Kauno apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, nurodė, jog ieškovas 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 ir 2006 m. kovo 10 d. sutarties Nr. 53-1-6 su Kauno miesto savivaldybe pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Ieškovas teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jai taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), Kaune, namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą proporcingai savo daliai. Kiekvieną mėnesį atsakovei jai priklausančių patalpų adresu buvo pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma, tačiau atsakovė nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. mokesčius mokėjo dalinai ir už šį laikotarpį yra įsiskolinusi ieškovui 1494,48 Lt. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą LR CK 4.82 str. ir 4.84 str. pagrindu. Ieškovo atstovė paaiškino, kad administravimo mokestis (0,074 tarifas) yra nustatytas 2006-03-10 sutartyje, sudarytoje su Kauno miesto savivaldybės administracija; pastato techninės priežiūros mokestis skaičiuojamas pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintas metodikas, kuriose įtvirtintas tarifas 0,152 dauginant iš PVM ir gautą sumą dauginant iš buto ploto. Ieškovas, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, gyventojų interesais organizavo (duomenys neskelbtini) namo remonto darbus: 2010 m. gegužės mėnesį buvo atliktas stogo remontas už 23317,74 Lt sumą; 2011 m. sausio mėnesį buvo atliktas nuotekų vamzdžio remontas už 160,26 Lt; 2011 m. vasario mėnesį vyko nuotekų stovo, šalto vandens stovo keitimas, kainavęs 350,14 Lt. Šios išlaidos buvo paskaičiuotos namo gyventojams ir įtrauktos į sąskaitas, tame tarpe ir atsakovei. Nurodo, kad dėl namo stogo remonto buvo vykdoma gyventojų apklausa raštu, bendraturčiai nusprendė atlikti stogo remonto darbus ir rangovu pasirinko UAB „Mariusta“, o atsakovės atstovė N. L. K. savo iniciatyva 2009-10-20 suderino su Kultūros paveldo tyrinėjimų ir projektavimo centru stogo remonto projektą dar iki namo gyventojų pritarimo stogo remontui. Gavus gyventojų pritarimą, stogo remonto darbai buvo atliekami pagal atsakovės atstovės N.L. K. perduotą ieškovui projektą. Todėl ieškovas mano, kad atsakovė nepagrįstai reiškia pretenzijas ieškovui dėl stogo remonto darbų kokybės ir žalos atlyginimo, kadangi jos pačios iniciatyva buvo suderintas projektas, darbų atlikimo metu ieškovas bendradarbiavo tiek su rangovu UAB „Mariusta“, tiek su atsakovės atstove, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atsakovės atstovė dalyvavo priimant remonto darbus, pasirašė ant darbų priėmimo-perdavimo akto, o tai patvirtina, kad darbai buvo atlikti ir nebuvo nustatyta jokių trūkumų. Ieškovo atstovė paaiškino, kad mokestis už stogo remontą atsakovei buvo paskaičiuotas 2010 m. gegužės mėnesį, skola susidarė nuo 2010 m. liepos 1 d., o dėl tariamai nekokybiškai atliktų stogo remonto darbų atsakovė į ieškovą kreipėsi tik 2011 m. sausio mėnesį. Tai rodo, kad atsakovė 8 mėnesius be jokių priežasčių delsė atsiskaityti su ieškovu, todėl atsakovės atsisakymas mokėti už remonto darbus, atliktus jos pačios prašymu, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise. Nurodo, kad iš viso atsakovei už stogo remontą proporcingai jos turimai daliai buvo paskaičiuota 4838,64 Lt mokestis, iki 2010 m. liepos 1 d. atsakovė dalį šio mokesčio sumokėjo – 3225,76 Lt, tuo patvirtindama, kad sutiko su ieškovo reikalavimu dėl paskaičiuoto mokesčio, todėl ji privalo sumokėti ir likusią skolos dalį. Dėl priešieškinio reikalavimų ieškovo atstovė paaiškino, kad jie nepagrįsti ir turi būti atmesti, nes ieškovas stogo remonto darbus vykdė, laikydamasis projektinių pasiūlymų reikalavimų, nė viena institucija nenustatė, jog darbai buvo atliekami nekokybiškai, nesilaikant teisės aktų. Projektiniuose pasiūlymuose buvo aiškiai nurodyta, kad vienas susidėvėjęs lietvamzdis keičiamas nauju, analogišku, todėl rangovas negalėjo savavališkai keisti institucijų patvirtinto ir suderinto projekto ir savo nuožiūra įrengti papildomą lietvamzdį. Ieškovas teigia, kad atsakovė, prašydama priteisti žalą, neįrodė visų ieškovo deliktinės atsakomybės požymių. Mano, kad UAB „Skena“ parengta žalos nustatymo ataskaita negalima remtis žalos dydžiui nustatyti, nes ekspertas išvadą davė tik vizuliai apžiūrėjęs patalpas, neišsireikalvo dokumentų iš ieškovo, ieškovui nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti užlietas atsakovės buto patalpas, todėl mano, kad išvada tendencinga, neobjektyvi. Ieškovas teigia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo padaryta reali žala, o taip pat byloje nėra įrodymų, kad galimai atsiradusi žala kilo dėl kaltų ieškovo veiksmų. Namo gyventojai patys pasirinko rangovą, ieškovas tik vykdydamas gyventojų valią sudarė rangos sutartį dėl stogo remonto darbų atlikimo su UAB „Mariusta“. Teigia, kad namo, esančio Laisvės al.31, Kaune, bendro naudojimo patalpas ieškovas administravo tinkamai, visais atvejais reaguodavo į atsakovės pranešimus avarijų centrui, Ieškovas mano, kad atsakovė taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp stogo remonto ir jai kilusios žalos, t.y., kad būtent dėl atliktų stogo remonto darbų jos butas buvo užlietas 2011 m. sausio ir birželio mėnesiais.

Trečiasis asmuo UAB „Mariusta“ atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (4 tomo 132 b.l.). Trečiasis asmuo yra pateikęs į bylą rašytinius paaiškinimus (4 tomo 113-114 b.l.). Dalyvaudamas 2013-02-15 teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Mariusta“ atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), namo stogo remonto darbai buvo pradėti 2009 m. gruodžio mėnesį, o užbaigti 2010 m. gegužės mėnesį. Vykstant darbams kilo konfliktas su namo gyventoja atsakovės atstovė N.L. K., kuri juos kontroliavo, skundė Statybos inspekcijai, savivaldybei. Buvo patikrinimai. Nustatyti trūkumai buvo pašalinti darbų eigoje. Užbaigus darbus juos priduodant dalyvavo ir atsakovės atstovė su savo specialistu, buvo apžiūrimas objektas ir neradus trūkumų visi dalyvavę asmenys pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą. 2011 m. žiemą buvo labai daug sniego, prasidėjus atodrėkiui iš UAB „Žaidas“ buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pro namo stogą, kuris buvo atremontuotas, į patalpas bėga vanduo. Kitą dieną po pranešimo nuvykus apžiūrėti vietos, ant stogo buvo daug drėgno sniego, varvėjo nuo stogo. Antras pranešimas apie stogo praliejimą buvo gautas iš UAB „Žaidas“ 2011 . birželio mėnesį po didelės liūties. Atstovas nurodė, kad stogo remonto darbus atliko kokybiškai pagal pateiktą atsakovės projektą. Tai buvo paprasto remonto darbai, todėl jiems atlikti statybos leidimo nereikėjo. Pagal projektą buvo numatytas tik vieno lietvamzdžio pakeitimas. Mano, kad vanduo esant didelei jo koncentracijai po staigaus atšilimo žiemą arba vasaros stiprių liūčių lietaus surinkimo sistemai nespėjus surinkti vandens, jis gali sunktis į patalpas, nes supuvę medinės sniego konstrukcijos, stogo danga neapšildinta. Per sienas bėga vanduo, nes suirę fasado karnizai, sena ugniasienė irgi gali įtakoti vandens prabėgimą. Teigia, kad šie veiksniai nėra susiję su atlikto stogo remonto darbais.

Institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tiek raštu, tiek ir jos atstovė dalyvaudama 2013-02-15 teismo posėdyje nurodė, kad nesant pakankamai duomenų kokia buvo stogo danga iki jo remonto, Statybos inspekcija neturi teisinio pagrindo pradėti savalaiškos statybos padarinių šalinimo procedūros. Ši aplinkybė dėl buvusios stogo dangos yra svarbi sprendžiantremnto statybos darbų rūšinį priskirtinumą : jeigu fasado ar šlaitinio stogo dangos pakeitimas atliekamas to paties tipo, bet kitos spalvos danga, tai tokie darbai yra priskiriami statinio kapitalinio remonto statybos darbų rūšiai, o jeigu fasado ar šlaitinio stogo dangos pakeitimas atliekamas to paties tipo ir spalvos danga, tai tokie darbai yra priskiriami statinio paprastojo remonto statybos darbų rūšiai; remiantis LR Statybos įstatymo 23 str. 1 d., statybos leidimas yra privalomas visais atvejais, išskyrus statinio paprastąjį remontą. Taip pat atstovė nurodė, kad paprastajam remontui raštiški pritarimai privalomi tik saugomoje teritorijoje, kitais atvejais statinio paprastajam remontui atlikti nereikia statybos leidimo ar raštiško pritarimo (2 tomo 111 -112 b.l., 4 tomo 43-45 b.l.).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas, dalyvaudamas 2013-02-15 teismo posėdyje pateikė išvadą žodžiu, nurodydamas, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo objekto saugomojoje teritorijoje, todėl nagrinėjamu byloje atveju, kai turėjo būti vykdomi šio namo stogo remonto darbai buvo reikalingas projektas, o taip pat Kultūros paveldo departamento raštiškas sutikimas, nepriklausomai kokios remonto statybos darbų rūšiai priskirtini darbai bus vykdomi. Esantis ant projektinio pasiūlymo Kultūros paveldo departamento darbuotojo parašas, kad pritariama projektiniams pasiūlymams neturėtų būti vertinamas kaip raštiškas sutikimas projektui, parašas neišreiškia departamento pritarimą darbų vykdymui. Jis tik išreiškia, kad tokie sprendiniai galimi. Atstovas nurodė, kad projektinis pasiūlymas tai yra dokumentas, pagal kurį bus rengiamas projektas. Tai nėra statybą leidžiantis dokumentas. Tai tik orientacinis dokumenta, pagal kurį turi būti rengiamas projektas. Todėl atstovas nurodė, kad projektinių pasiūlymų pagrindu negalima buvo pradėti vykdyti stogo remonto statybos darbų pastate, kuris yra kultūros paveldo objekto saugomojoje teritorijoje.

Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Laisvės al.31, Kaune (1 tomo 9-10 b.l.). Ieškovas 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu yra paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Iš ieškovo pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. paskaičiuotas 1494,48 Lt įsiskolinimas, kurį sudaro išlaidos už namo stogo remonto darbus (1 tomo 42b.l.). Šalys patvirtino, kad 2009 m. pabaigoje-2010 m. pradžioje buvo atliekamas namo (duomenys neskelbtini), stogo remontas. Byloje pateiktas 2008-04-10 rangos sutartis priedas (1 tomo 105 b.l.), 2010-05-03 PVM sąskaita faktūra (2 tomo 95 b.l.), mokėjimų nurodymai (2 tomo 96-99 b.l.) patvirtina, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Mariusta“ dėl stogo remonto darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini) ir kad už reminto darbus ieškovas yra pilnai atsiskaitęs pagal pateiktą sąskaitą 23 317,74 Lt sumai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Bendrosios nuosavybės teise priklausančios dalys yra lygios asmeniui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civ. b. 3K-7-515/2009). Taigi, daugiabučio namo buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti namo išlaikymo ir priežiūros išlaidas.

