- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-30
- Bylos Nr.
- B2-1193-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02207-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „City era“ bankroto administratorės Marijos Bartaševičiūtės prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi UAB „City era“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Marija Bartaševičiūtė. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 18 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patikslintas kreditorių sąrašas: patvirtinti trijų kreditorių reikalavimai bendrai 106 262,30 Eur sumai, tame tarpe trečios eilės kreditoriaus Kredito unija „Vilniaus kreditas“ (bankrutavusi) 88 010, 84 Eur finansinio reikalavimo suma.
3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi (civ. bylos Nr. eB2-2770-450/2018, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01179-2016-2) bankrotas pripažintas tyčiniu. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 31 d.
4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartimi terminas likvidavimo procedūroms atlikti pratęstas iki 2019 m. birželio 1 d.
5. Bankroto administratorė prašo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos nurodydama, jog visos bankroto procedūros yra baigtos, kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti; proceso metu gautos lėšos 2101 Eur panaudotos administravimo išlaidoms padengti. Vadovaujasi 2019 m. gegužės 6 d. pakartotino kreditorių susirinkimo priimtais nutarimais, kuriais patvirtinta turto realizavimo tvarka, nutarta įpareigoti bankroto administratorių, realizavus likusį turtą, kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Kartu pateikė kreditorių susirinkimų protokolą, 2019 m. birželio 3 d. likvidavimo aktą, turto nurašymo aktą, Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos pažymą ir kitus dokumentus. Rašytinis teismo posėdis paskirtas 2019 m. liepos 4 d. 8.30 val.
6. Kreditorius bankrutavusi kredito unija (toliau BKU) „Vilniaus kreditas“ pateikė prieštaravimą, kuriuo nesutinka, kad būtų priimtas sprendimas dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, kadangi neišnaudotos visos galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus, administratorė nesiėmė visų priemonių kreditorių interesams ginti. Nesutikimą motyvuoja tuo, jog administratorė neįvykdė 2018 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkime (Protokolas 4) priimtų nutarimų: administratorė buvo įpareigota patikrinti buvusio vadovo V. B. nekilnojamojo turto perleidimo ir kitus sandorius už 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir kreiptis į teismą dėl nesąžiningai sudarytų sandorių nuginčijimo; kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti įmonės naudai iš V. B. 37 650, 60 Eur sumą, kuria buvęs vadovas nepagrįstai padengė savo paties skolas. Susirinkime buvo nepritarta administratorės siūlymui kreiptis dėl bendrovės pabaigos.
Atsiliepimas
7. Bankroto administratorė Marija Bartaševičiūtė pateiktu atsiliepimu į kreditoriaus prieštaravimą su kreditoriaus argumentais nesutinka, nes jie nepagrįsti. Paaiškino, jog BKU „Vilniaus kreditas“ buvo tinkamai pranešta apie 2019 m. balandžio 29 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą bei apie 2019 m. gegužės 6 d. pakartotinį susirinkimą, pateikta susirinkimo darbotvarkė ir visa informacija, taip pat išsiųstas įvykusio pakartotino kreditorių susirinkimo protokolas. Tačiau kreditorius nedalyvavo ir savo pozicijos neišreiškė, taip pat neginčijo susirinkime priimtų nutarimų. Informacija apie bendrovės sandorių patikrinimą buvo ne kartą pateikta kreditoriams, bankroto administratorė neįžvelgia perspektyvų kreiptis su ieškiniu dėl 37 650,60 Eur priteisimo iš buvusio vadovo. Pats kreditorius nepasinaudojo galimybe individualiai reikalauti žalos atlyginimo reiškiant ieškinį. Kartu pateikė argumentus dėl BKU „Vilniaus kreditas“ nesąžiningos pozicijos bendrovės likvidavimo procese, proceso vilkinimo bei sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Prašo teismo apsvarstyti galimybę už piktnaudžiavimą skirti kreditoriui iki 5 000 Eur baudą, apmokant ją iš bankroto administravimui skirtų lėšų, 50 proc. baudos sumos paskiriant UAB „City era“ bankroto administravimo išlaidoms Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis).
