Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2021-413/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-23
Bylos Nr.: 2A-2021-413/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-11004-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Koriaginas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“
Atsakovas: N. R.
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Mariusta“
Išvadą teikia: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2021-413 /2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11004-2011-0

Pirmosios instancijos teismo teisėja: Virginija Šeškuvienė

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 35.4; 44.2, 44.5.2.1; 44.6;121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1548-329/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovei N. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Mariusta“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, institucijoms, teikiančioms išvadą byloje: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A-787 ieškovas UAB „Žaidas“ yra paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, teikiančiu namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės objektų eksploatavimo, administravimo ir komunalines paslaugas. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkė yra atsakovė. Vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ieškovas 2009 m. gruodžio 28 d. – 2010 m. balandžio 22 d. laikotarpiu organizavo gyvenamojo namo remonto darbus, kuriuos atliko trečiasis asmuo UAB „Mariusta“, t. y. 2010 m. gegužės mėnesį buvo atlikti stogo remonto darbai, kainavę 23 317,74 Lt; 2011 m. sausio mėnesį - nuotekų vamzdžio remonto darbai, kainavę 160,26 Lt; 2011 m. vasario mėnesį - nuotekų stovo ir šalto vandens stovo keitimo darbai, kainavę 350,14 Lt. Ryšium su paminėtais darbais, ieškovo patirtos išlaidos buvo paskirstytos namo gyventojams proporcingai jų turimam gyvenamajam plotui ir įtrauktos į sąskaitas, kurias gyventojai apmoka ieškovui už jo teikiamas paslaugas. Atsakovė už atliktus namo remonto darbus bei suteiktas paslaugas iš dalies ir už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. liko skolinga ieškovui 1 494,48 Lt. Atsisakymą mokėti skolą ieškovui atsakovė motyvavo tuo, kad stogo remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 1 494,48 Lt mokesčių įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė už nekokybiškai atliktus gyvenamojo namo remonto darbus priteisti iš ieškovo 5 122,34 Lt patirtai turtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog įpusėjus stogo remonto darbams, jos iniciatyva buvo atlikta remontuojamo objekto apžiūra ir nustatyti trūkumai: neįrengtas kondensato surinkimas nuo plėvelės virš kamino, plėvelė nebuvo sandariai pritvirtinta prie mūro sienos ir vietomis įplyšusi, neišlygintas stogo šlaito grebėstavimas iš vidinio kiemo pusės ir kt. Dėl UAB „Mariusta“ atliktų darbų trūkumų ji kreipėsi į ieškovą, Statybos inspekciją, Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno skyrių, savivaldybę ir gavo iš jų patikinimą, kad nurodyti trūkumai darbų eigoje bus pašalinti. Tačiau 2011 metų sausio 12 d., prasidėjus atodrėkiui, į jai priklausančio buto Nr. 3, esančio viršutiniame namo (duomenys neskelbtini), aukšte, patalpas ir palėpę pradėjo tekėti nuo stogo vanduo. Vanduo stipriai apgadino buto lubų ir sienų apdailą. Buto apliejimas vandeniu pasikartojo ir 2011 m. birželio 21 d. Dėl apgadintų patalpų atsakovė kreipėsi į ieškovą, tačiau šis ignoravo jos prašymus ir atsisakė įvertinti bei atlyginti padarytą žalą. Pagal eksperto skaičiavimus, dėl buto užliejimo atsakovė patyrė 5 122,34 Lt žalą. Kadangi ieškovas, pažeisdamas CK 4.242 straipsnio 2 dalies nuostatas, nevykdė savo pareigos prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės objektą, namo stogo remonto darbai buvo atlikti rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Mariusta“, pagrindu, todėl ieškovas, kaip darbų užsakovas, turėjo pareigą kontroliuoti rangovą, pranešti jam apie pastebėtus darbo trūkumus, tačiau šios pareigos nevykdė. Ekspertizės akte nustatyti kritulių vandens nuvedimo nuo stogo dangos sistemos trūkumai bei konstatavimas, kad sistema įrengta nukrypstant nuo projektinių pasiūlymų ir STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 62.3 punkto reikalavimų, atsakovės nuomone, lėmė jai padarytos žalos atsiradimą bei atsakovės teisę sulaikyti mokesčių mokėjimą už nekokybiškai atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - priteisė iš atsakovės N. R. ieškovui UAB „Žaidas“ 1 494,48 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 494,48 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 344 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovo UAB „Žaidas“ atsakovei N. R. 2 558,48 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 3 894,60 Lt bylinėjimosi išlaidų; priėmė atsakovės N. R. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę UAB „Žaidas“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 45 punkto reikalavimus: kreiptis į rangovą UAB „Mariusta“ dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto/rekonstrukcijos statybos defektų pašalinimo, t. y. kritulių vandens nuvedimo nuo stogo dangos sistemos suremontavimo, kad ji atitiktų projektinę dokumentaciją ir STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 62.3 punkto reikalavimus, t. y. įrengti šiaurinio namo fasado projektiniuose pasiūlymuose numatytą antrą lietvamzdį; lietaus vandeniui nuo stogo nuvesti įrengti ne mažiau kaip dvi įlajas, o esant vienai įrengti vandens persipylimo per parapetą įrenginį; sutvarkyti /pakeisti lietaus latakus ir lietvamzdžius taip, kad jų skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 160 kv. cm šiauriniam stogo šlaitui tenkančių lietvamzdžių ir 135 kv. cm pietiniam stogo šlaitui tenkančių lietvamzdžių, sutvarkyti parapetų viršaus apskardinimo nuolydį į stogo pusę taip, kad jis būtų ne mažesnis kaip 2,9 laipsniai; sutvarkyti nepakeisto lietvamzdžio dalies sandūrą su nauju lietvamzdžiu; ieškovo nustatytu terminu UAB „Mariusta“ nepašalinus statybos darbų defektų, įpareigoti ieškovą UAB „Žaidas“ pašalinti nurodytus statybos darbų defektus savo lėšomis, ir šioje priešieškinio dalyje bylą nutraukė; priteisė iš ieškovo UAB „Žaidas“ 78,72 Lt, iš atsakovės N. R. – 78,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

1. Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas konstatavo, kad atsakovė savo prievolės nevykdymą siejo su CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta skolininko teisė sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Teismo nuomone, jokių priešpriešinių pareigų tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo, jų nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo – CK 4.82 straipsnio 3 dalies ir 4.84 straipsnio 4 dalies normų bei poįstatyminių teisės aktų, tačiau ne iš sutarčių. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad atsakovė be teisinio pagrindo sustabdė savo prievolės apmokėti ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su bendro turto administravimu, vykdymą. Remdamasis teismų praktika, teismas sprendė, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą, dėl ko atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl prievolės vykdymo sulaikymo ir ieškinį tenkino pilnai.

2. Dėl priešieškinio reikalavimų. Teismas nustatė, kad darbų vykdymo metu atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovą, valstybines instancijas dėl netinkamai atliekamų stogo remonto darbų. Aplinkybę, kad stogo remonto darbai buvo atliekami su trūkumais, patvirtina byloje esantis 2010 m. balandžio 6 d. UAB „Žaidas“ raštas, adresuotas atsakovei. Teismas sprendė, kad ieškovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), sudarę prielaidas žalos atsiradimui, pasireiškė tuo, jog ieškovas neįvykdė įstatymuose numatytos pareigos tinkamai atlikti paruošiamuosius stogo remonto darbus. Teismo vertinimu, pagal darbų atlikimo metu galiojusį statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, ieškovo organizuoti stogo dangos keitimo darbai buvo priskiriami prie statinio kapitalinio remonto statybos darbų, todėl tokiems darbams atlikti, vadovaujantis LR Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) 23 straipsniu, buvo privaloma turėti statybos leidimą. Kadangi namas, kurio stogą buvo ketinama remontuoti, pateko į kultūros paveldo objekto saugomą teritoriją, stogo remonto darbams atlikti buvo reikalingas statinio projektas ir Kultūros paveldo departamento raštiškas sutikimas, nepriklausomai nuo to, kokiai remonto statybos darbų rūšiai priskirtini darbai bus vykdomi (PTR3.06.01:2006). Tačiau nei statinio projekto, nei raštiško sutikimo ieškovas neturėjo. Kad buvo vykdomi kapitalinio remonto statybos darbai konstatuota statybos ekspertizės akte, iš kurio taip pat seka, kad žalos atsiradimo priežastis kyla būtent iš stogo remonto nekokybiškai atkiltų darbų (CK 6.247 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nesutiko su UAB „Skena“ atliktos žalos nustatymo ataskaita, tačiau paneigiančių šią ataskaitą duomenų (įrodymų), tame tarpe ir duomenų apie žalos dydį, nepateikė. Teismas sprendė, kad pagrindo abejoti eksperto pateikta išvada dėl žalos dydžio nėra, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad žala paskaičiuota remonto darbams, kurie būtų atliekami rangos būdu, o atsakovė savo patalpas suremontavo ūkio būdu, teismas sumažino prašomą priteisti žalos dydį iki 2 558, 48 Lt.

3. Dėl dalies priešieškinio reikalavimų atsisakymo. Vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi ir CPK 293 straipsnio 4 punktu, teismas priėmė atsakovės atsisakymą nuo dalies priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovą atlikti tam tikrus veiksmus ir bylą šioje dalyje nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Žaidas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas tenkino iš dalies atsakovės N. R. patikslintą priešieškinį, ir priimti naują sprendimą – patikslintą priešieškinį atmesti visiškai; priteisti iš atsakovės N. R. žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Dėl pirmos instancijos padarytų procesinių teisės normų pažeidimų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. teismas neteisingai nustatė atsakovės buto užliejimą sąlygojusias aplinkybes ir priežastis. Konstatuodamas faktą, kad ieškovas neįvykdė įstatymuose numatytos pareigos tinkamai atlikti paruošiamuosius darbus stogo remontui, teismas vadovavosi tik vienu bylos įrodymu – prijungta prie bylos Namo techninės apskaitos byla, neatsižvelgdamas į asmenų paaiškinimus, teikiančių išvadą institucijų atstovų paaiškinimus, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies normas.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad gyvenamojo namo Laisvės al. 31 stogo danga iki remonto darbų buvo skardinė, iš viršaus uždengta šiferio lakštais. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro išrašas, pateiktas kartu su trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ 2012 m. lapkričio 5 d. atsiliepimu į ieškinį, kuriame pažymėti (duomenys neskelbtini) namo statybos pabaigos metai – 1910 m. Visuotinai žinoma, jog dvidešimtojo amžiaus pradžioje tokia stogo danga kaip šiferis namų statybai nebuvo naudojama, kas leidžia teigti, kad originali stogo danga yra ne šiferis, o skarda, kuri sovietmečiu namo gyventojų buvo uždengta šiferiu. Be to, pirmos instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl jis nesivadovavo savo iniciatyva į bylą įtrauktos institucijos pateikta išvada. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, leidžia manyti, kad pirmos instancijos teismas padarė procesinius bylos įrodymų vertinimo pažeidimus, ko pasėkoje neteisingai kvalifikavo ieškovo UAB „Žaidas“ veiksmus kaip prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams.

