Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis G. S., PlusPlus Capital AS, D. T., uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, patvirtinti 1 310 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. buvo (duomenys neskelbtini) direktorė ir iki 2021 m. gegužės 21 d. buvo šios bendrovės akcininkė, kurios pagrindinė veikla maitinimo paslaugų teikimas. Pareiškėja vystydama verslą 2018 m. rugsėjo 13 d. sudarė vartojimo sutartį su Bigbank AS filialu 15 000 Eur sumai ir gautas sumas panaudojo bendrovės veiklai. Pradėjus veiklą pajamos nebuvo tokios kokios tikėtasi dėl klientų stokos, todėl pareiškėja 2018 m. sausio 3 d. pasiskolino iš D. T. pasiskolino 8 000 Eur, kuriuos taip pat investavo į bendrovės veiklą. Nepaisant pastangų bendrovės veikla nebuvo sėkminga ir jai buvo iškelta bankroto byla ir po bankroto procedūros pareiškėja liko skolinga savo kreditoriams ne mažiau kaip 26 418,25 Eur. Teigia, kad nepilnamečių vaikų, išlaikytinių neturi, nėra susižadėjusi, šiuo metu dirba ir jos gaunamos pajamos yra 1 350 Eur, kurios nėra pakankamos skoloms padengti. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, debitorių neturi. Pažymi, kad darant maksimalias išskaitas pareiškėjai liktų 850 Eur suma, kuri nėra pakankama pragyvenimui, minimaliems poreikiams patenkinti. Teigia, kad iš gaunamo atlyginimo galėtų kreditoriams mokėti po 40 Eurų per mėnesį. Nurodo, kad pareiškėjos situacija, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas ir skolos dydį, laikytina kritine, pareiškėjai nėra galimybės gyventi oriai, kadangi antstoliui pradėjus išieškojimo veiksmus, pareiškėjai nepakanka lėšų padengti net būtiniausius poreikius.

2. Suinteresuotas asmuo kreditorė PlusPlus Capital AS pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nesutinka dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai. Nurodė, kad pareiškėja negali būti laikoma sąžininga, ir bankroto procesu bando pasinaudoti kaip formalia priemone atsikratyti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad 23 000 Eur buvo panaudoti jos valdytos (duomenys neskelbtini) veikloje. Tarp pareiškėjos ir jos motinos sudaryta 8 000 Eur paskolos sutartis yra niekinė ir negalioja, nes nesilaikyta privalomos notarinės formos tokiai sutarčiai sudaryti. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 13 d. pasiskolinusi iš Bigbank AS filialo 15 000 Eur, 2018 m. spalio 30 d. prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus, todėl toks elgesys visiškai nesiderina su atsakingu finansiniu elgesiu ir teismų praktikoje pripažįstamas neatsakingu ir nesąžiningu. Pažymima, kad prieš kreipiantis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjos atstovas siūlė sumokėti 4 000 Eur (tai yra apie ketvirtadalį nuo visos skolos), jei kreditorius atsisakytų reikalavimo dėl likusios skolos dalies. Kreditoriui pasiūlius sumažinti skolos sumą iki 17 000 Eur, ją užfiksuoti ir išdėstyti mokėjimus dalimis, pareiškėja su tokiu pasiūlymu nesutiko, nurodydama, kad sutiktų sumokėti maksimaliai 5 000 Eur sumą. Tokia pareiškėjos pozicija, suinteresuoto asmens įsitikinimu, vertintina išimtinai kaip nesąžiningas siekis pasinaudojant bankroto institutu susimažinti savo skolinius įsipareigojimus, didžiosios jų dalies išvengiant. Nurodo, kad 2022 metais mokėdama po 10 Eur per mėnesį skolos dengimui, ji skirdavo mažiau nei 1 procentą savo mėnesinių pajamų atsiskaitymui su kreditoriumi. Akivaizdu, jog tai negali būti laikoma tinkamomis pastangomis sąžiningo asmens, kuris siekia atsiskaityti su kreditoriais. Kredito gavėjas gali skirti iki 40 procentų savo mėnesinių pajamų savo skolinių įsipareigojimų dengimui. Jei pareiškėja 2021-2022 metais skolos dengimui būtų skyrusi apie 40 procentų savo mėnesinių pajamų (320-400 Eur), o ne po 10 Eur per mėnesį iki šiol būtų padengusi jau apie pusę skolos kreditoriui. Pareiškėja nurodo, kad jos vidutinės pajamos sudarys 1350 Eur per mėnesį. Jei pareiškėja skirtų iki 40 procentų (apie 540 Eur) savo pajamų atsiskaitymui su kreditoriais, skolą kreditoriui galėtų apmokėti per 32 mėnesius. Atsižvelgiant į pareiškėjos jauną amžių, jos gaunamas reguliarias pajamas ir skolų dydžius, yra reali galimybė ir be bankroto proceso per protingą terminą (nors galimai kiek ir ilgesnį nei 36 mėn.) atsiskaityti su kreditoriais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja yra nemoki. Pareiškėja rašytiniais įrodymais turėtų pagrįsti būtinųjų išlaidų, viršijančių 354 Eur sumą (1/2 MMA). Pareiškėja taip pat nurodo, kad jai reikės kas mėnesį 85 Eur įvairioms kosmetologinėms priemonėms ir paslaugoms (plaukų priežiūra, kosmetika, šampūnas, higienos priemonės). Pažymėtina, kad bankroto proceso metu gali būti tenkinami tik būtiniausi bankrutuojančio asmens poreikiai, todėl tokios išlaidos nelaikomos pirmojo būtinumo. 500 Eur per mėnesį suma maistui vienam asmeniui yra per didelė ir nepagrįsta. LEGO konstruktoriai, kvepalai ar bižuterija nelaikytina būtinosiomis išlaidomis, 50 Eur išlaidos vaistams nepagrįstos, nes nepateikti duomenys, kad pareiškėja sirgtų kokiomis nors lėtinėmis ligomis, dėl ko jai kiltų būtinybė nuolat vartoti vaistus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė pareiškėjos pareiškimą atmesti ir atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pagrindiniai nutarties motyvai:

4. Dėl faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendra pareiškėjos skolinių įsipareigojimų kreditoriams PlusPlus Capital AS, antstoliui G. S., D. T. ir uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“ suma sudaro 30 014,48 Eur. Pareiškėja neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pareiškėjos vardu atidarytose sąskaitose lėšų likutis: akcinėje bendrovėje Šiaulių bankas – 1,01 Eur, „Monzo“ banke – 93,17 GPB, Rovolut banke – 0,44 Eur. Pareiškėja neteista, nėra registruota Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei nėra pasikreipusi į Respublikinio priklausomybės ligų centro filialus dėl konsultavimo ar gydymo. Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, nuo 2024 m. balandžio 1 d. jai nustatytas 2191 Eur darbo užmokestis neatskaičius privalomų mokėti mokesčių.

5. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjos įsiskolinimą jos motinai D. T. 8 000 Eur sumai ir pareiškėjos mokumą nurodė, kad nesutinka su suinteresuoto asmens PlusPlus Capital AS atsiliepime į pareiškimą nurodytais motyvais, kad paskolos raštelis negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, tariamo ar apsimestinio sandorio faktą, todėl pareiškėja gavusi iš savo motinos pinigus suėjus jų grąžinimo terminui, turi galiojančią prievolę juos grąžinti. Dėl to suinteresuoto asmens argumentai nepripažinti D. T. pareiškėjos kreditore teismo laikyti nepagrįstais. Dėl pareiškėjos mokumo nurodė, kad pareiškėjos bendra skolų suma yra 30 014,48 Eur, tai yra ji viršija 25 MMA (25 x 924 Eur = 23 100 Eur) dydį. Kadangi pareiškėjos turimų skolų mokėjimo terminai yra suėję, dėl dalies skolų yra pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai pagal vykdomąjį dokumentą pateiktą antstoliui.

6. Dėl pareiškėjos turtinės padėties nurodė, kad pareiškėjos darbo užmokestis yra 1 350 Eur atskaičius privalomus mokėti mokesčius, išlaikytinių nepilnamečių neturi, gauna reguliarias pajamas, yra darbingo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nurodė, kad pareiškėjos teigimu ji taip pat gali gauti priedą prie darbo užmokesčio, todėl atsižvelgęs į Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų 19 punktą ir priedo lentelės eilutę Nr. 2 kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos pagal visus skolinius įsipareigojimus ir kredito gavėjo mėnesio pajamų santykis turi būti ne didesnis 40 proc. Kadangi nagrinėjamu atveju, pareiškėja gauna 1350 Eur pajamas per mėnesį, todėl vadovaujantis minėtais nuostatais, pareiškėja galėtų skirti iki 40 procentų pajamų savo turimų skolų dengimui, tai yra 540 Eur per mėnesį.

7. Dėl skolų gražinimo teismas nurodė, kad pareiškėjai mokant po 540 Eur kas mėnesį, jos turimas 30 014,48 Eur įsiskolinimas kreditoriams galėtų būti grąžintas per ~55 mėnesius ar per 4 metus ir 7 mėnesius. Pareiškėjai šiuo metu dirbant (duomenys neskelbtini) yra priskaičiuojamas didesnis nei (duomenys neskelbtini) gautas darbo užmokestis – 2 191 Eur, tačiau net ir atliekant panašaus (386,73 Eur) dydžio išskaitas, pareiškėja skolą kreditoriui PlusPlus Capital AS, kuri išieškoma priverstinio vykdymo tvarka pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą galėtų grąžinti per 44 mėn. arba 3 metus ir 8 mėn. (17 151,66 Eur / 386,73 Eur= 44 mėn.). Pažymi, kad nors pareiškėja turi galiojančią ir vykdytiną 8 000 Eur prievolę savo mamai D. T., tačiau pastaroji aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo iš dukros nesiėmė, į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė, todėl teismas įvertinęs šalių paaiškinimus sprendė, kad pareiškėjos mama sutinka su dukros skolos mokėjimo atidėjimu.

8. Dėl bankroto iškėlimo pareiškėjai teismas nurodė, kad pareiškėja skirdama didesnę šiuo metu gaunamų savo pajamų dalį skolų mokėjimui galėtų su kreditoriais atsiskaityti per 3-4 metus, juolab, kad vienas iš kreditorių PlusPlus Capital AS, kaip nurodė atsiliepime į pareiškimą, buvo pateikęs skolininkei konkretų pasiūlymą dėl 17 000 Eur skolos užfiksavimo, o kita kreditorė D. T. nesiėmė jokių skolos išieškojimo iš pareiškėjos veiksmų ir iš esmės sutinka su skolos grąžinimo atidėjimu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nurodytas 3-4 metų atsiskaitymo su kreditoriais terminas nėra itin ilgas ir atitinka pareiškėjos finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais per protingą terminą kriterijų, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pareiškėjos nemokumo būklės numatytos FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Pažymėjo, kad pareiškėjos atstovo nurodytas argumentas, kad pareiškėjos turimų skolų grąžinimo terminas viršija fizinio asmens bankroto procese numatytą mokumo atkūrimo maksimalų 3 metų terminą ir dėl to yra neprotingai didelis, atmestinas, kadangi įstatyme numatytas maksimalus 3 metų terminas yra skirtas nemokaus asmens mokumo būklei atkurti, o šiuo atveju pareiškėja nėra nemoki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - iškelti pareiškėjai bankroto bylą, patvirtinti 1310 Eur lėšų sumą, reikalingą pareiškėjos poreikiams kas mėnesį tenkinti, nustatyti keturių mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Dėl kreditorės D. T. sutikimo atidėti prievolės įvykdymą nurodo, kad kreditorė galbūt į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė dėl moralinių priežasčių, tačiau nagrinėjant bylą pareiškėjos atstovas nurodė, kad kreditorė prievolę įvykdyti reikalaują nuo jos įvykdymo suėjimo termino, tai yra 2020 m. sausio 3 d.. Pažymi, kad pareiškėjos atstovas šios kreditorės neatstovauja, su ja nebendrauja, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti, kad minėta kreditorė sutiko ar sutinka atidėti prievolės įvykdymo terminus.

