėra žinomos, jokių papildomų šios civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų dokumentų ar duomenų, kurie nebūtų užfiksuoti viešuose registruose ir nėra žinomi šios civilinės bylos proceso dalyviams, neturi pateikti negali, todėl taip pat prašo teismą šią civilinę bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo kontrolės skyriaus pažymos dėl priimtų sprendimų teisėtumo 2010-11-25 Nr. 4K-35 matyti, kad patikrinus buvusios savininkės N. Š. (S) nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 2956, duomenis bei nustačius, kad nėra jokios nuosavybės teisių į žemę perleidimo B. P. sutarties bei įvertinus buvusios žemės savininkės nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus , nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2008-10-03 išvada Nr. 2253 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ B. P. gali būti suklastota, parengta pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d., t.y. nesant nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštas 2010-11-24 Nr. 4B- (3.1) -5407 Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas 2010-11-26, bei 2010-12-10 pradėtas ikiteisminis tyrimas (T1,b.l.120-127). Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Kauno apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-160-246/2015 , 2015-11-05 priimtas nuosprendis, byloje A. V. pripažinta kalta ir nuteista laisvės atėmimu 3 m. 9 mėn. ir 200 MGL bauda, BK 75 str. - 3 m., nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka.

Dėl ieškinio senaties.

Pagal CPK 49 str.1d., įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 str.1d., prokuroras, gindamas viešąjį interesą gali kreiptis į teismą ne tik esant įtvirtintam pagrindui – asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pranešimui, pasiūlymui, pareiškimui, skundui, bet ir savo iniciatyva, nustatęs viešojo intereso pažeidimo faktą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti viešąjį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. (CK 1.124 str.).

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str.1d. nustatyta, kad atitinkamų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad šis terminas, nurodytas specialiajame įstatyme yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys: 2006-12-19 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-666/2006, 2007-06-05 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-149/2007, 2007-09-24 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-338/2007 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-14 nutartyje civ.byloje Nr.3K-3-677/2005, suformuluota taisyklė, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str.1d nustatytas terminas tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jie gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuratūros įstatymo 19 str.2d. yra išvardintos priemonės, kurių prokuroras gali imtis, jeigu yra pagrindo manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, t.y. reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją, kviesti asmenis ir gauti iš jų paaiškinimus, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams, pareigūnams atlikti patikrinimus ir kt. Prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka.

Kaip nustatyta byloje, Kauno apygardos prokuratūroje 2010-11-26 buvo gautas 2010-11-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raštas dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumo, kurio pagrindu 2010-12-10 Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas (T1, b.l. 120-127). Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinys Ukmergės rajono apylinkės teisme gautas 2013-08-05 (T1, b.l.1- 6). Todėl negalima sutikti su atsakovų atsiliepimuose ir atstovo teismo posėdžių metu išdėstytais argumentais, jog prokuroras praleido nurodytą 30 dienų terminą kreiptis į teismą su ieškiniu.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – nors iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumas ir istoriniai visuomeninių santykių pokyčiai lėmė tai, kad, Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ paskelbus iki okupacijos buvusių nuosavybės teisinių santykių tęstinumą, savaime jie nėra atkuriami –nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialiai šiam procesui skirtų ( ad hoc) viešosios teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę, – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Šiauliųapygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, S. B. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-319/2009). Sprendžiant klausimą dėl to, kas buvo sklypo savininkas nacionalizacijos metu, reikia vadovautis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Akūrimo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį nacionalizuoto turto savininkas yra asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR)įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamasis turtas jo nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu priklausė turto savininkui, todėl būtent to asmens nuosavybės teisė buvo pažeista.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.2956 nėra sutarties apie nuosavybės teisių į žemę perleidimą B. P., bei įvertinus buvusios žemės savininkės nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus , A. V. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T.2, b.l. 29-30), liudytojo Vytauto A. Š. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T2, b.l.72) nustatytina kad Kauno apskrities viršininko 2008-10-03 išvada Nr. 2253 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ B. P. parengta pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d., t.y. nesant nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų. Todėl B. P. negalėjo būti laikomas nekilnojamojo turto savininku Atkūrimo įstatymo prasme, priimant ginčijamus administracinius aktus bei išvadas. Todėl ieškovo prašomi panaikinti ginčijami aktai, išvados kaip priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą Atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., 2 str. 1 d. 3 p. reikalavimus (Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintą LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą jį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką), todėl 2008 m. spalio 3 d. išvada Nr. 2235 Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn B. P. ir 2009-10-13 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.6-81-22055 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui B. P.," kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į N. Š. valdytą, žemę Kauno mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus: 3,70 ha sklypą Nr. 445-1, 2.20 ha sklypą Nr. 445-2 ir 0,93 ha sklypą Nr. 445-3, viso 6,83 ha Laužupės kaime, Siesikų sen., Ukmergės raj pripažintini negaliojančiais (niekiniais) ir yra naikintini kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.5 str., 1.80 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2007 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013). Tos pačios taisyklės taikomos sandorio panaikinimo atveju. Taigi, administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009). Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Taigi, restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Nr. 3K-7-90/2009).

