- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-27649-1102/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21612-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- G. S.
- Advokatai
- Jurij Binevič
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei I. Š., ieškovės atstovui advokatui Jurij Binevič, atsakovui G. S. (G. S.), atsakovo atstovei Jolantai Danišauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. liepos 18 d. priimtas nagrinėti ieškovės I. Š. patikslintas ieškinys atsakovui G. S., kuriuo ieškovė prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Maskvos mieste, Rusijos Federacijoje ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nustatyti šalių nepilnametės dukros M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei nustatyti tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku; padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, t. y. pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai turtu, pripažįstant, kad dukrai nuosavybės teise priklauso 1/2 pastato-vienbučio gyvenamojo namo, o šio reikalavimo netenkinus – periodinėmis išmokomis po 277,50 Eur per mėnesį, taip pat priteisti iš atsakovo 2915 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę. Ieškinyje nurodė, kad šalys nuo 2011 m. gyvena Lietuvoje, atsakovas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Nuo 2018 m. sausio mėn. šalys gyvena atskirai, nes atsakovo neatsakingas elgesys daro neigiamą įtaką ir psichiškai traumuoja tiek nepilnametę dukrą, tiek pačią ieškovę: atsakovas nedirba, vartoja alkoholinius gėrimus, būna, kad dėl neblaivumo nesuvokia aplinkos, nuo intensyvaus alkoholio vartojimo jam išsivystė (duomenys neskelbtini) su priepuoliais, dėl to ne kartą buvo gabenamas į Vilniaus miesto gydymo įstaigas. Argumentuodama dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pritesimo iš atsakovo turtu, ieškovė teigė, kad atsakovas yra darbingas, tačiau pajamų iš darbo teisinių santykių neturi, nes nedirba, taip pat neturi jokių kitų išlaikymo vaikui mokėjimo šaltinių, pareigos teikti išlaikymą dukrai nevykdo. Nurodė, jog atsakovas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau, nutraukus santuoką, šis leidimas bus panaikintas, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsakovas privalės išvykti iš Lietuvos, taigi nėra aišku, ar kada nors atsiras galimybė iš atsakovo gauti arba išieškoti periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą. Mano, kad išlaikymo iš atsakovo priteisimas periodinių išmokų forma yra netikslingas bei iš anksto neįvykdomas, ir, ieškovės vertinimu, reiškia pagrindą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. Š. turtu - nustatant, kad atsakovui priklausanti 1/2 dalis pastato - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės dukros M. Š. nuosavybė. Priteisus išlaikymą turtu, atsakovo nepilnametės dukros M. Š. poreikiai bus tenkinami bent iš dalies pajamomis, gautomis iš šio turto nuomos arba pardavimo. Išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo tokiu būdu: įsiskolinimas susidarė nuo 2018 m. sausio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos, atsakovas dukros išlaikymui lėšų nuo 2018 m. sausio mėn. skyrė tik 1150,00 eurų, nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. turėjo būti suteiktas 2400 Eur išlaikymas (12 mėnesių po 200,00 eurų per mėnesį), ir nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. – 832,50 Eur (3 mėnesiai po 277,50 eurų per mėnesį) (el. b. T. I. psl. 42-45).
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis.
Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovui priepuoliai prasidėjo maždaug tuo metu, kai vaikas buvo dviejų metų amžiaus, iš pradžių kartodavosi retai, kartą per pusmetį, vėliau dažnėjo, būdavo ir po kelis per dieną. Ieškovė, kai būdavo šalia, stengdavosi padėti sutuoktiniui, nukritusį paversdavo ant šono ir pan. Atsakovą vežė ir į Lazdynų ligoninę, ir į Kauno g. gydymo įstaigą. Teigė, kad medikai ištyrę teigė, jog priepuolius sukelia piktnaudžiavimas alkoholiu ir abstinencija po gėrimo, tačiau medicininių dokumentų pateikti negali, nes visi dokumentai iš namų yra dingę. Nurodė, kad atsakovas išgerdavo 0,7 l brendžio ir 4 skardines alaus, čia buvo jo „norma“, būdavo agresyvus. Į atsakovo klausimą, ar ji negerdavo kartu, ar viena būdama namuose, ji atsakė, kad vartodavo alkoholį, jei būdavo svečių, o viena – ne. Dėl žemės sklypo įsigijimo nurodė, kad pinigus jai davė jos tėvai, jie patys pasiskolino, iš ko pasiskolino, nežino. Teigė, kad už namą mokėjo abu sutuoktiniai, savo artimųjų finansiškai paremti, tikslių dalių nurodyti negalėjo, davė abeji tėvai. Nurodė, kad jos tėvas dirbo mašinistu geležinkelyje, mama pardavėja.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jog ieškovės ir atsakovo faktiniai santuokiniai ryšiai ieškovės iniciatyva nutrūko nuo 2018 m. sausio mėn., kai ieškovė, nieko nepaaiškinusi sutuoktiniui, paliko šeimos gyvenamąjį būstą. Teigė, kad ieškovės teiginiai apie jo kaltę yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais, pažymėjo, kad pati ieškovė nederamai elgėsi šeimoje, buvo nelojali atsakovui, nerodė pagarbos, priekabiavo prie kito vyro jam matant, buvo ūmaus ir nesugyvenamo charakterio nuolat užgauliojo ir įžeidinėjo atsakovą, savo isterišku elgesiu kėlė nuolatinę stresinę įtampą šeimoje, dėl ko šeimyninis gyvenimas tapo neįmanomas dėl jos kaltės. Teigė, kad ieškovė meluoja teigdama, jog atsakovas niekur nedirba ir neišlaiko šeimos, pateikė savo darbdavio išduotą pažymą apie jo darbo vietą ir gaunamas pajamas, taip pat banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad jis nuolat pervesdavo savo sutuoktinei lėšas, skirtas vaikui bei namų ūkiui išlaikyti. Nurodė, kad ieškovei palikus šeimą, atsakovas dažnai duodavo ieškovei pinigus į rankas. Sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, neprieštaravo su patikslintame ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka. Dėl vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pažymėjo, kad yra mokus, turi reguliarias, stabilias ir pakankamas pajamas, kurių suma pavertus į eurus sudaro apie 700 Eur per mėnesį, todėl mano, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis geriausiai atitiktų vaiko interesus. Pažymėjo, kad šeimos gyvenamasis būstas buvo įsigytas už atsakovo ir jo tėvų lėšas, kai tuo tarpu ieškovė ilgą laiką niekur nedirbo ir neturėjo jokių pajamų. Teigė, kad ieškovės elgesys, bandant atimti iš atsakovo jo turimą nekilnojamojo turto dalį, prisidengiant vaiko išlaikymu, yra nesąžiningas ir neteisingas. Nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo suma, kadangi ieškovei pinigus dažnai duodavo į rankas grynais pinigais, dėl ko neįmanoma apskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo sumos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pateiktą teismui sąskaitos išrašą matyti, jog atsakovas ieškovei nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 12 d. yra pervedęs 2017,26 Eur (kas neatitinka ieškinyje nurodytos sumos), neskaitant į rankas duotų pinigų. Priteisiant prašomą išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, kadangi atsakovas būtų priverstas mokėti tą patį antrą kartą (el. b. T. I., psl. 74-77).
Atsakovas posėdžio metu teigė, kad sutuoktinė ne mažiau nei jis vartojo alkoholį. Ieškovė dažnai išvykdavo kelioms dienoms ar savaitei, palikdavo atsakovą, grįždavo su draugais, „neaiškios formos“. Teigė, kad sutuoktinė santuokoje pradėjo artimai bendrauti su bendru šalių pažįstamu D. K., neužilgo išsikraustė iš namų. Dėl savo sveikatos problemų yra kreipęsis į psichologą. Sveikatos problemos netrukdo savimi pasirūpinti. Jis dabar jau negeria 3–4 mėnesius. Paaiškino, kad turi didelę fotografavimo patirtį, turi fotografavimo įrangos, fotografuoja jubiliejus, vestuves, kitas šventes Lietuvoje, Baltarusijoje, Rusijoje. Taip pat dirba oficialiai, gauna pajamas, darbo pobūdis – tvarkyti nuotraukas. Pajamas gauna iš darbinės veiklos, taip pat iš turimo buto Maskvoje nuomos. Anksčiau buvo rodomas mažesnis atlyginimas (4750 RUB), dabar – didesnis, iki 22000 RUB. Paaiškino, kad su šeima atostogavo Ukrainoje, Kroatijoje, Ispanijoje, Lietuvoje prie jūros, atostogų išlaidas dengdavo kartu, pinigų pragyvenimui paprastai netrūkdavo, būdavo, kad ir neužtekdavo. Nuolat teikė išlaikymą vaikui: iš pradžių duodavo ieškovei grynais, vėliau pradėjo pervedinėti per banką. Dėl nekilnojamojo turto įsigijimo pažymėjo, kad visus pinigus, tiek už namą, tiek už žemę, sumos gerai nepamena, davė jo tėvai. Nurodė, kad jo mama turi verslą, pinigai grynais buvo dalimis pervežti į Lietuvą. Jos tėvai nedavė jokių pinigų. Mano, kad iš tiesų jam turi priklausyti visas nekilnojamasis turtas, tačiau supranta, kad teisiškai bendros jungtinės nuosavybės teise valdo tik pusę gyvenamojo namo. Žemės negalėjo įsigyti savo vardu dėl Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo. 2019 m. lapkričio mėn. baigėsi leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, jis ketina jį prasitęsti tuo pagrindu, kad turi dukrą, turto turėjimo aspektas nėra čia esminis. Kyla konfliktų su ieškove dėl bendravimo su vaiku. Ketina Lietuvoje pastoviai lankytis, bendrauti su dukra. Mano, kad būtų neteisinga, jei netektų santuokoje įsigyto turto, už kurį pilnai sumokėjo jo artimieji.
Liudytoja K. T., gyvenanti šeimos kaimynystėje, paaiškino, kad šeimą pažįsta nuo tada, kuomet ieškovės ir atsakovo šeima atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), bendraudavo šeimomis, lankydavosi vieni pas kitus svečiuose, taip pat bendravo šeimų vaikai. Žinojo, kad ieškovės ir atsakovo šeimoje kildavo konfliktų. Nurodė, kad abu sutuoktiniai ištisas dienas leisdavo kartu namuose, niekuo neužsiėmė, atsakovas kartais fotografuodavo. Yra pati kreipusis fotografavimo paslaugų, gavusi iš atsakovo kokybiškų nuotraukų. Nebuvo panašu, kad šeimoje trūktų pinigų. Iš pradžių šeima vartojo alkoholį saikingai, vėliau atsakovas pradėjo piktnaudžiauti daugiau, ieškovė – prie progos. Žinojo, kad atsakovas ar šeima kartais išvykdavo, galimai pas atsakovo tėvus (duomenys neskelbtini).
Liudytoja K. S., atsakovo motina, teigė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pastoviai bendrauja su anūke: pavyzdžiui anūkė viešėjo pas senelius 2018-2019 m. žiemos švenčių metu apie 10 dienų, pavasarį kelis kartus buvo atvykusi su tėvu (atsakovu), taip pat atsakovas su dukra (liudytojos anūke) viešėjo pas liudytoją 2019 m. birželio, liepos mėn. ne mažiau kaip po 7-10 dienų. Perka anūkei drabužius, nuolat duoda sūnaus šeimai pinigų, sugydė mergaitei sugedusius 6-7 dantukus. 2019 m. kovo mėn. davė sūnui perduoti ieškovei 600 Eur. Mano, kad pragyvenimui pinigų duoda ir ieškovės tėvai. Dėl sūnaus (duomenys neskelbtini) priepuolių, pamena, kad pirmas priepuolis atsitiko atsakovui filmuojant vestuves maždaug prieš 5 metus, apie dvejus metus atsakovas negalėjo vairuoti automobilio, šiuo metu vairuoja, atveža vaiką. Patvirtino, kad atsakovas dirba liudytojos įmonėje, tvarko interneto puslapius, kitus darbus. Nurodė, kad jauna šeima pradėjo kartu gyventi Maskvoje, liudytoja tuo metu į ieškovės banko sąskaitą pervedė 5000 USD, ši suma iki šiol yra banke marčios vardu. Buvo pasakius, kad gali skirti 100 tūkst. Eur sūnaus šeimos būstui įsigyti. Kai sūnaus šeima rado namą (duomenys neskelbtini), namas visiems labai patiko, todėl apsisprendė pirkti, nors namas su žeme kainavo 160 000 Eur. Paaiškino, kad paprašė savo brolio, kuris gyvena Maskvoje, šis automobiliu su sūnumi atvežė pirmus 20 tūkst. Vėliau palaipsniui po 6-8 tūkst. atvežė visus pinigus į Lietuvą. Ieškovė su savo seseria G. surašė visus kupiūrų numerius, serijas, prieš padedant į banko seifą. Patvirtino, kad ieškovės tėvai neprisidėjo. Liudytoja nedalyvavo perkant turtą, buvo nemaloniai nustebusi, kai sužinojo, kad turtas įsigytas būtent tokiu būdu – žemės sklypas asmeniškai ieškovei, o namas pusiau. Mano, kad abu jauni žmonės, ieškovė ir atsakovas, vedė netinkamą gyvenimo būdą, „vienas kitą nugirdė“, nebuvo dienos, kai nebūtų alkoholio ant stalo. Marti telefonu atsiliepdavo išgėrusi, sakydavo, kad jai galima „gerti“, o atsakovui – ne. Palikdavo vaiką, išvažiuodavo į vakarėlius, šiuo metu užgaulioja SMS žinutėmis liudytoją. Patvirtino, kad mano, jog atsakovas be problemų išgalės teikti 200-300 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis.
Liudytojas M. Ž., gyvenantis šeimos kaimynystėje, nurodė, kad pažįsta abu sutuoktinius nuo atsikraustymo į (duomenys neskelbtini), artimiau bendravo su atsakovu, yra lankęsis svečiuose. Padeda prižiūrėti namą, katilą, kai atsakovas būna išvykęs ilgesniam laikui. Kiek žino, atsakovas vyksta į Maskvą arba į Baltarusiją, kokias reikalais nežino. Vertina, kad abiems sutuoktiniams buvo „blogai“ su alkoholiu. Yra buvę, kad ieškovė prašė liudytojo nuvažiuoti iki parduotuvės nupirkti alkoholio, neva reikalingo atsakovui. Matė konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, nepagarbų elgesį. Liudytojo nuomone, atsakovas myli vaiką, daug kalbėdavo apie dukrą. Yra matęs ieškovę su kitu vyru prieš pora metų, susikabinusius už rankų, matė, kad su vyriškiu buvo atvažiavusi pasiimti daiktų iš namo. Su atsakovui yra išgėręs po bokalą alaus maždaug prieš mėnesį.
Į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugsėjo 16 d. išvadą Nr. 1SD-6436 „Dėl M. Š.“, kiti dokumentai. Dokumentuose nurodyta, kad ieškovė I. Š. su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, su visais patogumais bute, kuris priklauso ieškovei, jos motinai S. M. ir ieškovės seseriai G. B.. Bute gyvena ieškovė su dukra, ieškovės motina bei kitas suaugęs asmuo. Mergaitė dalijasi kambariu su mama, turi atskirą lovą, darbo stalą, kitus reikiamus baldus. Pastebėta žaislų, ugdomųjų priemonių. Būstas švarus, tvarkingas, erdvus, yra reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro darbo pajamos 395 Eur/mėn. ir išmoka vaikui 50 Eur/mėn., nurodė, kad su atsakovu atskirai gyvena nuo 2017 m., atsakovas neteikia reguliaraus išlaikymo dukrai, 2019 m. balandžio mėn. buvo davęs 120 Eur, liepos mėn. 300 Eur, tėvas nepalaiko artimų santykių su dukra, nebendrauja, nebuvo atvykęs į Rugsėjo 1-osios šventę. Pasak ieškovės, dukra taip pat nenori bendrauti su tėvu, nes jis serga (duomenys neskelbtini), jį buvo ištikęs (duomenys neskelbtini) priepuolis mergaitės akivaizdoje, ir tai ją labai išgąsdino. Ieškovė nurodė, kad jai labai daug padeda jos tėvai. Tarnybos atstovė taip pat lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovas gyvena 3 kambarių, su visais patogumais name, kuris priklausi ieškovei ir atsakovui. M. skirtas atskiras kambarys. Kambaryje yra sofa/lova, spinta, žaislai, ugdymo priemonės. Apsilankymo metu, buvo tvarkinga ir švaru. Namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Atsakovas nurodė jog dirba (duomenys neskelbtini) fotografu-redaktoriumi, jo darbo pajamos 700 Eur/mėn. Pasak atsakovo, santykiai su dukra buvo labai geri, iki skyrybų jie praleisdavo daug laiko kartu, o po skyrybų vaikas labai pasikeitė. Vyras nurodė, jog dukrai daroma didelė mamos įtaka, mergaitė pradėjo kalbėti mamos žodžiais (piktas, negeras), nebenori bendrauti, kalbėti telefonu. Mergaitės tėvas teigė, kad ieškovė neleidžia matytis su dukra, paskutinį kartą mergaitę matė prieš 3 mėn. Anot vyro, vaiko motina neteikia jokios informacijos apie dukros ugdymą, sveikatą, laisvalaikį bei pasiekimus. Pasak atsakovo, jis teikė išlaikymą dukrai, tačiau jis nebuvo reguliarus (nuo 100 Eur/mėn. iki 300 Eur. mėn.). M. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko 1 klasę (duomenys neskelbtini) mokykloje. Papildomai lankė anglų kalbos būrelį, akrobatikos treniruotes. Motinos teigimu, mergaitė sveika. Apsilankymo metu buvo individualiai bendrauta su (duomenys neskelbtini). Pasak mergaitės, ji nenori bendrauti su tėvu, nelabai gerai jaučiasi šalia jo, nes jis geria, o tada reikia jį gelbėti. Nepilnametė teigė, kad kartais matosi su tėvu pas senelius, tada jie gaudo vabaliukus. Mergaitė nurodė, jog buvo vieną kartą nakvojusi pas tėvą, tačiau miegojo viena kambaryje, nes bijojo, kad jis gali nukristi ir jam gali pradėti bėgti kraujas. Pasak (duomenys neskelbtini), tėtis kartais skambina, tačiau dovanų nebuvo jai pirkęs. Mergaitė teigė, kad su mama jaučiasi labai gerai, nori gyventi su ja, nes mama negeria ir nerūko, o rūpinasi ja, migdo, lygina drabužius, daro valgyti, žaidžia, myli ją. Nepilnametė nurodė, jog nenori bendrauti su tėvu, neatsimena nieko gero, jeigu susitiktų su tėvu kartu su mama, būtų šiek tiek geriau. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į pateiktą informaciją, bylos aplinkybes bei nepilnametės amžių ir išsakytą nuomonę, Tarnyba neturi pagrindo nesutikti, kad nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Dėl išlaikymo pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikui, reiškia, jog vaikas tampa savininku, o vaikų tėvas (motina) netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikui iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). Tuo atveju, jei išlaikymas nepilnametei būtų priteistas periodinėmis išmokomis, Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas 277,50 Eur/mėn. galimai užtikrintų nepilnametės interesus ir galėtų patenkinti vaiko poreikius (el. b. T. I., psl. 66-73).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
1. Dėl santuokos nutraukimo
Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Maskvos mieste, Rusijos Federacijoje ir ją įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3686. Šalys turi nepilnametę dukrą M. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. T. I, psl. 6, 8).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).
Ieškovė savo reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės grindžia aplinkybe, kad atsakovas gyvenant santuokoje piktnaudžiavo alkoholiu, jam išsivystė (duomenys neskelbtini). Teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino, kad šeimoje alkoholį vartojo abu sutuoktiniai. Teismas neturi pakankamai duomenų, kuriais remiantis galėtų nustatyti, ar atsakovo (duomenys neskelbtini) išsivystė dėl jo vieno elgesio (piktnaudžiavimo alkoholiu) ar dėl abiejų sutuoktinių netinkamo gyvenimo būdo, piktnaudžiavimo alkoholiu. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų nesirūpinęs šeima. Ieškovė teismo posėdžio metu neginčijo liudytojų nurodytų aplinkybių, kad šeima neatrodė stokojanti pinigų pragyvenimui, kad atsakovas užsidirbdavo pinigų pragyvenimui fotografuodamas, taip pat atsakovo nurodytos aplinkybės, kad šalys atostogavo Kroatijoje su dukra, taip pat dviese atostogavo Ispanijoje, Ukrainoje ir kt. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustačius, kad ieškovė santuokos metu nedirbo, pradėjo dirbti tik 2019 m. balandžio mėn., atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovas ir (ar) jo artimieji prisidėjo prie ieškovės ir atsakovo šeimos išlaikymo. Taigi, negalima konstatuoti, kad atsakovas būtų palikęs šeimą ir ja nesirūpinęs. Priešingai, iš liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovas periodiškai vykdavo su dukra pas savo tėvus į Baltarusiją, ten mergaitė viešėdavo ilgesnį laiką.
Įvertinęs visas aplinkybes ir įrodymus ar jų nebuvimą, teismas konstatuoja, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio supratimo, lojalumo, palaikymo, siekio išsaugoti šeimą, abu sutuoktiniai nesistengė kurti gražių, pagarba pagrįstų tarpusavio santykių, todėl santuoka iširo ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei grąžintina jos turėta ikisantuokinė pavardė „M.“. Atsakovo pavardė nekeičiama.
Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas.
4. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, gebėjimo rūpintis vaiku, kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsižvelgęs į ieškinio reikalavimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove, į teisinį reguliavimą, numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo gali ir turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku tėvų (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), į išvadą teikiančios institucijos išvadą Nr. 1SD-6436, teismas sprendžia, kad nepilnametės M. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove I. Š..
5. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.
CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.
Atsakovui neprieštaraujant ir sutinkant su ieškinyje nurodyta tėvo ir dukros bendravimo tvarka, ši tvarka tvirtintina nutraukiant santuoką. Teismas savo iniciatyva (ex officio) papildo ieškovės prašomą tvarka papildoma nuostata, kuri įgalina šalis tartis dėl tvarkos pakeitimų, kai tai yra reikalinga. Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.
Nustačius nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2017 m. gauna pastovų darbo užmokestį (el. b. T. I, psl. 90-92, 116-118, 125-128), verčiasi privačia fotografavimo veikla, 2018-2019 m. periodiškai mokėjo išlaikymo lėšas dukrai (el. b. T. I, psl. 81-89) – tai sudaro pagrindą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).
Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad abiejų sutuoktinių su darbo santykiais susijusios pajamos nėra didelės: ieškovė gauna minimalų darbo užmokestį, 555 Eur, neatskaičius mokesčių (el. b. T. I, psl. 29-30), atsakovo darbo užmokestis 2019 m. lapkričio mėn. siekė 22000 RUB (apie 320 Eur) (el. b. T. I, psl. 125-128). Ieškovė nepateikė į bylą vaikų poreikių lentelės ar kitų įrodymų, kuriais būtų pagrįsta, kad dukros poreikių tenkinimui šeimoje išleidžiama 555 Eur per mėnesį (277,50 x 2)
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 555 Eur neatskaičius mokesčių, arba 430 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos; atitinkamai kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams tenkinti turėtų būti ne mažesnė kaip 215 Eur. Nuo 2020 m. sausio 1 d., didėjant MMA apie 9,4 proc. (nuo 555 Eur iki 607 Eur), orientacinė būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma būtų 470 Eur, atitinkamai pusė šio dydžio sudarytų 235 Eur.
Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo mokėtino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į tėvų gaunamas pajamas, į tai, kad mergaitė neturi specialių sveikatos poreikių, į tai, kad atsakovas nurodė turintis turto Maskvoje, iš kurio nuomos gauna pajamų šalia darbinių pajamų, kitas aplinkybes. Teismas sprendžia, kad 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo priteisimas iš atsakovo nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų ir dalies papildomų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašė priteisti atsakovo neteikto vaikui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., įvertinus atsakovo sumokėtą 1150 Eur sumą dukros išlaikymui. Iš atsakovas paaiškinimų ir jo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas yra pervedęs ieškovei iš viso 1717,26 Eur, taip pat duodavo pinigų grynais. Iš banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad dalis atsakovo ieškovei pervestų lėšų buvo skirta šalių gyvenamojo būsto išlaikymo mokesčiams (el. b. T. I, psl. 81-89). Pažymėtina, kad su šeimos turto išlaikymu susiję mokesčiai, kurie laikytini šeimos išlaidomis, tik dalinai gali būti priskiriami prie vaiko išlaikymo išlaidų. Kadangi grynųjų pinigų perdavimą paliudijo ir liudytoja K. S., nurodė, kad buvo perduota ne mažiau kaip 800 Eur (600 ir 200), laikytina, kad buvo suteikta daugiau išlaikymo, nei nurodo ieškovė. Taip pat, atsižvelgęs į santykinai nedideles šalių oficialias pajamas, teismas vertina, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui aptariamu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. galėjo būti išleidžiama mažiau nei 400 Eur per mėnesį.
Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovo nepilnai teikto išlaikymo šalių dukrai yra pagrįsti. Tuo pačiu vertintina, kad atsakovo prisidėjimas prie šeimos prievolių vykdymo bei dalinis vaiko poreikių tenkinimas (vidutiniškai apie 130 Eur per mėn.) sudaro pagrindą mažinti prašomą išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 1080 Eur (60 Eur x 18 mėn.).
8. Dėl turto padalijimo.
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Iš bylos medžiagos bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. T. I, psl. 13-15), kito registruotino dalintino turto nėra (el. b. T. I, psl. 12, 26).
Ginčo šalys duodamos parodymus negalėjo tiksliai įvardinti turto įsigijimui skirtų lėšų sumų ir jų šaltinių, ieškovės ir atsakovo parodymai šiuo klausimu buvo skirtingi. Tikslius paaiškinimus apie turto įsigijimui skirtas lėšas, jų kilmę davė liudytoja K. S.. Teismas vertina, kad yra tikėtina, kad šalims priklausantis namas buvo įsigytas už atsakovo motinos lėšas. Tačiau byloje nenustatyta, ar šios lėšos buvo padovanotos asmeniškai atsakovui, ar dovanotos abiem sutuoktiniams. Liudytoja nurodė, kad pinigus tvarkė ir ieškovė. Teismas vertina, kad pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinat nekilnojamąjį turtą nėra, nes turtas valdomas lygiomis dalimis.
Į bylą nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad kuri nors viena šalis galėtų išmokėti kitai šaliai pusės turto vertės piniginę kompensaciją, jei turto objektas nutraukiant santuoką būtų priteistas natūra tik vienam iš sutuoktinių, todėl pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims dalintinas natūra po 1/2 pastato.
Remiantis bylos dokumentais, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė sumokėta 496 Eur žyminio mokesčio dalis (el. b. T. I, psl. 7, 46). Iš viso byloje mokėtinas 992 Eur žyminis mokestis (el. b. T. I, psl. 31-34). Atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 600 Eur (el. b. T. I, psl. 93, 119, 144). Ieškovė nepateikė dokumentų dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai didesne galimi tenkinti (prašymas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės tenkintas iš dalies, reikalavimai dėl turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos tenkinti pilnai, reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies), įvertinus procesinį šalių elgesį, t. y. tai, kad atsakovas sutiko su dalimi reikalavimų, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos santykiu 65 proc. ir 35 proc.
Žyminis mokestis į valstybės biudžetą mokėtinas tokiomis dalimis: ieškovei privalu sumokėti 347,20 Eur (35 proc.), atsakovui – 644,80 Eur (65 proc.). Atsižvelgiant į ieškovės sumokėtą 496 Eur dydžio žyminio mokesčio sumą, atsakovas turi kompensuoti ieškovei 148,80 Eur (496 – 347,20), o į valstybės biudžetą sumokėti 496 Eur (644,80 – 148,80).
Remiantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistina 35 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 210 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitą, ieškovės atsakovui kompensuojant bylinėjimosi išlaidas mokėtina suma iš viso sudaro 61,20 Eur (210 – 148,80).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 1,86 Eur. CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Todėl aukščiau nurodyta suma iš šalių nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės I. Š. (pavardė iki santuokos – M.), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, ir atsakovo G. S., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos piliečio, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Maskvoje, Rusijos Federacijoje, kuri įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3686, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti jos turėtą ikisantuokinę pavardę „M.“, atsakovui palikti pavardę „S.”.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo 1/2 dalis pastato - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tampa I. Š. (pavardė po santuokos nutraukimo – M.), a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe, ir 1/2 dalis pastato - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tampa G. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 18 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1080 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimties eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnametės dukters M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią tėvo G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), ir nepilnametės dukters M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukra) bendravimo tvarką:
? kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį tėvas turi teisę pasiimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžinti dukros motinai (toliau – motina) iki 20:00 val. sekmadienį;
? tėvas turi teisę antrąją Šv. Velykų, antrąją Šv. Kalėdų ir antrąją Naujųjų metų dienas paimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18:00 val.;
? tėvas turi teisę pirmąją nedarbo dieną po dukros, gim. 2012 m. gruodžio 18 d., gimtadienio bei pirmą nedarbo dieną po tėvo, gim. (duomenys neskelbtini), gimtadienio, paimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos, 10:00 val. ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18:00 val;
? tėvas turi teisė paimti dukrą jos rudens/žiemos/pavasario/vasaros atostogų metu iki 5 (penkių) dienų, o vasaros metu – iki 2 (dviejų) savaičių laikotarpiui, suderinęs dukros paėmimo ir grąžinimo laiką su motina ne mažiau kaip prieš 14 dienų iki vaiko paėmimo dienos;
? tėvas ir mama įsipareigoja bendradarbiauti derindami dukros pasiėmimo ir grąžinimo detales. Tėvas ir mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
Priteisti iš ieškovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo G. S., (duomenys neskelbtini), naudai 61,20 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 20 ct) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. S., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 496 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Panaikinti byloje 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo šios dalies vykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.