2. Dėl pirmos instancijos padarytų materialinių teisės pažeidimų. Ieškovo nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė statybą reglamentuojančius teisės aktus, dėl ko padarė klaidingas išvadas, jog dalinis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remontas priskirtinas kapitalinio remonto statybos rūšiai, kad šiems darbams atlikti buvo reikalingas statybos leidimas bei Kultūros paveldo departamento raštiškas sutikimas, o šių reikalavimų pažeidimas sąlygojo nekokybiškų darbų atlikimą, dėl ko sprendė, kad UAB „Žaidas“ neatliko privalomųjų pasirengimo remontui darbų, todėl jo veiksmai yra neteisėti. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis kategoriškai nesutinka ir nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį „statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus statinio paprastąjį remontą“. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 14.10.4 punktas numato, kad paprastasis remontas laikomas tuo atveju, kai „pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) to paties tipo ir spalvos danga (apdaila)“. Apelianto nuomone, iš bylos medžiagos matyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo danga iki remonto buvo skardinė, kuri ir buvo pakeista į analogišką skardą. Vadinasi faktiškai buvo atliktas paprastasis remontas, todėl ieškovui nereikėjo gauti statybos leidimo. Pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. Dl-708 redakcija) (toliau STR 1.05.6:2005) 3.1. punktą „šis reglamentas netaikomas nesudėtingam statiniui ir statinio paprastajam remontui, kai statinio projektas neprivalomas“. Taigi UAB „Mariusta“ atliktiems stogo paprastojo remonto darbams projektas nebuvo reikalingas. Todėl projektinių pasiūlymų parengimas buvo pakankamas pagrindas tam, kad būtų galima atlikti planuotų remontų darbų apimties derinimo su Kultūros paveldo departamentu prie Aplinkos ministerijos procedūrą. Pats Kultūros paveldo departamentas pripažino davęs sutikimą (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbams. Ieškovo nuomone, byloje pateikti dokumentai – Projektiniai pasiūlymai ir Programa, atitinka jų rengimui keliamus reikalavimus pagal statybos ir paveldo tvarkybos reglamentus, todėl akivaizdu, jog ieškovas organizavo dalinio stogo remonto darbus turėdamas visus privalomus dokumentus, nes tam buvo gautas privalomas kultūros paveldo specialisto pritarimas. Be to, pagal VĮ Registrų centras išrašo duomenis (duomenys neskelbtini) esantis pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje, t. y. nėra priskirtas prie kultūros paveldo objektų, kaip šią sąvoką apibrėžia LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas Nr. IX-2452 (priimtas 2004-09-28, įsigaliojęs 2005-04-19). Taigi PTR 3.06.01:2007 19 punkto reikalavimas „projektiniai pasiūlymai, kuriems pritarė už kultūros paveldo apsaugą atsakinga valstybės ar savivaldybės institucija, pateikiami kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų ar tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygoms gauti arba gauti sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti“ netaikytinas ginčo remonto darbams.

3. Dėl UAB „Žaidas“ civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Apeliantas nurodo, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kuo pasireiškė UAB „Žaidas“ neteisėta veika ir kokius teisės aktus pažeidė atsakovas. Teismas, priimdamas sprendimą, apsiribojo tik abstrakčiomis formuluotėmis, jog UAB „Žaidas“ neva nevykdė pasiruošimo remonto darbams veiksmų, nors, ieškovo nuomone, visi teisės aktų reikalavimai buvo išpildyti.