Atsakovė nurodė, jog ji nemoka ieškovui mokesčių už atliktą stogo remontą vadovaudamasi CK 6.46 str. 2 d. pagrindu, kadangi mano, jog ji turi teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą ieškovo atžvilgiu, nes ieškovas netinkamai vykdo savo prievoles administruodamas namą. Įrodinėdama netinkamą ieškovo pareigų vykdymą atsakovė rėmėsi liudytojų R. V.-Ž., L. K., R. L. D., V. Š. parodymais, bylos rašytine medžiaga : atsakovės kreipimaisiais į Kauno miesto savivaldybę, į ieškovą, Kultūros paveldo departamentą. Tačiau teismas mano, kad ieškovės pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai neturi esminės reiškmės, sprendžiant klausimą ar pagrįstai atsakovė savo prievolės nevykdymą sieja su CK 6.46 str. 2 d. normomis. Minėtoje įstatymo normoje yra numatyta skolininko teisė sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Teismas mano, kad jokių priešpriešinių pareigų tarp ieškovo ir atsakovės nėra, jų nesieja jokie prievoliniai santykiai. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo – CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d. – bei poįstatyminių teisės aktų, bet ne iš sutarčių. Ieškovo kaip atliekančio bendrosios dalinės nuosavybės teise prikausančio turto administratoriaus pareigas prievolės numatytos CK XIV skyriuje, reglamentuojančiame kito asmens turto administravimą. CK 4.84 str. 3 d. numato, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero patvirtintus nuostatus, o administratorių skiria ne namo bendraturčiai, o savivaldybės meras ar jo įgaliotas atstovas. Taigi, teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė be teisinio pagrindo sustabdė savo prievolės apmokėti turėtas ieškovo išlaidas, susijusias su bendro turto administravimu. Atsakovės neįvykdyta prievolė ieškovo atžvilgiu kyla iš įstatymo, ši aplinkybė rodo, kad šalių prievolės viena kitos atžvilgiu nėra priešpriešinės ir kad jos nėra susijusios taip, kad galima būtų pateisinti atsakovės prievolės vykdymo sustabdymą Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl ieškovo reikalavimo nepripažinimo ir ieškinį tenkina pilnai, iš atsakovės ieškovui priteistina 1494,48 Lt skolos- CK 4.82 str.3 d., 4.84 str.4 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolės atsakovė neįvykdė, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 1494,48 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 5122,34 Lt žalą, kuri atsirado dėl ieškovo kaltės. Ieškovas, administruodamas bendrą nuosavybę adresu (duomenys neskelbtini), ignoravo atsakovės pareiškimus dėl nekokybiškai atliekamų stogo remonto darbų, nepareikalavo iš rangovo UAB „Mariusta“ pašalinti atliktų darbų trūkumus, dėl ko 2011 m. sausio 12 d. ir 2011 m.birželio 21 d. buvo aplietos jai priklausančios patalpos, esanęios viršutiniame namo aukšte. Savo reikalavimams pagrįsti atsakovė rėmėsi statybos ekspertizės išvada (3 tomo 56-66 b.l.), žalos nustatymo eksperto išvada ( 1 tomo 66-74 b.l.), Kultūros paveldo departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos išvadomis ir raštu (1 tomo 53 b.l.), liudytojų R. L., R. L. D., R. Ž., V. Š., L. K., B. B. R. V.-Ž. parodymais, kita bylos rašytine medžiaga.

Ieškovas nesutinka su ieškiniu, teigdamas, kad atsakovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad ekspertų išvados, kuriomis remiasi ieškovė, nėra patikimos, ieškovo kaltės nėra dėl įvykusių atsakovės buto užliejimų. Teigia, kad stogo remonto darbai buvo atlikti pagal pačios atsakovės pateiktą suderintą projektą, papildomas derinimas dėl remonto darbų nebuvo reikalingas, taip pat nereikėjo gauti statybos leidimo, nes vykdė paprastą remontą.