9.2. Dėl pareiškėjos galimybės skirti 40 procentų (540 Eur) per mėnesį jos pajamų skoloms dengti nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja gali skirti tokią pajamų dalį, vertina, kad Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai negali būti taikomi fizinio bankroto byloje. Teigia, jog teismas visiškai nepasisakė dėl pragyvenimui reikalingų lėšų, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja gali skirti 540 Eur sumą įsipareigojimų vykdymui. Teigia, kad pareiškėja gauna 1350 Eur pajamas, moka 300 Eur buto nuomos mokestį, 75 Eur komunalinius mokesčius, 200 Eur transporto priemonės kurui įsigyti, 500 Eur maistui ir buitinei chemijai įsigyti, 50 Eur vaistams ir papildams. Mano, kad pareiškėjos poreikiams reikalinga 1310 Eur suma. Pažymi, jog vykdymo procese pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas iš pareiškėjos negalėtų būti išieškoma daugiau nei 263,20 Eur suma per mėnesį.

9.3. Dėl pareiškėjos nemokumo ir protingo termino prievolėms įvykdyti nurodo, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai, todėl šioje byloje sprendžiant klausimą ar pareiškėja per protingą terminą gali įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, protingas terminas prievolių įvykdymui turėjo būti laikomas 3 metais. Teigia, kad skaičiuojant jog pareiškėja galėtų skirti po 540 Eur sumą kreditoriams, savo įsipareigojimus padengtų tik po 4 metų ir 7 mėnesių, kas viršija nuodytą terminą. Mano, kad pareiškėjos būklė laikytina kritiška ir spręstina, kad ji neturi galimybių per protingą terminą prievolių kreditoriams įvykdyti, todėl ji laikytina nemokia ir jai keltina bankroto byla. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjos turinę padėtį, netinkamai nustatė lėšų sumą, kurią pareiškėja galėtų skirti įsipareigojimų vykdymui, neatsižvelgė į skolų kitimo dinamiką.

10. Suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškėjos atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Dėl pareiškėjos mokumo vertinimo nurodo, kad Fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra draudimo vertinant fizinio asmens mokumą, atsižvelgti į Atsakingojo skolinimo nuostatus ar kitus teisės aktus, turint omenyje tai, kad šie teisės aktai taikomi teisiniams santykiams iš kurių kyla pareiškimą dėl bankroto pateikusio fizinio asmens prievolės kreditoriams. Teigia, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai, tiek galioję pareiškėjos sudarytų kredito sutarčių sudarymo metu, leidžia asmeniui pasiskolinti tiek lėšų, kad jas grąžinant paskolos ir palūkanų įmokoms sudarytų iki 40 proc. besiskolinančio asmens pajamų, tačiau pareiškėja siekia kreditorių reikalavimų tenkinimui skirti 40 Eur sumą, kas sudaro apie 3 procentus jos pajamų. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai imant kreditus jos pajamos buvo didelės ir ji buvo numačiusi skirti tam neženklią savo tuo metu turėtą pajamų dalį.

10.2. Dėl protingo termino prievolėms įvykdyti nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais jog terminas tik iki 36 mėnesių laikytinas protingu skoliniams įsipareigojimams padengti. Teigia, kad praktikoje yra pavyzdžių, kai 9-10 metų terminas yra protingas, be kita ko pažymint jog pareiškėja yra darbinga, (duomenys neskelbtini) metų, dirba kvalifikuotą darbą, kas leidžia tikėti, jog jos pajamos didės, todėl šiuo atveju 4-5 metų terminas skolų grąžinimui negali būti vertinamas kaip neprotingai ilgas. Pažymi, jog pareiškėja gavusi kreditą sumokėjo tik pilnas tris įmokas, o vėliau skyrė tik 10 Eur sumą kredito dengimui, tai yra mažiau nei 1procentą savo pajamų, o pradėjus vykdymo procesą pareiškėja atsidarė sąskaitą užsienio įstaigoje ir ten perkėlė lėšas, tuo apsunkindama išieškojimą. Pažymi, kad kreditorė sutiko sumažinti ir fiksuoti pareiškėjos skolos sumą, tačiau pareiškėja su tuo nesutiko, dėl ko aplinkybių visumoje vertina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Pareiškėjos nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjos motina, kreditorė D. T. yra sutikusi atidėti prievolės įvykdymo terminą, kadangi kreditorė reikalauja prievolę įvykdyti nuo jos termino įvykdymo pabaigos, mano, kad pareiškėjos mokumas turėtų būti vertinamas visoje skolų apimtyje (30 014,48 Eur). Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja gali skirti 40 procentų (540 Eur) savo atlyginimo skoloms dengti, nepagrįstai vadovavosi Atsakingojo skolinimo nuostatais, neįvertino realių pareiškėjos poreikių, kurie atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas (1350 Eur) yra 1310 Eur. Laiko, kad teismo nustatytas 4 metų ir 7 mėnesių terminas yra neprotingai ilgas skolų gražinimui ir laiko, kad toks terminas negalėtų būti laikomas protingu jei yra ilgesnis nei mokumo atkūrimo įgyvendinimo plano trukmė, tai yra 3 metai.

14. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutą nebuvo siekiama sudaryti sąlygų fiziniams asmenims apskritai išvengti atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

16. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas.

17. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas. Inter alia (be kita ko), kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ parengiamieji dokumentai patvirtina, jog priimant FABĮ nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015). Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

18. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021). Pažymėtina, kad Kasacinis teismas šiuo aspektu yra ne kartą išaiškinęs, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų.

19. Sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjos bendra skolų suma (kartu ir su kreditorės D. T. reikalavimu) šiuo metu yra 30 014,48 Eur, tai yra ji viršija 25 MMA (25 x 924 Eur = 23 100 Eur) dydį. Pareiškėjos turimų skolų mokėjimo terminai yra suėję, dėl dalies skolų yra pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai pagal vykdomąjį dokumentą pateiktą antstoliui. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog kreditorė D. T. yra sutikusi atidėti skolos sumokėjimo terminą, kadangi tokių įrodymų byloje nėra, o ir nesant tokių duomenų teismas turėjo vertinti ne hipotetinę, o realią skolą ir esamą situaciją spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai.

20. Kita vertus, nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas mokumui atkurti atsižvelgiant į visų kreditorinių reikalavimų sumas (nutarties 19 punktas) yra nustatytas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, neprotingai ilgas ir jis šiuo atveju negali būti laikomas ilgesnis kaip 36 mėnesiai (3 metai) atsižvelgiant į mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę.

21. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Taigi teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz. per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo, galėtų padengti visus įsipareigojimus.

22. Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjos teigimu protingu laikotarpiu ginčo situacijoje galėtų būti laikomas tik 36 mėnesių (3 metų) terminas, atsižvelgiant į mokumo plano atkūrimo įgyvendinimo trukmę, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pirma – protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015), taigi jis nėra susietas nei su nemokumo plano įgyvendinimo trukme, nei su Atsakingo skolinimosi nuostatais. Tokios praktikos laikomasi ir vėlesnėje Kasacinio teismo praktikoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021 išaiškino, kad protingo termino nustatymas yra teismo prerogatyva, jis nėra nurodytas įstatymuose, taip pat nėra susietas su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminu, o tai, kad jis šiuo atveju ilgesnis, nei pareiškėjai būtų patogu, nereiškia jo neprotingumo. Antra – apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pareiškėjos argumentais, jog faktinės aplinkybės dėl galimumo gražinti skolas kreditoriams buvo netinkamai įvertintos, nustatant skolų gražinimo trukmę.

23. Mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko (fizinio ar juridinio asmens) sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, tai yra gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „mokus“ apibrėžtas kaip „galintis mokėti, turintis iš ko mokėti“, o mokumas – kaip „mokamasis pajėgumas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, jog situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

24. Plėtodamas minėtą praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimams vykdyti toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skoliniams įsipareigojimams vykdyti, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas įsipareigojimams vykdyti, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjos galimybę gražinti skolas kreditoriams nurodė, kad pareiškėja yra darbingo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirba kvalifikuotą darbą ((duomenys neskelbtini)), gauna 1 350 Eur pajamas atskaičius mokesčius, turi galimybę gauti priedą prie darbo užmokesčio, išlaikytinių, nepilnamečių vaikų, neturi. Nors pareiškėjos teigimu faktinės aplinkybės buvo įvertintos netinkamai, neatsižvelgiant į jos poreikius, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia, atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, darbo pobūdį, negalima neatsižvelgti į tai, jog pareiškėjos perspektyvos gauti vis didesnes pajamas ir tuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus yra pakankamai objektyvios, pažymint ir tai, kad byloje duomenų, ribojančių pareiškėjos galimybes dirbti dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių, nėra.

26. Antra, vertinant pareiškėjos pajamas ir išlaidas, negalima neatsižvelgti ir neįvertinti aplinkybės, kad pareiškėja neturi išlaikytinių, nepilnamečių vaikų, todėl šiuo atveju pareiškėjos pajamos yra tenkančios tik jos asmeniniams poreikiams patenkinti. Nėra ginčo dėl tos aplinkybės, jog pareiškėja gauna 1 350 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, tačiau pareiškėjos teigimu jai yra reikalinga 1 310 Eur suma asmeniniams poreikiams patenkinti ir kreditoriams galėtų mokėti po 40 Eur per mėnesį, tačiau teismas įvertinęs pareiškėjos pareiškime, atskirajame skunde nurodomas poreikių išlaidas, su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Pirmiausia, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos išlaidos yra neprotingo dydžio ir visa apimtimi negali būti laikomos būtinosiomis, sąžiningai siekiančio bankrutuoti asmens išlaidomis, kadangi pareiškėjos teigimu ji skiria 500 Eur maisto išlaidoms per mėnesį, 200 Eur transporto priemonių kurui (tiek dyzelinui, tiek benzinui), nors transporto priemonės neturi, o teikdama išlaidų pagrindimą taip pat pateikė išlaidas „Lego“ konstruktoriams, kvepalų, auskarų, rinkiniams, veido kaukėms, maistui degalinėje, alkoholiniams gėrimams ir kitoms ne pirmojo būtinumo prekėms. Pažymėtina, kad nors pareiškėjos teigimu ji naudojasi darbovietės ir motinos transporto priemonėmis, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų išskyrus išlaidų kurui kvitus byloje nėra.

27. Kita vertus, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja skirdama apie 540 Eur sumą skolas kreditoriams galėtų gražinti per ~55 mėnesius ar per 4 metus ir 7 mėnesius, taigi skirus tokią sumą, pareiškėjai liktų 810 Eur suma. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 924 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 708 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014 išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais, tačiau vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienas iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Taigi šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nurodomos išlaidos nėra pagrįstos visa apimtimi (nutarties 26 punktas), teismo vertinimu būtina atsižvelgti į tai, kad ir skyrus pirmosios instancijos teismo nustatytą 540 Eur sumą nurodytam laikotarpiui pareiškėjai liktų 810 Eur suma, kuri yra gerokai, tai yra 101 Eur didesnė nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis į rankas ir laikytina pakankamai adekvačia, nežeminančia asmens orumo ir užtikrina siekiančio bankrutuoti asmens poreikius, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas skolos mokėjimo terminas (4 metai ir 7 mėnesiai) yra neprotingai ilgas ir toks terminas nustatytas tinkamai neatsižvelgiant į faktinę bylos situaciją.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta nutarties 13-27 punktuose, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo ir civilinio proceso normas ir pagrįstai netenkino pareiškėjos pareiškimo, konstatavęs, jog pareiškėja nėra nemoki (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo ir civilinio proceso normas, dėl ko pagrįstai priėmė nutartį, kuria netenkino pareiškėjos pareiškimo. Atsižvelgiant į tai, nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.