Pirmos instancijos teismas taip pat nenurodė, koks yra priežastinis ryšys tarp netinkamai paruoštų statybos dokumentų ir atsakovės buto apliejimo. Ignoruodamas UAB „Žaidas“ 2011 m. birželio 23 d. statinio apžiūros aktu Nr. Lais 31-8 nustatytą aplinkybę, jog stogo dangos vientisumas ir sandarumas buvo pažeistas, kadangi pašalinių asmenų (ne rangovo) buvo įsukti papildomi stoginiai varžtai, jog išlipimas ant stogo galimas tik per atsakovės buto patalpas, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ir kito rašytino įrodymo – 2012 m. rugpjūčio 6 d. Statybinės teismo ekspertizės akto Nr. 2-2050-329/2012, kurio išvadoje Nr. 5 pažymėta: „neženklią įtaką stogo hidroizoliacijai galėtų turėti tik apžiūros metu užfiksuotos atviros nedidelio skersmens skylės stogo skardos lakštuose, likusios stogo skardoje, išmontavus (išsukus) skardos lakštus tvirtinusius varžtus. Tačiau apžiūros metu kokių nors stogo konstrukcijos nesandarumų (vandens prasiskverbimo požymių) nepastebėta“. Šios aplinkybės apeliantui leidžia pagrįstai manyti, jog neteisėta intervencija į stogo konstrukciją buvo vykdoma be ieškovo ir/ar darbus vykdžiusio rangovo žinios. Tuo tarpu rangovas taiko garantiją tik tiems darbams, kuriuos atliko pats ir negali prisiimti atsakomybės už kitų asmenų atliktą poveikį stogui po jo remonto. Statybinės teismo ekspertizės akte Nr. 2-2050-329/2012 konstatavus, kad jokių stogo dangos nesandarumo požymių nepastebėta, darytina išvada, kad rangovas atliko stogo remonto darbus kokybiškai, laikantis tokiems darbams keliamų reikalavimų. Remonto darbai buvo baigti 2010 m. balandžio mėn., tuo tarpu atsakovės pranešimus apie buto užliejimą ieškovas gavo 2011 m. sausio ir 2011 m. birželio mėn. Apelianto nuomone, jeigu stogas būtų nesandarus, atsakovės buto užliejimai vyktų periodiškai, taigi atsakovės buto apliejimo priežastys nėra susijusios su stogo tariamu nesandarumu. Ši aplinkybė ieškovui leidžia teigti, kad nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp žalos atsiradimo ir tariamai neteisėtų ieškovo veiksmų. Be to, 2011 m. sausio ir birželio mėn. gavus atsakovės pranešimus apie užlietą jos butą, ieškovo darbuotojai kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Mariusta“ (rangovu) buvo nuvykę į stogo apžiūras, bendradarbiavo su atsakove siekdami išspręsti problemą, ką patvirtina UAB „Mariusta“ pateiktas į bylą 2013 m. kovo 18 d. rašytinis paaiškinimas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos. Laikydamas ekspertizės aktą paprastu rašytiniu įrodymu (K. B. LR Teisingumo ministro 2012-07-19 d. įsakymo Nr. 1R-198 pagrindu (įsakymas įsigaliojo 2012-07-26 d.) buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo), teismas turėjo atsižvelgti ir sugretinti ekspertizės išvadas su kitais byloje esančiais įrodymais. Šios pareigos nevykdymas tiesiogiai sąlygojo neteisingas teismo išvadas dėl ieškovo civilinės atsakomybės.

Prisidėjimu prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ palaiko ieškovo apeliacinį skundą ir jame išdėstytus motyvus, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria pirmos instancijos teismas iš dalies patenkino atsakovės N. R. patikslintą ieškinį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą priešieškinį atmesti visiškai (t. 5, b. l. 28-29).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė N. R. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovei išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su statybos leidimu bei ginčo statinių statybos rūšimi. Atsakovės nuomone, teismo sprendimo išvados, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikti kapitalinio, o ne paprastojo remonto darbai, yra teisiškai pagrįstos. Teismas rėmėsi nenuginčytais nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad pastato stogo danga iki remonto buvo šiferis. Sutinkamai su LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šie duomenys nuginčyti nebuvo, nurodomą aplinkybę apie stogo dangą patvirtino ekspertizės aktas ir statinio dalinės ekspertizės aktas. Tai, kad nagrinėjamu atveju asbocementinių lakštų (šiferio) stogo danga buvo keičiama į skardos dangą yra nurodęs ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) namo statybos pabaigos metai yra 1910 m. ir tuo metu šiferis dar nebuvo išrastas, todėl originali stogo danga negalėjo būti šiferis, nes iš bylos medžiagos akivaizdu, kad namo stogas kažkuriuo laikotarpiu buvo remontuojamas ir uždengtas asbocementiniais lakštais.

Atsakovės nuomone, turėtų būti atmesti trečiojo asmens UAB „Mariusta“ paaiškinimai, nes prieštarauja objektyviems rašytiniams įrodymams, be to, jis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. UAB „Mariusta“, kaip darbų rangovas, stogo remonto darbus vykdė be privalomųjų dokumentų – leidimo statybai bei projekto, kuo turėjo pasirūpinti pats vadovas, todėl jo siekis pateisinti savo veiksmus, kurie aiškiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, negali būti laikomas objektyviu paaiškinimu dėl ginčo dalyko. Sutinkamai su STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10.5.3 punktu, stogo dangos pakeitimas kito tipo danga priskiriamas statinio kapitaliniam remontui (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.). Todėl nustačius, kad šiferio danga buvo naujai pakeista į skardą, teismas pagrįstai sprendė, kad buvo atliktas stogo ne paprastasis, o kapitalins remontas.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovė nurodė, kad institucija neturi pakankamai duomenų apie tai, kokia stogo danga buvo iki jo remonto. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nesivadovavo savo iniciatyva į bylą įtrauktos institucijos pateikta išvada. Ieškovo minimas VĮ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas, jog stogo danga iki remonto buvo skarda, dėl ko statybos leidimas darbams nebuvo reikalingas, vertintinas tik kaip vienas iš rašytinių įrodymų. Be to, nustatydama stogo dangą inspekcija rėmėsi tik projektiniuose pasiūlymuose esančia nuoroda apie stogo dangos rūšį. Kitų faktinių duomenų ši institucija netyrė. Todėl jos raštas apie stogo dangą yra visiškai neinformatyvus ir teismas pagrįstai juo nesivadovavo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog šiferio dangos pakeitimas į skardą atitinka kapitalinį remontą. Remiantis atliktų darbų aktu, darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. balandžio 22 d., todėl šiuo laikotarpiu galiojo STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10.5.3 punkto redakcija, numatanti, kad stogo dangos pakeitimas kito tipo danga priskiriamas statinio kapitaliniam remontui. Iki paminėtos datos, remiantis STR 9.9.2. punktu, šie darbai buvo priskiriami statinio rekonstrukcijai. Apelianto nuoroda į STR 10.5.4 punktą yra neteisinga, nes nagrinėjamu atveju buvo keičiama stogo danga kito tipo danga, todėl šį atvejį prie kapitalinio remonto priskiria STR 10.5.3 punktas.

2. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su statybos projekto būtinumu ginčo darbams atlikti. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog namas (duomenys neskelbtini) patenka į kultūros paveldo saugomą teritoriją, statybos darbams atlikti buvo reikalingas projektas ir Kultūros paveldo departamento raštiškas sutikimas, nepriklausomai kokios remonto statybos darbų rūšiai priskirtini darbai bus vykdomi. Rangos darbai buvo rengti tik pagal projektinius pasiūlymus, kai tuo tarpu statybos darbams buvo privaloma rengti projektą. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2011 m. gruodžio 20 d. rašto 6 punkte nurodyta, kad projektiniai pasiūlymai nėra statybą leidžiantis dokumentas. Vadovaujantis PTR 3.06.01:20069 Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių 19 punktu, projektinių pasiūlymų pagrindu galima rengti tolesnius tvarkybos darbų dokumentus, o ne atlikti statybos darbus.

Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad namas (duomenys neskelbtini) nepriskirtas prie kultūros paveldo objektų. 2013 metų vasario 11 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio rašte yra nurodyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Kauno Nepriklausomos LR laikmečio (1919-1940 m) architektūros atstovas, taip pat saugomos (duomenys neskelbtini) išklotinės formantas, todėl jam taikoma teisinė apsauga, kaip valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno m. istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (22149) vertingajai savybei. PTR 3.06.01:2006 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ 1 punktas nustato, kad šis PTR taikomas ne tik objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą projektų rengimo tvarkymą, bet ir saugomų kultūros paveldo objektų, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo tvarką, tai yra jo taikymo sritis yra platesnė ir šio PTR reikalavimai taikytini ginčo namo remonto darbams. Apie tai, kad nagrinėjamu atveju buvo privalomas projektas yra nurodyta 2009 m. rugsėjo 15 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio rašte Nr. 2K-1611. Minėtas raštas yra kaip privalomos darbų atlikimo sąlygos. Jame nurodyta, kad norint remontuoti namą (duomenys neskelbtini) yra būtina parengti projektinius pasiūlymus PTR 3.06.01:2006 nustatyta tvarka. Suderintų projektinių pasiūlymų pagrindu bus galima sudaryti tvarkybos darbų programą (projektą). Apie tai nurodyta ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2011 m. gruodžio 20 d. rašte. Taigi, projektinių pasiūlymų suderinimas su Kultūros paveldo departamento Kauno TP buvo pagrindas rengti projektą, o ne atlikti statybos darbus šių pasiūlymų pagrindu. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad aukščiau nurodytu raštu nebuvo reikalavimo rengti projektą. Apeliantas neteisingai aiškina, kad PTR 3.06.01:2006 nuostatos nukreipia į kitą teisės aktą - STR 1.05.06:2005, kuris nenumato rengti projekto paprastam remontui. PTR 3.06.01:2006 17 punktas tik nustato, kad projektiniai pasiūlymai rengiami vadovaujantis tiek PTR 3.06.01:2006, tiek STR 1.05.06:2005 reikalavimais, t. y. tik nustato reikalavimus projektinių pasiūlymų parengimui, nagrinėjamu atveju PTR 3.06.01:2006 nuostatos yra specialios normos, nustatančios reikalavimus kultūros paveldo tvarkybos darbams, todėl jomis privalu remtis ir nagrinėjamo ginčo atveju.

Byloje nustačius, kad statybos darbai buvo vykdomi be projekto, yra pagrindas teigti, kad tokie neteisėti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovės patalpų apliejimu. Be to, ekspertizės aktu nustatyta, kad yra įrengta per mažai lietvamzdžių, o esamas lietvamzdis yra per mažo skerspjūvio ploto, dėl ko susikaupęs vanduo negalėjo nutekėti – tai buvo pagrindinė atsakovės patalpų apliejimo priežastimi (akto išvadų 1 punktas, 5 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendime pasisakė, kad atsakovė neturi teisės sustabdyti mokesčių mokėjimo, nes jos teisės gali būti ir yra apgintos kitais būdais – t. y. priteisus žalą. Todėl apelianto išvedžiojimai, jog teismas, tenkindamas ieškinį, pripažino, kad UAB „Žaidas“ tinkamai atliko paslaugas, yra teisiškai nepagrįsti.

3. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė jo tiesioginių pareigų nevykdymu, t. y. ieškovas, būdams rangos sutarties šalimi, turėjo visas statytojo teises ir pareigas, numatytas LR Statybos įstatymo 12 straipsnyje, tame tarpe gauti statybos dokumentą ir turėti parengtą projektą. Šie ieškovo neteisėti veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovės buto apliejimu, kadangi buvo įrengta per mažai lietvamzdžių, o esamas lietvamzdis yra per mažo skerspjūvio ploto, dėl ko susikaupęs vanduo negalėjo nutekėti. Ieškovas nepasirūpino projekto parengimu, o darbai buvo vykdomi pagal projektinius pasiūlymus. Projektiniai pasiūlymai yra tik eskizinis projektas. Juose nėra privalu rengti techninius skaičiavimus dėl esamų lietvamzdžių skerspjūvio ploto ir kita. Tai atliekama rengiant techninį projektą (PTR 3.06.01:2006 10.8, 10.9 punkto nuostatos). Todėl rengiant techninį projektą turėjo būti skaičiuojama kiek lietvamzdžių ir kokio skerspjūvio reikalinga juos įrengti siekiant surinkti lietaus nuotekas nuo namo Laisvės al. 31, Kaune stogo. Tinkamai parengus statybos darbų projektą, butų paskaičiuotas tinkamas lietvamzdžių skaičius, jų skerspjūvio plotas, dėl ko būtų išvengta lietaus kritulių susikaupimo ir atsakovės patalpų apliejimo, taigi ir to pasėkoje atsiradusios žalos.

Gyvenamojo namo administratorius, būdamas rangos sutarties šalimi, privalėjo ištirti atsakovės nurodytas aplinkybes, ir nustatęs, kad rangos darbai atlikti netinkamai kreiptis į rangovą dėl trūkumų pašalinimo (Sutarties 7 punktas, t. 1, b. l. 104). Ieškovui buvo žinoma apie patalpų apliejimą, tačiau jokių veiksmų ištaisyti faktinę padėtį ar imtis prevencinių priemonių žalai ateityje išvengti jis nesiėmė. Administratorius, atlygintinai administruodamas bendrąją namo gyventojų nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), ignoravo atsakovės pareiškimus dėl nekokybiškai atliekamų ir atliktų namo stogo darbų, nesiėmė priemonių avarijos lokalizavimui ir likvidavimui, nepareikalavo iš rangovo pašalinti atliktų darbų trūkumus, todėl savo veiksmais padarė žalos atsakovei. Tokiais savo veiksmais administratorius pažeidė CK 4.242 straipsnio 2 dalies nuostatas, LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3 punkto reikalavimus, numatančius administratoriaus pareigą vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą <...>.

Namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai buvo atlikti remiantis ieškovo UAB „Žaidas“ ir trečiojo asmens UAB „Mariusta“ rangos sutartimi. Todėl ieškovas turėjo visas darbų užsakovo pareigas, kurias nustato Sutartis ir CK nuostatos, tarp jų ir pareigą, numatytą CK 6.662 straipsnyje (užsakovas privalo pranešti rangovui apie statybos darbų trūkumus bei juos nurodyti atliktų darbų akte). Todėl ieškovas nepagrįstai šią pareigą bando primesti atsakovei – fiziniam asmeniui, vartotojui, nes atsakovė nebuvo rangos sutarties šalimi ir tokių pareigų neturėjo. Be to, pagal 2008 metų balandžio 10 d. sutarties Nr. 54 priedo Nr. 11 6 punkto nuostatas rangovas atliktiems darbams suteikė 5 metų garantiją, tačiau ieškovas nereagavo į atsakovės pranešimus apie defektus ir nepranešė apie tai rangovui (STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 45 punktas). Atsakovės nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, jie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žala, dėl ko buvo įrodytos visos civilinės atsakomybes sąlygos, o jas įrodžius ieškovo kaltė buvo preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

4. Dėl įrodymų vertinimo. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas ignoravo dalį bylos įrodymų. Atsakovė neigia, kad ji būtų dariusi kokią nors intervenciją į stogo dangą. Faktą, kad prie stogo dangos galima patekti tik per atsakovės patalpas, paneigia 2011 m. birželio 23 d. apžiūros aktas, kadangi stogas apžiūrėtas su autobokšteliu, o ne per atsakovės patalpas. Tai, kad įsukti varžtai neturi įtakos patalpų apliejimui, konstatuota Ekspertizės akto 5 punkto išvadose (t. 3, b. l. 61). Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad ekspertui padarius išvadą jog stogo nesandarumo požymiai nebuvo pastebėti, kas reiškia, kad stogo remontas buvo atliktas kokybiškai. Atsakovės buto apliejimą sąlygojo netinkamai įrengta lietaus kritulių surinkimo sistema, o ne stogo nesandarumas. Nors ieškovui kelia abejones eksperto išvadų pagrįstumas, tačiau jis nepateikė nei vieno tokią išvadą paneigiančio įrodymo. Atsakovė pažymi, kad Ekspertizės išvados dėl buto apliejimo priežasčių visiškai atitiko kitą byloje esantį rašytinį įrodymą – UAB „Skena“ žalos nustatymo ataskaitą Nr. 11-06-/11 (t. 1, b. l. 69-70), (t. 1, b. l. 67).

Atsakovės nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas tinkamai reagavo į atsakovės pranešimus dėl buto apliejimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas 2011 metų sausio mėnesį buvo atvykęs pas atsakovę išsiaiškinti buto apliejimo priežastis. Ieškovo į bylą pateiktas 2011 m. sausio 13 aktas, kad ieškovas pakeitė alsuoklį, nepasirašytas užsakovo, t. y. atsakovės ar jos įgalioto asmens, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Apeliantas, pateikdamas į bylą 2011 metų birželio mėnesio 23 d. aktą, teigia, kad jis tinkamai reagavo į 2011 metų birželio mėnesio įvykusį buto apliejimą, tačiau, atsakovės nuomone, šis aktas surašytas ne tikslu nustatyti atsakovės buto apliejimo priežastis, o bandant išvengti atsakomybės už savo neveikimą, t. y. ieškant kitų priežasčių dėl varžtų įsukimo. Atsakovės patalpų apliejimo priežastis nustatyta nebuvo, į rangovą dėl trūkumų pašalinimo ieškovas nesikreipė, kas sąlygojo trečią jos buto užliejimą 2012 m. gruodžio 24 d. Šis faktas užfiksuotas po to, kai buvo atlikta ekspertizė, tačiau ieškovas ir šiuo atveju jokių veiksmų pašalinti buto apliejimo priežastis nesiėmė ir toliau teisino rangovo darbų trūkumus. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ekspertizės išvados 10 punktu ekspertas nenustatė vandens patekimo (prasiskverbimo) į atsakovės butą vietų, dėl ko negalima išvada, kad lietaus nuvedimo sistema buvo netinkamai suprojektuota. Ekspertas akto 10 punkte nurodė, kad patalpų apliejimas yra fakto klausimas ir išeina už eksperto specialių žinių. Pažymėtina, kad patalpos buvo aplietos 2011 m. birelio 21 d., o ekspertizė atlikta 2012 m. rugpjūčio mėnesį, po to, kai patalpos buvo suremontuotos, todėl akivaizdžių patalpų apliejimo požymių nebuvo matyti. Tačiau ekspertas davė aiškią išvadą dėl patalpų apliejimo priežasčių, kurios ginčijamos tik ieškovo samprotavimais, o ne kitais leistinais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines ir procesines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, pastatų administratoriaus neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl pastatų administratoriaus civilinės atsakomybės ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose (straipsnių redakcija, galiojusi ginčo santykių atsiradimo metu, t. y. buvusi iki 2012 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XI-2005 padarytų pakeitimų įsigaliojimo). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Išsamiau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, pagal kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą namo stogas yra priskiriamas bendrajai pastato konstrukcijai. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o pagal šio straipsnio 2 dalį administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu. CK 4.239 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2010 m. kovo 19 d.) 3 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją (žalą) patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Jeigu žala padaroma turto administratoriaus veiksmais (neveikimu), jam civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos. Taigi byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismui nustačius, kad turto administratorius atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi administratorius (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Ne mažiau svarbi nagrinėjamai bylai yra ir CK 4.247 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią administratorius atsakovo naudos gavėjui už savo veiksmus, o tais atvejais, kai paveda tuos veiksmus atlikti kitiems asmenims, - ir už tų asmenų, kuriems buvo pavesta juos atlikti, veiksmus.

Bylos duomenimis, ieškovas UAB „Žaidas“ yra pastato (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, teikiantis namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės objektų eksploatavimo, administravimo ir komunalines paslaugas (t. 1, b. l. 89-101). Vykdydamas savo funkcijas, ieškovas (darbų užsakovas) 2009 m. gruodžio 28 d. – 2010 m. balandžio 22 d. laikotarpiu organizavo, o trečiasis asmuo UAB „Mariusta (darbų rangovas) 2008 m. balandžio 10 d. sutarties pagrindu atliko pastato stogo remonto darbus (t. 1, b. l. 102-105). Bylos medžiaga patvirtina faktą, kad po stogo dangos pakeitimo atsakovei priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini) buvo užlietos sniego ir lietaus vandeniu tris kartus – 2011 m. sausio mėn., 2011 m. birželio mėn., 2012 m. gruodžio mėn. (t. 1, b. l. 62, 64, t. 4, b. l. 4-14). Dėl nekokybiškai atliktų darbų atsakovė 2010 m. kovo 15 d. kreipėsi į ieškovą, o pastarasis ieškovės pastabas pripažino iš dalies pagrįstomis ir nurodė, kad trūkumai bus šalinami darbų eigoje (t. 1, b. l. 116-123). Ieškovės į bylą pateikta UAB „Skena“ eksperto A. Z. atskaita apie atsakovės patalpoms vandens užliejimu padarytą turtinę 5 122,34 Lt žalą, be kita ko, konstatuota, kad atsakovės patalpos 3-4 yra apliejamos dėl netinkamai įrengtos kritulių vandens nuvedimo nuo stogo dangos sistemos, nes stogo latakas ir lietvamzdis įrengti nepakankamo skerspjūvio (t. 1, b. l. 69-70). Šią išvadą ir nekokybiškai atliktus stogo remonto darbus konstatavo teismo ekspertas, teismo pavedimu (nutartimi) atlikęs stogo konstrukcijos ekspertizę (t. 3, b. l. 60-65). Ekspertas davė kategorišką išvadą, kad įrengta lietaus vandens surinkimo sistema neatitinka statybos reglamento STR 2.05.2:2008 „Statinių konstrukcijos. Sogai“ reikalavimų, vietoj projektiniuose pasiūlymuose numatytų trijų lietvamzdžių yra įrengti du lietvamzdžiai ir nurodė kitus Reglamento pažeidimus atsakydamas į 4 klausimą. Ekspertas davė tikėtiną išvadą dėl dviejų priežasčių, kurios galėjo sąlygoti (būti priežastiniame ryšyje) patalpų užliejimą: 1) priežastis, kad per esamą lietvamzdį negali nutekėti atmosferinių kritulių (lietaus ar sniego tirpsmo vanduo) maksimalus vandens debitas vien dėl to, kad yra per mažas įrengto lietvamzdžio skerspjūvio plotas, stogo latake galėjo susiformuoti vandens patvanka. Susikaupęs ir pasitvenkęs vanduo galėjo patekti po stogo danga, o po to drėgmės pavidalu prasiskverbti į minėtas patalpas; 2) priežastis, lietaus įlaja, iš kurio lietaus vanduo patenka į vienintelį lietvamzdį, yra neapsaugota nuo stambių šiukšlių į ją patekimo, kaip to reikalauja normatyvinės bei įprastinės kokybės reikalavimai, <...>. Taigi ekspertas, davęs kategorišką išvadą dėl stogo darbų trūkumų, įvardijo dvi tikėtinas priežastis, dėl kurių galėjo būti užlietos atsakovės patalpos. Ieškovas atsikirtimus į paminėtus įrodymus iš esmės grindė savo paaiškinimais ir samprotavimais apie galimai trečiųjų asmenų stogo konstrukcijoms padarytą žalą.

Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas byloje surinktus įrodymus turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Remiantis suformuota teismų praktika dėl įrodinėjimo ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus savo reikalavimams ir atsikirtimams į juos pagrįsti, akivaizdu, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė atsakovės įrodinėjamų aplinkybių apie jos patalpų užliejimo priežastis, todėl yra pagrindas išvadai, kad dėl nekokybiškai atlikto stogo remonto darbų atsakovė patyrė žalos. Tarp šalių nėra ginčo dėl paties žalos padarymo fakto ir atsakovės patirtų nuostolių dydžio, taigi nustačius, kad dėl atsakovės patirtos žalos ir nekokybiškai atliktų darbų yra priežastinis ryšys, reikalinga nustatyti, kuo gi pasireiškė ieškovo neteisėti veiksmai ar neveikimas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi remonto darbų periodu) statytoją (užsakovą) apibrėžė kaip Lietuvos ar užsienio valstybės fizinį ar juridinį asmenį, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Statytojui įstatymas numato pareigą organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi statytojo pareigos iš esmės tiesiogiai sietinos ir su turto administratoriaus pareigomis, kaip tai numatyta jau minėtame Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. 603 ir kiek tai liečia namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir jų likvidavimą. Įvertinus ieškovo poziciją dėl atsakovės pareiškimų tyrimo, susijusio su jos patalpų užliejimu, galima sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovas statinio techninę priežiūrą vykdė netinkamai, nesiėmė efektyvių priemonių patalpų užliejimo priežastims nustatyti (nesudarė kompetentingos komisijos, nesikreipė į specialistus ir pan.), nereiškė statybos darbų rangovui jokių pastabų ir pretenzijų dėl darbų kokybės, nors patalpų užliejimo atvejai, kaip nustatyta byloje, yra besikartojantis reiškinys, o atsakymai atsakovei yra formalaus pobūdžio ir iš esmės problemos neišsprendė, ką patvirtina po bylos iškėlimo įvykęs trečiasis patalpų užliejimo atvejis (t. 1, b. l. 63, 65). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad ieškovas nevykdė įstatymu numatytos pareigos tinkamai prižiūrėti stogo remonto darbus, todėl jo veiksmuose yra ir trečioji civilinės atsakomybės sąlygą - neteisėtas neveikimas.

Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog statinio (stogo) remonto darbai buvo atliekami pažeidžiant imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad ginčo atveju nei statybos leidimas, nei statinio projektas nebuvo reikalingi, kadangi, pasak ieškovo, buvo atliekamas ne kapitalinis, bet parastasis stogo remontas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo, jog keičiamo stogo danga buvo ne tik skardinė, bet uždengta ir asbocementiniais lakštais (šiferiu). Šią aplinkybę patvirtina ne tik namo kadastro duomenys, bet ir kiti bylos rašytiniai įrodymai (pvz., Statinio dalinės ekspertizės aktas (t.3, b. l. 12-19). Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad namo stogo danga, taigi ir remonto rūšis, turėtų būti nustatoma vadovaujantis inventoriniais šio namo 1910 metų duomenis, nes, kaip jau minėta, vėliau daryti šio turto kadastriniai įrašai ir faktinė padėtis iki darbų atlikimo byloja priešingai. Ieškovo nuoroda į Statybos inspekcijos 2012 m. vasario 3 d. raštą (išvadą) (t. 2, b. l. 111) niekuo nepagrįsta, nes Inspekcija kvalifikuotos išvados ginčo klausimu nepateikė ir atkartojusi ginčo santykį dėl stogo dangos reglamentuojančius teisės aktus sprendė, kad neturi pagrindo pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros. Taigi ieškovui neparengus remontuojamo statinio projekto, kaip to reikalauja teisės aktai (pvz., Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 27 punktas, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10.5.3 punktas; Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ 19 punktas, kt.), yra pagrindas manyti, kad šis pažeidimas galėjo turėti tiesioginės reikšmės ir atliekamų darbų kokybei, taigi yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovei padaryta žala (CPK 185 straipsnis).

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo civilinės atsakomybės sąlygas išnagrinėjo neišsamiai, tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo sutikti su kitais apelianto argumentais dėl netinkamo ginčo santykį reguliuojančių materialinių teisės normų ir įrodinėjimo taisyklių taikymo. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 1500 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo surašymą. Apeliacinį skundą atmetus ir nustačius, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalios už tokias paslaugas atlygintinos sumos, atsakovės prašymas laikytinas pagrįstu (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei N. R. iš ieškovo UAB „Žaidas“ 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas