Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-04-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-77-380/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
AN2-77-380/2024
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00057-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
Ž. D.
Advokatai
Regina Šaltinienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-77-380/2024Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00057-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. D. atstovės advokatės Reginos Šaltinienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10730-2023 Ž. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 27 d., 16.08 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 0,68 promilės neblaivumas, po paklaidos (+/-0,017 promilės) nustatytas 0,66 promilės neblaivumas. Tokiais savo veiksmais Ž. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

2. Skundžiama 2024 m. vasario 22 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas Ž. D. skundą tenkino iš dalies. Institucijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10730-2023 Ž. D. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams pakeitė į ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taip pat teismas vadovaudamasis ANK 675 straipsnio 3 dalimi Ž. D. paskirtos 800 Eur dydžio baudos mokėjimą išdėstė dalimis – 4 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 200 Eur. Kitą minėto Institucijos nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. D. atstovė advokatė R. Šaltinienė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį, Institucijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10730-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį Ž. D. nutraukti. Skundas grindžiamas esminiais toliau nurodomais argumentais.

3.1. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbių aplinkybių, nevisapusiškai, nevisiškai ir neobjektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, netinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas naikinti.

3.2. Skunde cituojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 2.3 ir 4 punktai. Nurodoma, kad šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad tikrinant 2023 m. rugpjūčio 27 d. 16.08 val. Ž. D. pirmu pūtimu nustatytas 0,69+/-0,017 promilių girtumas. 2023 m. rugpjūčio 27 d. 16.26 val. nustatytas 0,68+/-0,017 promilių girtumas. 2023 m. gruodžio 20 d. jis gavo specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad jis kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 27 d. 17.25 val. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę. 2023 m. rugpjūčio 27 d. 17.30 val. buvo paimtas biologinės terpės (kraujo) bandinys. 2023 m. rugsėjo 1 d. Valstybės teisės medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad Ž. D. kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 0,20 promilės etilo alkoholio. Pareigūnai nesivadovavo šia specialisto išvada ir tuo pažeidė Taisyklių 4 punktą. Taip pat teigia, kad Taisyklių 2.3 punktas nurodo, kad nustatant neblaivumą metrologiškai patikrinta specialiąja technine priemone, turi būti įvertinta šios priemonės paklaida. Į administracinio nusižengimo bylą nebuvo pateiktas alkotesterio Alcotest 7510 patikros sertifikatas.

3.3. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl sąvokos „daugiau negu 0,4 promilės“ aiškinimo (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-28-495/2021, 2AT-21-628/2022). Nurodoma, kad kaip konstatuota nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikoje, asmens neblaivumas turi būti nustatomas, taigi ir išreiškiamas, šimtosiomis promilės dalimis nurodant du skaičius po kablelio. Tais atvejais, kai neblaivumas išreiškiamas nurodant tris ar daugiau skaičių po kablelio, turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis. Būtent sveika šimtoji promilės dalis yra tas duomuo, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo. Taip pat tokiu atveju yra negalimas tūkstantųjų dalių apvalinimas į šimtąsias, suteikiant šimtosioms dalims didesnę reikšmę (t. y. negalima apvalinti 0,409 promilės neblaivumo į 0,41 promilės neblaivumą). Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Ž. D. pirmu tikrinimu buvo nustatyta ne 0,69+/-0,017 promilės, bet 0,673 promilės neblaivumas, t. y. 0,69-0,017=0,673 promilės. Antru patikrinimu buvo nustatyta ne 0,68+/-0,017 promilės bet 0,663 promilės neblaivumas, t. y. 0,68 - 0,017=0,673 promilės. Tačiau kaip konstatuota nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, asmens neblaivumas turi būti nustatomas, taigi ir išreiškiamas, šimtosiomis promilės dalimis nurodant du skaičius po kablelio. Tais atvejais, kai neblaivumas išreiškiamas nurodant tris ar daugiau skaičių po kablelio, turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis. Būtent sveika šimtoji promilės dalis yra tas duomuo, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo. Taip pat tokiu atveju yra negalimas tūkstantųjų dalių apvalinimas į šimtąsias, suteikiant šimtosioms dalims didesnę reikšmę (t. y. negalima apvalinti 0,409 promilės neblaivumo į 0,41 promilės neblaivumą).

3.4. Kadangi specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad iš Ž. D. 2023 m. rugpjūčio 22 d. paimtame kraujyje nustatyta mažiausio alkoholio koncentracija yra 0,20 promilės etilo alkoholio, teismai „turi atsižvelgti tik į 0,20 promilės alkoholio, kuri neviršijo 0,40 promilės – ribos, nuo kurios kyla atsakomybė ANK 422 straipsnio 6 dalies pagrindu“, todėl administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas nepagrįstai, administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. D. atstovės advokatės R. Šaltinienės apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad jis yra nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

7. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantė ginčija Ž. D. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog Ž. D. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl Ž. D. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko labai išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo vertinti taip, kaip norėtų apeliantė, o teismas padarė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos, padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, ir skundžiama nutartis ar jos dalis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad Ž. D. kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą (2023 m. rugpjūčio 27 d. 16.08 val. vairavus automobilį būnant neblaiviam, kai po paklaidos nustatytas 0,66 prom. neblaivumo laipsnis), yra įrodyta.

9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojai.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Ž. D. sutiko, jog iki įvykio prieš 15 valandų buvo vartojęs alkoholio, tačiau nesutiko su policijos pareigūnų alkotesteriu jam nustatytu, jo nuomone, per dideliu girtumo laipsniu, todėl girtumo pasitikrinti vyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys, po to specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad Ž. D. kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 0,20 promilės etilo alkoholio, tačiau Institucija nepagrįstai šia išvada nesivadovavo, todėl jis nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Su šiais argumentais negalima sutikti.

11. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio nusižengimo teisenos metu, taip pat ir iš karto po įvykio, Ž. D. buvo visiškai pripažinęs savo kaltę ir gailėjosi dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, Institucijos nutarime tai buvo pripažinta jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalis), o tai lėmė, kad Institucijos nutarimu Ž. D. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jam buvo paskirta minimali 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam terminui – 1 metams. Tai taip pat lėmė, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi dar labiau sušvelnino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį paskirdamas jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, o 800 Eur dydžio baudos mokėjimą išdėstydamas per 4 mėnesius nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde į tai nebėra atsižvelgiama, kartojama, kad Ž. D. jam inkriminuoto nusižengimo apskritai nepadarė. Tačiau Ž. D. kaltė yra visiškai įrodyta toliau aptariamais įrodymais.

12. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad Ž. D. 2023 m. rugpjūčio 27 d., 16.08 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį. Klaipėdos AVPK policijos pareigūno 2023 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 27 d. prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, vykdant prevencinę policinę priemonę, apie 16.08 val., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. D. Patikrinus vairuotojo Ž. D. neblaivumą bekontakčiu alkotesteriu Drager 5000, nustatyta, kad iškvėptame ore yra alkoholio garų. Patikrinus Ž. D. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu (16.10 val.) nustatytas 0,69 promilės neblaivumas (girtumas). Antru tikrinimu (16.26 val.), nustatytas 0,68 promilės neblaivumas (girtumas). Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vairuotojas policijos pareigūnams paaiškino, jog alkoholį vartojo prieš 15 val. Vairuotojas Ž. D. su pažeidimu sutiko ir gailėjosi (b. l. 33). Iš įvykio vietoje surašyto 2023 m. rugpjūčio 27 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog Ž. D. jame pasirašytinai paaiškino: ,,alkoholį vartojau prieš 15 val., nesijaučiau neblaivus. Dėl padaryto pažeidimo gailiuosi“ (b. l. 29). 2023 m. rugpjūčio 27 d. Neblaivumo nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. D. su tikrinimo rezultatais sutinka (b. l. 32). Byloje nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d., 17.25 val., Ž. D. atvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę. 2023 m. rugpjūčio 27 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 13 nurodyta, kad nustatant alkoholį Ž. D. iškvėptame ore pagal uoslę alkoholio kvapas silpnai užuodžiamas (b. l. 31). 2023 m. rugpjūčio 27 d., 17.30 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje iš Ž. D. buvo paimtas biologinės terpės (kraujo) bandinys. 2023 m. rugsėjo 1 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad Ž. D. 2023 m. rugpjūčio 27 d. paimtame kraujyje (gautas 2023 m. rugpjūčio 29 d.) nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 0,20 promilės etilo alkoholio (b. l. 10).

13. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Institucija ir apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė minėta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nuodyta, kad Ž. D. 2023 m. rugpjūčio 27 d. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 0,20 promilės etilo alkoholio. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018 yra nurodęs, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014 yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, toje pačioje nutartyje Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs ir tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Taigi aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog kraujo tyrimo rezultatams nėra ir negali būti suteikiama išskirtinė (didesnė) įrodomoji galia prieš kitus įrodymus, todėl, priešingai nei mano apeliantė, nėra pagrindo teigti, kad Institucijos pareigūnai ir pirmosios instancijos teismas nesivadovaudami specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kokius nors Taisyklių, o ypač jų 4 punkto, reikalavimus. Juo labiau akcentuotina, kad Taisyklių 4 punkte yra nurodyta, jog policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog šiuo atveju pareigūnai Taisyklių 4 punkto reikalavimų laikėsi, nes būtent taip ir buvo padaryta. Nors apeliantė akcentuoja, kad Taisyklių 2.3 punktas nurodo, kad nustatant neblaivumą metrologiškai patikrinta specialiąja technine priemone, turi būti įvertinta šios priemonės paklaida, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju minėto punkto reikalavimų taip pat buvo laikytasi. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog į bylą nebuvo pateiktas alkotesterio Alcotest 7510 patikros sertifikatas.

14. Iš alkoholio matuoklio Alcotest 7510, kuriuo policijos pareigūnai 2023 m. rugpjūčio 27 d. tikrino Ž. D. neblaivumą, patikros sertifikato matyti, kad jo patikra atlikta 2023 m. birželio 8 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2023 m. gruodžio 6 d. (b. l. 54). Nustatyta, jog Ž. D. blaivumui tikrinti naudotas būtent nurodytas alkoholio matuoklio prietaisas Alcotest 7510, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad patikrinus Ž. D. blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu, pirmu tikrinimu (16.10 val.) buvo nustatytas 0,69 promilės neblaivumas (girtumas), o antru tikrinimu (16.26 val.) buvo nustatytas 0,68 promilės (pritaikius paklaidą – 0,66 promilės) neblaivumas (girtumas). Apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Nėra duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas Ž. D. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis. Be to, prieš patikrinimą alkotesteriu, pareigūnas informavo Ž. D. apie tikrinimo priežastį, jis sutiko būti patikrintas ir prisipažino vartojęs alkoholį prieš penkiolika valandų, o po patikrinimo Ž. D., priešingai nei nurodo apeliantė, sutiko su tikrinimo rezultatais.

15. Apeliaciniame skunde kartojama, kad Ž. D. vartojo alkoholį prieš 15 val., todėl policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu užfiksuoti rodmenys galbūt yra netikslūs, tai patvirtina ir iškart po administracinio nusižengimo protokolo surašymo laboratorijoje atliktas kraujo tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog alkoholio koncentracija Ž. D. kraujyje yra tik 0,20 promilės. Tačiau dėl šių argumentų apylinkės teismas labai išsamiai pasisakė. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti kilusias abejones – nustatyti ar tarp alkotesterio parodymų ir tyrimo rezultatų nėra prieštaravimų ir, ar Ž. D. patikrinimo metu buvo viršijęs leistiną neblaivumo lygį, 2023 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialistus, teikiančius metodinę pagalbą teisėsaugos institucijoms specialių žinių panaudojimo klausimais, prašydamas atlikti etilo alkoholio retrospektyvinius paskaičiavimus. 2024 m. vasario 6 d. apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su teismo medicinos eksperto išvadomis. Teismo medicinos ekspertas konstatavo, kad nustačius 17.30 val. paimtame Ž. D. kraujyje mažiausią 0,20 promilės etilo alkoholio koncentraciją, priklausomai nuo organizmo būsenos, prieš 64 minutes galėjo būti nuo 0,306 promilės iki 0,466 promilės etilo alkoholio. Per 64 minutes, priklausomai nuo Ž. D. organizmo būsenos, iš kraujo galėjo pasišalinti nuo 0,106 promilės iki 0,266 promilės etilo alkoholio (b. l. 69–71). Akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja, todėl iš Ž. D. kraujo, kurio mėginį medikai paėmė praėjus valandai nuo jo patikrinimo alkotesteriu – 2023 m. rugpjūčio 27 d., 17.30 val., jau buvo pasišalinusi dalis alkoholio (b. l. 11). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, net praėjus valandai po tikrinimo policijos pareigūnų naudojamu alkotesteriu, Ž. D. kraujyje medikai visgi nustatė esant alkoholio, todėl, atsižvelgiant į teismo medicinos eksperto pateiktas išvadas, medicininės apžiūros metu gautus duomenis ir juos vertinant retrospektyviai pagal teismo eksperto nurodytą E. Widmark formulę, nėra pagrindo abejoti alkotesterio, kurio metrologinė patikra įvykio metu buvo galiojanti, duomenimis. Be to, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pats Ž. D. tiek policijos pareigūnams, tiek medikams, į klausimą kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą, atsakė, kad jis alkoholį vartojo 2023 m. rugpjūčio 27 d., išgėrė 1 500 ml degtinės, ir, kaip jau minėta, iš pradžių su jam nustatytu neblaivumu sutiko, alkoholio matuoklio rodmenų neginčijo.

16. Apeliaciniame skunde pateikiamas subjektyvus ir klaidingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl sąvokos „daugiau negu 0,4 promilės“ aiškinimas nėra aktualus nagrinėjamu atveju, nes įvykio metu policijos pareigūnų naudojamu alkotesteriu laikantis visų Taisyklių reikalavimų Ž. D. po paklaidos buvo nustatytas 0,66 promilės girtumas, kuris buvo gerokai didesnis negu 0,4 promilės. Be to, šis rodmuo buvo nustatytas (išreikštas) tinkamai, kaip ir nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – šimtosiomis promilės dalimis nurodant du skaičius po kablelio, taip pat nebuvo suapvalintas į didžiąją pusę.

17. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. D. atstovės advokatės Reginos Šaltinienės apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė