Utenos apylinkės teismo nuosprendis

3. Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad į darbo pabaigą važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ir, iš (duomenys neskelbtini) kelio atsisukus į (duomenys neskelbtini), dešimtame kilometre vienu posūkiu pasisukus, apakino saulė tiesiai į langus, ir bevažiuojant, tik atsisukus bandė dar viena ranka užsidengti nuo saulės apsaugą dar žemiau ir pajuto smūgį. Pasirodo įvažiavo į traktorių – į pakabinamą plūgą, užsikabino už priekinio sparno ir tuo būdu nuvažiavo į griovį. Pas traktorių nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų. Buvo žali plūgai, žali lapai. Greitai iššoko iš mašinos, pažiūrėjo savo darbuotoją, pabudino ir nubėgo prie traktoriaus vairuotojo. Pasižiūrėjo dar, kad nebūtų pajungtas akumuliatorius, kad neužsidegtų, o vairuotojas sėdėjo ant griovio šlaito. Pirmiausia tai gavo barti, kad tai padarė, tada paskambino į greitąją ir sulaukė atvykstant policijos. Kolega naujas darbuotojas, vardo nepamena. Kelias vingiuotas, nevažiavo greitai, virš 50, 55, tokiu greičiu. Ten nėra galimybių greičiau važiuoti. Be to, kelio danga lopinys ant lopinio, ir saulė, nepamatė. Kelias jam žinomas. Tuo laiku truputį rečiau važiuodavo. Gavo barti, kad kiekvieną dieną laksto, bet kaip gali būti, mato gi kur jo mašina važiuoja. Asmeniškai su nukentėjusiuoju nekalbėjo, tik telefonu skambino. Iš karto nekėlė, paskui pakėlė, jis atsiprašė nukentėjusiojo, o nukentėjusysis daugiau nebekėlė. Jo čia nuomonė menka, kai yra draudimai, tai jie gal smulkiau viską žino. Kiek girdėjęs yra, tai atsilygino. Kaip kas vertina, ar ten per mažai. Paaiškino, kad traktoriaus visai nepastabėjo, nes jis juodas, jokių skiriamųjų ženklų nebuvo, plūgai žali, tik pajautė, kad atsitrenkė, o toliau, kai užsikabino už sparno, nutempė į griovį. Kiek žino, draudimas žalą atlygino. Ieškinys labai didelis. Reikia tartis ir žiūrėti, kiek kas iš tikrųjų sumokėjo. Kiek žino, draudimas nėra pigiai atlyginęs. Darbo diena prasidėjo 8 val., kolega miegojo mašinoje, jam ne darbo valandos. Tą dieną ir lietutis lijo, ir paskui prasišvietė, iš debesies pasirodė saulutė ir tokie pažeminiai spinduliukai. Tamsu nebuvo. Kur įvykis įvyko, kelias tiesus, bet prieš tai galingas posūkis ir ženklas stovėjo „posūkis į dešinę“. Neturi labai iš kažko atlyginti, draudimas jau saikingai daro. Jis po (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). Prastos galimybės susirasti darbą, tada dar buvo dirbantis. Vienam užtenka tiek, kitam reikia labai daug. Jis riedėjo, ten sekundžių reikalas. Sutinka, kad pasielgė netinkamai. Prašo patenkinti prašymą dėl laidavimo, jam darys tinkamą įtaką, kartu gyvena virš (duomenys neskelbtini) metų, turi sūnų, dukterį, būtinai klausys laiduotojos patarimų. Mažina vairavimą. Baustas tik kai važiavo į techninę apžiūrą ir kažkur nufotografavo, o daugiau pažeidimų nėra padaręs. Atsiprašė nukentėjusiojo, o nukentėjusysis atsakė „kas jam iš to“. Jau antri metai, jam jau didžiausias smūgis. Jam pačiam blogai. Gauna (duomenys neskelbtini), apie 400 eurų. (duomenys neskelbtini) patyrė prieš 2 metus, (duomenys neskelbtini) metais. Turi kelis gyvuliukus, automobilį, yra gyvenamas namas, dar ne jų, o tetos, dokumentai nesutvarkyti, bet visur reikia pajamų. Traktoriaus nematė, nes saulė, didžiausias kaltininkas saulė, teko daug važiuoti ir ryškių irgi nebuvo, kad pamatyti. Jis turbūt, kiek žino, važiavo labai lėtai. Posūkis užaugęs krūmais tokiais, plius labai ryškus nebuvo.

