Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-20 · Civilinė byla Nr. e2A-992-273/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-26Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
e2A-992-273/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19050-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Izolda Nėnienė
Ieškovas
E. L., J. L.
Atsakovas
A. E.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-992-273/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19050-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.3.; 2.6.10.2.4.1. ; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.11.1.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų E. L. ir J. L. atstovo advokato S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-379-587/2019 pagal ieškovų E. L. ir J. L. ieškinį atsakovui A. E. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. L. ir J. L. ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 16 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp E. L. ir atsakovo A. E. bei taikyti restituciją - ieškovams grąžinant 22 900 Eur, o atsakovui automobilį Volvo; 2) priteisti iš atsakovo 54,90 Eur turtinę žalą; 3) priteisti iš atsakovo po 500 Eur kiekvienam ieškovui neturtinę žalą; 4) priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. ieškovai su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš atsakovo už 22 900 Eur įsigijo 2013 m. birželio mėnesį pagamintą, automobilį Volvo XC60, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), rida 78300 km. 2017 m. sausio mėnesį buvo pavogti automobilio priekiniai žibintai. Ieškovams autorizuotoje Volvo įmonėje „Sostena“ užsakius naujus 2013 metų modeliui pagamintus naujus žibintus pagal automobilio VIN kodą paaiškėjo, kad jie netinka šio automobilio kėbului. Pradėjus aiškintis, buvo nustatyta, kad šiam automobiliui tinka naujesnio modelio (gaminamo nuo 2014 metų) žibintai. 2017 m. birželio mėnesį užsidegus informacinės automobilio borto kompiuterio lemputėms, rodančioms daugybę technikos gedimų ir klaidų ir dėl to patikrinus automobilį paaiškėjo, jog automobilio kėbulas yra dviejų ar daugiau skirtingų automobilių, nes jis po didžiulio autoįvykio galimai buvo suvirintas iš kelių dalių. Ieškovams autorizuotame servise „Sostena“ atlikus mechaninę ir kompiuterinę oro pagalvių patikrą buvo nustatyta, kad nėra saugos pagalvių, nepajungti saugos diržų įvaržos įtaisai, vietoj jų pajungtos varžos, leidžiančios „apgauti“ pagrindinį automobilio valdymo kompiuterį, kad šis nerodytų, jog nėra saugos pagalvių. Nustatyta, kad automobilio žibintai ir bamperis uždėti nuo atnaujinto modelio, kuris gaminamas nuo 2014 metų, kas rodo, kad žibintai ir bamperis buvo pakeisti po didelio autoįvykio. Preliminari šių trūkumų (gedimų) pataisymo kaina yra 2 836,47 Eur. 2017 m. rugsėjo 6 d. patikrinus automobilį paaiškėjo, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. automobilis yra patyręs didžiulę avariją, po kurios atsiradusi žala automobiliui buvo 56 433 Lt (16 344,14 Eur). Ieškovų nuomone, atsakovui prieš parduodant apie automobilio defektus buvo žinoma, galbūt, pats atsakovas automobilį sumontavo iš kelių dalių, ir apgaulės būdu nusprendė automobilio atsikratyti. Nurodė, kad susidariusioje situacijoje gali būti taikomas CK 6.334 str., automobilio pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, taikoma restitucija atsakovas turi grąžinti ieškovams 22 900 Eur, o ieškovai atsakovui automobilį. Atsakovas turi atlyginti ieškovams jų patirtą 54,90 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos dėl automobilio patikrinimo ir po 500 Eur neturtinę žalą, kurią sudaro ieškovų nepatogumai negalint naudotis brangiai įsigytu daiktu pagal paskirtį, nuolatinės patikros automobilių servise, dvasinis sukrėtimas, kuomet paaiškėjo, jog nusipirktas daiktas yra ne 2013 m. automobilis, o iš kelių automobilių dalių surinktas daiktas, kad nusipirktas automobilis yra patyręs didelę avariją, pažeminimas, kurį ieškovams sukėlė atsakovas savo elgesiu nereaguodamas į pateiktą pretenziją, ieškovų dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kuomet teko vykti į įvairias įstaigas aiškintis dėl daikto kilmės, ieškovų sugaištas laikas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. E. prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovų teiginiai, jog neva jiems nebuvo žinoma aplinkybė apie autoįvykį bei apie tai, kad remontui panaudota atnaujinto modelio kėbulo dalis, yra nepagrįsti. Aplinkybė, jog automobilis 2013 m. buvo patekęs į autoįvykį ieškovui buvo atskleista dar pirminės apžiūros metu, jis su šiuo faktu sutiko, automobilį išbandė ir nusprendė patikrinti pas savo pasirinktus meistrus, kurie apžiūros metu taip pat nustatė bei patvirtino, jog automobilio priekinė dalis yra sumontuota nuo atnaujinto modelio, o galiausiais jį ir įsigijo. Prieš įsigyjant automobilį ieškovui buvo atskleista kokios dalys po autoįvykio buvo pakeistos, automobilis apžiūros metu buvo patikrintas ieškovo pasirinktų meistrų ir jokių gedimų, trūkumų ar defektų nebuvo nustatyta. Autoįvykio metu automobilis buvo pažeistas tik paviršutiniškai, automobilio rėminė konstrukcija buvo nepažeista, automobilis nebuvo pripažintas netinkamu naudoti. Skirtumai tarp neatnaujinto ir atnaujinto automobilio modelių yra akivaizdūs, matomi plika akimi ir tam nereikia jokio specialaus tyrimo. Šie skirtumai, kaip ir pats autoįvykio faktas, buvo aptartas automobilio apžiūros metu, šių skirtumų paslėpti nebuvo įmanoma. Ieškovams buvo perleistas techniškai tvarkingas ir visus saugumo reikalavimus atitinkantis automobilis. Ieškovai neįvardina, kur, kada ir kokių „specialistų“ automobilis buvo tikrintas. Ir tik 2017 m. rugpjūčio 24 d. automobilis buvo pristatytas patikrai pas autorizuotą atstovą „Sostena“ pravažiavus 11 149 km, kai bendra rida sudarė 89 719 km. Nei vienoje automobilio patikroje atsakovas nedalyvavo, jam nėra žinoma kokiomis aplinkybėmis ir kokie meistrai tikrino automobilį, nėra konstatuota, kada ir dėl kokių priežasčių automobilio saugos komponentai buvo atjungti, taip pat dėl kokių priežasčių nebuvo saugos oro pagalvių. Mano, kad labai tikėtina, jog automobilis galėjo būti „patobulintas“, išimant ir atjungiant brangius saugumo sistemos komponentus, dar iki jo pristatymo 2017 m. rugpjūčio 24 d. į autorizuoto atstovo servisą. Mano, kad pažeidimai galėjo atsirasti po žibintų vagystės. Atsakovo įsitikinimu, ieškovai neįrodė, jog jiems nebuvo atskleistas akivaizdus faktas apie autoįvykį, taip pat neįrodė, jog „Sostena“ automobilio apžiūros akte konstatuoti gedimai atsirado dar iki automobilio perleidimo ieškovams. Ieškovų prašoma taikyti teisių gynimo priemonė – pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas – šiuo atveju yra neproporcinga ir netaikytina. Ieškovai nuo 2017 m. birželio iki 2017 m. rugsėjo gabendami automobilį į eilę garažų/servisų, tame tarpe ir į autorizuotą servisą, ardydami automobilio interjero detales, tokiu būdu tikrindami saugos pagalvių skaičių bei saugos diržų sistemos komponentus iš esmės pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pažeistų teisių gynimo būdą – trūkumų šalinimo galimybę, nors ieškiniu prašo taikyti ultima ratio priemonę. Nurodė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jų nurodomos neturtinės žalos dydį. Ieškovai neįrodė, jog apskritai patyrė kažkokius išgyvenimus, nepatogumus ar juo labiau pažeminimą. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų solidariai atsakovui 500 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti, priteisė iš ieškovų solidariai valstybei 10,94 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti.

5. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. ieškovai su atsakovu sudarė 2013 m. laidos transporto priemonės Volvo XC 60 pirkimo-pardavimo sutartį. Už automobilį ieškovai sumokėjo atsakovui 22 900 Eur. 2017 m. birželio 11 d. automobilis turėjo tris pažeidimus: 2013 m. rugsėjo 16 d. užfiksuotas eismo įvykis, 2017 m. sausio 30 d. automobilio žibintų vagystė, 2017 m. vasario 23 d. padaryta 3 082 Eur žala. Pirmasis automobilio savininkas buvo ne atsakovas, atsakovas automobilio savininku tapo 2013 m. spalio 23 d. Iš automobilio žalos bylos teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. eismo įvykio kaltininkas buvo prieš tai buvęs automobilio savininkas R. K.. Iš 2017 m. rugpjūčio 24 d. automobilio apžiūros akto teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. ginčo automobiliui buvo atlikta mechaninė ir kompiuterinė patikra, nustatyti defektai, kurių pašalinimas kainuotų 2 836,47 Eur. Ieškovo prašymu paskirta ginčo automobilio techninė ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad ginčo automobilio remontas atliktas nekokybiškai, automobilis yra nesaugus ir negali būti eksploatuojamas. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodyta, kad ginčo automobilis atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2020 m. gegužės 28 d.

