Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-354-192/2014 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovui Ž. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pažeistos CPK 42 straipsnio 1 dalies, 178, 185 straipsnių, 181 straipsnio 1 dalies nuostatos. Išvada apie tinkamai atliktus stogo remonto darbus padaryta remiantis tik ieškovės pateiktais dokumentais, ignoruota atsakovo teisė teikti įrodymus. Atsisakyta apklausti atsakovo nurodytus liudytojus – UAB „Žaidas“ direktorių, V. G., UAB „J. ARCH“ architektę J. Š., o apklausiant liudytoją P. L., teisėja trukdė atsakovui užduoti liudytojui klausimus. Šie liudytojai galėjo paliudyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl stogo remonto darbų kokybės ir atitikimo projektui, paties projekto teisėtumo ir tinkamumo bei administravimo ir pastatų techninės priežiūros (eksploatacijos) mokesčių. Taigi buvo pažeista atsakovo teisė teikti įrodymus, suvaržyta galimybė įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindė nesutikimą su ieškiniu. Nemotyvuotai atsisakyta priimti atsakovo 2014 m. sausio 28 d. teiktus dokumentus, kurie būtų įrodę, kad ieškovas nevykdė savo, kaip namo administratoriaus, pareigų. Nepagrįstai atmestas atsakovo prašymas dėl ekspertizės skyrimo. Neturint byloje ekspertizės išvados, nurodytų dokumentų, liudytojų paaiškinimų ir jų nevertinant, priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas.

Nepagrįstai iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį atsakovas buvo nuo jų atleistas.

Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovas, kaip daugiabučio namo dviejų butų savininkas ir bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, turi pareigą atlyginti visas ieškovės nurodytas išlaidas mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir eksploatavimą.

Dėl liudytojų apklausos

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus apie trukdymą užduoti klausimus liudytojui P. L. Išklausius 2013 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovo klausimai šiam liudytojui dėl 1986 metais Kauno m. LDT VK sprendimu pripažintos gyvenamųjų namų avarinės būklės teismo buvo pašalinti kaip neturintys ryšio su byla (01.43.28-01.44.15 garso įrašo dalis). Kadangi bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su daugiabučio namo butų savininkų pareigomis administruojant ir eksploatuojant bendrąją dalinę nuosavybę, pašalinus su tuo nesusijusius atsakovo klausimus liudytojui, nebuvo pažeista CPK 192 straipsnio 6 dalis, reglamentuojanti teisėjo teisę šalinti tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.

Nei teismo posėdžių protokoluose (įskaitant išklausytus jų įrašus), nei atsakovo procesiniuose dokumentuose nėra užfiksuotas prašymas apklausti liudytojus UAB „Žaidas“ direktorių, V. G., UAB „J. ARCH“ architektę J. Š., todėl apeliacinio skundo motyvai dėl nepagrįsto atsisakymo šiuos liudytojus apklausti laikytini neįrodytais (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl atsakovo teisės teikti įrodymus

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad jo atsikirtimai į ieškinį buvo atmesti, nepagrįstai netenkinus prašymo paskirti ekspertizę, tuo būdu paneigiant atsakovo teisę teikti įrodymus.

CK 4.82 straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, išaiškino, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“.

Iš ieškovės pateiktų stogo remonto būtinumą bei sprendimo remontuoti stogą teisėtumą patvirtinančių įrodymų ir atsakovo atsiliepimų į ieškinį matyti, kad atsakovas, balsavęs „prieš“ stogo remonto reikalingumą, su ieškiniu dėl stogo remonto darbų išlaidų nesutiko tik dėl to, kad ieškovas šiuos darbus atliko netinkamai (t. 1 b.l.43, 166). Stogo remonto darbų kokybės įvertinimui rašytiniu pareiškimu bei teismo posėdyje atsakovas prašė paskirti ekspertizę. Be kitų aplinkybių, su stogo remonto išlaidų dydžiu nurodė nesutinkantis todėl, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir ne pagal projektą, panaudota per daug statybinių medžiagų, teikė, anot atsakovo ir jo atstovės, tai patvirtinančius antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, patvirtino, jog ekspertizės atlikimo išlaidas kompensuos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nes atsakovui yra suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba (t.2 b.l.30,36, 55,56, t.3 b.l. 11).

Atsakovo prašymą paskirti statinio stogo remonto darbų įvertinimo ekspertizę pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė konstatavęs, kad atsakovas ieškovui šioje byloje nėra pareiškęs jokių reikalavimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti kartu su ieškovo reikalavimais atsakovui (t.3 b.l.21).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B.ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K.v. K. K., bylos Nr. 3K-3-147/2005; ir kt.).

