Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimo R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. D. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad R. D. 2010 m. liepos 23 d., apie 15.20 val., automobiliu „BMW“ vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs automobilio dujų talpoje specialiai įrengtoje slėptuvėje, gabeno 80 pakelių cigarečių „Magnat“, 30 pakelių cigarečių „Magnat 7“, 45 pakelius cigarečių „Minsk 5 Superslim“, 50 pakelių cigarečių „Queen Superslims“, 9 pakeliai cigarečių „Minsk 7“, 10 pakelių cigarečių „Winston Blue“, 10 pakelių cigarečių „West Silver“, kurių bendra vertė 1 763,51 Lt. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 40 ir 41 straipsnius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

R. D. kaltinamas padaręs ATPK 210 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nutarė administracinę bylą R. D. atžvilgiu nutraukti, nustatęs, kad asmuo pažeidimo padarymo metu buvo nepakaltinamumo būsenoje.

ATPK 210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad R. D. pažeidimo padarymo metu buvo nepakaltinamumo būsenoje.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės tik 2005 m. spalio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, R. D. neįgaliojo pažymėjimu bei aplinkybe, kad pažeidėjas nutarimo priėmimo metu buvo gydomas VĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje psichiatrijos ligoninėje. Pažymėtina, kad minėti įrodymai šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie R. D. būseną pažeidimo padarymo metu.

ATPK 19 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Atsižvelgiant į tai, kad asmens nepakaltinamumas vertinamas kaip aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu, turi būti įvertintos.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant ATPK nuostatas (pvz., administracinės bylos Nr. N556-1489/2008, Nr. N62-453/2007, Nr. N575-73/2008), esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, netyrė ir nevertino, ar R. D. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo metu galėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o tai turi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.