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.
8. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį, po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regioninio departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės administratoriaus dokumentus, formaliai būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti atitinkamą sprendimą tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis Nr. 2A-924/2014).
9. Bankroto administratorė prašo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos nurodydama, jog visos bankroto procedūros yra baigtos, kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti; proceso metu gautos lėšos 2101 Eur panaudotos administravimo išlaidoms padengti. Prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos administratorė grindžia 2019 m. gegužės 6 d. pakartotino kreditorių susirinkimo priimtais nutarimais, kuriais patvirtinta turto realizavimo tvarka, nutarta įpareigoti bankroto administratorių, realizavus likusį turtą, kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Kartu pateikė kreditorių susirinkimų protokolą, 2019 m. birželio 3 d. likvidavimo aktą, turto nurašymo aktą, Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos pažymą ir kitus dokumentus.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-790-241/2018, 12 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju kreditorius bankrutavusi Kredito unija (toliau BKU) „Vilniaus kreditas“ nesutikdamas su bankroto administratoriaus prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos teigia, kad neišnaudotos visos galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus, administratorė nesiėmė visų priemonių kreditorių interesams ginti. Teigiama, jog administratorė neįvykdė 2018 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkime (Protokolas 4) priimtų nutarimų: administratorė buvo įpareigota patikrinti buvusio vadovo V. B. nekilnojamojo turto perleidimo ir kitus sandorius už 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir kreiptis į teismą dėl nesąžiningai sudarytų sandorių nuginčijimo; kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti įmonės naudai iš V. B. 37 650, 60 Eur sumą, kuria buvęs vadovas nepagrįstai padengė savo paties skolas. Susirinkime buvo nepritarta administratorės siūlymui kreiptis dėl bendrovės pabaigos.
12. Kreditoriaus pateiktus prieštaravimus teismas vertina atsižvelgdamas ne tik į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, bet ir CPK 178 straipsnyje nustatytą pareigą asmeniui įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai.
13. UAB „City era“ bankroto procedūros vykdomos nuo 2015 m. gruodžio 18 d., t. y. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos. Bankroto administratore paskirta Marija Bartaševičiūtė. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 6 d. Terminas likvidavimo procedūroms atlikti pratęstas iki 2019 m. birželio 1 d. Byloje nėra duomenų, jog administratorei buvo perduotas likęs iki bankroto bylos iškėlimo įmonės turtas ar lėšos.
14. Ta pačia 2016 m. vasario 29 d. nutartimi patikslintas kreditorių sąrašas, kuris vėliau nesikeitė: patvirtinti trijų kreditorių reikalavimai bendrai 106 262,30 Eur sumai, tame tarpe trečios eilės kreditoriaus BKU „Vilniaus kreditas“ 88 010, 84 Eur finansinio reikalavimo suma, taigi jis yra pagrindinis bendrovės kreditorius, turintis 82,83 proc. nuo visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto byla iškelta 2017 m. gruodžio 8 d. (civilinė byla Nr. B2-2264-340/2019), administratoriumi paskirtas G. V..
15. Iš bankroto administratorės pateikto atsiliepimo į kreditoriaus prieštaravimą ir bankroto byloje esančių dokumentų matyti, jog 2019 m. balandžio 29 d. šaukiamas kreditorių susirinkimas neįvyko; 2019 m. gegužės 6 d. įvyko pakartotinas kreditorių susirinkimas, kurio metu priimti nutarimai dėl likusio bendrovės turto realizavimo tvarkos nustatymo, taip pat pritarta administratorės siūlymui kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. BKU „Vilniaus kreditas“ buvo tinkamai pranešta apie 2019 m. balandžio 29 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą bei apie 2019 m. gegužės 6 d. pakartotinį susirinkimą, pateikta susirinkimo darbotvarkė ir visa informacija, taip pat išsiųstas įvykusio pakartotino kreditorių susirinkimo protokolas. BKU „Vilniaus kreditas“ nedalyvavo ir savo pozicijos neišreiškė, taip pat neginčijo susirinkime priimtų nutarimų. Taigi, kreditorių susirinkime priimti nutarimai nepanaikinti.
16. Bankroto administratorė pateiktais duomenimis, likęs bendrovės turtas, Rusijos Federacijos įmonės OOO „Resurs“ 58 096 Eur skola, buvo parduota už 1 Eur, reikalavimo teisė į V. B., pagal 2016 m. rugsėjo 8 d. teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2-1044-617/2016) parduota už 600 Eur, nurašytas kaip beviltiškas 18 593 Eur bendrovės pajus BKU „Vilniaus kreditas“ (pateiktas nurašymo aktas). Teismui pateikta informacija apie proceso metu gautų lėšų (2 101 Eur) panaudojimą administravimo išlaidoms padengti, tai atitinka kreditorių nustatytą tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
17. Išanalizavus byloje esančius duomenis, kreditorių susirinkimų dokumentus darytina išvada, jog iki 2019 m. gegužės 6 d. susirinkimo, kurio metu BKU „Vilniaus kreditas“ nedalyvavo ir nebalsavo (kas automatiškai nedaro susirinkimo nutarimų neteisėtais bei nepagrįstais), visus kitus kreditorių sprendimus lėmė iš esmės šio didžiojo kreditoriaus nuomonė; jis teikdavo savo siūlymus darbotvarkei, už kuriuos iš karto balsavo, bei blokavo administratorės siūlymus, balsuodamas „prieš“.
18. Nustatyta, jog įmonės bankroto procese nuo 2016 m. birželio 17 d. buvo nagrinėjamas klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Klausimas galutinai išspręstas tik 2018 m. spalio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1463-790/2018, išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl pirmos instancijos teismo nutarties. Bankrotas pripažintas tyčiniu iš esmės dėl įmonės vadovo veiksmų, susijusių su 2014 m. birželio 11 d. įmonei priklausiusio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymu, gautų lėšų pagal šį sandorį panaudojimu, prievolių pagal paskolos sutartį vykdymo nutraukimu. Savo nesutikimą su prašymu dėl bendrovės pabaigos BKU „Vilniaus kreditas“ grindžia formaliuoju pagrindu nurodydamas, jog administratorė 2018 m. lapkričio 23 d. buvo įpareigota patikrinti buvusio vadovo nekilnojamojo turto perleidimo ir kt. sandorius už 5 metų laikotarpį ir kreiptis į teismą dėl sudarytų sandorių nuginčijimo; kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti įmonės naudai iš V. B. 37 650, 60 Eur sumą: šiais klausimais darbotvarkė papildyta paties kreditoriaus, jis gi už savo siūlymus balsavo.
19. Kreditoriaus nurodyti prieštaravimo argumentai neteikia pagrindo išvadai, jog sandorių teisėtumo vertinimas nebuvo pabaigtas arba atliktas tik formaliai. Sutiktina su administratorės argumentais, jog informacija apie bendrovės sandorių patikrinimą buvo kreditoriams teikiama, juolab klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu sandoriai buvo vertinami keturiuose teismo procesuose. Iki sprendimo pripažinti bankrotą tyčiniu nebuvo inicijuota ieškinių dėl sandorių nuginčijimo ar žalos atlyginimo iš vadovo, tokių reikalavimų nekėlė kreditoriai, nors gautų iš 2014 m. birželio 11 d. įmonei priklausiusio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio lėšų panaudojimo aplinkybės visą laiką buvo žinomos. Pats kreditorius nepasinaudojo galimybe individualiai reikalauti žalos atlyginimo reiškiant ieškinį.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „City era“ bankroto administratorė atliko ĮBĮ numatytą pareigą patikrinti įmonės sandorius, tačiau nenustatė pagrindo teikti ieškinius dėl iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytų sandorių bei neįžvelgė perspektyvų kreiptis su ieškiniu dėl 37 650,60 Eur priteisimo iš buvusio vadovo. Teismui pateikti administratorės argumentai kartu su kreditoriams teikta informacija. Viešųjų registrų duomenimis V. B., gim. 1964 m., yra nedirbantis asmuo, registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.
