Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-2906-583/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-11
Bylos Nr.: eI2-2906-583/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00056-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus

Administracinė byla Nr. eI2-2906-583/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00056-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja žemės ūkio bendrovė „Aviena ir ėriena“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20778 (toliau – ir Nutarimas) ir nutraukti jos atžvilgiu pradėtą administracinę nusižengimo teiseną.

Pareiškėja nurodo, jog 2022 m. gruodžio 13 d. jos atžvilgiu buvo surašytas Nutarimas, kuriuo paskirta 900,00 Eur bauda. Nutarime konstatuojama, kad pareiškėja, atstovaujama direktorės J. K. – N., būdama darbdaviu neužtikrino, kad Bendrovėje Kirgizijos pilietis A. N. dirbtų įdarbintas, laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reikalavimų.

Pareiškėjos nuomone Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius (toliau – ir Klaipėdos skyrius) priimdamas Nutarimą bei skirdamas jai ekonominę sankciją netinkamai taikė materialines teisės normas ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris privalo būti panaikintas.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) pažeidimo byloje nėra pateikta jokių dokumentų įrodančių, jog Bendrovė būtų sutarusi su A. N. dėl darbinių santykių, darbo sąlygų, užmokesčio ir t.t. Taip pat A. N. Klaipėdos skyriaus specialistams nenurodė, kad ketino ir ateityje darbuotis Bendrovei priklausančiame ūkyje. Nutarime padaryta išvada, jog A. N. dirbo Bendrovėje yra klaidinga, kadangi minėtas asmuo kaip talkininkas talkino ūkininkui S. K.. Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nuostatos reglamentuoja, kad ūkininkai su talkininkais darbo sutarčių nesudaro.

Pareiškėja akcentuoja, kad Bendrovės direktorei nebuvo žinoma, jog A. N. ketino dirbti jos ūkyje. Šią aplinkybę patvirtiną tiek A. N., tiek S. K.. Pareiškėja negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų veiksmus, kurie buvo sudarę žodinį susitarimą talkinti Bendrovės pajininkui, kuris taip pat ir ūkininkauja.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis akivaizdu, jog Klaipėdos skyriaus specialistai netinkamai taikė materialines teisės normas ir priėmė nepagrįstą Nutarimą. Nėra teisinio ar faktinio pagrindo teikti, kad pareiškėja pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes A. N. nedirbo Bendrovėje, jų nesiejo pavaldumas ar kitokie teisiniai santykiai.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Klaipėdos skyriuje buvo gauta informacija, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl priverstinio darbo Bendrovei priklausančiame ūkyje ir prašoma patikrinti ar toliau nėra vykdomi analogiški pažeidimai. 2022 m. gegužės 9 d. Klaipėdos skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai nuvyko į Bendrovės veiklos vykdymo vietą. Nustatyta, kad minėtoje vietoje yra avių, karvių ir kt. gyvulių gyvulininkystės ūkis. Patikrinimo metu buvo rastas faktiškai ūkio darbus dirbantis Kirgizijos pilietis A. N. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) sistemos duomenis nustatyta, kad minėtas asmuo nėra Bendrovės darbuotojų sąraše. A. N. pateikė galiojančią nacionalinę D tipo vizą, kuri yra išduota tarpininkaujant kitam darbdaviui. Asmuo buvo apsirengęs darbiniais rūbais, kurie buvo su UAB „Hegelmann Transporte“ logotipais. Pažymi, jog A. N. Klaipėdos skyriaus specialistus nuvedė į metalinį konteinerį, kuriame buvo jo asmeniniai daiktai, lova, spinta, šildytuvas ir kt. daiktai, kas parodo, kad patalpa buvo įrengta ir tinkama darbuotojų poilsiui. Asmuo greitai ir nedvejodamas nuvedė į minėtas patalpas, todėl akivaizdu, jog jis gerai žinojo ūkį, jame esančius objektus bei patalpas. A. N. raštu paaiškino, kad atėjo padėti Sergėjui ūkyje, už tai gaus produktų. Rūbus davė S.

