Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, nedalyvaujant šalims, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“ dėl skolos, metinių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus nagrinėti bylą ieškovės ir atsakovės atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad už parduotas prekes ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. SIM18/10/066 3352,96 Eur sumai, 2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. SIM18/10/091 2219,85 Eur sumai, 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. SIM 18/10/122 706,72 Eur sumai, 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. SIM 18/10/165 483,52 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. SIM18/11/012 3113,57 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. SIM18/11/045 529,98 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. SIM18/11/068 2922,02 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. SIM18/11/112 53,72 Eur sumai, 2018 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. SIM18/12/014 1665,44 Eur sumai, 2018 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. SIM18/12/043 537,24 Eur sumai, 2018 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. SIM 18/12/066 53,72 Eur sumai (b. l. 10-29). Bendra atsakovei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų suma siekė 15 638,74 Eur. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog ieškovė pardavė atsakovei prekes - smėlį, žvyrą, žvirgždą. Pateiktu UAB „Simuva“ banko sąskaitos išrašu nustatyta, jog 2019 m gegužės 3 d. į ieškovės banko sąskaitą iš atsakovės gautas pavedimas 3000 Eur sumai pavedimo paskirtyje nurodant, jog apmokama pagal sąskaitas: Nr. SIM1810066 – 352,96 Eur, Nr. SIM1810091 – 2219,85 Eur, Nr. SIM1810122 – 427,19 Eur (b. l. 47). 2019 m. birželio 26 d. UAB „Inkomsta“ neapmokėtų skolų suvestine nustatyta, kad atsakovė ieškovei UAB „Simuva“ yra skolinga 9638,74 Eur. Skolų suvestinėje nėra sąskaitų Nr. SIM18/10/066 3352,96 Eur sumai, Nr. SIM18/10/091 2219,85 Eur sumai, likusi skola pagal sąskaitą Nr. SIM 18/10/122 – 279,53 Eur (b. l. 57).

Dėl įmokų paskirstymo tvarkos

Atsakovė neginčijo jai pateiktų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų ir pripažino, kad yra skolinga ieškovei. Ginčas byloje kilo dėl 2019 m. gegužės 3 d. atsakovės pavedimu sumokėtos sumos – 3000 Eur paskirstymo. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, teigė, jog gavusi atsakovės įmoką 3000 Eur sumos pirmiausia įskaitė 288,62 Eur tuo metu susidariusių palūkanų. Atsakovė nesutiko su tokiu įmokų paskirstymu nurodydama, kad mokėjimo paskirtyje įvardijo sąskaitas ir sumas, skirtas nurodytoms sąskaitoms apmokėti.

Įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko, reglamentuoja CK 6.54 straipsnio norma. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

Kasacinio teismo praktikoje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įmokų paskirstymo tvarką, aiškinimo ir taikymo yra pasisakyta, jog šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017, 24 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar ieškovė turėjo teisę atsakovės mokamą sumą šiuo atveju iš pradžių įskaityti kaip palūkanas, o ne kaip skolą pagal nurodytas sąskaitas.

Šiuo atveju aktuali 6.54 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri įtvirtina, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka – kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje.

Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę nustatant, ar atsakovės atliktas mokėjimas ieškovei gali būti vertinami kaip valios pareiškimas sumokėti įmoką pagrindinei prievolei įvykdyti (skolai už pagal pavedime nurodytas sąskaitas) ir ar ieškovė turėjo teisę visų pirma atsakovės mokamą sumą įskaityti kaip palūkanas, turi įrodymų vertinimas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog šalis sieja prievoliniai teisiniai prekių pirkimo – pardavimo santykiai. Duomenų, kad šalys buvo susitarusios dėl atsakovės mokamų ieškovei įmokų paskirstymo eiliškumo, teismui nepateikta. Tokių aplinkybių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė nė viena šalis. Atsakovė, atlikdama 2019 m. gegužės 3 d. mokėjimą, nurodė, kad pervedama 3000 Eur suma skirta padengti skolą pagal sąskaitas: Nr. SIM1810066 – 352,96 Eur, Nr. SIM1810091 – 2219,85 Eur, Nr. SIM1810122 – 427,19 Eur (b. l. 47), t. y. atlikdama mokėjimą aiškiai nurodė, kad suma skirta pagrindinei prievolei įvykdyti.

Pažymėtina, kad CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra, – kitokį negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Antra, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų dėl juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo ir registravimo. Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu kasacinis teismas padarė išvadą, kad įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).

Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pasinaudojo teise atsisakyti įmokos, nes priėmė atsakovo mokėtas įmokas su jose nurodyta paskirtimi. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog iki ieškinio pateikimo per asmenį vykdantį ikiteisminį skolos išieškojimą, ieškovė teikė atsakovei pasiūlymą palaukti atsiskaitymo iki 2019 m. gegužės 13 d., jei atsakovė padengtų bent 30 proc. skolos dengimo (b. l. 62-63). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovei atliekant mokėjimą ieškovė žinojo jų paskirtį ir, priimti įmokų neatsisakė. Taigi šalys įmokų mokėjimo metu suderino savo valią dėl įmokų paskirstymo tvarkos, t. y., kad įmokos mokamos pagrindinei skolai pagal nurodytas sąskaitas, o ne palūkanoms dengti. Ieškovė, gaudama atsakovės įmoką, iš karto nepasinaudojo įmokų paskirstymo teise, todėl vėlesni ieškovės veiksmai atsakovės įmoka pirmiau padengiant palūkanas iš esmės prieštaravo šalių konkliudentiniais veiksmais patvirtintai įmokų paskirstymo tvarkai. Ieškovė nepasinaudojo įmokos atsisakymo teise, nes priėmė atsakovės mokėtas įmokas su jose nurodyta paskirtimi (CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalys).

Be to, sutiktina su atsakovės argumentais, jog vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 1 dalimi, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoje įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Nagrinėjamu atveju visų pavedime nurodytų sąskaitų mokėjimo terminas buvo suėjęs.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir nurodytai teismų praktikai, konstatuotina, jog atsakovė pagal ieškovės jai pateiktas sąskaitas 2019 m. gegužės 3 d. pavedimu sumokėjo dalį skolos pagal tris pavedime nurodytas sąskaitas (CPK 185 straipsnis).

Nustatyta, kad ieškovė pardavė atsakovei prekes - smėlį, žvyrą, žvirgždą, tačiau atsakovė pagal jai pateiktas sąskaitas su ieškove tinkamai neatsiskaitė, sumokėjo tik dalį skolos, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę atsiskaityti už prekes (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovei nurodant, kad atsakovės skola sudarė 12638,74 Eur, įvertinus atsakovės sumokėtą skolos dalį – 3000 Eur, ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisina 9638,74 Eur skola.

Dėl palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio palūkanas). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 39,16 Eur palūkanų pagal 2019 m. gegužės 28 d. paskaičiavimus. Nurodo, kad palūkanos skaičiuojamos nuo sekančios dienos, kada buvo praleistas terminas atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras. Iš ieškovės pateiktos palūkanų skaičiavimo lentelės (b. l. 49) matyti, jog ieškovė 39,16 Eur palūkanų sumą apskaičiuoja taikydama 6 proc. dydžio palūkanas skoloms pagal neapmokėtas 2018-10-31 – 2018-12-21 PVM sąskaitas – faktūras už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 28 d., t. y. už 24 dienas. Pažymėtina, kad ginčo teisena nagrinėjamose bylose teismas neturi teisės išeiti už reikalavimo ribų, todėl yra vertinamas tik ieškiniu reikalaujamų priteisti 39,16 Eur palūkanų pagal ieškovės nurodytas sąskaitas už jos nurodytą laikotarpį pagrįstumas. Nustačius, jog 2019 m. gegužės 3 d. atsakovės mokėjimas skirtas pirmiausia skolai pagal jame nurodytas sąskaitas apmokėti ir pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SIM 18/10/122 atsakovė sumokėjo 427,19 Eur, ir yra skolinga ieškovei ne 568,15 Eur, tačiau 279,53 Eur, atitinkamai perskaičiuotina nurodyta 2,24 Eur palūkanų suma ir konstatuotina, kad mokėtiną palūkanų sumą sudaro 1,10 Eur (279,53*0,06 / 365*24).

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir jai iš atsakovės priteistina 38,02 Eur palūkanų už pradelstą prievolės sumokėti skolą terminą, kita reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Procesines palūkanas reglamentuoja CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Pagal šią normą skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, priteisiant procesines palūkanas, būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurių kreditorius įgyja teisę reikalauti. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos pagal pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 299 Eur žyminio mokesčio. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 290 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Atsakovė prašė priteisti iš jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau galimai patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Simuva“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ 9638,74 Eur skolą, 38,02 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9676,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 290 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.