Pagal CK 6.146 str., restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Bendroji taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, nustatyta CK 6.147 straipsnio 1 dalyje. CK 6.147straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Taigi taikant šią teisės normą yra svarbu nustatyti, ar privalantis grąžinti turtą asmuo buvo sąžiningas. Jeigu skolininkas yra sąžiningas, piniginis ekvivalentas nustatomas pagal atitinkamą mažiausią turto vertę, o jei nesąžiningas (arba restitucija taikoma dėl jo kaltės) – piniginis ekvivalentas nustatomas pagal atitinkamą didžiausią turto vertę.

Ieškovas ieškiniu prašė taikyti restituciją natūra, bei vindikaciją, t.y. pripažįstant negaliojančiomis 2010-02-22 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1058; 2013-04-29 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4445 dalyje dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)pirkimo- pardavimo. Taikyti vindikaciją ir įpareigoti žemės sklypų savininkus grąžinti valstybei žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)bei taikyti dalinę restituciją ir įpareigoti UAB „Regitze-6" grąžinti UAB „PK Agro 2" pagal 2013-04-29 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4445 gautus pinigus — 17992,15 eurų (62123.30 Lt); B. P. teisių perėmėją A. P. įpareigoti grąžinti UAB „Regitze-6" iš jos pagal 2010-02-22 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1058, gautus pinigus – 9890,52 eurų (34150,00 Lt). LR civilinio kodekso 4.96 str. 2 dalies pagrindu (iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti turtą, kai savininkas jį prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo). Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-160-246/2015 , 2015-11-05 priimtas nuosprendis neįsiteisėjęs, jis apskųstas apeliacine tvarka, tačiau manytina, kad nusikalstamos veikos faktas konstatuotas, todėl būtų pagrindas taikyti LR CK 4.96 str. 2 d. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypuose atsakovas UAB „PK Agro 2" vykdo žemės ūkio veiklą ir sklypų grąžinimo valstybės nuosavybėn atveju, būtų žlugdomas atsakovo ūkis, civilinių teisinių santykių stabilumas. Pažymėtina, kad atsakovas A. P. yra mirusiojo B. P. paveldėtojas, jam išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 2010 m. spalio 18 d. (T2, b.l.144-145), o atsakovai UAB „PK Agro 2" ir UAB „Regitze-6" –sąžiningi žemės sklypų įgijėjai, nėra pagrindo nustatyti atsakovų nesąžiningumui. Remiantis tuo kas išdėstyta, nėra pagrindo taikyti restitucijos natūra, panaikinus išvadą bei administracinį aktą, taikytina dalinė restitucija, taikant atsakovo A. P. atžvilgiu restituciją piniginiu ekvivalentu į valstybės biudžetą, iš atsakovo išreikalautina piniginio ekvivalento suma lygi 2009 m. spalio 13 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendime Nr. 2.6-81-22055 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui B. P. (T1, b.l.19,20) nurodytai žemės vertei , t.y. 2780,35 eurams (9600,00 Lt).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bei įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos bylinėjimosi išlaidos , t.y. 82,41 eurų žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas paduodant ieškinį yra atleistas, bei 19,46 eurų susidariusias pašto išlaidas priteistinos iš atsakovo A. P..

2013 m. rugpjūčio 9 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (T1, b.l.128-129) galioja iki sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 3 d. išvadą Nr. 2235 Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn B. P..

Panaikinti 2009-10-13 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.6-81-22055 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui B. P.," kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į N. Š. valdytą, žemę Kauno mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus: 3,70 ha sklypą Nr. 445-1, 2.20 ha sklypą Nr. 445-2 ir 0,93 ha sklypą Nr. 445-3, viso 6,83 ha Laužupės kaime, Siesikų sen., Ukmergės raj;

Taikyti dalinę restituciją ir priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), piniginį ekvivalentą 2780,35 eurus (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 35 centus) į valstybės biudžetą.

Priteisti iš A. P. 82,41 eurus (aštuoniasdešimt du eurus 41 centą) žyminio mokesčio, 19,46 eurų (devyniolika eurų 46 centus) pašto išlaidų valstybei.

Panaikinti 2013 m. rugpjūčio 9 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones- įrašą viešame registre dėl atsakovui UAB „PK Agro 2“ į.k. 302999421 priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir uždrausti atsakovui UAB „PK Agro 2“ a.k(duomenys neskelbtini) disponuoti tuo turtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu per Ukmergės rajono apylinkės teismą.