Klaipėdos skyrius atkreipia dėmesį, jog UAB „Hegelmann Transporte“, kurios darbuotojas yra Bendrovės pajininkas S. K., yra Kauno mieste, t. y. įmonė įsikūrusi toli nuo pareiškėjos gyvulininkystės ūkio. Patikrinimo metu ūkyje dirbo tik A. N., kitų darbuotojų tuo metu ūkyje nebuvo, nors jame buvo daug gyvulių. Taip pat Bendrovės vadovė pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad S. K. vykdo darbuotojų atranką, prižiūri gyvulius, rūpinasi produkcija, tačiau jis nėra Bendrovės darbuotojų sąraše.

UĮ reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens pavaldžiai kitam asmeniui ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu asmuo atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV apie asmens darbo pradžią. Taip pat atlyginimas gali būti mokamas ne tik pinigais, bet ir atlyginant natūra. Nagrinėjamu atveju tiek darbuotojas, tiek Bendrovės pajininkas patvirtinto, jog su darbuotoju bus atsiskaitoma maisto produktais.

Atkreipia dėmesį, kad ūkyje dirbo trečiųjų šalių pilietis, kuris turėjo D tipo vizą išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui. Asmuo dirbo ne tik nepranešus VSDFV apie asmens socialinio draudimo pradžią, nesudarius darbo sutarties, bet taip pat užsienietis dirbo darbą, kuris nėra trūkstamų profesijų sąraše, todėl jam reikėjo Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti. Skundo argumentai, jog galimai A. N. susitarė su S. K. dėl talkos atlikimo yra nepagrįsti, kadangi rastas dirbantis užsienietis yra trečiųjų šalių pilietis, kuriems nustatyti papildomi reikalavimai norint teisėtai dirbti Lietuvos Respublikoje. Taip pat tiek užsienietis, tiek S. K. nurodė, kad asmuo gaus maisto produktų, kas taip pat yra atlygintinumą ir prieštarauja talkos sampratai, nes talka yra neatlygintinė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20778, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog Klaipėdos skyrius 2022 m. lapkričio 30 d. Bendrovei surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1125-0199 (toliau – ir Aktas). Akte nurodoma, kad 2022 m. gegužės 4 d. Klaipėdos skyriuje gauta informacija, jog Bendrovės valdomame ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai atliekami užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai. Atsižvelgiant į gautą informaciją Klaipėdos skyriaus specialistai 2022 m. gegužės 9 d. nuvyko į pareiškėjai priklausiantį gyvulininkystės ūkį ir patikrinimo metu rastas faktiškai ūkio darbus dirbantis (šeriantis avis) Kirgizijos pilietis A. N.. Minėtas asmuo nebuvo Bendrovės darbuotojų sąraše. Remiantis VSDFV teikiamais duomenimis A. N. Lietuvoje nėra oficialiai įsidarbinęs pas jokį darbdavį, jam yra išduota D kategorijos nacionalinė viza tarpininkaujant kitam darbdaviui.

Akte teigiama, kad užsienietis raštu paaiškino, kad atėjo vienai dienai į ūkį norėdamas padėti S. Darbinius rūbus davė Sergėjus, pažadėjo už pagalbą duoti maisto produktų. Atkreipiamas dėmesys, kad patikrinimo metu buvo vykdomas vaizdo įrašas ir asmuo žodžiu paaiškino, jog dvi dienas, o ne vieną dieną padeda S. Bendrovės direktorė raštu paaiškino, kad gyvulius šeria S. K., kuris yra Bendrovės pajininkas, jis taip pat atrenka darbuotojus. Apie 2022 m. gegužės 9 d. ūkyje rastą užsienietį nieko papasakoti negalėjo, kadangi darbo dienos metu buvo kitoje darbovietėje. S. K. raštu paaiškino, kad yra Bendrovės savininkas, pats atrenka darbuotojus. 2022 m. gegužės 8 d. pas jį atvyko A. N. ir paprašė pagalbos – duoti avienos bei produktų iš avienos. 2022 m. gegužės 9 d. išvyko į Vilnių, pažadėjo grįžęs užsieniečiui duoti maisto produktų. Akte konstatuojama, kad atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą surašyti administracinio nusižengimo protokolus pareiškėjos ir Bendrovės direktorės atžvilgiu. Teigiama, kad pareiškėja įvykdė administracinį nusižengimą numatytą UĮ 56 straipsnyje, o Bendrovės direktorė – administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnyje.

Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į Akte nustatytas aplinkybes, 2022 m. gruodžio 1 d. pareiškėjai surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1125-0039 (toliau – ir Protokolas). Protokole teigiama, kad pareiškėja, atstovaujama direktorės J. K. – N., būdama darbdaviu, neužtikrino, kad darbuotojas A. N. dirbtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą ir nustatytos tvarkos. Klaipėdos skyriaus specialistams 2022 m. gegužės 9 d. nuvykus į pareiškėjos veikos vykdymo vietą rastas faktiškai gyvulininkystės ūkio darbus dirbantis Kirgizijos pilietis, kuris nėra Bendrovės darbuotojų sąraše. Užsienietis patikrinimo metu pateikė darbo vizą kuri išduota tarpininkaujant kitam darbdaviui. A. N. nėra pasirašęs darbo sutarties, apie jo įdarbinimą nepranešta VSDFV, asmuo neturėjo leidimo dirbti pagalbinius gyvulininkystės ūkio darbus. Konstatuojama, kad minėtais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 ir 43 straipsnių, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 3 ir 4 dalies, 64 straipsnio ir 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, taip įvykdant UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį nusižengimą.

Inspekcija, vadovaudamasi Akte ir Protokole nurodytomis aplinkybėmis, surašė Nutarimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Protokole nurodytas imperatyvias DK ir UTPĮ nuostatas, taip padarydama administracinį nusižengimą numatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vadovaudamasi UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu Inspekcija Bendrovei už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo padarymą paskyrė 900,00 Eur dydžio ekonominę sankciją, įpareigojo Bendrovę nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbusiu asmeniu ir jam sumokėti sulygtą atlyginimą už darbą. Nutarime teigiama, kad pareiškėjos atsakomybę lengvina tai, jog jos įgaliotas asmuo sutinka su padarytu pažeidimu, gailisi, geranoriškai teikė tyrimui reikalingą informaciją, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl nuspręsta skirti mažesnę ekonominę sankciją nei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto sankcijoje numatytas vidurkis.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad Inspekcija 2022 m. gruodžio 1 d. Bendrovės direktorei surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2108-2022. Minėtame protokole teigiama, kad J. K. – N. būdama Bendrovės direktorė ir juridinį asmenį atstovaujančiu subjektu, neužtikrino, kad joje darbuotojas A. N. dirbtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą ir nustatytos tvarkos. Tokiu būdu buvo pažeistos DK ) 42 ir 43 straipsnių, UTPĮ 62 straipsnio 3 ir 4 dalies, 64 straipsnio ir 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir įvykdytas administracinis nusižengimas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnyje (Nelegalus darbas).

Inspekcija 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-846-2022, kuriuo nusprendė, jog Bendrovės direktorė savo neteisėtais veiksmais atliko administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnyje ir jai paskyrė 1000,00 Eur baudą.

Dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo

Pareiškėja 2023 m. kovo 13 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti administracinę bylą iki kol įsigalios Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose priimtas sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-57-729/2023. Teigia, kad minėtoje byloje yra nagrinėjamas Bendrovės direktorei surašyto 2022 m. gruodžio 13 d. surašyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumas ir pagrįstumas. Laikosi pozicijos, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos yra prejudicinis ryšis, nes konstatavus, kad Bendrovės direktorė nepadarė jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo bus pagrindas teigti, jog Inspekcija nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja atliko UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą administracinį nusižengimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnis reglamentuoja bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas teigia, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje dėl šios teisės normos taikymo, ne kartą buvo pažymėta, kad šiuo pagrindu administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-789/2012 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-552/2021).

Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-619-261/2019).

Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-57-729/2023 (teisminio proceso Nr. 4-24-00001-2023-01) pagal administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Bendrovės direktorei J. K. – N. surašytą 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-846-2022 pagal ANK 95 straipsnį. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta 2023 m. kovo 10 d. nutarimu, kuriuo nuspręsta panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti, tačiau nutarimas nėra įsiteisėjęs.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012; 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-199-575/2020; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-642/2021).

Teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo aplinkybes, pareikštą skundo reikalavimą ir administracinio nusižengimo byloje Nr. II-57-729/2023 nagrinėjamo skundo pagrindą ir dalyką, atsižvelgusi į tai, kad administracinės bylos ir administracinio nusižengimo bylos pareiškėjai yra formaliai skirtingi (atitinkamai – Bendrovė ir Bendrovės direktorė J. K. –N.), daro išvadą, kad teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą ir pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, todėl prašymas sustabdyti administracinę bylą iki kol įsiteisės nutarimas administracinio nusižengimo byloje atmestinas.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, jog vien faktas, kad administracinio nusižengimo byloje bus išspręstas Bendrovės vadovo kaltės ir atsakomybės klausimas, negali būti pripažintas pagrindu sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą pagal Bendrovės skundą. Teismas gali pats nustatyti teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje ir, atsižvelgdamas į jau suformuotą praktiką atitinkamų kategorijų bylose, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-681-442/2019; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-642/2021).

Dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo

Iš pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad ji laikosi pozicijos, jog A. N. niekada nebuvo jos darbuotojas. Akcentuoja, kad Inspekcija nesurinko jokių duomenų įrodančių, jog Bendrovės direktorė būtu susitarusi su A. N. dėl darbinių santykių, aptarusi darbo sąlygas, darbo užmokestį ir t.t. Pareiškėja teigia, kad užsienietis talkininko S. K., ji negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų veiksmus, todėl Nutarimas naikintinas.

Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai ir vaizdinė medžiaga neginčijamai įrodo, kad 2022 m. gegužės 9 d. atlikto patikrinimo metu Klaipėdos skyriaus specialistai nustatė, jog Kirgizijos pilietis Bendrovės ūkinės veiklos vykdymo vietoje atliko pagalbinius gyvulininkystės ūkio darbus – šėrė avis. Inspekcijos surinkti dokumentai įrodo, kad atlikto patikrinimo metu A. N. nebuvo Bendrovės darbuotojų sąraše.

A. N. 2022 m. gegužės 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog į gyvulininkystės ūkį atvyko padėti Sergėjui, jis parūpino darbinius rūbus ir pažadėjo už pagalbą atsiskaityti maisto produktais.

Bendrovės direktorė 2022 m. gegužės 17 d. rašytiniame paaiškinime patvirtino, jog Bendrovė adresu Smilgynų g. 57, Smilgynų k., Klaipėdos r. sav. vykdo ūkinę veiklą – augina gyvulius, avis. Nurodė, kad gyvulių priežiūra bei darbuotoju paieška rūpinasi ne ji, o Bendrovės pajininkas S. K., todėl nieko apie 2022 m. gegužės 9 d. galimai ūkyje dirbusi užsienietį negalėjo papasakoti. Nurodė, jog minėta diena ūkyje nebuvo, dirbo kitoje darbovietėje.

S. K. 2022 m. gegužės 24 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad yra Bendrovės savininkas, asmeniškai vykdo darbuotojų atranką. Teigia, kad A. N. yra musulmonas, todėl atvyko pas jį ir paprašė maisto produktų iš avienos. Sutiko užsieniečiui duoti maisto produktų, jeigu jis palauks kol jis grįš iš Vilniaus.

Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad 2022 m. gegužės 9 d. gyvulininkystės ūkyje dirbo su S. K. žinia, jam buvo pažadėtas atlyginimas maisto produktais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos skunde ir Bendrovės direktorės paaiškinime teigiama, jog S. K. yra Bendrovės pajininkas, tačiau byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose nurodyta, kad S. K. yra ne tik pajininkas, bet ir vienintelis Bendrovės narys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ir ŽŪBĮ) 2 straipsnio 1 dalimi bendrovės narys - fizinis asmuo, sukakęs 18 metų, bei juridinis asmuo, bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovės įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo balso teisę. Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis sprendžiamojo balso teisės (ŽŪBĮ 2 straipsnio 2 dalis).

ŽŪBĮ 18 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bendrovės narys turi teisę: 1) savo pajų pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu perleisti bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Pajų perleidimo sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma; 2) siūlyti pakeisti ar papildyti bendrovės įstatus; 3) susipažinti su bendrovės narių susirinkimų, valdybos, administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, bendrovės buhalteriniu balansu, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovės sandoriais, pateikęs bendrovės valdybos arba administratoriaus nustatytą raštišką įsipareigojimą neplatinti viešai neskelbtinos informacijos. Už komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą narys atsako įstatymų nustatyta tvarka; 4) rinkti bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas; 5) skolinti bendrovei lėšų pagal sutartį įstatuose numatyta tvarka; 6) gauti dalį bendrovės pelno (dividendus); 7) kitos bendrovės nario teisės nustatomos įstatuose.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog Bendrovės narys yra jos savininkas ir vienas iš valdymo organų, kadangi turi balso teisę visais Bendrovei aktualiais klausimais. Aplinkybė, jog su ūkyje nelegaliai dirbusiu užsieniečiu tarėsi ne Bendrovės direktorė, o jos narys nešalina Bendrovės atsakomybės, kadangi nelegalus darbas buvo nukreiptas į jos interesų tenkinimą.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis teigia, kad talkininkas – fizinis asmuo, tarpusavio susitarimu ūkyje dirbantis nemokamai. Akivaizdu, jog remiantis minėtu apibrėžimu asmuo gali būti laikytinas talkininku, jeigu jis ūkyje dirba nemokamai. Nagrinėjamu atveju A. N. Klaipėdos skyriaus specialistams nurodė, kad pagalbinio ūkio darbus dirbo už maisto produktus, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog jis talkininkavo Bendrovės nariui S. K..

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje teigiama, jog nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2068/2011, N-575-3202/2011). Darytina išvada, jog darbuotojui atlyginimas gali būti ne tik pinigais, bet ir atlyginant pinigais, todėl aplinkybė, kad S. K. pažadėjo užsieniečiui už darbą atlyginti maisto produktais nešalina pareiškėjos atsakomybės.

Įvertinus anksčiau minėta konstatuotina, jog Nutarime pagrįstai teigiama, kad pareiškėja nesudarydama darbo sutarties su A. N. ir apie tai nepranešdama VSDFV pažeidė imperatyvias DK ir UTPĮ nuostatas, taip padarydama administracinį nusižengimą numatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UĮ nuostatų pažeidimus reglamentuoja UĮ IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“. UĮ 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (UĮ 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritorinei subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su nelegaliu darbo ir turi teisę UĮ nuostatams pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.

UĮ 56 straipsnio, reglamentuojančio nelegalų darbą ir atsakomybę už jį, 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas) ir dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 punktas).

UĮ 56 straipsnio 5 dalis teigia, jog šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; 5) duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo data), nelegalaus darbo pradžios data, darbdavio juridinio asmens pavadinimas ir kodas, šiam juridiniam asmeniui atstovaujančio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, – jo vardas ir pavardė, asmens kodas) Migracijos departamentui.

Vadovaujantis anksčiau minėtu akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustačiusi, jog darbdavys atliko UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotą teisės pažeidimą, turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankciją.

Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (UĮ 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija įvertinusi Nutarimo turinį konstatuoja, kad Inspekcija jį priimdama tinkamai taikė UĮ 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teises normas. Jame yra aptartos tyrimo metu nustatytos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja atsakomybėn už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą buvo patraukta pirmą kartą, įvertinta nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir buvo nuspręsta už UĮ nuostatų pažeidimą skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis dydžio baudą (ekonominę sankciją).

Kaip minėta, bylos dėl UĮ nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t.t.

Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, jog Nutarimo turinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus UĮ ir ANK nuostatuose, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20778 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė