Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams R. T. ir A. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė aiškina, kad atsakovų įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, bei atitinkamai sudaro 424,84 Eur sumą.

6. Atsakovė R. T. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7. Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. rugpjūčio 23 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Mano Būstas Vilnius“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 (ir vėlesniais įsakymais/pakeitimais) buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo).

14. Duomenų, kad minėto daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ginčo laikotarpiu buvo įsteigę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pasirinkę kitą bendrojo naudojimo objektų administratorių, byloje nepateikta.

15. Iš NTR išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), nuosavybės teisėmis nuo 2003 m. kovo 28 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovams R. T. ir A. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis.

16. Anot ieškovės, atsakovų skola už per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 424,84 Eur.

Dėl skolos priteisimo už butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas

17. Byloje kilo ginčas dėl skolos egzistavimo už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

18. Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

19. Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

20. Taikant šią taisyklę, teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik tam tikro buto savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).

21. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

22. Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovai proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovams nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad atsakovams, kaip šio buto savininkams, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 178, 185 straipsniai).

23. Pažymėtina, kad atsakovai savo pareigos mokėti nurodytus mokesčius ir/ar jų skaičiavimo metodikos/tvarkos neginčija; atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia tik tuo, jog atsakovai už aktualų laikotarpį – nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., yra atsiskaitę, nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. ieškovei sumokėję 662,96 Eur (370,30 Eur + 292,66 Eur) sumą. Ieškovė su šia aplinkybe nesutiko ir paaiškino, kad atsakovams, vykdant mokėjimus, nenurodžius, už kokį laikotarpį mokama, sumokėtos sumos buvo užskaitytos už seniausias skolas.

24. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).

25. Iš šalių paaiškinimų, ieškovės pateiktų sąskaitų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Antstolių informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovai turėjo/turi skolų ieškovei už ginčo buto administravimą ir už ankstesnį laikotarpį; tuo pagrindu iki šiol antstolių yra vykdomi priverstiniai išieškojimai dėl tam tikrų skolų išieškojimo iš atsakovų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. e2-42112-960/2018 ir Nr. eL2-40051-1064/2017 ieškovės naudai (vykdomųjų bylų Nr. 0178/19/01975 ir Nr. 0178/17/04865). Aplinkybė, kad išieškojimai iki šiol vykdomi, t. y. nėra antstolių užbaigti, patvirtina, jog atsakovai nėra padengę ieškovei visų anksčiau priskaičiuotų ir priteistų skolų.

26. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

27. Viena vertus, atsakovai iš tiesų pateikė įrodymus (kurių ieškovė iš esmės ir neginčijo), kad atsakovai nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. bendrai ieškovei yra sumokėję 662,96 Eur sumą. Kita vertus, atsakovai neįrodė (nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų), kad atlikdami mokėjimus nurodytu laikotarpiu, būtų/buvo nurodę už kokį būtent laikotarpį atsiskaito (atsakovai šios aplinkybės neginčijo). Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė, gavusi nurodytus atsakovų mokėjimus, pagrįstai juos įskaitė už seniausias skolas (kurios, kaip matyti iš antstolių vykdomų išieškojimų, viršijo nurodytą sumokėtą sumą), t. y. šiuo atveju nepatenkančias į aktualų laikotarpį, už kurį prašoma priteisti susidariusią skolą.

28. Teismas kritiškai vertina atsakovo atsikirtimą, kad ieškovė negalėjo atliktų mokėjimų įskaityti už seniausias skolas, nes jas išieško antstoliai. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovų ankstesnės skolos (už ankstesnius laikotarpius) ieškovei yra išieškomos priverstine tvarka antstolių, savaime nereiškia, jog ieškovė, gavusi atsakovų mokėjimus, kuriuose nenurodyti mokėjimo laikotarpiai, negalėjo/neturėjo teisės jų įskaityti už seniausias – šiuo atveju jau išieškomas priverstine tvarka, skolas. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad „seniausia skola“ apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas (tokių įrodymų šalys nepateikė). Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Kaip minėta, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas kokia nors forma būtų ieškovei nurodęs, už kurį skolos laikotarpį susidariusiai skolai dengti jis moka įmoką/-as.

30. Kaip minėta, atsakovai neginčijo ieškovės paskaičiuotų mokesčių metodikos/tvarkos, dydžio, todėl teismas plačiau šioje dalyje nepasisako.

31. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 424,84 Eur skola už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. (CK 4.72 straipsnis, 4.82-4.85 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

32. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (424,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 25 d. – teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos 51,26 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 6,26 Eur išlaidos už registrų išrašus, 30 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

35. Valstybei iš atsakovų nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos, tenkančios lygiomis dalimis kiekvienam iš atsakovų, mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, 424,84 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 84 ct) skolos, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (424,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 51,26 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 25,63 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.