Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Michaelai Kaslovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K.-N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-846-2022 (ROIK: 22191128432).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje VDI-ANR_N-846-2022 (ROIK: 22191128432) J. K.-N. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda už tai, kad:

J. K.-N., būdama ŽŪB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktore ir juridinį asmenį atstovaujančiu subjektu, neužtikrino, kad šioje bendrovėje darbuotojas – (duomenys neskelbtini) pilietis A. N. (A. N.), gimęs (duomenys neskelbtini), dirbtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą ir nustatytos tvarkos. 2022 m. gegužės 9 d. apie 10 val. institucijos atstovams atvykus į ŽŪB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietą adresu (duomenys neskelbtini), rastas faktiškai dirbantis gyvulininkystės ūkio darbus (šeriantis avis) (duomenys neskelbtini) pilietis A. N.. Patikrinus integracinės sistemos su Valstybinio socialinio fondo valdyba (toliau – VSDFV) duomenis, nustatyta, kad asmuo nėra įmonės darbuotojų sąraše. Asmuo patikrinimo metu pateikė darbo vizą, kuri išduota tarpininkaujant kitam darbdaviui. Darbo sutarties su ŽŪB (duomenys neskelbtini) darbuotojas nėra pasirašęs, nepranešta VSDFV apie asmens įdarbinimą, asmuo neturėjo leidimo dirbti pagalbinius gyvulininkystės ūkio darbus. J. K.-N. savo veikimu (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio, 43 straipsnio, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalies, 4 dalies, 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 64 straipsnio, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad J. K.-N nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda už tai, kad ji būdama ŽŪB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktore ir juridinį asmenį atstovaujančiu subjektu neužtikrino, kad minėtoje bendrovėje darbuotojas – (duomenys neskelbtini) pilietis A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), dirbtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą ir nustatytos tvarkos.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Nelegalaus darbo turinys ANK nenustatytas, ANK 95 straipsnio 1 dalies norma yra nukreipiančioji, jos požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose.

DK 42 straipsnis numato, kada laikoma, jog yra sudaryta darbo sutartis, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDF teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 62 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas (Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis). Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymo 64 straipsnis numato, kad užsieniečio darbas laikomas neteisėtu, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 24 straipsnį, žemės ūkio bendrovės veiklai vadovauja valdyba. Valdyba vadovauja gamybinei ir komercinei veiklai, tvarko bendrovės reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka, samdo bendrovės veiklai reikalingus asmenis. Jeigu valdyba nesudaroma, nurodytas funkcijas vykdo vienasmenis organas – administracijos vadovas (pirmininkas).

Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-27-942/2020).

Byloje surinkti duomenys (nelegalaus darbo tyrimo aktas, filmuotos vaizdo medžiagos, rašytinių paaiškinimų), institucijos atstovės paaiškinimų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo bei liudytojų parodymų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 9 d. apie 10 val. institucijos atstovams atvykus į adresu (duomenys neskelbtini), rastas faktiškai dirbantis gyvulininkystės ūkio darbus (šeriantis avis) (duomenys neskelbtini) pilietis A. N.. Patikrinus integracinės sistemos su VSDF, nustatyta, kad asmuo nebuvo ŽŪB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąraše. Asmuo patikrinimo metu pateikė darbo vizą, kuri išduota tarpininkaujant kitam darbdaviui. Darbo sutarties su ŽŪB (duomenys neskelbtini) darbuotojas nepasirašęs, nepranešta VSDFV apie asmens įdarbinimą, asmuo neturėjo leidimo dirbti pagalbinius gyvulininkystės ūkio darbus.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas ir ūkininko S. K. ūkis (b.l. 2-3).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašto „Dėl informacijos suteikimo“ nustatyta, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) žemės ūkio veiklos vykdymo centru pasirinktas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės ūkio veikla vykdoma ir kituose įmonei nuosavybės, nuomos, panaudos teise ar kitais pagrindais valdomuose sklypuose (b.l. 31).

Iš pateiktos valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), ŽŪB (duomenys neskelbtini) veikla vykdo sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 32)

Iš 2018 m. gegužės 29 d. žemės sklypo panaudos sutarties nustatyta, kad S. K. ŽŪB (duomenys neskelbtini) panaudos teise laikinai ir neatlygintinai suteikė teisę valdyti ir naudoti 8.4174 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklaus S. K. (b.l. 88-90). Pagal Valstybės įmonės Registrų centro išrašo duomenis, šiam sklypui suteiktas naujas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 24.7069 ha, žemės ūkio naudmenų plotas 19.9275. Įregistruotas juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis su ŽŪB (duomenys neskelbtini) (b.l. 95-97).

Iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ataskaitos nustatyta, kad 2022 m. gegužės 9 d. ŽŪB (duomenys neskelbtini) deklaravo, kad (duomenys neskelbtini) laiko 422 avis, 87 galvijus (b.l. 120-132), 2022 m. gegužės 9 d. laikytojas S. K. deklaravo, kad (duomenys neskelbtini) laiko 7 avis, 51 ožką (b.l. 133-134).

S. K. nuo 2019 m. birželio 25 d. yra ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajininkas (b.l. 39).

Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų nustatyta, kad tiek ŽŪB (duomenys neskelbtini), tiek ūkininkas S. K. teikia duomenis apie sklypus, kurių kontrolinio žemės sklypo numeris sutampa, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 110-119, 135-142).

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, asmens veikoje būtina nustatyti vieną esminių subjektyviosios pusės požymių – kaltę (kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.

Šioje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. N. realiai vykdė tam tikras darbines funkcijas adresu (duomenys neskelbtini), ruošdamas pašarą ir šerdamas ten laikomas avis ir ožkas, neturėdamas dėl šio darbo sudarytos darbo sutarties (nustatyti pirmas ir trečias anksčiau minėti nelegalaus darbo požymiai). Tai patvirtina A. N. radimas darbo vietoje, atliekant tam tikrų žinių reikalaujančias darbines funkcijas, apsirengus darbinio pobūdžio rūbais, ir jo paties paaiškinimas, užfiksuotas vaizdo įraše, kad jis čia dirba jau antrą dieną, o taip pat ir gyvena bei laiko savo daiktus, parodymu patvirtinant šiuos teiginius. Vis dėl to, ištyrus ir įvertinus visus byloje surinktus duomenis, liko neįrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo - ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktorė J. K. – N. būtų pati ar per savo įgaliotą asmenį susitarusi su šiuo (duomenys neskelbtini) piliečiu dėl atlygintino dirbamas tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbo būtent šioje įmonėje, paklūstant joje nustatytai darbo tvarkai. Tokio susitarimo nepatvirtino nei atsakomybėn traukiamas asmuo, nei A. N., nurodęs, kad „padeda S. K., kuris už tai duos jam maisto produktų“.

Bylos tyrimo pradžioje atsakomybėn traukiamo asmens S. K. buvo įvardintas kaip ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajininkas, pats šeriantis įmonės gyvulius ir padedantis direktorei spręsti dėl asmenų priėmimo į šį darbą; tai, įvertinus S. K. neįtraukimą į ŽŪB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašus, sudarė Institucijai pradinį pagrindą iškelti šiai bylai ir patraukti tinkamai darbo santykių įmonėje nesureguliavusią J. K.-N. atsakomybėn. Vis dėl to, priimant šį sprendimą, nebuvo nustatytos visos svarbios ir vėliau, nagrinėjant pareiškėjos skundą teisme, paaiškėjusios aplinkybės, kad veiklą tame pačiame žemės sklype vykdė ne tik ŽŪB (duomenys neskelbtini), tačiau ir ūkininkas S. K., kuris šiame sklype ir jame esančiuose aptvaruose bei fermose laikė avis ir ožkas, ir kuriam padėti už maisto produktus nurodė esąs šiame ūkyje (duomenys neskelbtini) pilietis A. N.. Jokių duomenų, kad į šį susitarimą būtų įtraukta ŽŪB (duomenys neskelbtini) ar jos direktorė J. K. – N., byloje nesurinkta – niekas nenurodė, kad ji būtų tarusis su A. N. dėl darbo bendrovėje ar pavedusi S. K. tai daryti, žadėjusi A. N. kokį nors atlygį, aprūpinusi jį kokiomis nors darbo priemonėmis ar įrankiais, suteikusi darbo rūbus ar apgyvendinimą. (duomenys neskelbtini) pilietis rastas šeriantis avis, apsivilkęs (duomenys neskelbtini) emblemomis pažymėtais darbo rūbais, tačiau jokių šios įmonės sąsajų su J. K.- N. nenustatyta; tai S. K. dirba šioje įmonėje, o pats teisme paaiškino, kad ūkyje (duomenys neskelbtini) laiko nurašytus darbo rūbus ir nekontroliuoja jų naudojimo. Gyvenamasis vagonėlis, kuriame parodė įsikūręs A. N., liudytoju apklausto S. K. teigimu, taip pat priklauso jam, o ne ŽŪB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad įvykio tyrimo metu dėl šių aplinkybių nebuvo aiškintasi.

Visos šios byloje nustatytos surinkus ir ištyrus visus teismui pateiktus įrodymus aplinkybės lemia teismo išvadą, kad joje atsakomybėn patrauktos J. K.-N. atžvilgiu liko neįrodytas vienas privalomas nelegalaus darbo požymis – jos susitarimas dėl darbo su nelegaliu darbuotoju, turintis darbo sutarties požymių ( darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai). Akivaizdu, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) bei ūkininkui S. K. naudojant savo ūkinei veiklai tą patį žemės sklypą su jame esančiais tais pačiais aptvarais, fermomis ir netgi vienoje bandoje laikant gyvulius greičiausiai susiklostė tokia situacija, kad asmuo, šėręs ar kitaip rūpinęsis ūkininko S. K. gyvuliais, tuo pačiu šėrė ar kitaip rūpinosi ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) avimis ir ožkomis ir taip galėjo būti pažeisti teisės aktų, nustatančių tinkamą ūkininkavimo tvarką šiuo aspektu reikalavimai, tačiau tai nesudaro pagrindo patraukti ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktorės J. K.-N. administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78/2016, Nr. 2AT-10/2018, Nr. 2AT-3/2019, Nr. 2AT-36/2019 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3/2019).

Šiuo atveju Institucija, surašiusi protokolą ir skundžiamą nutarimą, nagrinėjamoje byloje abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nepanaikino. Nors jos atstovė prašė teismą kritiškai vertinti bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus rašytinius įrodymus apie ūkininko S. K. ūkio registravimą ir veiklos vykdymą tame pačiame žemės sklype, kaip ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, kad jie nebuvo pateikti Institucijai tiriant šią bylą, teismas negali šiuo pagrindu neimti domėn kitoms valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms nustatyta tvarka teiktų oficialių duomenų, kuriuos būtų galėjusi jau bylos tyrimo metu gauti ir išnagrinėti ir Institucija, jei būtų detaliai aiškinusis visas įvykio aplinkybes ir rūpinusis pašalinti kylančias dėl asmens, nelegaliai įdarbinusio A. N., abejones. Pažymėtina, kad ir pats (duomenys neskelbtini) pilietis nebuvo išsamiai apklaustas, vėliau jis išvyko iš Lietuvos ir teisme jį apklausti neliko galimybės, todėl ir dėl šios priežasties šioje byloje liko nebepašalinamų abejonių, kurios negali lemti asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad negalima konstatuoti, jog J. K.-N. kaip ŽUB (duomenys neskelbtini) vadovės veiksmuose yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl jos skundas tenkintinas – nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje VDI-ANR_N-846-2022 (ROIK: 22191128432), kuriuo J. K.-N. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.