4. Nukentėjusysis E. K. teisiamojo posėdžio nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad kelionės išlaidos atlygintos. Jis sužalojimų visų neišvardins, jie nustatyti. Netektas darbingumas 55 %, dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dirba ten pat kaip ir iki įvykio, gauna darbo užmokestį, bet darbas ne toks, pajamos tos pačios – 1 000 eurų į rankas, 421 euras (duomenys neskelbtini). Pajamos nesumažėjo. Dirba nuo balandžio vidurio, darbo sutartis visam laikui. Dėl sveikatos pablogėjimo buvo sumažėjusios pajamos. Dirba pilnu etatu. Pajamos nesumažėjo. 15 000 eurų neturtinės žalos atlygino, bendrai neturtinę žalą vertina 50 000 eurų dėl sveikatos sužalojimo. Vėl važinėja pas daktarus, bus operacija, nepriima implantų, gruodžio 31 d. švies, tada pas chirurgą vasario 2 d., su skausmais sėdi. Visą laiką su vaistais, nuo spaudimo ir nuo skausmo (duomenys neskelbtini), kai skauda, kai pavargsta, pajuda daugiau, kai pakelia kažką sunkiau, tada ir reikia vaistų. Dėl traktoriaus žala atlyginta. Dėl kelionės išlaidų atlyginta, lieka negautos pajamos ir neturtinė žala. Nežino, ar už operacijas reikės mokėti. Atlygino draudimas 15 000 eurų. Neatlygintos neturtinės žalos dydį gali sumažinti iki 20 000 eurų. Normali sveikata buvo, dirbo. Darbas etatinis, reikia ir baldus nešioti, ir žolę pjauti. Dabar daugiau santechnikos darbai, su baldais nebe, tą darbą atlieka kiti. Neaišku, kaip dar bus po operacijų. Metams nustatytas (duomenys neskelbtini).

5. Civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepripažįsta ieškinio ir po šios dienos pasisakymų paaiškėjo dalykų, klausimas dėl netektų pajamų dar nesprendžiamas šiame žalos atlyginimo etape, nes šiai dienai nukentėjęs asmuo nėra patyręs netektų pajamų, susijusių su darbo santykiais. Tų netektų pajamų buvo, kai asmuo buvo pilnai nedarbingas, ko neatlygino socialinio draudimo įstaiga, tą atlygino draudimo bendrovė ir šiai dienai nemato teisinių prielaidų spręsti tą klausimą apskritai. Tuo labiau, kad ieškinyje tos netektos pajamos yra nukreiptos į ateitį. Daroma hipotetinė prielaida, kad pasikeitus sveikatos būklei arba netekus esamo darbo dėl sveikatos būklės tų pajamų nebepavyks gauti. Nukentėjusiajam netektas dalyvumas nustatytas terminuotai ir nėra aišku, kaip ta būklė keisis. Paprastai iš praktikos, kai nustatytas terminuotas dalyvumo netekimas, tai gydytojai paprastai mato tam tikras perspektyvas sveikatos būklei gerėti. Tuos klausimus detaliau galima būtų nagrinėti, kai pasibaigs tas terminas. Kaip supranta, dabartinis darbdavys nemato jokių problemų dėl tolimesnio darbo. Kita ieškinio dalis su kelionės išlaidomis išsisprendusi, dar nori atkreipti dėmesį, kad jeigu eigoje bus išlaidų, nukentėjusysis turit teisę kreiptis į draudimo bendrovę ir konkrečių terminų tam nėra. Didžioji ieškinio dalis yra neturtinė žala, tai bendrovė vadovaujasi trimis kriterijais atlyginat ją: vertina sužalojimus ir kokios gydymo perspektyvos. Sužalojimai sudėtingi, tačiau atsižvelgiant į dinamiką, į tai, kad asmuo grįžo į darbinius santykius, dinamiką vertina teigiamai. Kitas kriterijus – tai teismų praktika esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, kai asmuo nukentėjo. Ir trečiasis kriterijus yra LR Finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. rekomendacijos dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo Jos daugiau skirtos draudimo bendrovėms, tokiems atvejams. Pagal jų 4.3 punktą esant tokiam sveikatos sutrikdymui žalos atlyginimas turėtų siekti iki 12 minimalių mėnesių atlyginimų. Tai taip ir gauna apie 15 000 eurų. 4.1 punkte numatyta, kad jeigu netekto dalyvumo dydis yra nuo 45 iki 55 %, tai šita suma, kurią paminėjo, yra 25 % didinama. Taip gauna 15 000 eurų. Teismų praktikoje sumos yra įvairios. Didesnės sumos tai pasekmės sveikatos sutrikdymo turi būti pakankamai ženkliai ribojančios nukentėjusio asmens kasdienį gyvenimą. Dažnu atveju, kai draudimo išmoka viršija 20 000 Eur, tai asmuo praktiškai pats negali judėti. Esant tokiai situacijai 15 000 Eur neatrodo didelė suma, bet atsižvelgiant į tai, kad žalos atlyginimas nėra skirtas nubausti žalą padariusį asmenį, tuo labiau, kad neatsargus nusikaltimas padarytas, tai jų vertinimu suma yra adekvati. Mano, kad ta suma neturėtų viršyti 20 000 Eur įskaitant tai, kas yra išmokėta. Konkretaus pokalbio nebuvo, prieš posėdį gal būtų pasiūlęs didesnę draudimo išmoką. Galėtų pasiūlyti dar 5 000 eurų. Čia maksimali suma. Turėjo panašią bylą apygardos teisme, tos sumos nėra labai didelės. Išmoka išmokėta gegužės mėnesį, šito nevertino, tai važiuojant į posėdį turėjo vieną nuomonę, dabar išklausęs nukentėjusį, nuomonę pakeitė. Išmokėjo maksimalią išmoką. Jei papildomos išlaidos pagrįstos, tai taip. Praktika tokia, kad neturtinė žala nėra peržiūrima. Kas susiję su netektomis pajamomis, tai taip, jei situacija pasikeitė, tai nukentėjęs turi teisę prašyti didesnės dalies netektų pajamų atlyginimo. Jei situacija pasikeis, tie dalykai galės būti peržiūrėti. Asmuo po traumos darbines funkcijas vykdo toliau, gauna tokį patį užmokestį, Sodra moka jam išmoką, o Sodra ateina su pretenzija pas juos ir jie Sodrai išmoka. Tai klausimas, kokia žala, nes bendros pajamos yra didesnės nei buvo iki įvykio. Šita praktika suformuota 2016 metais, visi kiti atsako, jei neužtenka draudimo sumų. Viena žmogui suma yra 6 000 000 Eur.

8. Kaltinamasis V. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras, gynėjas ir kiti proceso dalyviai neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

9. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 25 d., apie 14.30 val., bendrovės automobiliu „Citroen Nemo“, valstybinio numerio nežino, kartu su kolega M. J. važiavo po darbo (duomenys neskelbtini) į namus, į (duomenys neskelbtini). Pats vairavo automobilį, M. J. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Greitis buvo apie 60 km per valandą. Oras buvo geras, švietė saulė, asfaltas buvo sausas. Ties (duomenys neskelbtini) kaimu matė ženklą, nurodantį posūkį į dešinę. Važiuojant ir pasukus į dešinę, stipriai užšvietė iš po debesies saulė, vienu momentu apakino. Tuo metu bandė prisidengti nuo saulės mašinos viršuje esančiu skydeliu, nes mašinos priekinis langas yra aukštas, ir pajuto smūgį. Pasirodė, kad įvažiavo į kažkokį juodos spalvos kupstą, negalvojo, kad kliudė traktorių, dėl saulės nematė jokių kitų atspindinčių išskirtinių ženklų. Po smūgio automobilis nuvažiavo į dešinėje pusėje esantį griovį ir sustojo. Kolega M. J. pabudo, nes prieš tai miegojo. Išlipęs iš mašinos pamatė, kad ant kelio kelkraščio sėdi žmogus, kojomis į griovį, kuriame buvo jų mašina. Griovyje tarp mašinos ir to žmogaus ant šono gulėjo traktorius, pavadinimo negali pasakyti, atsimena, kad buvo raudonos spalvos. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Vėliau sužinojo, kad traktorių vairavo E. K.. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji, kuri E. K. išvežė į ligoninę. Tą dieną buvo blaivus. E. K. atsiprašė. Įvykio metu nepastebėjo prieš jį važiuojančio traktoriaus, nes mano, kad jis neturėjo ant jo įmontuoto geltono įspėjamojo švyturėlio. Pripažįsta, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, gailisi (t. 2, b. l. 77-78, 82-83).

10. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2024 m. spalio 25 d., apie 14.50 val., iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), traktoriuku „SHIBAURA P15“, valstybinio numerio neprisimena, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Buvo blaivus. Traktorius buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju draudimu. (duomenys neskelbtini) kaime aparė dirvą, tai truko apie 20 minučių, ir važiavo atgal į namus. Važiavo apie 15 kilometrų per valandą greičiu. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), grįžtelėjo atgal, norėdamas pasižiūrėti ar plūgas yra vietoje, matė iš paskos atvažiuojantį automobilį, kuris buvo apie 100 metrų atstumu. Atsisukęs į priekį važiavo toliau ir kas toliau nutiko, nepamena. Atsibudęs pamatė, kad guli ant važiuojamosios kelio dalies, dešiniame šone. Matė priekyje griovyje, dešinėje pusėje žiūrint į (duomenys neskelbtini) kaimą, nuvažiavusį automobilį, traktoriukas buvo griovyje, priešais jį. Jautė skausmą dešinėje pusėje, bandė atsistoti, tačiau nepavyko. Tuo metu pro šalį su dviračiu važiavo A. R., kuris paklausė kaip jaučiasi ir paskambino greitajai medicinos pagalbai. Atsimena, kad prie jo buvo priėjęs kažkuris iš vyriškių, važiavusių tuo automobiliu. Po to atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė į Utenos ligoninę. Draudimo bendrovė „Gjensidige“, kurioje apsidraudęs savo gyvybę, atlygino 4000 eurų. Kaltininko draudimas „Compensa“ atlygino 6 444,71 eurų. Už traktoriuko sugadinimą žala nėra atlyginta. Atlyginta suma, dėl neturtinės žalos, yra nepakankama, iki šiol patiria kančias, nepatogumus, negali pilnai savimi apsirūpinti, jo judėjimas yra apribotas, reikš civilinį ieškinį. Kelio ruožas, kur įvyko eismo įvykis, yra tiesus, matomumui niekas nekliudė, kodėl jo nepamatė automobilio vairuotojas, nežino. Eismo įvykio kaltininkas nebuvo susisiekęs, neatsiprašė, nesidomėjo sveikata (t. 1, b. l. 173-178).

11. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. parodė, kad 2024 m. spalio 25 d., apie 15.15 val., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kolega V. R., iš Utenos išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas užmigo. Atsikėlė pajutęs vidutinio stiprumo smūgį. Pamatė, kad jų automobilis yra griovyje. Išlipęs pastebėjo griovyje traktorių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Traktoriaus vairuotojas sėdėjo kelkraštyje, buvo sąmoningas, skundėsi kojos skausmais. V. R. pasakė, kad nepastebėjo priekyje važiuojančio traktoriaus ir įvažiavo jam į galą. Eismo įvykio metu nenukentėjo (t. 2, b. l. 62-63).

12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad 2024 m. spalio 25 d., apie 15.15 val., su dviračiu važiavo keliu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiuodamas pagrindiniu keliu, už maždaug 400 metrų, pamatė iš šalutinio kelio, kuris veda į (duomenys neskelbtini) k., su raudonos spalvos traktoriumi išvažiuojantį pažįstamą E. K.. Pavažiavus apie 150 metrų pamatė, kad už E. K. vairuojamo traktoriaus, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės, dideliu greičiu, mano, kad apie 100 kilometrų per valandą greičiu, atvažiuoja lengvasis automobilis, kuris buvo paženklintas „(duomenys neskelbtini)“ logotipu. Pagalvojo, kad automobilis aplenks traktorių, nes jis važiavo lėtai, apie 15-20 kilometrų per valandą. Privažiavęs posūkį į (duomenys neskelbtini) kaimą, automobilis staiga metėsi į priešpriešinę eismo juostą, tada vėl grįžo į savo eismo juostą, tuo metu kliudė E. K. vairuojamą traktorių ir nustūmė jį į griovį. Prieš tai automobilis nestabdė, pradėjo stabdyti tik atsitrenkęs į traktorių. Po smūgio E. K. traktorius liko gulėti dirvoje. E. K. gulėjo pakelėje, buvo sąmoningas, labai išsigandęs. Po smūgio matė, kad iš automobilio vairuotojo pusės išlipo vyresnio amžiaus vyriškis, o iš priekinės keleivio pusės išlipo jaunuolis. Eidamas link E. K., automobilio vairuotojui pasakė, ką čia išdarinėji, bet vairuotojas jam nieko neatsakė. Jis buvo išsigandęs ir pasimetęs. E. K. pasakė, kad nejaučia kojų, jos užtirpusios. Pakalbėjęs su juo paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112, iškvietė greitąją ir policiją (t. 2, b. l. 65-66).

13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 25 d., po pietų, paskambino įmonės darbuotojui V. R., kuris pasakė, kad su įmonės automobiliu „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, įvažiavo į traktorių, traktoriaus vairuotojas sėdi ant griovio, laukia greitosios. Po skambučio buvo nuvykęs į įvykio vietą. Automobilis „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo techniškai tvarkingas, draustas civiliniu draudimu (t. 2, b. l. 68-69).

14. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. spalio 25 d., 16.24 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). kelias (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, susidūrė traktorius ir automobilis Citroen, prispaustų žmonių nėra, vyriškiui sužalota koja. Nuvykus kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) k., griovyje pastebėtas automobilis „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir traktorius „SHIBAURA P15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilį vairavo V. R. (blaivus), kuris paaiškino, kad 2024 m. spalio 25 d., apie 15.20 val., su apsaugos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo kolega M. J.. Automobilį vairavo V. R.. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) k., priešais jį važiavo traktorius „SHIBAURA P15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. K.. V. R. nepastebėjo priešais važiuojančio traktoriaus, jį kliudė ir dėl to abi transporto priemonės nuvažiavo į griovį. V. R. paaiškino, kad išlipęs iš automobilio ant kelkraščio pastebėjo sėdintį traktoriaus vairuotoją, kuris skundėsi kojos skausmais. Tai išgirdęs jis paskambino į BPC ir iškvietė GMP ir policijos pareigūnus. Bendraujant su E. K. (blaivus) jis nuosekliai paaiškinti įvykio aplinkybių nesugebėjo, vis skundėsi dešinės kojos skausmais. E. K. tik pasakė, kad jis vairavo traktorių „SHIBAURA P15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo ir pajuto stiprų smūgį į traktoriaus galą. Po smūgio jis nugriuvo ant žemės ir teigė, kad daugiau nieko neatsimena. E. K. negali paaiškinti, ar buvo praradęs sąmonę, ar ne. Atvykusi GMP E. K. išvežė į Utenos miesto ligoninę, kur jam nustatė sunkų kūno sužalojimą (t. 1, b. l. 10).

15. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad kelių eismo įvykio vietos apžiūra atliekama kelyje (duomenys neskelbtini) 10 km., GPS koordinatės (duomenys neskelbtini). Pradėjus eismo įvykio vietos apžiūrą, oro sąlygos – apsiniaukę, sutemos, kelio danga asfaltas, sausa. Asfalto danga be defektų. Eismo įvykis yra kelyje (duomenys neskelbtini) 10 km, aplink eismo įvykio vietą yra laukai (žiūrėti nuotraukas Nr. 1-4). Automobilių ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelyje ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, schemoje bei matavimo duomenų lentelėje. Kelių eismo įvykio vietos apžiūra pradedama kryptimi link (duomenys neskelbtini) (žiūrėti nuotrauką Nr. 5). Judant link (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje yra važiuojamosios kelio dalies, dangos pažeidimas, kurio pradžia schemoje pažymėtas Nr. 1, o pabaiga Nr. 1.1 (žiūrėti nuotrauką Nr. 6). Toliau (duomenys neskelbtini) kryptimi dešinėje šalikelėje yra transporto priemonių pėdsakai, kurių pradžia schemoje pažymėta Nr. 2 ir Nr. 3, o pabaiga Nr. 2.1 ir Nr. 3.1 (žiūrėti nuotraukas Nr. 7-9). Toliau dešinėje pusėje (žiūrint (duomenys neskelbtini) kryptimi) yra raudonos spalvos traktorius „SHIBAURA P15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra po eismo įvykio, ir yra nuvirtęs ant kairės pusės, jis schemoje pažymėtas Nr. A (žiūrėti nuotraukas Nr. 10-11). Traktoriaus priekinė dešinės pusės ašis schemoje pažymėtas Nr. A.1, o galinė dešinės pusės ašis pažymėta Nr. A.2. Taip pat traktorius yra nuvertęs kelio ženklą Nr. 113 „Vingis į dešinę“. Toliau tęsiant apžiūrą dešinėje pusėje yra pievos paviršiaus pažeidimai, kurių pradžia schemoje pažymėta Nr. 4, ir pažeidimai baigiasi ties transporto priemonės Citroen Nemo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galine ašimi (žiūrėti nuotrauką Nr. 12). Toliau dešinėje pusėje, pievoje, yra baltos spalvos automobilis „Citroen Nemo,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris schemoje pažymėtas Nr. B (žiūrėti nuotraukas Nr. 13-16). Automobilis yra po eismo įvykio. Automobilio galinė dešinės pusės ašis schemoje pažymėta Nr. B.2, o priekinė kairės pusės ašis schemoje pažymėta Nr. B.2. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, automobilis „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir traktorius „SHIBAURA P15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti ir nugabenti saugojimui į R. K. IĮ automobilių saugojimo aikštelę, adresu M. Veriovkinos g. 7, Vyžuonėlių k. (t. 1, b. l. 15-30).

16. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrimas automobilis yra po eismo įvykio. Automobilio priekinė dalis yra apgadinta, dešinės pusės priekinė ašis yra išlaužta, apgadintas dešinės pusės sparnas, apgadintas priekinis bamperis, išlūžę prekiniai žibintai, deformuotas variklio gaubtas. Automobilis yra su R15 ratlankiais, ant kurių sumontuotos padangos „HIFLY WIN-TURI“. Pamatavus padangų protektoriaus gylį: galinis dešinys protektorius apie 6.24 mm, priekinis dešinys protektorius apie 350 mm, priekinis kairys protektorius apie 3.49 mm, galinis kairys protektorius apie 6,90 mm (t. 1, b. l. 80-86).

17. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota traktoriaus „SHIBAURA P15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrimas traktorius, kuris yra po eismo įvykio, jis yra šalikelėje esančioje pievoje. Apžiūros pradžioje, traktorius yra ant kairės pusės (žiūrėti nuotraukas Nr. 1-2). Atvertus traktorių, jis yra „SHIBAURA P15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, su galinėje dalyje prijungtu žemės ūkio padargu (plūgu) (žiūrėti nuotraukas Nr. 3-9). Traktoriaus priekinė dalis yra apgadinta, apgadintas variklio skyriaus gaubtas, iškritęs akumuliatorius. Galinis kairys ratas yra sulankstytas. Traktoriuje nėra sėdynės (žiūrėti nuotrauką Nr. 10). Traktoriaus prietaisų skydas nepažeistas (žiūrėti nuotrauką Nr. 11) (t. 1, b. l. 36-43).

18. 2024 m. gruodžio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4132/2024 (01) nurodyta, kad: E. K. nustatyti nubrozdinimai kojose, TH12 slankstelio kūno kompresinis lūžis, dešinėje klubakaulio sparno ir gūžduobės skeveldriniai lūžiai, dešinio gaktikaulio abiejų šakų ir sėdynkaulio šakos skersiniai lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Utenos ligoninę 2024 m. spalio 25 d. Sužalojimai visumoje, remiantis SSMNT 6.6.14 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 190-196).

19. 2025 m. balandžio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-848 (25) nurodyta, kad: 1) šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia. Automobilis „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešine puse, važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, pėdsako, kuris 3 pav. parodytas raudona rodykle, pradžioje, judėdamas, tikėtina, 61 km/h greičiu, susidūrė su ta pačia kryptimi, tikėtina, 16 km/h greičiu važiavusio vairuotojo vairuojamu traktoriumi „SHIBAURA P15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies dešine puse, žibinto sritimi atsitrenkdamas į traktoriaus galinį kairės pusės ratą. Susidūrimo metu traktorius bloškiamas automobilio judėjimo kryptimi, sukosi pagal laikrodžio rodyklę, kairiuoju šonu įslinko į pakelės griovį kur griuvo ir pasiliko gulėti ant kairiojo šono padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Susidūrimo metu automobilis „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su deformuota priekinio dešiniojo rato pakaba, krypo į dešinę, nuslinko nuo kelio (duomenys neskelbtini) sankasos ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio; 2) automobilio „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis prieš pat susidūrimą su traktoriumi „SHIBAURA P15“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), buvo, tikėtina, 61 km/h, o traktoriaus „SHIBAURA P15“ greitis prieš pat automobilio „Citroen Nemo“ atsitrenkimą, tikėtina, buvo 16 km/h; 3) techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas artėdamas prie lėčiau ta pačia kryptimi važiavusio vairuotojo vairuojamo traktoriaus „SHIBAURA P15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto nepasitraukė kairiau, kad lenkimas būtų saugus, dėl ko jo vairuojamas automobilis susidūrė su traktoriumi (t. 1, b. l. 157-163).

20. 2025 m. kovo 26 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus rašte Nr. 4-SD-51 nurodyta, kad traktorių gamintojas „Shibaura“ nekomplektuoja traktorių su oranžiniais švyturėliais, o jų naudojimą reglamentuoja Kelių eismo taisyklių 188 ir 189 straipsniai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 73 straipsnis nurodo traktoriaus apibrėžimą ir paskirtį. Žemės ūkio mašinos, tame tarpe plūgai, yra padargai. Padargai prikabinti arba pakabinti ant traktoriaus hidraulinės sistemos pakabinimo mechanizmo sudaro agregatą. Agregatas nėra krovinys. Darbo žibintais apšviečiamos prie traktoriaus prikabintos žemės ūkio mašinos bei jų darbo vieta. Padargai atskirai neženklinami (t. 1, b. l. 46-47).

21. 2025 m. vasario 18 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) k. meteorologiniai stebėjimai ir matavimai nevykdomi bei pateikė informaciją apie meteorologines sąlygas vietovei artimiausios Utenos meteorologijos stoties (MS) duomenimis 2024 m. spalio 25 d. stebėjimo laiku 15 val. ir 16 val. oro temperatūra 12,7 ir 11,5, santykinė oro drėgme 63 ir 66, kritulių nebuvo, meteorologinio matomumo nuotolis 20 km (t. 1, b. l. 33-35).

22. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas, kuriame užfiksuotas traktoriaus SHIBAURA P15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinis nuvežimas į saugojimo aikštelę, esančią Utenos r., Vyžuonėlių k., M. Veriovkinos g. 7 (t. 1, b. l. 48).

23. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas, kuriame užfiksuotas automobilio „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinis nuvežimas į saugojimo aikštelę, esančią Utenos r., Vyžuonėlių k., M. Veriovkinos g. 7 (t. 1, b. l. 108).

24. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu automobilis „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui J. K. (t. 1, b. l. 117-119).

25. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu pagal 2024 m. gruodžio 18 d. pakvitavimą traktorius SHIBAURA P15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), privalomasis civilinės atsakomybės draudimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui E. K. (t. 1, b. l. 54-59).

26. Iš LR Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo matyti, kad transporto priemonė „SHIBAURA P15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu akcinės draudimo bendrovėje „Gjensidige“. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. iki 2025 m. rugsėjo 14 d. (t.1, b. l. 50, 79).

27. Iš LR Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo matyti, kad transporto priemonė „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A. V. Insuranc Group“ Lietuvos filiale. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2024 m. kovo 16 d. iki 2025 m. kovo 15 d. (t. 1, b. l. 87).

28. 2025 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta automobilio „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinė. Apžiūros metu bagažinėje matoma 2 vienetai sulankstomų, metalinių kopėčių, „Makita“ suktukas, virvė, raudonos spalvos, 3 pakopų kopėčios, „HIK VISON“ kamera, kampinis šlifuoklis „DWT“, prailgintuvas, laidų pratempėjas (t. 1, b. l. 89-99).

29. 2024 m. spalio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kaip V. R. savanoriškai pateikė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 105-107).

30. 2024 m. spalio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kaip E. K. savanoriškai pateikė traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus ir savaeigės mašinos techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), privalomą civilinės atsakomybės draudimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 74-79).

31. Iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 88).

32. viešosios įstaigos „Emprekis“ sugeneruotoje pažymoje nurodyta, kad 2010-2011 m. pagaminto automobilio „Citroen Nemo“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 870 Eur (t. 1, b. l. 110).

33. Iš akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ policijai siųstos elektroninės žinutės matyti, kad E. K. 2024 m. lapkričio 21 d. yra išmokėta draudimo išmoka pagal savanorišką asmens draudimą nuo nelaimingų atsitikimų (asmens draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Išmokėta draudimo išmokos suma – 4 000 Eur.

34. Akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ pateiktame rašte matyti, kad rajoninės reikšmės kelyje Nr. 1208 (duomenys neskelbtini) 10,261 km, 2024 m. spalio 25 d. auto įvykio metu buvo sugadintas kelio ženklas Nr. 113 „Vingis į dešinę“ ir ženklo stovas, bendrovei padaryta žala – 116,18 Eur (t. 1, b . l. 166-167).

35. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių r. policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo nutarimu pagal 2024 m. spalio 25 d. pakvitavimą, V. R. grąžinti daiktai: sulankstomos kopėčios, suktukas „Makita“, virvė, raudonos spalvos kopėčios, „HIK VISON“ kamera, kampinis šlifuoklis „DWT“, prailgintuvas, laidų pratempėjas (t. 1, b. l. 100-104).

36. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

37. KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

38. Pagal KET 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

39. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais, ir nustačius vairuotojo neatsargią kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-17-489/2024).

40. Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-204-895/2018, 2K-26-648/2019 ir kt.).

41. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, tai yra dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

42. Byloje ištirtais įrodymais – kaltinamojo V. R. paaiškinimais teisme, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo E. K. ir liudytojų M. J., A. R. paaiškinimais, transporto priemonių apžiūros protokolais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su schema, specialistų išvadomis bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kurie pripažįstami įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, nustatyta, kad kaltinamasis V. R. 2024 m. spalio 25 d., apie 15.15 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 10 km, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Citroen Nemo“, valst. N. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas (duomenys neskelbtini), 127 punktus, nepasirinko saugaus greičio ir saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į ta pačia kryptimi priešais jį važiavusį ratinį traktorių „Shibaura P15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje abi transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio į griovį ir ratinis traktorius apvirto, dėl ko įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas ratinio traktoriaus vairuotojas E. K., kuriam nustatyti nubrozdinimai kojose, TH12 slankstelio kūno kompresinis lūžis, dešinėje klubakaulio sparno ir gūžduobės skeveldriniai lūžiai, dešinio gaktikaulio abiejų šakų ir sėdynkaulio šakos skersiniai lūžiai, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.

43. Kaltinamasis V. R. viso proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad įvykio dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir, iš (duomenys neskelbtini) kelio atsisukus į (duomenys neskelbtini), dešimtame kilometre apakino saulė tiesiai į langus, bevažiuojant bandė dar viena ranka užsidengti nuo saulės apsaugą dar žemiau, kai pajuto smūgį. Nurodė, kad važiavo apie 50 kilometrų per valandą greičiu ir apakinus saulei bandė užsidengti nuo saulės. Priekyje važiuojančio traktoriaus nematė. Šios kaltinamojo V. R. nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog jis nepasirinko saugaus greičio atsižvelgiant į oro sąlygas ir nesulėtino bei nesustojo, nors dėl susidariusių aplinkybių ir blogo matomumo, t. y. akinančios saulės, jis privalėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti. Šiais savo veiksmais kaltinamasis, pažeisdama KET, nepasirinko saugaus greičio ir saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis – automobilio ir traktoriaus susidūrimas.

44. Kaltinamojo parodymus dėl eismo įvykio aplinkybių patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu važiavo apie 15 kilometrų per valandą greičiu, grįžtelėjo atgal, norėdamas pasižiūrėti ar plūgas yra vietoje, matė iš paskos atvažiuojantį automobilį, kuris buvo apie 100 metrų atstumu. Atsisukęs į priekį važiavo toliau ir kas toliau nutiko, nepamena – atsibudęs pamatė, kad guli ant važiuojamosios kelio dalies, dešiniame šone. Kelio ruožas, kur įvyko eismo įvykis, yra tiesus, matomumui niekas nekliudė, kodėl jo nepamatė automobilio vairuotojas, nežino. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie kelio sąlygas ir matomumą patvirtina ir 2025 m. vasario 18 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad vietovei artimiausios Utenos meteorologijos stoties (MS) duomenimis 2024 m. spalio 25 d. stebėjimo laiku 15 val. ir 16 val. oro temperatūra 12,7 ir 11,5, santykinė oro drėgme 63 ir 66, kritulių nebuvo, meteorologinio matomumo nuotolis 20 km. Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, kad iš maždaug 400 m atstumo matė važiuojančius tiek automobilį, kuris buvo paženklintas „(duomenys neskelbtini)“ logotipu, tiek ir traktorių, bei manė, kad automobilis aplenks traktorių, kuris važiavo apie 15-20 kilometrų per valandą greičiu. Be kita ko šis liudytojas taip pat nurodė, kad privažiavęs posūkį į (duomenys neskelbtini) kaimą, automobilis staiga metėsi į priešpriešinę eismo juostą, tada vėl grįžo į savo eismo juostą, tuo metu kliudė E. K. vairuojamą traktorių ir nustūmė jį į griovį. Prieš tai automobilis nestabdė, pradėjo stabdyti tik atsitrenkęs į traktorių. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2025 m. kovo 26 d. raštas Nr. 4-SD-51 patvirtina, kad traktorių gamintojas „Shibaura“ nekomplektuoja traktorių su oranžiniais švyturėliais, o padargai, įskaitant plūgus, prikabinti arba pakabinti ant traktoriaus hidraulinės sistemos pakabinimo mechanizmo atskirai neženklinami. Taigi nukentėjusiojo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. balandžio 8 d. specialisto išvada Nr. 11-848 (25) patvirtina kaltinamojo V. R. ir liudytojo A. R. apibūdintą susidūrimo mechanizmą, t. y. automobilis „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešine puse, važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, pėdsako, kuris 3 pav. parodytas raudona rodykle, pradžioje, judėdamas, tikėtina, 61 km/h greičiu, susidūrė su ta pačia kryptimi, tikėtina, 16 km/h greičiu važiavusio vairuotojo vairuojamu traktoriumi „SHIBAURA P15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies dešine puse, žibinto sritimi atsitrenkdamas į traktoriaus galinį kairės pusės ratą. Taigi byloje pakanka įrodymų išvadai, kad V. R. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu nukentėjusiojo E. K. vairuojamu traktoriumi, ko pasėkoje abi transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio į griovį ir ratinis traktorius apvirto.

45. Be objektyviojo požymio – veikos, būtina nustatyti ir padarinių bei priežastinio ryšio būtinuosius požymius. Kad nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su V. R. padarytais KET pažeidimais ir dėl to įvykusio eismo įvykio, teismui abejonių nekyla, tą įrodo byloje esanti specialisto išvada, kuri patvirtina, jog E. K. nustatyti nubrozdinimai kojose, TH12 slankstelio kūno kompresinis lūžis, dešinėje klubakaulio sparno ir gūžduobės skeveldriniai lūžiai, dešinio gaktikaulio abiejų šakų ir sėdynkaulio šakos skersiniai lūžiai. Taigi pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamojo V. R. KET 126 ir 127 punktų pažeidimas ir buvo tiesiogine eismo įvykio kilimo priežastimi, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta E. K. sveikata. Konstatuotina, jog jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis V. R., kuris būdamas padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairuotojas, būtų laikęsis nurodytų KET reikalavimų (t. y. 126 ir 127 punktų), būtų galėjęs išvengti susidūrimo ir nebūtų sukelti sunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai. Visa tai rodo, kad būtent V. R. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek eismo įvykio, tiek ir jo metu kilusių pasekmių priežastis.

46. Įvertinus kaltinamojo V. R. veiksmus ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y., kad V. R. sukaupęs ilgametę vairavimo patirtį (vairavimo stažą), eismo įvykis įvyko tiesiame kelio ruože, konstatuotina, jog nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

47. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

48. Teisme gautas J. R. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį faktinės sutuoktinės – J. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis palaikė šį prašymą.

49. BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

51. Sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu nusikaltimu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. K. sveikata, kaltinamasis V. R. pripažino padarytos žalos faktą, dėl žalos dydžio paliko spręsti teismui. E. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1989,02 Eur turtinės ir 45 000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Byloje esantys išmokos potvarkiai patvirtina, kad civilinė atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam išmokėjo 1 074,47 Eur negautų pajamų, 370,24 Eur gydymo išlaidų, 225,06 Eur gydymo išlaidų ir 15 000 Eur neturinei žalai atlyginti (t. 3, 28-29, 32-34). Teisme nukentėjusysis pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 107,11 Eur turtinės žalos atlyginimo už patirtas kelionės išlaidas, 19 320,00 Eur už ateityje sumažėjusias pajamas laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 23 d. iki 2037 m. balandžio 24 d. ir 35 000 Eur neturtinės žalos atliginimo priteisimo solidariai iš kaltinamojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (t. 3., b. l. 64-76). Pažymėtina, kad 2025 m. gruodžio 15 d. nukentėjusysis E. K. ir civilinė atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pasirašė taikos sutartį, pagal kurią susitarė, kad draudimo bendrovė išmoka nukentėjusiajam 5 000 Eur, o likusios ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis atsisako pilna apimtimi. Ieškinio dalį dėl turtinės žalos (negautų pajamų) nukentėjęs asmuo atsiima (t. 4, b. l. 10). Tai reiškia, kad byloje pasiektas taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo ir nukentėjęs asmuo nereiškia pretenzijų kaltinamajam dėl žalos atlyginimo. Konstatuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos buvimą, pabrėžtina tai, jog aplinkybė, kad nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygina draudimo bendrovė, neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje Nr. 1A-354-898/2021).

52. Be aptartų sąlygų teismas turi įvertinti, ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant dėl kaltinamojo V. R. asmenybės, teismas vertina, kad jis daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų gyvena faktinėje santuokoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po įvykio nebedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis (t. 3, b. l. 57-59). Remiantis administracinių nusižengimo registro duomenimis už 3 metus, nustatyta, kad V. R. administracine tvarka baustas vieną kartą 2022 m. už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, baudą sumokėjęs (t. 2, 91-94). Kaltinamasis praeityje neteistas (t. 2, b. l. 89-90). Be to, pažymėtina, jog V. R. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, labai gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas kaip pasižymintis kultūringu ir pareigingu elgesiu, gerai išmanantis savo darbą, atsakingai besirūpinantis šeima, palaikantis puikius tarpusavio santykius (t. 3, b. l. 56). Visos aptartos kaltininko asmenį apibūdinančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, jo padaryta nusikalstama veika transporto eismo saugumui yra padaryta dėl neatsargumo. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką – visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad V. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kad pats procesas nagrinėjamu atveju buvo prevencijos priemonė kaltininkui, neturėjusiam šiurkštaus teisei priešingo elgesio patirties praeityje. Visa tai leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

53. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

54. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės V. R. pagal laidavimą prašo jo faktinė sutuoktinė J. R.. Bylos duomenimis, kaltinamojo V. R. faktinė sutuoktinė yra darbingo amžiaus, dirbanti, turinti legalų pragyvenimo šaltinį, turinti su kaltinamuoju du pilnamečius vaikus, praeityje neteista ir nebausta administracine tvarka. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu J. R. nurodė, jog ji kaltinamuoju pasitiki, jis labai gailisi dėl šio įvykio, jie sutaria, sprendžia problemas kartu. Konfliktų tarp jų nėra, įsiklauso vienas į kitą. Ji už jį gali garantuoti, kad kažko blogo jis specialiai tikrai nepadarys, juo dėl to pasitiki ir šio įvykio specialiai tikrai nedarė. Jis geras, nuoširdus, mylintis, patikimas. Gyvenime jokio keršto nebūna. Ir pasikalba, ir pasitaria, vyras stengiasi kuo mažiau vairuoti, labai pergyvena dėl įvykio, pasitaria, ar reikia važiuoti jam, ar sūnus nuveža. Prokurorė baigiamojoje kalboje nurodė, jog J. R. vertina kaip tinkamą asmenį, galintį būti laiduotoju. Teismo vertinimu, J. R. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei jos artimą tarpusavio ryšį su kaltinamuoju, pagarbą ir pasitikėjimą, teisiamojo posėdžio metu duotus išsamius paaiškinimus dėl jų tarpusavio bendravimo bei įtakos kaltinamojo pasirinkimams (elgesiui), sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Atsižvelgiant į tai, jog J. R. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir yra verta teismo pasitikėjimo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju J. R. yra tinkama laiduotoja.