Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-02-26 · Civilinė byla Nr. e2-379-587/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-26Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-26
Bylos Nr.
e2-379-587/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19050-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Atsakovas
A. E.
Ieškovas
E. L., J. L.
Kategorijos
  • 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-379-587/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19050-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Žemaitienė,sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,

dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui S. K., atsakovui A. E., jo atstovui A. E., nedalyvaujant ieškovams E. L., J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. L. bei J. L. ieškinį atsakovui A. E. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ieškinyje nurodė bei atstovas posėdžio metu paaiškino, kad 2016-12-16 Edgaras ir J. L. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su A. E. pagal skelbimą internetiniame portale www.autoplius.lt 2016 m. talpintą skelbimą, kuriame buvo parduodamas automobilis Volvo XC60. Tokiu būdu buvo įsigytas 2013 m. birželio mėnesį pagamintas juodos spalvos automobilis Volvo XC60, kurio VIN (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), rida 78300 km. Už automobilį ieškovai sumokėjo atsakovui 22.900,00 Eur. Automobilis buvo pirktas šeimos reikmėms, juo naudojosi abu ieškovai, kurį užregistravo valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. sausio mėnesį, kuomet ką tik po automobilio įsigijimo, buvo pavogti automobilio priekiniai žibintai, ieškovai autorizuotoje Volvo įmonėje „Sostena" užsakė naujus, būtent 2013 metų modeliui pagamintus naujus žibintus, kurie buvo užsakyti pagal automobilio VIN kodą. Gavus naujus žibintus vasario mėnesį, paaiškėjo, kad jie netinka šio automobilio kėbului. Pradėjus aiškintis, buvo nustatyta, kad šiam automobiliui tinka naujesnio modelio (gaminamo nuo 2014 metų) žibintai. Tuomet teko užsakyti, naujus, 2014 metų laidos automobiliui tinkančius priekinius žibintus. Ieškovams jau tuomet kilo įtarimas, kad kažkas buvo ne taip su įsigytu automobiliu.

2017 m, birželio mėnesį užsidegė informacinės automobilio borto kompiuterio lemputės, rodančios daugybę technikos gedimų ir klaidų. Dėl to buvo nuspręsta automobilį apžiūrėti pas specialistus, kuomet paaiškėjo, jog automobilio kėbulas yra dviejų ar daugiau skirtingų automobilių, nes jis po didžiulio autoįvykio galimai buvo suvirintas iš kelių dalių.

2017 m. liepos mėnesį Ieškovai bandė susisiekti su atsakovu, tačiau to nepavykus padaryti, 2017-07-27 pateikė raštą atsakovui, kuriame nurodė automobilio trūkumus, tačiau atsakovas į situaciją nereagavo.

2017-08-24 automobiliui Volvo XC60 ((duomenys neskelbtini)), valst. nr. (duomenys neskelbtini), autorizuotame servise „Sostena“ buvo atlikta mechaninė ir kompiuterinė oro pagalvių patikra. Buvo nustatyti šie matomi defektai: 1) kairiame statramstyje, vairuotojo pusėje yra nepajungtas diržo įvaržos įtaisas. Vietoje jo, į elektros grandinę pajungta elektrinė varža. Toks elektrinės varžos pajungimas leidžia „apgauti“ pagrindinį automobilio valdymo kompiuterį, ir kompiuteris nerodo, jog nėra saugos pagalvių; 2) kairėje, sėdynės apatinėje dalyje yra nepajungtas diržo įtempiklis. Tai padaryta dėl to, jog pagrindinis automobilio valdymo kompiuteris nerodytų, kad nėra saugos pagalvių; 3) kairėje pusėje nėra šoninės stogo oro pagalvės, priekiniame statramstyje likusi medžiaginė jos tvirtinimo dalis; 4) dešinėje pusėje nėra šoninės stogo oro pagalvės; 5) dešinėje pusėje, sėdynės apatinėje dalyje nepajungtas diržo įtempiklis, jo jungtis išardyta ir elektros grandinėje pajungta elektrinė varža; 6) automobilio žibintai ir bamperis uždėti nuo atnaujinto modelio, kuris gaminamas nuo 2014 metų. Akivaizdu, kad žibintai ir bamperis buvo pakeisti po didelio autoįvykio.

Preliminari šių trūkumų (gedimų) pataisymo kaina yra 2836,47 Eur.

Ieškovai 2017-09-06 užsakė automobilio Volvo XC60 ((duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), DNA ataskaitą Nr. 151579224, kurioje aiškiai nurodyti autoįvykiai ir pažeidimai, kurie įvyko su šiuo automobiliu per visą jo eksploatavimo istoriją. DNA ataskaita aiškiai nurodo, kad 2013-09-16 automobilis yra patyręs didžiulę avariją, po kurios atsiradusi žala automobiliui buvo 56.433,00 LT (16.344,14 Eur). Akivaizdu, kad atsakovas, valdydamas daiktą ir prieš parduodant jį ieškovams, puikiausiai žinojo apie smarkiai sugadintą daiktą bei, galbūt, pats jį sumontavo iš kelių dalių. Tačiau, automobiliui nefunkcionavus taip, kaip turi jis veikti, atsakovas nusprendė daikto atsikratyti ir parduoti jį kaip puikios būklės automobilį, kaip ir aprašė jį skelbime internetiniame portale www.autoplius.lt. LR CK 6.333 str. l d. numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusiu iki daiktu perdavimo. Ieškovai pateikė įrodymus, kad atsakovas žinojo apie daikto trūkumus iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir apgaulės būdu nusprendė jo atsikratyti. Šiuo atveju, automobilis ne tik neatitiko charakteristikų, atsakovo nurodytame skelbime internetiniame portale www.autoplius.lt, bet tuo pačiu ir kėlė grėsmę asmenų saugumui bei neatitiko LR ir ES teisės aktams, kuomet yra neužtikrinamas saugus automobilių eismas bei keliams pavojus asmenų gyvybei, nes jame neveikė saugos diržų ir oro pagalvių sistema. Ieškovai, mokėdami didelius pinigus, pasitikėjo informacija, esančia skelbime ir niekaip negalėjo žinoti, kad automobilyje nėra oro pagalvių, SRS saugos sistemos bei, kad saugos diržai neužtikrina visų saugumo funkcijų. Ieškovai pirko apynaujį trejų metų automobilį, su nedidele rida, pagrįstai tikėdamiesi, kad jame yra visos šiuolaikiškos komforto ir saugos priemonės, mokėjo nemažą kainą, pasitikėjo pardavėjo skelbime nurodytu automobilio savybių aprašymu. Atsakovas turėjo perduoti ieškovams daiktą, aprašytą skelbime – kokybišką be defektų 2013 m. VOLVO, o ne kelių mašinų lydinį, kuriam trūksta kai kurių būtinų dalių.

CK 6.163 str. 4d. įtvirtinta būtinybė atskleisti informaciją. Atsakovas tiek komerciniame pasiūlyme (oferta), tiek ir sudarant su ieškovais rašytinę pirkimo - pardavimo sutartį, žodžiu nurodė, kad automobilis yra be jokių defektų, kaip naujas. Pardavėjas nuslėpė faktą, jog automobilis buvo po didelės avarijos ir tinkamai nesutvarkytas. Kadangi atsakovas viešai nepateikė sutarčiai sudaryti reikalingos esminės informacijos, tai pripažintina, jog jis pažeidė ir ikisutartiniams santykiams taikytiną sąžiningumo principą (CK 6.163 str. 1, 4d.).

Atsakovas nuslėpė daikto trūkumus ir apgaulės būdu pardavė automobilį. Atsakovui informavus apie tikrąją daikto situaciją, ieškovai jokiais būdais nebūtų sudarę pirkimo - pardavimo sutarties. Ieškovai, net ir sužinoję tikruosius daikto trūkumu, nebūtų svarstę įsigyti daikto mažesne kaina, nes parduodamas daiktas nebuvo 2013 m. VOLVO, o kelių, skirtingų metų laidų, suvirintų automobilių lydinys.

Sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Esant esminiams daikto trūkumams ir pardavėjo nesąžiningumui, toks sandoris yra negaliojantis ab initio. Esant nesąžiningai sandorio šaliai pirkimo - pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ab initio ir taikyta restitucija sumokant ekvivalentą pinigais. Ieškovai gražina automobilį Volvo XC 60 atsakovui, o atsakovas savo ruožtu 22.900,00 Eur.

Be turtinės žalos šiame ginče ieškovai patyrė ir neturtinę žalą, kurią kildina iš atsakovo veiksmų, tokių kaip: tyčiniai daikto trūkumų slėpimas, vengimas bendrauti, nesąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose. Neturtinę žalą šiuo atveju sudaro: ieškovų nepatogumai negalint naudotis brangiai įsigytu daiktu pagal paskirtį, nuolatinės patikros automobilių servise, dvasinis sukrėtimas, kuomet paaiškėjo, jog nusipirktas daiktas yra ne 2013 m. automobilis Volvo XC60 - o iš kelių automobilių dalių surinktas daiktas, dvasinis sukrėtimas, kuomet paaiškėjo, jog nusipirktas daiktas yra patyręs didelę avariją, pažeminimas, kurį ieškovams sukėlė atsakovas savo elgesiu nereaguodamas į pateiktą pretenziją, ieškovų dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kuomet teko vykti į įvairias įstaigas aiškintis dėl daikto kilmės, laikas sugaištas vaikštant pas teisininkus.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei pažeminimus, kuriuos kiekvienas iš ieškovų vertina po 500 Eur.

Prašo pripažinti negaliojančia 2016-12-16 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp E. L. ir A. E. bei taikyti restituciją – ieškovams grąžinant 22900 Eur, o atsakovui automobilį Volvo; priteisti iš atsakovo turtinę žalą - 54,90 Eur; priteisti iš atsakovo neturtinę žalą abiem ieškovams, kiekvienam po 500 Eur, viso 1000 Eur; priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo visas teismo ir atstovavimo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė bei jis bei atstovas posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškovų ieškinyje nurodytais reikalavimais, mano, kad jie yra nepagrįsti, dėl ko atmestini.

2016 m. gruodžio mėn. atsakovas į automobilių skelbimų portalą www.autoplius.lt patalpino jam priklausiusio automobilio Volvo XC60, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gamybos, pirmosios registracijos data 2013 m. birželio mėn., juodos spalvos, skelbimą. Atsakovas buvo antrasis automobilio savininkas, jį eksploatavęs daugiau nei 3 metus. Automobiliu iki jo pardavimo momento ieškovams buvo nuvažiuota 78 300 km., iš kurių 57 300 km nuvažiavo pats atsakovas. Pardavimo metu automobilis turėjo dar 1 m. ir 6 mėn. galiojančią techninę apžiūrą.

Atsakovui žinoma aplinkybė, jog automobilis 2013 m. buvo patekęs į autoįvykį, kurio metu paviršutiniškai buvo apgadinta automobilio priekinė dalis. Po autoįvykio automobilis nebuvo pripažintas netinkamu naudoti, todėl pakeitus autoįvykio metu pažeistas kėbulo detales (priekinius žibintus, priekinį bamperį, priekines groteles, kapotą) bei smūgio metu suveikusias saugos oro pagalves (SRS sistemos komponentus, saugos diržų elementus) automobilio būklė buvo atstatyta į iki autoįvykio buvusią būklę. Atstatant ir remontuojant Automobilį buvo panaudotos brangesnės ir modernesnės atnaujinto modelio, gaminto nuo 2014 m., kėbulo dalys, t.y. žibintai, priekinis bamperis, kapotas, priekinės grotelės. Tokiu būdu automobilis buvo iš esmės pagerintas, kadangi jame buvo sumontuoti pažangesni ir naujesnio modelio priekiniai žibintai, atnaujinta vizualinė kėbulo išvaizda.

Patalpinus automobilio skelbimą internete su atsakovu susisiekė ieškovas, kuris su sutuoktine 2016-12-15 atvyko apžiūrėti automobilio. Pirminės apžiūros metu ieškovui iš karto buvo paaiškinta, jog parduodamas automobilis yra 2013 m. gamybos, tačiau, kadangi jis 2013 m. buvo patekęs į autoįvykį, kurio metu buvo pažeista priekinė automobilio dalis, dėl šios priežasties, atstatant automobilį į iki autoįvykio buvusią būklę buvo sumontuotos atnaujinto modelio, gaminto nuo 2014 m., kėbulo dalys. Taigi aplinkybė, jog automobilio priekinė dalis yra atnaujinto modelio buvo akivaizdi (parduodamas automobilis buvo 2013 m. gamybos modelio, o jo priekinė dalis atrodė, kaip nuo 2014 m. gaminamo modelio). Atsakovas iškart atskleidė ieškovui priežastis, dėl kurių tokie remonto ir pagerinimo darbai buvo atlikti.

Ieškovas dar 2016-12-15 nuvyko su perkamu automobiliu į jo paties pasiūlytą autoservisą, esantį Aleksoto mikrorajone. Automobiliui buvo atlikta išsami patikra, diagnostine aparatūra patikrintos elektros sistemos, jų funkcionalumas, parametrų istorija, bei vizualiai apžiūrėtas pats automobilis, dar kartą aptartos aplinkybės, susijusios su atnaujinto kėbulo dalių panaudojimu, tačiau jokių gedimų, trūkumų ar defektų nebuvo nustatyta. Po šio patikrinimo ieškovas automobilį išbandė, atidžiai apžiūrėjo ir nurodė, jog jis jam iš esmės yra tinkamas, tik prieš pirkdamas jis dar norėtų automobilį patikrinti oficialaus Volvo atstovo „Sostena“ servise. Atsakovas neprieštaravo, kad automobilis ieškovo pasirinkimu būtų apžiūrimas autorizuotame servise, tačiau tą pačią dieną to padaryti buvo neįmanoma, nes praktiškai buvo pasibaigę Volvo atstovo „Sostena“ darbo valandos. Dėl šios priežasties, šalys susitarė sekančia dieną vykti į ieškovo pasirinktą autorizuotą Volvo servisą „Sostena“.

2016 m. gruodžio 16 d. atsakovas susitiko su ieškovu „Neste“ degalinėje Ramučių mikrorajone. Jį atvežė kažkoks draugas ir paliko. Ieškovas dar kartą apžiūrėjo automobilį ir paklaustas ar važiuosime į Sosteną atsakė, kad skambinosi, bet Sostenoje nėra laisvo laiko apžiūrai. Įvertinęs susidariusią situaciją, ieškovas nusprendė, kad automobilis jam yra tinkamas. Ieškovas jokių pretenzijų dėl to, kad automobilis buvo patekęs į autoįvykį nereiškė, priešingai, tą aplinkybę, jog jį remontuojant buvo panaudotos atnaujinto modelio dalys vertino kaip privalumą, kadangi nors faktiškai ieškovas ketino įsigyti 2013 m. gamybos automobilį, tačiau jo išvaizda buvo kaip kur kas brangesnio atnaujinto modelio, gaminto tik nuo 2014 m. Šalys tą pačią dieną sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo už 22 900 Eur sumą įsigijo automobilį. Pažymėtina, jog šalys bendru sutarimu automobilio pirkimo-pardavimo sandorį įformino senos formos pavyzdinėje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią ieškovas įregistravo VĮ „Regitra“.

Šalies argumentai

Ieškovas turėjo nurodyti ne tik parduoto automobilio trūkumą (-us), bet ir pagrįsti kad jie atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo ir apie šiuos trūkumus ieškovams nebuvo ir negalėjo būti žinoma automobilio perdavimo metu.

Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Aplinkybė dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Tarp šalių sudaryta ne naujo, o naudoto automobilio pirkimo pardavimo sutartis. Akivaizdu, jog pirkdamas naudotą daiktą – automobilį, pirkėjas prisiima didesnę riziką, turi būti rūpestingesnis ir atsargesnis. Nagrinėjamoje situacijoje automobilis yra naudotas, jo pardavimo metu jam jau nebebuvo taikoma gamintojo garantija. Atsižvelgiant į tai, naudotam automobiliui negali būti taikomos tokios pačios kokybės ir garantijos nuostatos, kaip naujam automobiliui.

Aplinkybė, jog automobilis 2013 m. buvo patekęs į autoįvykį buvo atskleista ieškovui dar pirminės apžiūros metu, jis su šiuo faktu sutiko, automobilį išbandė, nusprendė patikrinti pas savo pasirinktus meistrus, kurie apžiūros metu taip pat nustatė bei patvirtino, jog automobilio priekinė dalis yra sumontuota nuo atnaujinto modelio, o galiausiais jį ir įsigijo. Prieš įsigyjant automobilį ieškovui buvo atskleista kokios dalys po autoįvykio buvo pakeistos: priekiniai žibintai, priekinis bamperis, priekinės grotelės, kapotas, SRS sistemos komponentai (saugos pagalvės, saugos diržų elementai). Automobilis apžiūros metu buvo patikrintas ieškovo pasirinktų meistrų ir jokių gedimų, trūkumų ar defektų nebuvo nustatyta. Pažymėtina, jog autoįvykio metu automobilis buvo pažeistas tik paviršutiniškai, tuo tarpu automobilio rėminė konstrukcija buvo nepažeista, dėl šios priežasties, automobilis nebuvo pripažintas netinkamu naudoti. Pats faktas, jog automobilis buvo patekęs į autoįvykį po kurio buvo kokybiškai suremontuotas ir atstatytas į pirminę būklę nereiškia, jog jis yra su trūkumais ar netinkamas naudoti. Nesutinka su ieškovų ieškinyje nurodytais nepagrįstai teiginiais, jog jiems nebuvo žinoma aplinkybė apie autoįvykį bei remontui panaudotas atnaujinto modelio kėbulo dalis.

Taip pat nesutinka su ieškovų visiškai nepagrįstais ir hiperbolizuotais teiginiais, jog neva automobilio „kėbulas yra dviejų ar daugiau skirtingų automobilių“, „suvirintų automobilių lydinys“.

Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovų teiginiais, jog jiems dar prieš įsigyjant automobilį nebuvo žinomas faktas dėl autoįvykio ir atliktų remonto darbų.

Skirtumai tarp neatnaujinto ir atnaujinto modelių yra akivaizdūs, matomi plika akimi ir tam nereikia jokio specialaus tyrimo. Šie skirtumai, kaip ir pats autoįvykio faktas, buvo aptartas automobilio apžiūros metu, kuri buvo atlikta pas ieškovo pasirinktus meistrus. Atsakovas automobilio apžiūrų ir pardavimo metu jokiu būdu negalėjo nuslėpti šių skirtumų, o ieškovai jų nepastebėti. Net ir tuo atveju, jei kaip, kad teigia ieškovai, neva atsakovas jiems nebuvo atskleidęs aplinkybių apie autoįvykį, ieškovams apžiūrint 2013 m. modelio automobilį turėjo kilti visiškai natūralus klausimas dėl kokių priežasčių parduodamas automobilis atrodo, kaip atnaujintas modelis. Taigi atsakovas ieškovams perleido techniškai tvarkingą ir visus saugumo reikalavimus atitinkantį automobilį, kuriuo ieškovai naudojosi daugiau kaip 8 mėnesius ir jį intensyviai eksploatavo.

Visuotinai yra žinoma, jog atsitiktiniuose garažuose (servisuose) nėra užtikrinama nei atitinkama darbų kokybė, nei automobilio (detalių) saugumas, dėl šios priežasties, labai tikėtina, jog automobilis galėjo būti „patobulintas“, išimant ir atjungiant brangius saugumo sistemos komponentus, dar iki jo pristatymo 2017 m. rugpjūčio 24 d. į autorizuoto atstovo servisą. Priešingu atveju lieka neaišku dėl kokių priežasčių Ieškovai, jei dar 2017 m. sausio mėn. iš tiesų abejojo automobilio tinkamumu, jo visų pirma netikrino pas autorizuotą atstovą, o nugabeno pas neįvardintus „specialistus“, tik po kurių „kompetentingos“ apžiūros ir praėjus apie 2 mėnesių laikotarpiui buvo pristatytas pas autorizuotą atstovą. Tokie ieškovų veiksmai suteikia pagrindą manyti, jog ieškovai yra nesąžiningi ir piktnaudžiauja savo, kaip pirkėjų, teisėmis bei siekia susigrąžinti pinigus už jiems perleistą kokybišką daiktą, kuriuo pakankamai ilgą laiką intensyviai naudojosi.

Šalies argumentai

Ieškovai ieškinyje nurodo, jog 2017 m. sausio mėn. iš Automobilio buvo pavogti priekiniai žibintai, be to Ieškovai teigia, jog Automobilyje neveikia City Safety sistema, nors kaip matyti iš į bylą pateikto 2017 m. rugpjūčio 24 d. „Sostena“ automobilio apžiūros akto, tokio pobūdžio gedimas net nebuvo užfiksuotas. Pažymėtina, jog Automobilio pirminių patikrų bei pardavimo metu minėta sistema veikė, jokių pretenzijų dėl jos funkcionalumo nereiškė nei pats Ieškovas, nei Automobilį tikrinę jo pasirinkti meistrai. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, viena vertus, darytina išvada, jog City Safety sistema, kurios sensoriai ir davikliai yra sumontuoti automobilio priekyje, galėjo būti sugadinta lempų vagystės metu, antra vertus, oficialaus atstovo akte toks gedimas apsikritai nėra užfiksuotas, dėl ko apskritai abejotina ar jis realiai egzistavo Automobilio eksploatacijos metu.

Iš Ieškovų į bylą pateikto rašytinio įrodymo Autodna ataskaitos turinio, grafa „Pažeidimų istorija“, matyti, jog automobiliui tris kartus buvo užfiksuoti pažeidimai: 2013 m. rugsėjo 16 d. (autoįvykis), 2017 m. sausio 30 d. (žibintų vagystė) ir 2017 vasario 23 d. Pažymėtina, jog nuo to momento, kai automobilis perėjo ieškovų dispozicijon, pažeidimai jam buvo užfiksuoti net 2 kartus. Kaip galima suprasti iš ieškinio turinio 2017 m. sausio 30 d. pažeidimai turėtų būti susiję su žibintų vagyste, tačiau apie vėliau sekusį 2017 vasario 23 d. pažeidimą, sukėlusį preliminarią 3 082,00 Eur dydžio žalą, ieškovai ieškinyje neužsimena. Taigi, lieka neaišku kokiomis sąlygomis ieškovai eksploatavo automobilį, kur jį remontavo bei prižiūrėjo, taip pat kokie įvykiai buvo nutikę su automobiliu, kuomet jis buvo ieškovų dispozicijoje. Atsakovo įsitikinimu, ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina faktą, jog ieškovai šioje situacijoje elgiasi nesąžiningai, nutyli bylai reikšmingas aplinkybes ir bando pasinaudoti įstatymo garantuojamomis pirkėjų teisėmis, tokiu būdų grąžinti intensyviai eksploatuotą automobilį atsakovui.

Atsakovo įsitikinimu, ieškovai jokiais byloje esančiai įrodymais neįrodė, jog jiems nebuvo atskleistas akivaizdus faktas apie autoįvykį. Ieškovų šioje byloje prašoma taikyti teisių gynimo priemonė – pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas – šiuo atveju yra neproporcinga ir netaikytina.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodo, jog dėl tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei pažeminimus, kuriuos kiekvienas vertino po 500 Eur. Tačiau Ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jų nurodomos neturtinės žalos dydį. Dar daugiau, ieškovai neįrodė, jog apskritai patyrė kažkokius išgyvenimus, nepatogumus ar juo labiau pažeminimą. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškinį prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje nustatytos aplinkybės bei teismo argumentai.

Nustatyta, kad 2016-12-16 ieškovai E. L. ir J. L. sudarė nenaujos, 2013 m. laidos transporto priemonės Volvo XC 60, juodos spalvos pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu A. E. (1 t. b.l. 20) pagal skelbimą internetiniame portale www.autoplius.lt, kuriame buvo parduodamas automobilis Volvo XC60, kurio VIN (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), rida 78300 km. Už automobilį ieškovai sumokėjo atsakovui 22.900,00 Eur. Dėl to ginčo byloje nekyla. Perkant automobilį jis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, tai matyti iš 1 t. b.l. 15. Skelbimas pateiktas byloje (1 t. b.l. 47, 48). Kaip matyti iš Autodna informacijos sugeneruotos 2017-06-11, automobilis turėjo 3 pažeidimus (1 t. b.l. 12, 15). Sprendžiant iš nurodomos sumos (56433.00 Lt, t.y. apie 16357.00 Eur ) 2013-09-16 užfiksuoto įvykio metu apgadinimai buvo stambesnio masto nei kiti du, lėšas išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ (1 t. b.l. 103). Antrasis pažeidimas buvo 2017-01-30, savininkais jau būnant ieškovams, t.y. automobilio žibintų vagystė, dėl to ginčo nėra. Taip pat nurodyta, kad buvo trečiasis pažeidimas 2017-02-23, kurio suma 3082 Eur, koks tai pažeidimas byloje įrodymų ieškovai nepateikė. Kaip matyti pirmasis automobilio savininkas buvo ne atsakovas, o R. K., atsakovas automobilio savininku tapo 2013-10-23 (1 t. b.l. 106, 107). Kaip matyti atsakovas po automobilio pirkimo iki pardavimo ieškovams jį eksploatavo apie tirs metus. Byloje pateikta ginčo automobilio žalos byla sudaryta po įvykio įvykusio 2013-09-06, kurio kaltininkas buvo prieš tai buvęs automobilio savininkas R. K. (1 t. b.l. 111-115). Kaip matyti iš pranešimo (1 t. b.l. 119), 2013-05-23 automobilis pirktas už 113.013,91 Lt plius 23733 Lt PVM suma. Besąlyginė išmoka po 2013-09-06 autoįvykio draudimo buvo išmokėta 67.700 Lt (1 t. b.l. 131). Iš skelbimo parduodant automobilį (1 t. b.l. 47, 48) matyti, kad jame nurodyta, jog galima pasinaudoti automobilio VIN patikros vieša informacija. Skelbime apie automobilį buvo nurodoma įprasta informacija dedama į skelbimus – rida, duomenys apie variklį ir kiti techniniai parametrai. Iš Techninės apžiūros paieškos rezultatų pateiktų byloje (1 t. b.l. 186) matyti, kad 2016-12-22 ginčo automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, techninės apžiūros išvadoje nurodyta – be trūkumų. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad 2013 metų laidos analogiško automobilio vidutinė kaina 2016 metais 12 mėn. buvo apie 26970.00 Eur (1 t. b.l. 185), t.y. 4000 Eur mažesnė negu mokėjo ieškovai.

Byloje yra pateiktas 2017-08-24 automobilio apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad 2017-08-24 ginčo automobiliui buvo atlikta mechaninė ir kompiuterinė patikra. Buvo nustatyti šie matomi defektai: kairiame statramstyje, vairuotojo pusėje yra nepajungtas diržo įvaržos įtaisas, vietoje jo į elektros grandinę pajungta elektrinė varža; kairėje, sėdynės apatinėje dalyje yra nepajungtas diržo įtempiklis, kairėje pusėje nėra šoninės stogo oro pagalvės, priekiniame statramstyje likusi medžiaginė jos tvirtinimo dalis; dešinėje pusėje nėra šoninės stogo oro pagalvės, dešinėje pusėje, sėdynės apatinėje dalyje nepajungtas diržo įtempiklis, jo jungtis išardyta ir elektros grandinėje pajungta elektrinė varža; toks automobilio remontas neatitinka gamyklinių standartų. Šį aktą surašė UAB „Sostena“ serviso priėmėjas J. S. (1 t. b.l. 29). Buvo surašytas serviso pasiūlymas kuriame nurodyta, kad pašalinti minėtus defektus, reikėtų 2836,47 Eur sumos (1 t. b.l. 30,31).

Ieškovo prašymu teismas paskyrė byloje atlikti ginčo automobilio techninę ekspertizę, kurią atliko BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ ekspertas V. V. (2 t. b.l. 8-10)

Ekspertizės atsakymai į pateiktus klausimus:

1. Ar transporto priemonės „Volvo“ XC60, kurio ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), automobilio kėbulas yra suvirintas iš dviejų ar daugiau skirtingų metų laidų ir/ar skirtingų modelių automobilių dalių?

Automobilio „Volvo“ XC60, kurio ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), kėbulas nėra suvirintas iš dviejų ar daugiau skirtingų metų laidų modelių automobilių dalių. Pakeisti priekinis bamperis, variklio dangtis ir žibintai. Kad pakeistas bamperis rodo jo tvirtinimo vietų prie kėbulo nesutapimas (žr. Priedas Nr. 1; 3, 4 foto). Variklio dangtis neturi glaistymo vietų, o dažų sluoksnio storis apie 0,121 mm. Tai taip vadinamas „vieno dažymo“ dažų sluoksnio storis. Taigi, dangtis tikėtina yra pakeistas nauju. Dešinys priekinis sparnas nekeistas, bet yra glaistytas ir perdažytas. Storis sparno apačioje siekia 1,097 mm, aukščiau – 0,817 mm, viršuje - 0,212 mm. Kairio sparno – 0,165 mm. Dažų sluoksnio storis automobilio priekyje, o vėliau ir viso kėbulo buvo matuojamas naudojant prietaisą EMS (žr. Priedas Nr. 1; 5 foto).

2. Ar visos dalys, nurodytos AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonės techninės apžiūros akte prie žalos bylos Nr. 1395773 (taip pat papildomame apžiūros akte) (el. bylos kopija, b. 1.53-56) kaip keičiamos:

a) (t.y. vairuotojo saugos pagalvė (vairo), keleivio saugos pagalvė (priekinė dešinės pusės), vairas, prietaisų panelis, stogo apmušimas;

b) saugos pagalvės kairės pusės stoge, saugos pagalvės dešinės pusės stoge, variklio gaubtas, priekinis bamperis;

c) priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis viršutinis panelis;

d) radiatoriaus rėmas, radiatoriaus laikiklis, oro aušinimo radiatorius, priekinis dešinės pusės žibintų apiplovimas, dešinės pusės priekinis posparnis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparno laikiklis;

e) priekinis dešinės pusės lonžeronas, priekinis kairės pusės lonžeronas, garso signalai 2 vnt, priekiniai dienos šviesos žibintai (2 vnt.), priekinio bamperio laikikliai, durų apdaila (priekinės dešinės pusės) ir t.t., keistos ar remontuotos?

a) Kita vairuotojo saugos pagalvė vietoj iššovusios įstatyta į kitą naudotą vairoratį (žr. Priedas Nr. 1; 6 foto) ne į naują, bet j naudotą (žr. Priedas Nr. 1; 7 foto). Tai matosi pagal naudotų automobilių detalių prekybos vietoje ant jo padarytus užrašus. Keleivio (dešinės pusės) saugos pagalvė tikėtina, buvo įstatyta kartu su pakeista naudota prietaisų panele (žr. Priedas Nr. 1; 8 foto). Matomi negamykliškai sujungti laidai (žr. Priedas Nr. 1; 9 foto), nėra pažymų apie saugos pagalvių suveikimo sistemos perprogramavimą, todėl yra maža tikimybė, kad įvykus autoįvykiui saugos pagalvės suveiks, stogo apmušimas nekeistas;

saugos pagalvių ir kairės pusės ir dešinės pusės stoge nėra (žr. Priedas Nr. 1; 10, 11 foto), variklio gaubtas naujas, priekinis bamperis – naudotas;

b) priekiniai žibiniai nauji (juos pakeitė pats ieškovas), priekiniai sparnai nebuvo keisti, dešinys glaistytas ir perdažytas, priekinė viršutinė panelė nepakeista;

c) radiatoriaus rėmas, radiatoriaus laikiklis, oro aušinimo radiatorius, priekinis dešinės pusės žibintų apiplovimas, dešinės pusės priekinis posparnis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparno laikiklis – niekas nepakeista (žr. Priedas Nr. 1; 12-15 foto);

d) priekinis dešinės pusės lonžeronas buvo sulenktas, todėl suvirintas jo galas (žr. Priedas Nr. 1; 16, 17 foto), priekinis kairės pusės lonžeronas mažiau buvo sulenktas, todėl jis atstatytas į vietą be suvirinimo, garso signalai 2 vnt. – naudoti, priekiniai dienos šviesos žibintai (2 vnt.) įstatyti su naudotu priekiniu bamperiu, naujo modelio priekinio bamperio laikikliai nesutampa su esamais laikikliais, todėl dalinai nepritvirtinti (žr. Priedas Nr. 1, 3, 18 foto), priekinės dešinės pusės durys glaistytos ir perdažytos.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad kairiajame statramstyje yra atjungta jungtis, per kurią duodamas signalas saugos diržo įtempimo sistemai staigiai įtempti diržą, vietoj to, siekiant apgauti automobilio kompiuterį, įlituota elektrinė varža (žr. Priedas Nr. 1, 21-23 foto), po vairuotojo sėdyne atjungta elektros jungtis sietina su saugos pagalvių suveikimu (žr. Priedas Nr. 1, 24 foto).

3. Ar visos dalys, nurodytos AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonės techninės apžiūros akte prie žalos bylos Nr. 1395773 (taip pat papildomame apžiūros akte) (el. bylos kopija, b. 1. 53-56) kaip remontuojamos (ratų geometrijos reguliavimas, priekinės važiuoklės deformacija, kėbulo karkaso deformacija, stoglangiai, priekinės dalies deformacija ir t.t.) yra suremontuotos?

Nėra dokumentų įrodančių, kad buvo atliktas ratų geometrijos reguliavimas, priekinės važiuoklės ir kėbulo karkaso deformacijos matavimai. Pagal priekinių ratų tolygų dėvėjimąsi (žr. Priedas Nr. 1; 3, 19, 20 foto) ir ieškovo pasakytus žodžius apie tai, kad „automobilis lengvai vairuojamas ir jo netraukia nei į vieną pusę“, galima manyti, kad ratų geometrija atitinka techninius reikalavimus.

4. Ar pakeistos automobiliui detalės atitinka gamintojo ir atitikties gamintojo reikalavimus?

Nustatyta, kad automobilyje „Volvo“ XC60 buvo pakeista naujomis, atitinkančiomis gamintojo reikalavimus detalėmis tik priekiniai žibintai ir variklio gaubtas.

5. Ar yra pateiktas atkuriamąjį remontą atlikusios (-ių) įmonės dokumentas (-ai), kuriame (-iuose) būtų patvirtinta, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga?

Pateiktos bylos medžiagoje nėra dokumentų apie automobilio „Volvo“ XC60,Ž remontą atlikusias įmones, taip pat nėra dokumento, kuriame (-iuose) būtų patvirtinta, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir nepavojinga žmonių sveikatai bei saugumui.

6. Ar yra pateikta techninė dokumentacija, susijusi su atliktu remontu (nuotraukos, kuriose matyti atlikto remonto technologinis procesas, atliktų remonto operacijų sąrašas ir jų apimtis, kiti dokumentai, susiję su atliktu transporto priemonės remontu ir jo eiga)?

Pateiktos bylos medžiagoje nėra dokumentų susijusių su atliktu automobilio „Volvo“ XC60 remontu, nuotraukų, kuriose matytųsi atlikto remonto technologinis procesas taip pat nėra. Nėra ir kitų dokumentų kaip: atliktų remonto operacijų sąrašas, darbų apimtys, remonto eiga.

7. Ar yra pateikta atkuriamąjį remontą atlikusios įmonės pažyma su išvada dėl transporto priemonės kėbulo (rėmo) geometrijos parametrų atitikties gamintojo reikalavimams ir priėjo pridėtas matavimo protokolas?

Pateiktos bylos medžiagoje nėra nei dokumentų, nei protokolo, kad automobilio „Volvo“ XC60 atkuriamojo remonto metu būtų atlikta transporto priemonės kėbulo (rėmo) geometrijos parametrų atitikties gamintojo reikalavimams nustatymas ir prie jo pridėtas matavimo protokolas.

8. Ar yra pateikta atkuriamąjį remontą atlikusios įmonės pažyma su išvada dėl transporto priemonės elektroninės saugos sistemų atitikties gamintojo reikalavimus?

Pateiktos bylos medžiagoje nėra pažymos su išvada, kad transporto priemonės elektroninės saugos sistemos atitinka gamintojo reikalavimams.

9. Ar ratų ir ratų ašių (ratų suvedimo, ratų išvirtimo, rato posūkio ašies išilginio posvyrio) parametrai atitinka gamintojo nustatytus reikalavimus?

Dokumento apie ratų suvedimo bei išvirtimo tikrinimą nėra. Atliekant tyrimą apsiribojome tik priekinių ratų padangų protektoriaus dėvėjimosi apžiūra (žr. Priedas Nr. 1; 3, 19, 20 foto).

10. Ar automobilyje sumontuoti žibintai atitinka Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT/EEK) taisyklės Nr. 48 reikalavimus, taikomus apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų.

Automobilyje sumontuoti žibintai atitinka Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisyklės Nr. 48 reikalavimus, taikomus apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų.

Ekspertizės aktas (2 t. b.l. 30-36).

Apibendrinant ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio „Volvo“ XC60, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) techninės ekspertizės atliktos 2018 m. liepos 19 d. UAB „Autoinžinerija“ autoservise nustatytus trūkumus, galima pasakyti, kad remontas atliktas nekokybiškai, dauguma detalių ir mazgų, apgadintų autoįvykio metu, nekokybiškai remontuoti arba palikti neremontuoti, papildomai sudarytos sąlygos apgauti automobilio saugos oro pagalvių kompiuterį, automobilis yra nesaugus ir negali būti eksploatuojamas.

Byloje taip pat pateikta Techninės apžiūros rezultatų kortelė, kurios išvadoje nurodyta, kad ginčo automobilis atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2020-05-28 (2 t. b.l. 73).

Ieškovai nurodo, kad 2017 m. sausio mėnesį, kuomet ką tik po automobilio įsigijimo, buvo pavogti automobilio priekiniai žibintai, jie autorizuotoje Volvo įmonėje „Sostena“ užsakė naujus, būtent 2013 metų modeliui pagamintus naujus žibintus, kurie buvo užsakyti pagal automobilio VIN kodą. Gavus naujus žibintus vasario mėnesį, kaip teigia ieškovai, paaiškėjo, kad jie netinka šio automobilio kėbului. Pradėjus aiškintis, buvo nustatyta, kad šiam automobiliui tinka naujesnio modelio (gaminamo nuo 2014 metų) žibintai. Ieškovai nurodo, kad jau tuomet kilo įtarimas, kad kažkas buvo ne taip su įsigytu automobiliu. 2017 m. birželio mėnesį užsidegė informacinės automobilio borto kompiuterio lemputės, rodančios daugybę technikos gedimų ir klaidų. Dėl to buvo nuspręsta automobilį apžiūrėti pas specialistus, kuomet paaiškėjo, jog automobilio kėbulas yra dviejų ar daugiau skirtingų automobilių, nes jis po didžiulio autoįvykio galimai buvo suvirintas iš kelių dalių. Prašo pripažinti negaliojančiu automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, taikyti restituciją, priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Atsakovas nurodo, kad 2016 m. gruodžio mėn. Atsakovas į automobilių skelbimų portalą www.autoplius.lt patalpino jam priklausiusio automobilio Volvo XC60, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gamybos, pirmosios registracijos data 2013 m. birželio mėn., juodos spalvos, skelbimą. Atsakovas buvo antrasis automobilio savininkas, jį eksploatavęs daugiau nei 3 metus. Automobiliu iki jo pardavimo momento ieškovams buvo nuvažiuota 78 300 km., iš kurių 57 300 km nuvažiavo pats atsakovas. Pardavimo metu automobilis turėjo dar 1 m. ir 6 mėn. galiojančią techninę apžiūrą. Atsakovui žinoma aplinkybė, jog automobilis 2013 m. buvo patekęs į autoįvykį, kurio metu paviršutiniškai buvo apgadinta automobilio priekinė dalis. Po autoįvykio automobilis nebuvo pripažintas netinkamu naudoti, todėl pakeitus autoįvykio metu pažeistas kėbulo detales (priekinius žibintus, priekinį bamperį, priekines groteles, kapotą) bei smūgio metu suveikusias saugos oro pagalves (SRS sistemos komponentus, saugos diržų elementus) automobilio būklė buvo atstatyta į iki autoįvykio buvusią būklę. Ieškinį prašo atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Kaip matyti iš surinktų byloje įrodymų atsakovas įsigijo ginčo automobilį patyrusį autoįvykį iš prieš tai buvusio savininko R. K., atsakovas automobilio savininku tapo 2013-10-23 (1 t. b.l. 106, 107). Iš surinktų byloje įrodymų taip pat matyti, kad atsakovas suremontavo automobilį ir jį eksploatavo apie tris metus, tai patvirtina automobilio ridos pasikeitimai, techninės apžiūros patikras patvirtinantys dokumentai. Nors automobilio remonto dokumentų atsakovas nurodo neturintis, tačiau akivaizdu, kad automobilis pas meistrus (kokius atsakovas negali nurodyti, nes jų nerado po trijų metų) buvo suremontuotas ir eksploatuojamas atsakovo ilgą laiką, jis buvo tikrinamas privalomose techninėse apžiūrose, jų išvadose nurodoma, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus (el. byla. 1 t. b.l. 118, 2 t. b.l. 73). Tikėtina atsakovo paaiškinimu, kad jis automobilį naudojo šeimos reikmėms, todėl nebūtų jo nesaugaus eksploatavęs, pasitikėjo meistrais remontavusiais automobilį, pats pirko detales jam suremontuoti. Be to dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad automobilis po techninių apžiūrų buvo nurodomas kaip atitinkantis techninius reikalavimus. Tai, kad atsakovas būtų suremontavęs automobilį tik tam, kad jį greitai parduoti ir juo atsikratyti paneigta byloje pateiktais įrodymais – automobilio rida, kuri per 3 metus siekė apie 57 000 km eksploatuojant automobilį atsakovui bei atsakovo automobilio eksploatavimo laikotarpis – 3 metai. Esant šiems įrodymams niekaip negalima daryti išvados, kad atsakovas nesąžiningai, žinodamas automobilio defektus ir jį bet kaip suremontuodamas, norėjo kuo skubiau parduoti ieškovams. Tai paneigia ir ta aplinkybė, kad ieškovai turėjo pasirinkimo laisvę jį tikrinti prieš perkant ten, kur jiems atrodė patikima ar reikalinga, atsakovas su tuo sutiko (servisas ar kiti automobilio apžiūras vykdantys specialistai, meistrai), ginčo dėl to nėra.

Ieškovai nurodo, kad jie nežinojo, kad automobilis buvo patyręs autoįvykį, o atsakovas priešingai – teigia, kad apie jį ieškovus informavo, nors automobilio pirkimo-pardavimo sutarties forma buvo užpildyta ir šabloninė.

Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų – atsiliepimo į ieškinį bei pateiktų jame fotonuotraukų, kur lyginami 2013 metų ir 2014 metų automobiliai Volvo XC60 (el. byla 1 t. b.l. 82) akivaizdžiai matyti, kad vizualiai galima nustatyti 2013 ir 2014 metų automobilių išorinius skirtumus. Taigi juos matant akivaizdu, kad ieškovams būnant rūpestingais pirkėjais turėjo kilti klausimas, jei tai neaptarta sutartyje, kodėl tie skirtumai atsirado. Taip pat ieškovai neginčija, kad jiems, prieš perkant automobilį, buvo leista apžiūrėti pas kokius jie norėjo meistrus, kas ir buvo padaryta iš ieškovų pusės prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sandorį. Automobilis buvo apžiūrėtas pas ieškovų meistrus, kuriais jie pasitikėjo. Taigi teismas iš šių nurodytų ir neginčijamų aplinkybių bei pateiktų įrodymų daro išvadą, kad ieškovai prieš perkant automobilį žinojo arba turėjo žinoti, kad automobilio priekinė dalis buvo patyrusi autoįvykį. Taip pat žinant aplinkybes, kad toks įvykis patirtas ir mokant už automobilį nemažą sumą (22900 Eur), ieškovai galėjo nuodugniai išsiaiškinti visas aplinkybes susijusias su patirtu autoįvykiu, nors tą padarė tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį prieš kreipiantis į teismą bei dabar, bylos nagrinėjimo metu – t.y. gavo duomenis pagal automobilio VIN numerį, informaciją iš Autodna, informaciją iš draudimo bendrovės, vedusios žalos bylą bei išmokėjusios išmoką po autoįvykio įvykusio 2013 m., apžiūrėjo automobilį Sostena atstovybėje. Visa ši informacija ir perkant automobilį ieškovams buvo prieinama, ji galėjo būti patikrinta. Juolab atsižvelgiant į tai, kad tokių metų laidos automobilio vidutinė rinkos kaina buvo apie 4000 Eur didesnė.

Teismas daro išvadą, kad ieškovai pirkdami nenaują, autoįvykį patyrusį automobilį nebuvo pakankamai rūpestingi, kad pasidomėti jo istorija, nors akivaizdu, kad tokia galimybė buvo, buvo galimybė ją patikrinti ir iš karto po pirkimo, jei manė, kad automobilį galėjo būti paskubėta nusipirkti. Tuomet būtų didesnė tikimybė, kad būtų nustatytas objektyvus automobilio stovis pirkimo metu. Tačiau akivaizdu, kad automobilis buvo eksploatuojamas be papildomų apžiūrų pas specialistus ar autorizuotame servise „Sostena“ (kas buvo padaryta po 8 mėn.). Tikėtina, kad pamatę žemesnę nei vidutinė tokio automobilio rinkos kaina ieškovai jį skubėjo nusipirkti.

Dėl to, kad automobilis buvo ieškovų eksploatuojamas ilgą laiką, buvo patyręs 2 pažeidimus, todėl ieškovų teiginys, kad jis buvo parduotas netinkamos būklės, taip pat vertintinas kritiškai, vėlgi atkreiptinas dėmesys, kad prieš pirkimą ieškovai automobilį tikrino pas savo pasitelktus specialistus.

Nepaneigtas atsakovo aiškinimas, kad automobiliui, prieš jį perkant, pas ieškovų nurodytus specialistus buvo atlikta patikra, diagnostine aparatūra patikrintos elektros sistemos, jų funkcionalumas, parametrų istorija, bei vizualiai apžiūrėtas pats automobilis, dar kartą aptartos aplinkybės, susijusios su atnaujinto kėbulo dalių panaudojimu, tačiau jokių gedimų, trūkumų ar defektų nebuvo nustatyta. Nepaneigta ir tai, kad po šio patikrinimo ieškovas automobilį išbandė, atidžiai apžiūrėjo ir nurodė, jog jis jam iš esmės yra tinkamas, ir neradęs laiko apžiūrėti Volvo atstovo servise „Sostena“ jį nusipirko. Bet net ir nusipirkęs jo Sostenoje iš karto nebepatikrino.

Teismas daro išvadą, kad jei automobilis ir buvo suremontuotas nekokybiškai po pirmojo autoįvykio 2013 metais, atsakovas to nežinojo, kadangi tikėtina, kad tokiu būdu, pats būtų neeksploatavęs tokį ilgą laiką nesaugios transporto priemonės. Taigi ši aplinkybė paneigia jo nesąžiningumą, kurį įrodinėja ieškovai.

Be to akivaizdu, kad ir po žibintų vagystės 2017-01-30, kai ieškovai nurodė, kad pastebėjo žibintų neatitikimus keičiant juos naujais, netikrino automobilio techninės būklės. Tai teismas dar kartą laiko tvirtu įrodymu, kad perkant automobilį jiems buvo žinoma, kad automobilio priekinė dalis buvo patyrusi autoįvykį, kadangi kiekvienam rūpestingam ir atidžiam asmeniui būtų nesuprantama (nežinant apie patirtą autoįvykį), kodėl būtent to modelio automobiliui netinka jam pritaikyti (pagal modelį ir metus) žibintai, ko pasėkoje tai turėtų būti aiškinamasi.

Be to iš Autodna pateiktos informacijos matyti, kad ginčo automobiliui, jį eksploatuojant ieškovams 2017-02-23 buvo užfiksuoti pažeidimai, kurių vertė 3082 Eur, taigi neaišku kas buvo apgadinta tuo metu automobilyje, tokių įrodymų ieškovai byloje nepateikė. Kiekviena šalis teikia įrodymus apie nurodytas aplinkybes, tačiau ieškovai dėl šių pažeidimų jokių įrodymų byloje nepateikė.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad pačių ieškovų pateiktame įrodyme – akte dėl defektų surašiusios bendrovės „Sostena“ serviso priėmėjas J. S. (1 t. b.l. 29) surašė ir serviso pasiūlymą tam, kad pašalinti nurodytus defektus, kurių pašalinimo suma 2836,47 Eur (1 t. b.l. 30, 31). Taigi darytina išvada, kad automobilio defektus buvo galima ir pašalinti. Teismas laiko, kad tai būtų racionalus ir proporcingas sprendimas esant duotajai situacijai, ir atsižvelgiant į tai, kad automobilis pirktas nenaujas.

Teismas ekspertizės išvadą, kaip įrodymą, kad reikia naikinti pirkimo-pardavimo sandorį, nes automobilis pirktas negalint jo eksploatuoti dėl saugumo, atmeta, kadangi jis po pardavimo buvo tikrintas net keliose techninėse apžiūrose, kurių išvadose nurodoma, kad jis gali būti eksploatuojamas. Be to ekspertizės išvada (kad automobilis negali būti eksploatuojamas) yra pateikiama ekspertizės atlikimo metu, t.y. 2018-09-18 esančios automobilio būklės, t.y. po daugiau kaip 1,5 metų ieškovams jį eksploatavus, taip pat po automobilio pirkimo patyrusio dar 2 pažeidimus. Ekspertas paneigia ir ieškovų prielaidas, kad automobilis yra dviejų skirtingų automobilių lydinys.

Teismas daro išvadą, kad ieškovai, kaip rūpestingi ir atidūs nenaujo automobilio pirkėjai, turėjo ir galėjo sužinoti, kad automobilis buvo patyręs autoįvykį, tikrino jį prieš pirkimą pas jų pačių pasirinktus specialistus, automobilio išorės skirtumai buvo akivaizdūs, net ir pamatę automobilio žibintų neatitikimus netikrino automobilio būklės, netikrino automobilio įvykių istorijos viešoje erdvėje (ką galėjo padaryti), nuodugniai patikrino po 8 mėnesių po dviejų pažeidimų, todėl rizika susijusi su automobilio technine būkle pirkimo metu teko jiems patiems. Kaip minėta atsakovo nesąžiningumo ieškovai neįrodė (CPK 177, 178 str.).

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad aiškinant ir taikant pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, turi būti išaiškintos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui perduodamo daikto kokybę turi būti vertinama pagal sutarties sąlygas ir paties daikto pobūdį. Aplinkybė dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei tokie reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje numatytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011; 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015 ir kt.)

Teismų praktikoje konstatuota, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį, t.y. juo važiuoti.

Tarp šalių sudaryta ne naujo, o naudoto automobilio pirkimo pardavimo sutartis. Akivaizdu, jog pirkdamas naudotą daiktą – automobilį, pirkėjas prisiima didesnę riziką, turi būti rūpestingesnis ir atsargesnis. Nagrinėjamoje situacijoje automobilis yra naudotas, jo pardavimo metu jam jau nebebuvo taikoma gamintojo garantija. Atsižvelgiant į tai, naudotam automobiliui negali būti taikomos tokios pačios kokybės ir garantijos nuostatos, kaip naujam automobiliui.

Aplinkybė, jog automobilis buvo patekęs į autoįvykį, dėl ko buvo remontuotas priekis, kaip išanalizavo ir nurodė teismas – negalėjo ieškovams būti nežinoma atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įrodymus – vizualius skirtingų metų automobilių skirtumus, į tai, kad prieš perkant jis buvo tikrintas pas ieškovų nurodytus specialistus – meistrus. Be to, kaip minėta visa informacija galėjo būti patikrinta virtualioje erdvėje, ir po to atitinkamai gilinamasi į detales.

Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Kaip buvo minėta, ieškovas įsigijo 2013 m. modelio automobilį, kuriame buvo sumontuotas atnaujinto modelio, gaminto nuo 2014 m., priekinė dalis, tai matosi iš atsiliepime pateiktų nuotraukų. Taigi, ieškovams, ketinantiems įsigyti pasirinkto modelio Volvo markės automobilį, buvo akivaizdu ir aiškiai bei suprantamai suvokiama, jog jų perkamas modelis buvo gamintas iki atnaujinimo, tai turėjo būti ir specialistams – meistrams, pas kuriuos automobilis prieš perkant buvo apžiūrėtas. Skirtumai tarp neatnaujinto ir atnaujinto modelių yra akivaizdūs. Atsakovas automobilio apžiūrų ir pardavimo metu negalėjo nuslėpti šių skirtumų, o atidūs ir rūpestingi ieškovai ar automobilių meistrai jų nepastebėti. Nors ieškovai ieškinyje nurodo, kad pirmuosius įtarimus automobilis jiems sukėlė dar 2017 m. sausio, birželio mėn., tačiau į atsakovą su pretenzija kreipėsi tik 2017 m. liepos 27 d. Ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog net ir po pateiktos pretenzijos automobilis buvo ir toliau eksploatuojamas, ir tik 2017 m. rugpjūčio 24 d., t.y. praėjus dar vienam mėnesiui, buvo pristatytas pas oficialų atstovą. Tokie ieškovų veiksmai rodo, jog nors automobilis jiems kėlė įtarimų, tačiau jie jį toliau eksploatavo naudojo pagal tikslinę paskirtį ir nuvažiavo 11 149 km. Šios aplinkybės patvirtina, kad pagal paskirtį įsigytas automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.

Iš ieškovų į bylą pateikto rašytinio įrodymo Autodna ataskaitos turinio, grafa „Pažeidimų istorija“, matyti, jog automobiliui tris kartus buvo užfiksuoti pažeidimai: 2013 m. rugsėjo 16 d. (autoįvykis), 2017 m. sausio 30 d. (žibintų vagystė) ir 2017 vasario 23 d. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo to momento, kai automobilis perėjo ieškovų nuosavybėn, pažeidimai jam buvo užfiksuoti dar 2 kartus. Apie 2017-02-23 pažeidimą, sukėlusį preliminarią 3 082,00 Eur dydžio žalą, ieškovai ieškinyje neužsimena. Taigi, lieka neaišku kokiomis sąlygomis ieškovai eksploatavo automobilį, kur jį remontavo bei prižiūrėjo, taip pat kokie įvykiai buvo nutikę su automobiliu, kuomet jis buvo ieškovų žinioje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.

Ieškovai kreipėsi į autorizuotą atstovą „Sostena“, kuris nustatė apžiūros metu buvusius trūkumus ir pateikė serviso pasiūlymą remonto darbams atlikti, kurie bendroje sumoje sudaro 2 836,47 Eur. Teismo nuomone ieškovai šiuo atveju galėtų prašyti šios sumos iš atsakovo, tačiau atitinkamai tai įrodinėdami – kada atsirado konkretūs trūkumai, kiek jų perkant automobilį ieškovai negalėjo nustatyti ir kt. Šioje byloje tokių įrodymų ieškovai neteikė.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą ir konstatavus esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio kiti teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, yra nepakankami pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, kad ieškovams prieš įsigyjant automobilį turėjo ir galėjo būti žinomos aplinkybės susijusius su 2013 m. įvykusiu autoįvykiu, į tai, kad prieš perkant automobilį buvo sudarytos visos sąlygos jį patikrinti, į tai, kad automobilį galima suremontuoti už protingą kainą, į tai, kad ieškovai automobilį eksploatavo ilgą laiką, jis per tą laiką taip pat patyrė pažeidimus, į tai, kad nenustatytas atsakovo nesąžiningumas, 2017 m. vasario 23 d. automobiliui buvo padaryta 3 082,00 Eur dydžio žala, ieškovai nėra praradę galimybės naudoti daikto pagal tiesioginę jo paskirtį, įvertinant ieškovų nerūpestingumą ir elgesį perkant automobilį ir po to (kilus įtarimams jo nuodugniai neapžiūrėjo) bei proporcingumo principą, ieškovų reikalavimas kaip neįrodytas bei nepagrįstas atmestinas (CPK 177, 178 str.).

Dėl neturtinės žalos.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.). Neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, nesąžiningumo, priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas, ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177, 178 str.).

Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams teismas daro išvadą, kad ieškinys nepagrįstas bei neįrodytas, todėl atmestinas pilnai (CPK 177, 178 str.).

Priteistina iš ieškovų E. L. a/k (duomenys neskelbtini) ir J. L. a/k (duomenys neskelbtini) solidariai atsakovui A. E. a/k (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų) už advokato pagalbą (CPK 88, 93, 98 str.).

Priteistina iš E. L. a/k (duomenys neskelbtini) ir J. L. a/k (duomenys neskelbtini) solidariai valstybei 10,94 Eur (dešimt eurų, 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų E. L. a/k (duomenys neskelbtini) ir J. L. a/k (duomenys neskelbtini) solidariai atsakovui A. E. a/k (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) už advokato pagalbą.

Priteisti iš E. L. a/k (duomenys neskelbtini) ir J. L. a/k (duomenys neskelbtini) solidariai valstybei 10,94 Eur (dešimt eurų, 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Lina Žemaitienė