Sutiktina, jog, nesant priešieškinio dėl atlyginimo žalos, padarytos atsakovo būstui stogo remonto metu, nebuvo pagrindo paskirti ekspertizę tokios žalos dydžio įvertinimui, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad žalos atsakovo būstui padarymo stogo remonto metu faktas gali būti vienas iš įrodymų, jog stogas buvo suremontuotas netinkamai, taip pat į tai, kad iš atsakovo suformuluotų septynių klausimų, teiktinų ekspertui, du yra tiesiogiai susiję su nesutikimu mokėti ieškovės nurodyto dydžio stogo remonto išlaidas dėl netinkamo šių darbų atlikimo (3.2 – ar stogo remonto darbai yra atlikti pagal projektą; 3.4 – ar, atliekant stogo remonto darbus, buvo naudotos statybinės medžiagos ir toks jų kiekis, kaip nurodyta sąmatoje), t.y. su aplinkybe, jog dalis išlaidų gali būti nesusijusi su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros darbais. Kadangi tokių atsakovo atsikirtimų pagrįstumo nustatymas reikalauja specialių žinių, esamų įrodymų (šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų) įvertinimas nėra pakankamas suformuluoti teismo išvadai dėl visų stogo remonto išlaidų sąsajumo su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros darbais. Apeliantas teisingai teigia, jog atsakymas į šį klausimą galimas, tik atlikus statybos techninę ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Šių jo argumentų pagrįstumą įrodo apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo motyvų prieštara – nepriėmęs atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų apie remonto metu padarytą žalą butams (UAB „Kauno komprojektas“ įvertinimas, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (dokumentai buvo teikti t. 3 b.l. 11), atsisakęs paskirti ekspertizę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų apie netinkamai atliktus darbus, todėl už juos turi būti atsiskaityta. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė teikti įrodymus, suvaržyta galimybė įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindė nesutikimą su ieškiniu, ir konstatuoja, kad atsakovo teisės teikti įrodymus suvaržymu buvo pažeistas CPK 8 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso principas, įpareigojantis teismą, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaujant su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio civilinėse bylose pagal UAB „Žaidas“ ieškinius dėl stogo remonto darbų ekspertizės yra skiriamos (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr.2A-340-480/2013; 2A-2021-413/2013).

Pažeidus minėtas civilinio proceso teisės normas, sprendimo dalis priteisti 9792,82 Lt ir 4916,73 Lt remonto, keitimo ir montavimo išlaidų, nurodytų skolų valdymo ataskaitose t. 1 b.l. 14, 141, neatitinka CPK 263 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais (atsisakyta priimti 87 pozicijas atsakovo pateiktų įrodymų, kurių apeliantas, prašydamas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nepridėjo prie apeliacinio skundo; ieškovė neįvykdė atsakovo atstovės reikalavimu priimtos teismo nutarties t.2 b.l.138-139 pateikti detalią ginčo mokesčių išklotinę, todėl negalima nustatyti, kokią remonto, keitimo ir montavimo darbų dalį sudaro atsakovo apmokėtini stogo remonto darbai (pažymėtina, kad ieškovė pristatė duomenis ir apie kitus remonto bei montavimo darbus t. 3 b.l. 141-144, 149); iš naujo spręstinas ekspertizės paskyrimo klausimas), o tai yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams V. U., V. U., V. Ž., I. Ž., A. D., tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno vandenys“, dėl teisės pripažinimo, kiemo statinių atidalijimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų V. U., V. U. priešieškinį ieškovui V. D., atsakovams V. Ž., I. Ž., A. D., tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, akcinė bendrovė ,,Kauno vandenys“, dėl savavališkų statybų nugriovimo ir pažeistų teisių atkūrimo) (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl administravimo ir eksploatavimo išlaidų priteisimo, nepaneigė nei vieno ieškovės pateikto įrodymo apie tokių išlaidų pagrįstumą, jo argumentai šiuo klausimu deklaratyvūs, todėl sprendimo dalis dėl 374 Lt ir 76,05 Lt šių išlaidų priteisimo nekeistina (10166,82-9792,82; 4992,78-4916,73) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Perduodant bylos dalį nagrinėti iš naujo, panaikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei valstybei priteisimo. Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo teismo dėmesys atkreiptinas į tai, kad atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 9792,82 Lt ir 4916,73 Lt remonto, keitimo ir montavimo darbų išlaidų, 902,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, 12,82 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimo dalį dėl 450,05 Lt namo administravimo ir eksploatavimo išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.