Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. F. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Derbio Šeimos reikalų teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto padalijimo, suinteresuotas asmuo H. F.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos A. F. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Derbio Šeimos reikalų teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto padalijimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtintas šalių finansinis susitarimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas

3. Užsienio teismo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios tokiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo sprendimui. Kitaip tariant, užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011).

4. Pirmiausia nagrinėjamu atveju pažymima, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 3 dalis nustato, jog įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimų procedūros. Taigi, santuokos nutraukimo faktas Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimų procedūros, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nutartimi šalys išsprendė ir klausimus dėl santuokos pasekmių, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia dėl pareiškėjos pateikto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

5. Jungtinės Karalystės teismo procesinio sprendimo dėl turto padalijimo pripažinimui ir leidimui vykdyti kitoje valstybėje (Lietuvos Respublikoje) nėra taikomas koks nors tarptautinės teisės aktas, t. y. reglamentas ir (ar) konvencija ir (ar) tarptautinis teisės aktas (pavyzdžiui, dvišalė sutartis), kurio dalyvėmis būtų Lietuvos Respublika ir Jungtinė Karalystė. Taigi, nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio procesinių sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūroms taikomos atitinkamos CPK normos.

6. Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas CPK 809–812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CPK 813–815 straipsniai. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis), jei kituose teisės aktuose nėra nustatyta kitaip.

7. Pagal esantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, neturi būti tikrinama, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiuosius ir proceso įstatymus. Teismo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (nagrinėjamu atveju – CPK 810 straipsnio 1 dalyje) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2012).

8. Kaip matyti iš prašomo leisti ir pripažinti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimo, teismas patvirtino šalių finansinį susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad šalys buvo atstovaujamos tos pačios advokatės, teismui pateikė užpildytą formą, pateikė paaiškinimus ir susitarė dėl nutartyje išdėstytų sąlygų.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartyje yra konstatavęs, kad CPK 816 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi užsienio teisme patvirtintų taikos sutarčių pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje sąlygos:

9.1. Taikos sutartį turi būti galima vykdyti toje valstybėje, kurioje ji buvo sudaryta. Šis galėjimo vykdyti kriterijus turi būti aiškinamas teisine, bet ne faktine prasme – tam, kad ši sąlyga būtų tenkinama, kreipimosi į Lietuvos Respublikos teismą dėl taikos sutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti metu turi egzistuoti taikos sutarties teisinis vykdytinumas jos kilmės valstybėje. Faktinės galimybės vykdyti taikos sutartį egzistavimas ar neegzistavimas kilmės valstybėje (pavyzdžiui, skolininko finansinių išteklių vykdyti taikos sutartį turėjimas) yra teisiškai nereikšmingi. Pareiga įrodyti taikos sutarties vykdytinumą kilmės valstybėje tenka pareiškėjui (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) CPK 811 straipsnio 2 dalis).

9.2. Taikos sutartis neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ turinys. Jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-695/2017). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Viešoji tvarka apima šiuos bendruosius teisės principus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas. Atitinkamai tokia taikos sutartis gali būti vertinama ir kaip neatitinkanti viešosios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

10. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendžia, kad pareiškėjos A. F. ir suinteresuoto asmens H. F. sudarytas susitarimas dėl santuokos pasekmių ir jame pasirinktas turto padalinimo būdas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, ginčų nei dėl santuokos, nei dėl iš jos nutraukimo kylančių pasekmių, Lietuvos Respublikoje nėra, todėl šalių finansinis susitarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos A. F. prašymas yra tenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 812, 816 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. F. prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Derbio Šeimos reikalų teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto padalijimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.