- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-672-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21690-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- E. R.
- Ieškovas
- A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui E. R. dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. S. prašė pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. balandžio 17 d. tarp A. S. ir E. R., nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo E. R. 1 500 Eur ieškovo A. S. naudai, o ieškovą įpareigoti grąžinti atsakovui automobilį SUZUKI VITARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės Suzuki Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartyje atsakovas nenurodė jokių automobilio trūkumų ir/ar defektų. Pirkimo – pardavimo metu, apžiūrint automobilį, atsakovas patikino, kad automobilis kokybiškas, neturi jokių paslėptų defektų. Ieškovas yra senyvo amžiaus asmuo (78 metai), kuris nėra meistras ar specialistas, turintis specialių žinių ir/ar įgūdžių, kurie leistų nustatyti automobilio defektus, neatlikus nuodugnios techninės apžiūros. Be kita ko, ieškovas ir jo sūnus prieš perkant automobilį tikrino, kiek tai leido jų kompetencija ir supratimas, tačiau pagal vėliau išaiškėjusius automobilio defektus galima daryti išvadą, kad esminiai automobilio defektai buvo paslėpti. 2016 m. balandžio 23 d. atlikta automobilio techninė apžiūra, kurios metu nustatyta visa eilė automobilio trūkumų. Atsižvelgiant į techninių apžiūrų centro išvadą, ieškovas 2016 m. balandžio 25 d. pristatė automobilį į autoservisą, kur buvo nustatyta, kad remonto darbų kaina tik už darbą (neįskaitant detalių ir eksploatacinių medžiagų) yra 180,86 Eur. Autoserviso meistras atkreipė dėmesį, kad atliekant remontą gali atsirasti papildomų darbų, taigi ir išlaidų. Autoserviso pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad esamos būklės automobilio eksploatuoti negalima. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas nutarė automobilio neremontuoti ir nutraukti sutartį, taikant restituciją, kadangi tikėtinos remonto išlaidos sudarytų beveik visą automobilio kainą. Ieškovas atsakovui pareiškė pretenziją, tačiau atsakovas pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė daug klaidingų ir faktinės situacijos neatitinkančių faktų.Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas su sūnumi pirkdami iš jo automobilį jį apžiūrinėjo apie dvi valandas, ir jokių pastabų neturėjo. ieškovas prieš pirkdamas automobilį nepageidavo jo apžiūros autoservise, nors atsakovas siūlė tai padaryti. 2016 m. balandžio 23 d., t. y. po 6 dienų po automobilio nupirkimo, ieškovas nuvežė automobilį techninių reikalavimų įvertinimui. Atsakovas nebuvo kviestas į šią automobilio apžiūrą. Automobilis jį parduodant buvo tinkamos būklės atsižvelgiant į jo natūralų nusidėvėjimą ir eksploatavimo laiką. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Automobilis jo pardavimo metu kūrėsi, gerai važiavo, ieškovas išbandė automobilį ir jokių priekaištų neturėjo. Automobilis atitiko reikalavimus, kurių protingas asmuo gali tikėtis pirkdamas 11 metų eksploatuotą automobilį. Nei viename ieškovo pateiktame dokumente nėra nurodyta, kad automobilio negalima eksploatuoti. Remonto darbų paraiškos kopijoje nurodyta automobilio remonto darbų kaina siekia 180,86 Eur, kuri lyginant su automobilio įsigijimo kaina, negali būti laikoma didele. Šį dokumentą pasirašęs ūkininkas P. S., kurio kompetencija yra neaiški vertinant automobilio būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nutraukė 2016 m. balandžio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą transporto priemonės - automobilio SUZUKI VITARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo 1 500 Eur ieškovo naudai, ieškovą įpareigojo grąžinti atsakovui automobilį SUZUKI VITARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo ieškovui 17 Eur žyminį mokestį, 600 Eur išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą ir 350 Eur ekspertizės išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovas, sudarydamas su ieškovu 2016 m. balandžio 17 d. transporto priemonės Suzuki Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, šioje sutartyje nenurodė jokių automobilio trūkumų, nors tokie trūkumai buvo nustatyti iš karto po automobilio pardavimo. 2016 m. balandžio 23 d. UAB „Utenos techninės apžiūros centro“ šio automobilio techninių reikalavimų įvertinime nurodyta, kad automobilyje netinkamai sumontuota d.p.priek.stabdžių diskų apsauga, nepritvirtinta akumuliatorių baterija; nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis (k.p.šoninis). Nešviečia atbulinės eigos žibintai; amortizatorius pritvirtintas nepatikimai(nesaugiai)(dešinės p. priekinio viršutinis tvirtinimas); dešinės pusės šarnyro sudilimas, per didelis galinės kryžmės sudilimas. Sunkiai atidaromos ir uždaromos k.p.šoninė ir galinės durys. Teismas nurodė, kad ekspertizės akte nustatyta, kad ekspertizės metu nustatyti automobilio Suzuki Vitara, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini), defektai iš esmės sutampa su 2016 m. balandžio 23 d. UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ papildoma paslauga nurodytais defektais. Atsakovas nepaneigė eksperto išvadų priešingais įrodymais byloje. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovui iškyla atsakomybė už automobilio trūkumus, nes byloje yra pagrindas daryti išvadą, kad teisės aktuose nustatyti automobilio trūkumai atsirado iki automobilio pardavimo, ir nebuvo nurodyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Nurodė, kad atsakovas, parduodamas automobilį, turėjo pareigą, numatytą CK 6.4311 straipsnyje, nurodyti sutartyje automobilio trūkumus, kurių dalis atitiko automobilio pirkimo-pardavimo sutarties blanke nurodytas pozicijas, t. y. stabdžių sistemos, pakabos elementų ir apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų trūkumai, kurių šalinimo kaina ekspertizės akte nurodyta 853,68 Eur. Atsakovas, nenurodydamas minėtų trūkumų iš esmės pažeidė pirkimo - pardavimo sutartį, parduodamas ne tokios kokybės daiktą, kurį manė perkantis pirkėjas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra esminės, kadangi automobilio pirkėjas būtų turėjęs galimybę apsispręsti dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo – sudaryti ar ne tokios techninės būklės automobilio pirkimo sutartį. Teismas sprendė, kad ieškinys tenkinamas, ieškovui įrodžius aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178, 185 straipsniai). Patenkinęs ieškinio reikalavimą, teismas taikė restituciją – iš atsakovo ieškovui priteisė sutartyje nurodytą automobilio kainą –1 500 Eur, o iš ieškovo atsakovui priteisė automobilį, kurį ieškovą įpareigojo perduoti atsakovui (CK 6.222 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė klaidingą išvadą, kad automobilio trūkumai atsirado iki jo perdavimo ieškovui momento. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Taigi, esminę reikšmę bylos tinkamam išsprendimui, turėjo automobilio trūkumų atsiradimo momentas, t. y., ar trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui momento, ar po perdavimo ieškovui. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje yra pagrindas daryti išvadą, jog trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui momento. Atsakovas daro prielaidą, kad teismas netinkamai nurodė trūkumų atsiradimo momentą, pasiremdamas eksperto išvadoje nurodytu atsakymu, kuriame nurodoma, jog tikėtina, kad trūkumai nebuvo pašalinti po 2015-07-14 automobilio techninės apžiūros. Apeliantas nesutinka su tokiu eksperto atsakymu bei teismo faktinių aplinkybių vertinimu, nes eksperto išvados nepatikimos ir neišsamios. Eksperto išvada yra nepatikima ir neišsami, todėl teismas turėjo ją vertinti kritiškai. Pirma, eksperto išvados nepatikimumą lemia pernelyg žema jos atlikimo kaina; antra, atsakydamas į tiriamosios dalies 6 klausimą, ekspertas konstatuoja, kad automobilis po sutarties sudarymo važinėjo būtent dėl remontų reikalų. Akivaizdu, kad ekspertas neturėjo objektyvios galimybės nustatyti kokiais maršrutais ir kokiais keliais važinėjo automobilis po 2016-04-17. Todėl, toks eksperto faktinių aplinkybių įsivaizdavimas negali būti laikomas įrodyta faktine aplinkybe; trečia, eksperto išvadoje nepagrįstai yra kvestionuojamas Vilijampolės techninės apžiūros stotyje 2015-07-14 atliktos automobilio pakartotinės techninės apžiūros (toliau – Apžiūra) teisėtumas. Iki Apžiūros buvo pašalinti ankstesni automobilio trūkumai, jos metu nebuvo nustatyta jokių automobilio trūkumų, kurie neleistų jam dalyvauti eisme. Apžiūros metu automobilio rida buvo 205 629 km, o sutarties sudarymo metu – 205 919 km. Iš to seka, kad po apžiūros iki pardavimo momento automobilis pravažiavo vos 290 km.; eksperto nepagrįsta išvada dėl neva neištaisytų automobilio defektų iki Apžiūros yra paneigiama 2011-08-16 automobilio nuomos sutartimi Nr. 11/08/16 bei UAB „RATIDA“ PVM sąskaita faktūra Nr. 0000282. Šie rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad pirminės techninės apžiūros atlikimo dieną (2015-07-02) automobilis buvo išnuomotos UAB „Labaritos metalas“. Per šią apžiūrą nustačius automobilio defektus, juos pašalino UAB „RATIDA“. Defektai buvo pašalinti iki Apžiūros, ką pagrindžia sąskaita, kuri yra išrašoma suteikus remonto paslaugas, jos išrašymo data (2015-07-09). Taigi, 2015-07-02 pirminės techninės apžiūros metu nustatyti automobilio trūkumai buvo visiškai pašalinti iki 2015-07-14 Apžiūros. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas neįrodė, jog automobilio trūkumai atsirado iki jo perdavimo ieškovui momento, o teismas nepagrįstai pasirėmė šia CPK nustatyta tvarka neįrodyta faktine aplinkybe. Pareiga įrodyti, kad automobilio trūkumai atsirado iki jo perdavimo ieškovui momento, byloje tenka išimtinai ieškovui. Tačiau ieškovas reikiamu būdu neįrodė šios faktinės aplinkybės. Automobilio trūkumų atsiradimo momentą ieškovas įrodinėjo 3 skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ieškovo atstovo paaiškinimais, išrašu ir eksperto išvada. Akivaizdu, kad paminėti įrodymai nepagrindžia, jog automobilio trūkumai atsirado iki jo perdavimo ieškovui momento, todėl teismas turėjo juos vertinti kritiškai.Teismas tinkamai neįvertino ieškovo elgesio perkant automobilį ir nepagrįstai neįžvelgė pagrindo panaikinti atsakovo atsakomybę už automobilio natūralaus nusidėvėjimo metu atsiradusius trūkumus. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovas sutarties sudarymo dieną elgėsi neprotingai, neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai, todėl pats savo veiksmais prisiėmė visas su tuo kylančias rizikas dėl automobilio trūkumų. Ieškovas, pirkdamas daugiau nei 11 metus naudotą transporto priemonę vos už 1 500 Eur bei žinodamas, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje (ši aplinkybė yra nurodyta sutartyje), privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę) techninių apžiūrų centre bei specializuotame autoservise, tačiau to nepadarė. Prieš pasirašant sutartį ieškovas kartu su savo sūnumi apžiūrėjo automobilį, juo kelias valandas važinėjo po miesto apylinkes. Tą pačią dieną automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini), t. y. nuvažiavo daugiau nei 110 km ir pasiekė kelionės tikslą. Tai pagrindžia faktą, kad 2016-04-17 automobilis kuo puikiausiai buvo naudojamas pagal paskirtį. Maža to, ieškovas, įsigytu automobiliu parvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jau kitą dieną telefonu susisiekė su atsakovu, paprašė greičiau nuvykti į VĮ Regitra bei įregistruoti automobilio perleidimą, atsakovui padėkojo – t. y. po tokio ilgio kelionės absoliučiai jokių pretenzijų dėl automobilio būklės nereiškė. Atsakovas nelaikytinas šios srities profesionalu, kuriam turėtų būti taikomas didesnis atsargumo, atidumo ar rūpestingumo standartas, t. y. ieškovas savo rizika pirko automobilį iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas, o tai eliminuoja pardavėjo atsakomybę (CK 6.334 str. 4 d.). Be to, atsakovas ieškovui nesuteikė naudoto automobilio garantijos, o ieškovas prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad byloje nustatyti automobilio trūkumai atsirado iki jos perdavimo ieškovui momento, padarė ne remdamasis išimtinai tik kokiu nors vienu byloje esančiu įrodymu, bet įrodymų visuma, kaip tai numatyta LR CPK 185 straipsnyje, t. y. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi apeliacinio skundo teiginiai, neva teismas vadovavosi išimtinai tik eksperto išvada, yra nepagrįsti. Be to pats apeliantas pripažįsta kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių pagrįstai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Taigi, nors eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau ją įvertinęs su kitais byloje ištirtais įrodymais pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta.Nepagrįsti apelianto teiginiais, kad ekspertizės kaina turi reikšmingos įtakos ekspertizės kokybei. Nors apeliantas tvirtina, kad ekspertizės kaina šiuo atveju yra žymiai mažesnė už konkurencingą teismo ekspertizės atlikimo kainą, jis nepateikia jokių ekspertizės įkainių pavyzdžių, nenurodo, su kurio Lietuvos miesto (vietovės) įkainiais lygina, ar įvertina lyginamų ekspertizių sudėtingumą, užduočių apimtis ir pan. Be to apeliantas nepateikia įrodymų, kad ekspertizės kainos įtaka eksperto galimybėms tinkamai atlikti ekspertizę buvo reali, o visi teiginiai paremti tik prielaidomis ir spėjimais, todėl teismo negali būti pripažinti pagrįstais. Antra, apeliantas nepagrįstai ginčija eksperto teiginį, kad automobilis po sutarties sudarymo važinėjo dėl remonto reikalų. Šią išvadą ekspertas padarė ne savo spėjimų pagrindu, bet remdamasis bylos medžiaga, t. y. ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad „iš bylos medžiagos suprantama, kad jis po nupirkimo važinėjo būtent dėl remonto klausimų“. Bylos medžiagoje nėra jokių šią faktinę aplinkybę paneigiančių argumentų ir pats atsakovas jos nepaneigė, o ieškovo atstovas viso teisminio proceso metu šią aplinkybę akcentavo, todėl susipažinus su bylos medžiaga eksperto padaryta išvada yra laikytina pagrįsta. Trečia, apeliantas be pagrindo suabsoliutina eksperto prielaidas dėl Vilijampolės techninės apžiūros stotyje 2015-07-14 atliktos automobilio apžiūros teisėtumo. 2017-05-04 nutartimi pirmosios instancijos teismas be kita ko pavedė ekspertui, esant reikalui, taip pat pateikti ir kitą informaciją, kuri jo nuomone yra reikšminga ir svarbi nagrinėjamam ginčui. Šiuo atveju minėtos techninės apžiūros aktas nėra ginčijamas, be to, kaip nurodė ir pats apeliantas, reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios ne su automobilio defektų buvimu 2015-07-14, bet būtent pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu.Išvadą apie automobilio defektų atsiradimą iki jo perdavimo ieškovui momento leidžia daryti kitos byloje nustatytos aplinkybės ir eksperto padarytos išvados. Iš automobilio ridos duomenų matyti, kad po 2016-04-17 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki techninių reikalavimų įvertinimo 2016-04-23, kuomet ir nustatyti defektai, ieškovas automobiliu nuvažiavo vos 193 km (nuo 205919 km iki 206112 km). Šį skaičių pilnai pagrindžia maršruto (duomenys neskelbtini) bendras kilometražas. Taigi apelianto prielaidos apie neva važiavimą netinkamais keliais, netinkamus detalių keitimo, ardymo darbus ir pan. aplinkybės nėra pagrįstos ir tėra siekis išvengti atsakomybės. Eksperto išvadoje konstatuoti automobilio defektai iš esmės atitinka 2016-04-23 UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ nustatytus defektus. Taigi nepaisant to, kad ekspertizė buvo atlikta po daugiau nei metų nuo minėtos techninės apžiūros, jos metu nustatyti defektai nepasikeitė. Tai patvirtina, kad po 2016-04-23 ieškovo veiksmai automobilio defektų nesukėlė. Šiuo atveju reikšminga eksperto išvados dalis, kad „per tokį mažą važiavimo atstumą visi šie defektai kartu atsirasti negalėjo“, kuri kartu su faktine aplinkybe, kad pirkimo-pardavimo sutartyje jokių automobilio trūkumų nenurodyta, patvirtina išvadą, jog automobilio trūkumai atsirado dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.Nesutiktina su apelianto tvirtinimais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovo elgesio perkant automobilį. Priešingai, ieškovas elgėsi apdairiai ir atsakingai, rūpestingai apžiūrėjo automobilį. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu visiškai nesiginčijo dėl automobilio trūkumų, kurie buvo akivaizdūs, t. y. atbulinės eigos ir avarinių žibintų, posūkio rodiklių, automobilio akumuliatoriaus, durų defektų ir pan. Nors minėti defektai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turėjo būti įvardinti pirkimo-pardavimo sutartyje, jie buvo akivaizdžiai matomi, ieškovo apžiūrėti ir įvertinti, bei iš esmės ir lėmė automobilio kainos sumažinimą nuo 1 800 Eur iki 1 500 Eur. Vis dėlto kiti neakivaizdūs automobilio defektai ieškovui nebuvo matomi, nebuvo nurodyti ir paaiškėjo tik 2016-04-23 techninės apžiūros metu apžiūrą atliekant specialistams bei buvo detalizuoti teismo ekspertizės metu. Jų pobūdis kartu su kitomis byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai spręsti ne tik tai, kad automobilio trūkumai atsirado iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bet ir tai, kad juos buvo siekiama nuslėpti nuo ieškovo.Apeliantas klaidina teismą, melagingai tvirtindamas, esą ne kartą siūlė ieškovui iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo atlikti techninę apžiūrą. Jokie byloje esantys įrodymai šio atsakovo teiginio nepatvirtina, to bylos nagrinėjimo metu nepripažino ir ieškovas. Priešingai, atsakovas patikino, kad transporto priemonė neturi defektų ir tuo gali įsitikinti ieškovas pats išbandęs automobilį. Be to apie nustatytus automobilio defektus, atsižvelgiant į jų pobūdį (nulemtą ilgalaikių priežasčių) atsakovas, kaip savininkas, kuriam transporto priemonė priklausė 4 m ir 9 mėn., turėjo žinoti ir privalėjo apie juos informuoti ieškovą, šiuos defektus nurodydamas pirkimo-pardavimo sutartyje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, kad apie esamus automobilio defektus jis iš tikrųjų nežinojo, todėl jo atsakomybę pašalinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl parduoto nenaujo kilnojamojo daikto kokybės trūkumų esmingumo, kai tuo remiasi pirkėjas, pareiškęs teisme reikalavimą, kad pardavėjas grąžintų pirkėjui šio sumokėtą kainą už daiktą, o pirkėjas grąžintų daiktą pardavėjui.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad 2016-04-17 pardavėjas E. R. ir pirkėjas A. S. sudarė transporto priemonės Suzuki Vitara valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, kuria pirkėjas įgijo iš pardavė minėtą transporto priemonę už 1500 Eur (el b. 1 t. b. l. 2). Ieškovas 2016-04-23 kreipėsi į UAB „Utenos techninės apžiūros centrą“ techninei pirkto automobilio apžiūrai, apžiūros metu buvo nustatyta, automobilyje netinkamai sumontuota dešinės priekinių stabdžių diskų apsauga, nepritvirtinta akumuliatoriaus baterija; nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis (kairės pusės šoninis); nešviečia atbulinės eigos žibintai; amortizatorius pritvirtintas nepatikimai (nesaugiai), (dešinės pusės priekinio viršutinis tvirtinimas); nustatytas dešinės pusės važiuoklės šarnyro sudilimas, nustatyta galinės kryžmės sudilimas; sunkiai atidaromos ir uždaromos kairės pusės šoninė ir galinės durys (el. b. 1 t. b. l. 3). Ieškovas pateikė nustatytų automobilyje defektų šalinimo darbų aktą (el. b. 1 t. b. l. 8), kuriame nustatyta, jog automobilio defektų šalinimo darbų kaina yra 180,86 Eur. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovui, prašė pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2016-04-17 tarp A. S. ir E. R., nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo E. R. 1 500 Eur ieškovo A. S. naudai, o ieškovą įpareigoti grąžinti atsakovui automobilį SUZUKI VITARA. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nutraukė 2016-04-17tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą transporto priemonės - automobilio SUZUKI VITARA, pirkimo-pardavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo 1 500 Eur ieškovo naudai, ieškovą įpareigojo grąžinti atsakovui automobilį SUZUKI VITARA; priteisė iš atsakovo ieškovui 17 Eur žyminį mokestį, 600 Eur išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą ir 350 Eur ekspertizės išlaidas (el. b. 1 t. b. l. 163-168).Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, esminiai svarbūs apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė klaidingą išvadą, kad automobilio trūkumai atsirado iki jo perdavimo ieškovui momento; ekspertizės aktas ir jame padarytos išvados yra nepatikimos ir neišsamios, teismas ją turėjo vertinti kritiškai, teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes ieškovas neįrodė, jog automobilio trūkumai atsirado iki jo perdavimo ieškovui momento; atsakovas prieš automobilio pirkimą apžiūrinėjo automobilį, atliko bandomąjį važiavimą, juo parvažiavo į Anykščius, todėl turėjo galimybę pastebėti nustatytus trūkumus, to nepadaręs elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai, todėl pats savo veiksmais prisiėmė visas su tuo kylančias rizikas dėl automobilio trūkumų. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą ieškinį tenkinti ir nutraukti automobilio pirkimo pardavimo sutartį grindė tais motyvais, jog atsakovas, sudarydamas su ieškovu 2016-04-17 transporto priemonės Suzuki Vitara pirkimo – pardavimo sutartį, šioje sutartyje nenurodė jokių automobilio trūkumų ir defektų, nors trūkumai buvo nustatyti iš karto po automobilio pardavimo, kadangi 2016-04-23 UAB „Utenos techninės apžiūros centro“ vertinime nurodyta, kad automobilyje yra netinkamai sumontuota dešinės priekinių stabdžių diskų apsauga; nepritvirtinta akumuliatoriaus baterija; nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis (kairės pusės šoninis); nešviečia atbulinės eigos žibintai; amortizatorius pritvirtintas nepatikimai (nesaugiai), (dešinės pusės priekinio viršutinis tvirtinimas); nustatytas dešinės pusės važiuoklės šarnyro sudilimas, nustatytas galinės kryžmės sudilimas; sunkiai atidaromos ir uždaromos kairės pusės šoninė ir galinės durys. Teismas nurodė, kad papildomai trūkumų ir defektų buvimo faktą pagrindžia teismo ekspertizės akto išvados, akte nustatyti automobilio defektai iš esmės sutampa su 2016-04-23 UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ nurodytais defektais. Teismas sprendė, kad šie automobilio trūkumai buvo iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, atsakovas jų pirkimo pardavimo metu neįrašė į sutartį, todėl jam kyla įstatyme įtvirtinta civilinė teisinė atsakomybė, teismas gynė pažeistas ieškovo teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomu būdu.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pirkėjas, prieš pirkdamas automobilį, jį apžiūrinėjo apie dvi valandas pas pardavėją, atliko bandomąjį važiavimą – su automobiliu važinėjo (duomenys neskelbtini) mieste. Iš byloje esančio 2016-04-23 UAB „Utenos techninės apžiūros centro“ vertinimo akto matyti, kad automobilyje yra netinkamai sumontuota dešinės priekinių stabdžių diskų apsauga, nepritvirtinta akumuliatoriaus baterija; nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis (kairės pusės šoninis); nešviečia atbulinės eigos žibintai; amortizatorius pritvirtintas nepatikimai (nesaugiai), (dešinės pusės priekinio viršutinis tvirtinimas); nustatytas dešinės pusės važiuoklės šarnyro sudilimas, nustatytas galinės kryžmės sudilimas; sunkiai atidaromos ir uždaromos kairės pusės šoninė ir galinės durys (el. b. 1 t. b. l. 3). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų defektų pobūdį, sprendžia, kad šie defektai yra akivaizdūs. Kiekvienas pirkėjas, būdamas įprastai žmogiškai atidus ir rūpestingas, apžiūrėdamas perkamą automobilį, turėjo ir galėjo matyti, kad netinkamai šviečia kairės pusės automobilio šviesos šaltinis, nešviečia atbulinės automobilio eigos žibintai, pastebėti, kad yra nepritvirtintas automobilio akumuliatorius, jog sunkiai uždaromos ir atidaromos kai kurios automobilio durelės. Šiuos defektus automobilio pirkėjas turėjo ir galėjo pastebėti be jokio specialaus tyrimo. Įstatyme yra įtvirtinta, kad pirkėjas turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktą, jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šia teise nepasinaudojo, pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu ir atsiskaitydamas už pirktą automobilį pretenzijų dėl automobilio trūkumų ir defektų atsakovui nereiškė. Kadangi pirkimo pardavimo metu ieškovas jokių pretenzijų dėl automobilio netinkamo šviesos šaltinio kairėje automobilio pusėje, nešviečiančių atbulinės automobilio eigos žibintų, nepritvirtinto automobilio akumuliatorius, sunkiai uždaromų ir atidaromų kai automobilio durelių atsakovui nereiškė, teisėjų kolegija vertina, kad šie trūkumai atsirado jau po automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (2016-04-17). Teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, kad parduodamas automobilis buvo eksploatuotas 11 metų. Ieškovas, pirkdamas tokį daiktą, turėjo žinoti ir suvokti, kad automobilį sudarančios detalės yra nenaujos ir yra natūraliai daugiau ar mažiau susidėvėjusios. 2016-04-23 UAB „Utenos techninės apžiūros centras“ nustatė automobilio dešinės pusės važiuoklės šarnyro sudilimą ir galinės kryžmės sudilimą. Byloje nustatyta, kad pirkimo pardavimo dieną galiojo automobilio techninė apžiūra, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog dėl pirmiau minėtų detalių dalinio sudilimo automobilį buvo galima eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Kad automobilis buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį įrodo ir tos nustatytos aplinkybės, jog ieškovas atliko prieš perkant automobilį bandomąjį važiavimą, po automobilio pirkimo parvyko į namus (duomenys neskelbtini). Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad „Utenos techninės apžiūros centras“ nustatyti nupirkto automobilio šarnyro, galinės kryžmės sudilimai, stabdžių diskų apsaugos ir amortizatoriaus pritvirtinimo trūkumai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad minėti automobilio trūkumai yra esminiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pirkęs 11 metų naudotą automobilį, negali reikalauti iš pardavėjo, kad visos automobilį sudarančios detalės atitiktų naujo automobilio detalių charakteristikas. CK 6.334 straipsnio1 dalies 4 punkte numatyta teise reikalauti grąžinti sumokėtą kainą už daiktą ir atsisakyti sutarties, pirkėjas gali naudotis tik tada, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Esminio sutarties pažeidimo ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė (CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nevykdė CK 4.431¹ straipsnyje įtvirtintos pareigos nurodyti automobilio pirkimo pardavimo sutartyje esančius automobilio trūkumus, t. y. stabdžių sistemos, pakabos elementų ir apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų trūkumus, todėl atsakovas iš esmės pažeidė pirkimo - pardavimo sutartį parduodavęs ne tokios kokybės daiktą, kurį manė perkantis pirkėjas. Pagal galiojantį Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymą Nr.2B-231) pardavėjas privalo pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų defektus (minėto įsakymo 2.1, 2.2, 2.3 punktai). Teisėjų kolegija jau yra konstatavusi, kad ieškovas neįrodė, jog pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo apšvietimo ir šviesos signalizavimo prietaisų trūkumus (šio sprendimo 17 pastraipa). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad netinkamai sumontuota dešinės pusės priekinių stabdžių diskų apsauga nėra stabdžių sistemos trūkumas ar defektas, kadangi dėl stabdžių disko apsaugos netinkamo sumontavimo pati stabdžių sistema gali normaliai veikti ir atlikti automobilio stabdymo funkciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas nepateikė byloje įrodymų, jog automobilio pirkimo pardavimo metu automobilis turėjo vairo mechanizmo ir pakabos elementų trūkumų. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovas pažeidė pareigą nurodyti automobilio trūkumus pagal galiojantį teisinio reglamentavimą, dėl ko iš esmės pažeidė ginčijamą pirkimo - pardavimo sutartį, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad visų ieškovo nustatytų automobilio defektų pašalinimo kaina yra nedidelė ir sudaro 165, 86 Eur (el, b. 1 t. b. l. 8). Nors ieškovas nurodo, kad defektų pašalinimo kaina yra 180,86 Eur, tačiau į paraišką automobilio remontui yra įtrauktas automobilio ratų suvedimas ir išvirtimas, šių darbų kaina 15 Eur. Ginčo automobilio ratų išvirtimo ir suvedimo trūkumų automobilio defektavimo metu nebuvo nustatyta, ši aplinkybė nėra šios bylos dalykas bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas. Teisėjų kolegija laiko neteisingu ieškovo teigimą, kad nustatytų automobilio defektų pašalinimas kainuotų ne nurodomą paraiškoje 165,86 Eur sumą, bet kainuotų brangiau. Iš paraiškos (el. b. 1 t. b. l. 8) matyti, kad netinkamai pritvirtinto amortizatoriaus, stabdžių apsaugos, galinės kryžmės defektai šalinami atliekant tik detalių virinimo ir šaltkalvystės darbus. Šios aplinkybės paneigia ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, kad nustatytų automobilio defektų šalinimo kaina gali būti didelė ir tai sudaro pagrindą ieškovui atsisakyti nuo automobilio pirkimo pardavimo sutarties CK 6.334 straipsnio1 dalies 4 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija kritiškai vertina Teismo ekspertizės aktą ir jame padarytas išvadas (popierinės bylos 1 t. b. l. 80-116), kadangi ekspertizė atlikta tik po metų ir trijų mėnesių nuo ginčijamos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. 2017-07-21 ekspertizės akte yra nustatyti šie automobilio defektai: prarūdijusi vieno rato stabdžių disko purvasarginė apsauga, kliba priekinio rato apatinis šarnyras, išlūžęs dešinės pusės rato amortizatorius tvirtinimas, subyrėjusi galinio tilto kardano kryžmė, prarūdijęs automobilio kėbulo dugnas (popierinės b. 1 t. b. l. 83). Tokie automobilio defektai teisėjų kolegijos vertinimu negalėjo būti automobilio pirkimo pardavimo metu, kadangi įvertinus eksperto konstatuotus defektus 2017-07-21 datai, automobilis yra nevažiuojantis. Ekspertizės akte nustatyti automobilio defektai negalėjo egzistuoti automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, nes eksperto nustatyti defektai yra pernelyg akivaizdūs, kad jų ieškovas būtų nepastebėjęs. Akivaizdu, kad ieškovas automobiliu naudojosi visą laikotarpį iki ekspertizės atlikimo, todėl eksperto aprašyti defektai atsirado po to, kai jį nupirko ieškovas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ekspertizės akte neatsakyta į klausimą, kokius defektus automobilis Suzuki turėjo 2017-04-17 dieną (popierinės b. 1 t. b. l. 84, antra pastraipa). Teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, jog atsakovas pardavė savo reikmėms naudotą ir valdytą automobilį, tai nėra atsakovo verslas, todėl atsakovas nelaikytinas automobilių pardavimo srities profesionalu, kuriam turėtų būti taikomas didesnis atsargumo, atidumo ar rūpestingumo standartas, t. y. ieškovas savo rizika pirko automobilį iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Šios aplinkybės eliminuoja pardavėjo atsakomybės prezumciją ir griežtesnius profesionalaus pardavėjo atsakomybės standartus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas neįrodė, kad pirkimo pardavimo metu atsakovui buvo perduotas netinamos kokybės daiktas (CK 6.333 straipsnio 1–4 dalys). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės ir trūkumų klausimus, šalių atsakomybės už netinkamos kokybės daikto pardavimą nustatymo pagrindus ir procedūras, netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl be pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo priėmė sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.333 straipsnis, 6.334 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodomų motyvų pagrindu sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Nustatyta, kad už apeliacinį skundą atsakovas yra sumokėjęs 34 Eur žyminį mokestį (el. b.1 t. b. l. 187, 189). Apeliacinį skundą patenkinus, atsakovui iš ieškovo priteistina 34 Eur suma.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti.
Byloje priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.
Priteisti E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 34 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.