21. Nėra pagrindo BKU „Vilniaus kreditas“ poziciją proceso metu vertinti kaip nuoseklų bankrutavusios įmonės ir visų kreditorių interesų gynimą. Formaliai reikalaudamas iš administratorės veiksmų atlikimo bei balsuodamas „prieš“ siūlytus nutarimų projektus jis jokių motyvų nėra nurodęs, jo reikalavimai yra deklaratyvūs, jis nesvarstė ir nepagrindė perspektyvos patenkinti kreditorių reikalavimus tuo atveju, jei bus inicijuoti teisminiai ginčai vykdant 2018 m. lapkričio 23 d. įpareigojimus. Taip pat nėra duomenų apie kreditoriaus argumentais pagrįstą poziciją svarstant būsimųjų naujų teisminių procesų sąnaudas/administravimo išlaidas bei galimą bankroto proceso trukmę.
22. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu bankroto administratorės ir įmonės kreditorių pozicijos (nuomonės) dėl subjektinių teisių gynimo išsiskiria, įmonės kreditoriai turi teisę ginti savo teises kitais tokių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikšti netiesioginius ieškinius įmonės skolininkams ar ieškinius administratorei dėl žalos atlyginimo, tuo atveju, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratorės tinkamumo ar galimo nešališkumo – kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto administratorės pakeitimo (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis, 23 straipsnio 13 punktas). Šiuo atveju tokių veiksmų nebuvo imtasi. Bankroto administratorius yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio, o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Vadinasi, tik bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę, sprendžia, ar kreiptis į teismą su ieškiniu, ar ne. Kreditorių nuomonė (valia) nesaisto bankroto administratoriaus inicijuoti administruojamos įmonės vardu teisminius procesus. Tad ir analizuojamu atveju, BKU „Vilniaus kreditas“, manydamas, kad BUAB „City era“ sandoriai yra neteisėti ir kt., galėjo reikšti atitinkamus reikalavimus, neatsižvelgdama į administratorės poziciją.
Motyvuojamoji dalis
23. Įvertinus pateiktus duomenis ir bankroto proceso metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ĮBĮ nustatytos įmonės bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos yra atliktos, yra pagrindas vadovautis 2019 m. gegužės 6 d. pakartotino kreditorių susirinkimo priimtais nutarimais, todėl vadovaujantis ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalimi priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
24. BUAB „City era“ bankroto administratorė atsiliepime į prieštaravimą pateikė argumentus dėl BKU „Vilniaus kreditas“ nesąžiningos pozicijos bendrovės likvidavimo procese, proceso vilkinimo bei sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kartu Prašo teismo apsvarstyti galimybę už piktnaudžiavimą skirti kreditoriui iki 5 000 Eur baudą, apmokant ją iš bankroto administravimui skirtų lėšų, 50 proc. baudos sumos paskiriant UAB „City era“ bankroto administravimo išlaidoms Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis) ir spręsti klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo. Administratorės nuomone, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kreditorius nesąžiningai veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, siekia atitolinti sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimą.
25. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
26. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Prieštaravimų pateikimas neleidžia kreditoriaus veiksmų pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nepakanka duomenų laikyti sąmoningu bylos vilkinimu kreditoriaus poziciją bankroto procese ir kreipimąsi į teismą su prieštaravimu dėl teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos, tai vertinama yra subjektinės teisės realizavimas. Nors prieštaravimas šiuo atveju pripažįstamas nepagrįstu, tačiau byloje nepakanka kitų duomenų, kurie leistų manyti, kad kreditorius yra aiškiai nesąžiningas, sąmoningai siekia veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorės prašymas netenkintinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
bankrutavusios UAB „City era“ bankroto administratorės Marijos Bartaševičiūtės prašymą tenkinti.
Pripažinti bankrutavusios UAB „City era“ (į. k. 302685260), veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.
Pavesti įmonės administratoriui per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Juridinių asmenų registrui prašymą išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę.
Įpareigoti bankroto administratorių per 3 dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.