Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl apšmeižimo Lietuvos Respublikos vardu ir šmeižimu sukeltų padarinių, bei padarytos žalos atlyginimo priteisimo, Šiaulių apygardos teismo teisėjui Aleksandrui Rusakui pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, prisidėjimo ir veikimo grupėje su kitais pažeidėjais, ir taip veikus galimai tyčia ar dėl galimo nepakankamo rūpestingumo ar aplaidumo, dėl pripažinimo negaliojančiomis Lietuvos Respublikos vardu Šiaulių apygardos teismo teisėjo Aleksandro Rusako 2024 m. rugpjūčio 14 d. civilinės bylos Nr. 2S-338-1042/2024 nutartyje paskleistas melagingas ir tikrovės neatitinkančias išvadas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis).

17. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Šaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

18. Iš teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, kad apeliantė 2025 m. birželio 4 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutarties. Atskirasis skundas 2025 m. birželio 5 d. išsiųstas į apeliacinę instanciją. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Šiaulių apylinkės teisme 2025 m. birželio 23 d. gautas apeliantės apeliacinis skundas dėl 2025 m. gegužės 16 d. nutarties.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė dėl tos pačios 2025 m. gegužės 16 d. nutarties pateikė ir 2025 m. birželio 4 d. atskirąjį skundą, ir 2025 m. birželio 23 d. apeliacinį skundą.

20. Pažymėtina, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti apeliacinės instancijos teismui atskiruoju skundu. Tuo tarpu apeliantės pateiktas procesinis dokumentas įvardintas apeliaciniu skundu.

21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus abiejų procesinių dokumentų turinius, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog 2025 m. birželio 23 d. skundu apeliantė iš esmės siekia papildyti / pakeisti 2025 m. birželio 4 d. pateikto atskirojo skundo argumentus ir reikalavimus.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į tai, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis), teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės pateiktą patikslintą skundą, kadangi jis pateiktas jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui.

23. Apeliacinis instancijos teismas pabrėžia, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. atliko pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą pagal apeliantės pirminį atskirąjį skundą bei jį tenkino iš dalies: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos vardu Šiaulių apygardos teismo teisėjo Aleksandro Rusako 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-338-1042/2024 paskelbtas melagingas ir tikrovės neatitinkančias išvadas priėmimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakė priimti reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą priėmimo, panaikino ir ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl apeliantės interesai nebuvo pažeisti, nepriėmus apeliantės pateikto procesinio dokumento.

Dėl teismo šališkumo

24. Atskirajame skunde apeliantė taip pat kelia ir pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja Vilma Raščiuvienė elgėsi šališkai, kadangi ši teisėja yra susijusi su Šiaulių apygardos teismo teisėjui Aleksandrui Rusakui pareikštu ieškiniu.

25. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, jog turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes atsisakė priimti apeliantės apeliacinį skundą, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas).

28. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad teisėja Vilma Raščiuvienė yra susijusi su Šiaulių apygardos teismo teisėjui Aleksandrui Rusakui pareikštu ieškiniu, tačiau kitų konkrečių ir objektyviai pasireiškiančių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo šališkumą, nenurodo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas minėtus apeliantės teiginius atmeta, kaip nepagrįstus.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją bei teisingai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

31. Šiuo atveju kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.