6. Teismas nurodė, kad labiau tikėtina atsakovo paaiškinimu, kad jis automobilį naudojo šeimos reikmėms, todėl nebūtų jo nesaugaus eksploatavęs, pasitikėjo meistrais remontavusiais automobilį, pats pirko detales jam suremontuoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad automobilis po techninių apžiūrų buvo nurodomas kaip atitinkantis techninius reikalavimus. Tai, kad atsakovas būtų suremontavęs automobilį tik tam, kad jį greitai parduoti ir juo atsikratyti paneigta byloje pateiktais įrodymais – automobilio rida, kuri per 3 metus siekė apie 57 000 km eksploatuojant automobilį atsakovui bei atsakovo automobilio eksploatavimo laikotarpis – 3 metai. Teismo vertinimu, esant šiems įrodymams niekaip negalima daryti išvados, kad atsakovas nesąžiningai, žinodamas automobilio defektus ir jį bet kaip suremontuodamas, norėjo kuo skubiau parduoti ieškovams. Ieškovai turėjo galimybę prieš perkant automobilį jį patikrinti.

7. Teismas iš byloje esančių įrodymų padarė išvadą, kad ieškovai prieš perkant automobilį žinojo arba turėjo žinoti, kad automobilio priekinė dalis buvo patyrusi autoįvykį. Ieškovai galėjo išsiaiškinti visas aplinkybes susijusias su patirtu autoįvykiu, nes visa informacija perkant automobilį ieškovams buvo prieinama. Teismo vertinimu, ieškovai pirkdami nenaują, autoįvykį patyrusį automobilį nebuvo pakankamai rūpestingi. Teismas ieškovų teiginį, kad automobilis buvo parduotas netinkamos būklės, vertino kritiškai. Nurodė, kad automobiliui, prieš jį perkant, pas ieškovų nurodytus specialistus buvo atlikta patikra, diagnostine aparatūra patikrintos elektros sistemos, jų funkcionalumas, parametrų istorija, bei vizualiai apžiūrėtas pats automobilis, dar kartą aptartos aplinkybės, susijusios su atnaujinto kėbulo dalių panaudojimu, tačiau jokių gedimų, trūkumų ar defektų nebuvo nustatyta. Nepaneigta ir tai, kad po šio patikrinimo ieškovas automobilį išbandė, atidžiai apžiūrėjo ir nurodė, jog jis jam iš esmės yra tinkamas. Teismas padarė išvadą, kad jei automobilis ir buvo suremontuotas nekokybiškai po pirmojo autoįvykio 2013 metais, atsakovas to nežinojo, kadangi tikėtina, kad tokiu būdu, pats būtų neeksploatavęs tokį ilgą laiką nesaugios transporto priemonės. Nurodė, kad ši aplinkybė paneigia atsakovo nesąžiningumą, kurį įrodinėjo ieškovai.

8. Teismas atmetė ekspertizės išvadą kaip įrodymą, kad reikia naikinti pirkimo-pardavimo sandorį, nes automobilis pirktas negalint jo eksploatuoti dėl saugumo. Nurodė, kad automobilis po pardavimo buvo tikrintas net keliose techninėse apžiūrose, kurių išvadose nurodoma, kad jis gali būti eksploatuojamas. Be to, ekspertizės išvada (kad automobilis negali būti eksploatuojamas) yra pateikiama ekspertizės atlikimo metu, t. y. 2018 m. rugsėjo 18 d. esančios automobilio būklės, t. y. po daugiau kaip 1,5 metų ieškovams jį eksploatavus, taip pat po automobilio pirkimo patyrusio dar du pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad ekspertas paneigė ieškovų prielaidas, kad automobilis yra dviejų skirtingų automobilių lydinys.

9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai, kaip rūpestingi ir atidūs nenaujo automobilio pirkėjai, turėjo ir galėjo sužinoti, kad automobilis buvo patyręs autoįvykį, tikrino jį prieš pirkimą pas jų pačių pasirinktus specialistus, automobilio išorės skirtumai buvo akivaizdūs, net ir pamatę automobilio žibintų neatitikimus netikrino automobilio būklės, netikrino automobilio įvykių istorijos viešoje erdvėje (ką galėjo padaryti), tačiau automobilį nuodugniai patikrino po 8 mėnesių po dviejų pažeidimų, todėl rizika susijusi su automobilio technine būkle pirkimo metu teko patiems ieškovams.

10. Teismas nurodė, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 str. 2 d.). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą ir konstatavus esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio kiti teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, yra nepakankami pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

11. Teismas apibendrindamas konstatavo, kad prieš įsigyjant automobilį turėjo ir galėjo būti žinomos aplinkybės susijusius su 2013 m. įvykusiu autoįvykiu, prieš perkant automobilį buvo sudarytos visos sąlygos jį patikrinti, automobilį galima suremontuoti už protingą kainą, ieškovai automobilį eksploatavo ilgą laiką, jis per tą laiką taip pat patyrė pažeidimus, nenustatytas atsakovo nesąžiningumas, ieškovai nėra praradę galimybės naudoti daikto pagal tiesioginę jo paskirtį, ieškovai pirkdami automobilį buvo nerūpestingi, todėl ieškovų reikalavimas yra neįrodytas bei nepagrįstas, todėl atmestinas.

12. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi nenustatė atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, nesąžiningumo, priežastinio ryšio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovų atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės: visiškai patenkinti ieškinį arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių. Vieniems įrodymams, tokiems kaip atsakovo žodiniai paaiškinimai dėl informavimo apie buvusius defektus ir apgadinimus, teismas suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, nei ieškovų įrodymams dėl nuslėptų defektų. Dėl to, kad teismas neatskleidė bylos esmės, iš esmės ieškovus pripažinus neapdairiais pirkėjais, visiškai nekreipdamas dėmesio į atsakovo atsisakymą nurodyti automobilį tvarkiusius meistrus, byla grąžintina nagrinėti į pirmą instanciją;

1.2. Automobilis pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu neatitiko kokybės reikalavimų, kokie buvo deklaruojami automobilio pardavimo skelbime bei automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje, joje nenurodžius jokių transporto priemonės trūkumų, eismo įvykio, kurio metu automobilis buvo apgadintas. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovai neturi specialių techninių žinių. Ieškovai neturėjo jokio pagrindo specialiai tikrinti saugos pagalvių bei kitų agregatų techninio stovio. Nustatyti tokių automobilio mechanizmų, kaip saugos pagalvių, diržo įtempimo mechanizmo veiklos sutrikimų, dėl ko mechanizmai turi būti remontuojami ar keičiami naujais, neturint techninių žinių, negalima pastebėti ir nustatyti;

1.3. Nustatyti ir ieškovams neatskleisti automobilio trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl automobilio pirkimo - pardavimo sutartis turi būti nutraukta. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad įgytu automobiliu negalima važiuoti nepašalinus nustatytų defektų ir nepatyrus papildomų išlaidų, kurių neteismine tvarka kompensuoti atsakovas nesutiko;

1.4. Iš ekspertizės akto yra akivaizdu, jog automobilio remontas, kurį atliko atsakovas, yra atliktas nekokybiškai, papildomai sudarytos sąlygos apgauti automobilio saugos oro pagalvių kompiuterį, automobilis yra nesaugus ir negali būti eksploatuojamas;

1.5. Teismas konstatavęs 2013 ir 2014 metų automobilių išorinius skirtumus ir dėl to ieškovus pripažindamas nerūpestingais pirkėjais, neįvertino, kad su atnaujintu automobilio priekiniu bamperiu ir priekiniais žibintais automobiliai yra pardavime nuo 2013 metų. Ieškovai žinojo, jog tokie atnaujinti Volvo XC60 modeliai yra gaminami nuo 2013 metų, todėl jiems ir nekilo klausimų, kodėl tie skirtumai atsirado;

1.6. Iš esmės visi nurodyti defektai aiškiai išoriškai matomi net ir specialių žinių neturinčiam asmeniui. Teismas privalėjo kritiškai vertinti atsakovo argumentus, kad jis nežinojo apie saugos pagalvių nebuvimą;

1.7. Techninės apžiūros metu nėra tikrinamos visos automobilio dalys bei mechanizmai. Šviečianti automobilio kompiuterio signalinė lemputė, rodanti saugos pagalvių defektą, būtų buvusi pripažinta dideliu trūkumu, dėl kurio automobilio eksploatacija būtų buvusi uždrausta, bet įlituota elektrinė varža apgavo automobilio kompiuterį, todėl šis trūkumas nebuvo pastebėtas. Tai nesudaro pagrindo teigti, kad trūkumai neegzistuoja. Nustatyti automobilio gedimai jų laiku nepašalinus trukdo saugiai eksploatuoti automobilį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka. Turi būti svarstoma, ar yra pagrindas byloje taikyti CK 6.327 str. (LAT nutartis Nr. 3K-3-159/2003);

1.8. UAB „Sostena“ atliko tik preliminarią apžiūrą, neardė paties automobilio, kas buvo daryta ekspertizės atlikimo metu, todėl pateikė tik apžiūros metu nustatytų trūkumų šalinimo kainą – 2 836,47 Eur. Apžiūros akte taip pat nurodyta, kad automobilio programavimo ir remonto eigoje galimos papildomos išlaidos;

1.9. Teismas pažeidė ir procesines normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, nes visiškai neanalizavo autotechninės ekspertizės akto, neanalizavo akto išvados, jog automobilį eksploatuoti draudžiama. Teismas nevertino ir neargumentavo ekspertizės akte pateiktos išvados, jog automobilis yra nesaugus ir negali būti eksploatuojamas, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Ieškovai turėjo įrodyti kad parduotas automobilis yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jie nežinojo ir negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi būtent ieškovui nustatė pareigą teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektų, buvo netinkamai suremontuotas po 2013 m. rugsėjo 16 d. autoįvykio, ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento;

2.2. Naudotam ieškovų įsigytam automobiliui negali būti taikomos tokios pačios kokybės ir garantijos nuostatos, kaip naujam automobiliui. Ieškovų įsigytas automobilis atitinka tokiam daiktui keliamus reikalavimus. Visą bylos nagrinėjimo laiką ieškovai automobilį intensyviai eksploatuoja, patys ieškovai automobiliui atliko privalomąją techninę apžiūrą, kurios metu konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus;

2.3. Ieškovai elgiasi nesąžiningai ir siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, kadangi pareikštu ieškiniu siekia atsakovui grąžinti jų pačių daugiau kaip du metus intensyviai eksploatuotą automobilį ir atgauti prieš daugiau kaip du metus buvusią automobilio vertės sumą;

2.4. Aplinkybė, jog automobilis 2013 m. buvo patekęs į autoįvykį buvo atskleista ieškovui dar pirminės apžiūros metu, jis su šiuo faktu sutiko, automobilį išbandė, patikrino pas savo pasirinktus meistrus, kurie apžiūros metu taip pat nustatė bei patvirtino, jog automobilio priekinė dalis yra sumontuota nuo atnaujinto modelio. Prieš įsigyjant automobilį ieškovui buvo atskleista kokios dalys po autoįvykio buvo pakeistos. Autoįvykio metu automobilis buvo pažeistas tik paviršutiniškai, automobilio rėminė konstrukcija buvo nepažeista, dėl šios priežasties, automobilis nebuvo pripažintas netinkamu naudoti. Atliekant automobilio elektros sistemų diagnostiką ieškovams buvo matoma, jog automobilio saugos pagalvių sistema nebuvo perprogramuota, dėl ko automobilio elektronikos sistemose buvo matomas dėl 2013 m. rugsėjo 16 d. eismo įvykio suveikusių oro pagalvių istorijos įrašas. Atsakovas jokių aplinkybių nuo ieškovų nenuslėpė, automobilio sistemose užfiksuotų saugos sistemų suveikimo faktų neištrynė;

2.5. Teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje susiklosčiusias aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, jog ieškovai, kaip rūpestingi ir atidūs nenaujo automobilio pirkėjai, turėjo ir galėjo sužinoti, kad automobilis buvo patyręs autoįvykį, tikrino jį prieš pirkimą pas jų pačių pasirinktus specialistus, automobilio išorės skirtumai buvo akivaizdūs, net ir pamatę automobilio žibintų neatitikimus, netikrino automobilio būklės, netikrino automobilio įvykių istorijos viešoje erdvėje (ką galėjo padaryti), nuodugniai patikrino po 8 mėnesių po dviejų pažeidimų, todėl rizika susijusi su automobilio technine būkle pirkimo metu teko ieškovams patiems, juo labiau, kad atsakovo nesąžiningumo ieškovai neįrodė;

2.6. Ekspertizės išvada, kad automobilis negali būti eksploatuojamas, yra pateikiama ekspertizės atlikimo metu, t. y. 2018 m. rugsėjo 18 d. esančios automobilio būklės, t. y. po daugiau kaip 1,5 metų ieškovams jį eksploatavus, taip pat po automobilio pirkimo patyrusio dar du pažeidimus. Analogiškos nuomonės dėl po ilgesnio kaip vienerių metų laikotarpio nuo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momento atliktos automobilio ekspertizės laikėsi ir Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. sprendime, civilinės bylos Nr. e2A-672-259/2018, 21 punktas. Ekspertizėje nustatytos aplinkybės dėl automobilio defektų, savaime nepatvirtina, jog būtent šie remonto darbai buvo atlikti dar iki ginčo sutarties sudarymo;

2.7. Priešingai nei teigia ieškovai, privalomosios techninės apžiūros metu yra tikrinamos visos automobilio saugos sistemos, tiek atliekant vizualinę apžiūrą, tiek ir naudojant elektroninę sąsają, t. y. jungiantis prie automobilio kompiuterinių sistemų. Automobilis visuomet atitiko techninius reikalavimus, turėjo galiojančią techninę apžiūrą;

2.8. Pirkimo pardavimo metu ieškovai jokių pretenzijų dėl ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodomų automobilio trūkumų nereiškė, todėl darytina išvada, kad šie trūkumai atsirado jau po automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo;

2.9. Skirtumai tarp 2013 ir 2014 metų laidos ginčo automobilio, t. y. skirtumai tarp neatnaujinto ir atnaujinto modelių, yra akivaizdūs, matomi plika akimi ir juos nustatyti nereikia jokio specialaus tyrimo. Šie skirtumai, kaip ir pats autoįvykio faktas, buvo aptarti automobilio apžiūros metu. Automobilio apžiūrų ir pardavimo metu šių skirtumų nuslėpti nebuvo galima, todėl ieškovai jų nepastebėti negalėjo. Ieškovams apžiūrint 2013 m. modelio automobilį turėjo kilti visiškai natūralus klausimas, dėl kokių priežasčių parduodamo automobilio priekinė dalis atrodo, kaip atnaujintas modelis, o automobilio interjeras senesnio modelio;

2.10. Ieškovų pasirinktas pirkėjų teisių gynimo būdas nėra proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti. Pirkėjas visą bylos nagrinėjimo laiką intensyviai eksploatavęs įsigytą automobilį, po daugiau kaip dviejų metų negali grąžinti jį pardavėjui ir atgauti visą automobilio įsigijimo kainą. Ieškovai gindami tariamai pažeistas teises elgiasi nesąžiningai ir siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Apeliantai E. L. ir J. L. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nauji įrodymai netiriami, apeliaciniame skunde keliami netinkamo materialinės bei procesinės teisės normų taikymo klausimai, be to, apeliantai nepagrindė žodinio proceso reikalingumo apeliacinėje instancijoje, todėl teisėjų kolegija bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis).

17. Byloje kilo ginčas dėl parduoto naudoto automobilio kokybės bei pardavėjo atsakomybės už parduoto automobilio trūkumus.

18. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

19. Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan.

20. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovai E. L. ir J. L. iš atsakovo A. E. 2016-12-16 pirko naudotą automobilį 2013 m. laidos – Volvo XS 60 už 22 900,00 Eur, turėdami tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams. Prieš sutikdami pirkti automobilį ieškovai prekę apžiūrėjo, ją išbandė. Atsakovo paaiškinimu, jis ieškovams atskleidė aplinkybę, jog automobilis buvo patekęs į autoįvykį 2013 metais ir kad remontuojant automobilį buvo pakeisti priekiniai žibintai, priekinis bamperis, priekinės grotelės, kapotas, SRS sistemos komponentai (saugos pagalvės, saugos diržų elementai). Kadangi ieškovai prieš automobilio pirkimą jį patikrino pas savo pasirinktus meistrus, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai žinojo arba turėjo žinoti, kad automobilio priekinė dalis buvo patyrusi įvykį, todėl vien faktas, kad automobilis buvo patekęs į autoįvykį, po kurio buvo suremontuotas ir atsakovo ilgą laiką eksploatuojamas nereiškia, kad jis yra su trūkumais ar netinkamas naudoti.

21. Skelbime internetiniame portale www.autoplius.lt apie parduodamą automobilį buvo nurodyta įprasta informacija dedama į skelbimus – rida (78300 km), duomenys apie variklį ir kiti techniniai parametrai. Pagal automobilio techninės apžiūros duomenis automobilis atitiko techninius reikalavimus. Be to, automobilio skelbime buvo nurodoma, kad galima pasinaudoti automobilio VIN patikros vieša informacija, todėl ieškovai Autodna ataskaitos duomenis galėjo pasitikrinti prieš pirkdami automobilį ir įsitikinti, kad automobilis buvo patekęs į autoįvykį 2013 metais. Kadangi Autodna ataskaitos duomenys yra vieši, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo jokių galimybių nuslėpti fakto, kad automobilis buvo patekęs į autoįvykį.

22. CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

24. Iš Autodna informacijos (t. 1, b. l. 12, 15), AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos ginčo automobilio žalos bylos (t. 1, b. l. 111-115) matosi, kad automobilis 2013-09-06 patyrė autoįvykį. Atsakovas automobilio savininku tapo 2013-10-23 (t. 1, b. l. 106-107). Suremontavęs automobilį, atsakovas juo naudojosi tris metus. Per šį laikotarpį jo rida siekė apie 57 000 km, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad automobilis buvo suremontuotas nekokybiškai ar nebuvo galima juo naudotis ginčo sandorio sudarymo metu.

25. Apeliantai nurodo, kad ginčo automobilio defektai buvo nustatyti 2017-08-24 „Sostena“ automobilio apžiūros akte, kuriame nurodyta, kad defektų pašalinimo kaina 2836,47 Eur (t. 1, b. l. 29, 30-31), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad defektų nustatymo aktas surašytas praėjus 9 mėnesiams po automobilio eksploatacijos. Be to, ieškovai byloje neįrodinėjo, kada atsirado konkretūs defektai ir kiek jų perkant automobilį ieškovai negalėjo nustatyti.

26. Byloje buvo paskirta ginčo automobilio techninė ekspertizė ir 2018-09-18 Techninės ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio remontas atliktas nekokybiškai, dauguma detalių ir mazgų apgadintų autoįvykio metu, nekokybiškai remontuoti arba palikti neremontuoti, papildomai sudarytos sąlygos apgauti automobilio saugos oro pagalvių kompiuterį, automobilis yra nesaugus ir negali būti eksploatuojamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia išvada nesivadovavo, kadangi ekspertizės metu konstatuota automobilio būklė praėjus daugiau kaip 1,5 metų jį eksploatavus ir po to, kai automobilį eksploatuojant ieškovams buvo fiksuoti pažeidimai, t.y. 2017-01-30 1037 Eur sumai (dėl priekinių žibintų vagystės) ir 2017-02-23 – 3082 Eur sumai (t. 1, b. l. 12- 17), pastarųjų pažeidimų pobūdžio ieškovai bylos nagrinėjimo metu neatskleidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog automobilio apžiūros akte bei techninės ekspertizės akte nustatyti defektai egzistavo ginčo sudarymo metu ir kad dėl to automobilio naudoti negalima.

27. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepašalinus nustatytų defektų, negalima saugiai eksploatuoti automobilio, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės ieškovai taip pat neįrodė. Ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog daugiau kaip po 8 mėnesių nuo ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos atsiradusius defektus jie būtų pašalinę, nors automobiliu savo šeimos poreikiams tenkinti naudojasi.

28. Byloje nustatyta, kad ginčo automobilis nuo jo įsigijimo ieškovų yra naudojamas, nuo 2016-12-16 iki 2018-12-18 automobilis nuvažiavo apie 26 707 km atstumą, 2018-05-25 patys ieškovai automobiliui atliko privalomąją techninę apžiūrą, kurios techninės apžiūros rezultatų kortelėje konstatuota – transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2020-05-28 (t. 2, b. l. 73) Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo pripažinti, kad automobilis nei pardavimo metu, nei praėjus daugiau kaip dvejiems metams po ginčijamos sutarties sudarymo buvo ar yra netinkamas naudoti pagal paskirtį.

29. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovai, kaip rūpestingi ir atidūs nenaujo automobilio pirkėjai, turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis buvo patyręs autoįvykį, tikrino jį prieš pirkimą pas pasirinktus specialistus, tačiau netikrindami viešos automobilio įvykių istorijos, prisiėmė riziką susijusią su automobilio technine būkle jo pirkimo metu.

30. Atsižvelgiant į šalių elgesį sandorio sudarymo metu, į tai, kad ieškovai į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi praėjus ilgam laikotarpiui eksploatuojant automobilį, per šį laikotarpį automobilis 2 kartus patyrė pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog automobilio negalima naudoti pagal paskirtį ir ieškinio pareiškimą atmetė.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę ir pirkėjo teisę patikrinti perkamo daikto kokybę bei tinkamai taikydamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš ieškovų atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 120-121) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų E. L. a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L. a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atsakovui A. E. a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasNijolia IndreikienėIzolda Nėnienė